Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Policijos pareigūnų patiriamas stresas
Get PDFThe article examined the most stressful situations in police force. Subjects included 347 police officers from various Lithuanian cities. The special questionnaire was developed to asess the stressful situations at police work. Results show that police officers experience internal (general and specific) as well as external sources of stressors. Both specific for police work and common stressful situations could cause the most level of tension. Police officers\u27 sex, rank, particular police department and length of service are the factors which influence set of the most stressful situations for particular policeman.Straipsnyje analizuojami policijos pareigūnų patiriamo streso ypatumai. Parengus policijos darbo stresinių situacijų klausimyną buvo ištirti 347 įvairių Lietuvos miestų policijos pareigūnai. Gauti rezultatai parodė, kad policijos pareigūnai susiduria su vidiniais (bendrais ir specifiniais), taip pat su išoriniais stresorių šaltiniais. Didžiausią įtampą policijos pareigūnams sukelia tiek jų profesijai specifinės, tiek bendro pobūdžio stresinės situacijos. Skirtingų lyčių, pareigų, padalinių, taip pat skirtingą darbo stažą turintys policijos pareigūnai nevienodai reaguoja į patiriamus stresorius (tos pačios situacijos arba įvykiai jiems sukelia skirtingą įtampą)
Fenilketonurija sergančių vaikų emocijų ir elgesio problemos
Get PDFPhenylketonuria (PKU) is an inherited genetic metabolic disorder in which the enzyme required to digest phenylanine (Phe) is missing. If untreated, individuals with PKU will develop high levels of Phe in their blood which can affect brain development and function. That\u27s why low protein diet must be introduced as early as possible from the birth. Nevertheless, several studies show higher incidence of behavioral problems, especially internalizing, in early treated PKU children. Parental maladjustment to their child\u27s chronic illness and everyday stress related to the burden of special diet can be reasons for psychological problems of PKU children. The aim of our study is to evaluate the psychological adjustment of PKU children (as compared to healthy controls) and analyze it in the context of psychological impact of PKU on the family.Parents of 37 early-treated PKU children (age 4-14 years old) and of 37 matched controls answered the Child Behavior Checklist (CBCL, Achenbach, 1991) and questionnaire on stress coping strategies (Elklit, 1996). Parents of PKU children also answered the questionnaire on reactions to child\u27s disease and it\u27s impact on the family.The results of present study indicate that PKU children have significantly more behavioral problems than healthy controls. They are more withdrawn, anxious /depressive, aggressive, have more social and attention problems. The higher rates of internalizing and overall problems are related to parental maladjustment (feelings of guilty and anger) together with maladaptive (emotional) everyday stress coping strategies. Two latter factors further indulging the child, that also predicts the psychological maladjustment of PKU children.Ankstyvas ir tinkamas fenilketonurijos gydymas yra būtinas norint užtikrinti normalią psichinę ir fizinę šia liga sergančių vaikų raidą. Net tinkamai gydomi fenilketonurija sergantys vaikai turi elgesio problemų, tiesiogiai nekylančių dėl pačios ligos. Mūsų tyrimo tikslas buvo įvertinti fenilketonurija sergančių ir nuo jos gydomų vaikų elgesio problemas ir tai, kaip jos susijusios su psichologiniu ligos poveikiu šeimai bei tai, kaip tėvai reagavo į vaiko ligą, kokie yra jų santykiai su sergančiu vaiku. Tyrimo rezultatai parodė, kad sergantys fenilketonurija vaikai turi daugiau emocijų ir elgesio problemų nei sveiki jų bendraamžiai. Patikimiausiai fenilketonurija sergančių vaikų internalios, socialinės ir dėmesio bei visos emocijų ir elgesio problemos siejosi su mamų reagavimu į vaiko ligą kaltės ir pykčio jausmais, į emocijas orientuotų streso įveikos strategijų naudojimu, nuolaidžiaujančiais santykiais su sergančiu vaiku
Wechslerio intelekto skalė vaikams – trečiasis leidimas (WISC-III) - pirmasis intelekto testas, standartizuotas Lietuvoje
Get PDFInformation on WISC-III - the first intelligence test standardized in Lithuania.Pateikiama informacija apie Wechslerio intelekto skalę vaikams – trečiąjį leidimą (WISC-III) - tai pirmasis intelekto testas, standartizuotas Lietuvoje
"Inkaro" efektas kai "inkaras" ir atsakymas priklauso skirtingoms semantinėms kategorijoms
Get PDFBy the investigation it was established that the anchors could affect the evaluations of the subjects, although the anchors and answers belonged to different semantic categories. The evaluations of the subjects having and not having professional knowledge differed significantly. It is likely that effective anchors changed the evaluation range of the subjects not having professional knowledge. The anchoring character of the subjects having professional knowledge dependent on the anchor size.Tiriant buvo nustatyta, kad "inkarai" gali paveikti tiriamųjų vertinimus, kai "inkarai" ir atsakymai priklauso skirtingoms semantinėms kategorijoms. Turinčių ir neturinčių profesinių žinių tiriamųjų vertinimai reikšmingai skyrėsi. Tikėtina, kad veiksmingi "inkarai" pakeitė profesinių žinių neturinčių tiriamųjų vertinimo diapazoną. "Inkaro" efekto pobūdis profesinių žinių turinčių tiriamųjų vertinimams priklausė nuo "inkaro" dydžio
Rizikingų sprendimų priėmimo ir situacijos pobūdžio sąsajos
Get PDFRecent social theory proposes the idea that the risk society is developing, so the problems of risky decision making are more and more urgent. There are a lot of investigations in the field of situational correlates of risky decision making (e. g., problem framing, task difficulty, etc.). But there is not clear if the problem content has the impact upon the propensity to make risky decisions. The goal of this work was to test hypothesis that people are more prone to risky decision making in health and monetary risk area than in social and ethical risk area. Participants were 602 subjects (age 18-60; 262 students and 340 workers). They completed Kogan and Wallach\u27s (1964, 1967) Choice Dilemma Questionnaire (CDQ), where they had to choose the appropriate for them probability for risky decision in twelve situations (from monetary, health, social and ethical risk areas). The results showed that people make the most risky decisions in health risk area and the safest decisions in ethical risk area. But the relationship between risk area and risky decision making may be mediated by individual factors (e. g., gender and age).Šiuolaikinė socialinė teorija nurodo, kad vystosi vadinamoji rizikos visuomenė, todėl problemos, susijusios su rizikingų sprendimų priėmimu, tampa vis aktualesnės. Didžiausia yra konteksto veiksnių priimant rizikingus sprendimus srities (pvz., problemos formulavimo, užduoties sudėtingumo ir kt.) tyrimų įvairovė. Tačiau neaišku, ar problemos turinys turi įtakos polinkiui priimti rizikingus sprendimus. Šio darbo tikslas buvo patikrinti hipotezę, ar žmonės labiau linkę priimti rizikingus sveikatos ir piniginės nei socialinės ir etinės rizikos sričių sprendimus. Tyrime dalyvavo 602 respondentai; jie pildė Kogano ir Wallacho (1964, 1967) pasiūlytą Pasirinkimo dilemų klausimyną. Pagal metodiką reikėjo pasirinkti priimtiną rizikingo sprendimo tikimybę iš dvylikos situacijų (piniginės, sveikatos, socialinės ir etinės rizikos sričių). Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės priima rizikingiausius sveikatos rizikos ir saugiausius etinės rizikos sričių sprendimus. Tačiau rizikingų sprendimų priėmimo ir rizikos srities, situacijos pobūdžio ryšys gali kisti dėl individualių veiksnių (pvz., lyties, amžiaus)
Tęstinių ir skerspjūvio tyrimų strategijų taikymas ir derinimo galimybės
Get PDFThe fact that the time dimension is included in a prospective, longitudinal study gives it its unique value for studying development. However, it also implies some problems for research, such as cohort effects and some others. Therefore, it could be very valuable to combine the longitudinal design with cross-sectional design. The aim of current study is to illustrate the possibility to combine these research designs in order to assess the developmental features of emotional and behavioural problems in childhood. Data from longitudinal study collected in 1997, 1999, and 2001 when children were 9-12 years of age (n = 853) is used for this analysis.The longitudinal and cross-sectional analysis of data revealed the fact that over the time the mean level of emotional and behavioural problems for 9-10 year old children remain similar, when mean level of emotional and behavioural problems for 11-12 year old children decreased. The findings show that the combining of longitudinal and cross-sectional design is useful for studying development from different perspectives.Taikant tęstinių tyrimų strategiją, susiduriama su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip kohortos efektas, kurios gali paveikti tyrimo duomenis ir jais remiantis daromas išvadas. Tęstinio ir skerspjūvio tyrimų strategijų derinimas padeda atskleisti papildomus dėsningumus ir išvengti tyrimo klaidų. Šio darbo tikslas - pailiustruoti, kaip būtų galima derinti tęstinių ir skerspjūvio tyrimų strategijas siekiant nustatyti mokyklinio amžiaus vaikų elgesio bei emocinių problemų raidos ypatumus ir palyginti kelių kohortų to paties amžiaus vaikų elgesio ir emocinių problemų pasireiškimo skirtumus bei panašumus. Šiame darbe naudojami tęstinio tyrimo duomenys, surinkti 1997, 1999 ir 2001 m., kai tiriamieji buvo 9-12 metų (n = 853). Nustatyta, kad trijų kohortų 9-10 metų vaikų elgesio ir emocinės problemos panašios, o 2001 m. vienuolikos-dvylikos metų vaikai turėjo mažiau nerimo / depresijos, dėmesio ir socialinių problemų bei buvo mažiau agresyvūs nei jų bendraamžiai 1997 ir 1999 metais. Tokie tyrimo rezultatai rodo, kad paauglystės pradžioje skiriasi kohortų elgesio ir emocinės problemos, vėlesnių kohortų vaikai patiria mažiau problemų
Veido atpažinimo ypatumai
Get PDFThe article deals with different aspects of face identification. With the help of computer-based program, we have created two male standard-faces, which had to be remembered by the research participants. We have composed 5 stimuli-faces for each standard-face by changing corresponding face elements. In the present study research participants (n=70) were asked to ascertain whether the stimuli-faces differ from the standard-face by certain face elements.On the basis of the research results we can affirm, that not all face elements are identified equally exactly and in the same time (from the photograph). Hair and eyes were identified in the shortest time and the most exactly. Besides, women in contrast with men recognize changed elements of man\u27s standard-face more exactly.Straipsnyje analizuojami veido atpažinimo ypatumai. Su kompiuterinės programos pagalba buvo sukurti dviejų vyrų etaloniniai veidai, kuriuos tiriamieji turėjo įsiminti. Keičiant atitinkamus veido elementus, kiekvienam etaloniniam veidui buvo sudaryta po penkis kompozicinius portretus. Tyrimo metu buvo fiksuojama, ar tiriamieji (n = 70) pastebi, kad stimuliniai veidai skiriasi nuo etaloninio veido.Gauti rezultatai parodė, kad iš nuotraukos atpažįstant vyro veidą, ne visi jo elementai atpažįstami vienodai tiksliai ir greitai. Tiksliausiai ir greičiausiai tiriamieji atpažįsta pakeistus plaukus ir akis. Be to, moterys, palyginti su vyrais, pakeistus vyro etaloninio veido elementus atpažįsta tiksliau
Klausymas - mokymosi raktas, arba kaip aš „atradau" Alfredą A. Tomatisą
Get PDFIn this issue of ‘Psychology’ two articles by Agota Šidlauskaitė are presented.Šiame „Psichologijos" numeryje su rubrika „Psichologija - praktikai" pristatomi du Lietuvos psichologų asociacijos garbės narės dr. Agotos Šidlauskaitės straipsniai. Agota Šidlauskaitė gimė Paviekių k., Kurtuvėnų vis., lankė Šiaulių mergaičių gimnaziją, studijavo VDU filosofiją, 1936 m. išvyko į Milano katalikiškąjį universitetą rengti psichologijos daktaro disertaciją. Po Lietuvos okupacijos 1940 m. buvo priversta palikti tėvynę. 1942 m. Milano universitete apgynė daktaro disertaciją iš vaiko psichologijos, 1944-1948 dirbo šiame universitete asistente - dėstė raidos psichologiją. 148 m. A. Šidlauskaitė emigravo į Kanadą. 1951-1979 m. profesoriavo Otavos universitete kartu eidama ir šio universiteto Vaiko studijų centro direktorės pareigas. 1981 m. įkūrė ir iki šiol vadovauja privačiai parengiamajai mokyklai Venta, kurioje mokomi iš prigimties gabūs, tačiau įvairių mokymosi sutrikimų varginami vaikai. Nuo pat savo profesinės karjeros pradžios pradėjusi domėtis vaikų psichopatologijos problemomis ir ypač pagalba jų varginamiems vaikams, profesorė „atrado" A. Tomatiso teoriją apie žmogaus vidinės ausies funkcijas. Ja remiantis buvo sukurti klinikiniai vaiko negalių atitaisymo būdai, kurie iki šiol sėkmingai taikomi Ventoje. Autorei maloniai sutikus, pristatome mūsų išverstus anksčiau Kanadoje publikuotus dr. A. Šidlauskaitės straipsnius, atskleidžiančius Ventos mokyklos darbo esmę
Klausa, asmenybė, kūnas
Get PDFIn this issue of ‘Psychology’ two articles by Agota Šidlauskaitė are presented.Šiame „Psichologijos" numeryje su rubrika „Psichologija - praktikai" pristatomi du Lietuvos psichologų asociacijos garbės narės dr. Agotos Šidlauskaitės straipsniai. Agota Šidlauskaitė gimė Paviekių k., Kurtuvėnų vis., lankė Šiaulių mergaičių gimnaziją, studijavo VDU filosofiją, 1936 m. išvyko į Milano katalikiškąjį universitetą rengti psichologijos daktaro disertaciją. Po Lietuvos okupacijos 1940 m. buvo priversta palikti tėvynę. 1942 m. Milano universitete apgynė daktaro disertaciją iš vaiko psichologijos, 1944-1948 dirbo šiame universitete asistente - dėstė raidos psichologiją. 1948 m. A. Šid/auskaitė emigravo į Kanadą. 1951-1979 m. profesoriavo Otavos universitete kartu eidama ir šio universiteto Vaiko studijų centro direktorės pareigas. 1981 m. įkūrė ir iki šiol vadovauja privačiai parengiamajai mokyklai Venta, kurioje mokomi iš prigimties gabūs, tačiau įvairių mokymosi sutrikimų varginami vaikai. Nuo pat savo profesinės karjeros pradžios pradėjusi domėtis vaikų psichopatologijos problemomis ir ypač pagalba jų varginamiems vaikams, profesorė „atrado" A. Tomatiso teoriją apie žmogaus vidinės ausies funkcijas. Ja remiantis buvo sukurti klinikiniai vaiko negalių atitaisymo būdai, kurie iki šiol sėkmingai taikomi Ventoje. Autorei maloniai sutikus, pristatome mūsų išverstus anksčiau Kanadoje publikuotus dr. A. Šidlauskaitės straipsnius, atskleidžiančius Ventos mokyklos darbo esmę