Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Pasitikėjimas valstybe ir gyventojų subjektyvi gerovė: 21 valstybės duomenys
Full text linkIn psychological research, greater attention is paid to the closest social systems of a person and their importance for that person’s well-being. However, it cannot be ruled out that the state-level social system and its assessment can also be significant predictors of a person’s subjective well-being. The purpose of this study is to determine the impact of an individual’s trust in parliament, political parties, the political and legal system, and the police on life satisfaction and subjective happiness. Data from the European Social Survey Round 10, which includes 21 countries (n = 34079), were used for the analysis. The results revealed that the people have the most trust in the police and the least trust in political parties. Additionally, the results show that men trust parliament and the legal system more than women and are more satisfied with life. Structural equation modeling revealed that trust in the state predicts higher life satisfaction and subjective well-being. The results revealed that the state, as the highest social system, is also significant for a person’s subjective well-being. The results also showed differences between countries. The obtained research findings open up possibilities for further research.Psichologiniuose tyrimuose daugiausia dėmesio yra skiriama artimiausioms asmens socialinėms sistemoms ir jų reikšmei asmens gerovei. Vis dėlto neatmetama, kad valstybinio lygio socialinė sistema ir jos vertinimas taip pat gali būti reikšmingi prognozuojant asmens subjektyvią gerovę. Šio tyrimo tikslas yra nustatyti asmens pasitikėjimo parlamentu, politinėmis partijomis, politikais, teisine sistema ir policija reikšmę gyventojų pasitenkinimui gyvenimu ir subjektyviai laimei. Analizei naudoti Europos socialinio tyrimo 10-osios bangos duomenys iš 21-os valstybės (n = 34 079). Rezultatai atskleidė, jog gyventojai labiausiai pasitiki policija ir mažiausiai pasitiki politinėmis partijomis. Rezultatai taip pat parodė, kad vyrai labiau nei moterys pasitiki parlamentu, teisine sistema ir yra labiau patenkinti gyvenimu. Struktūrinis lygčių modeliavimas atskleidė, jog pasitikėjimas valstybe prognozuoja didesnį gyventojų pasitenkinimą gyvenimu ir didesnę subjektyvią gerovę. Gauti rezultatai iš esmės atskleidė, jog valstybė, kaip aukščiausio lygio socialinė sistema, taip pat yra reikšminga asmens subjektyviai gerovei. Rezultatai taip pat atskleidė skirtumus tarp šalių. Gauti tyrimo rezultatai atveria tolesnių tyrimų galimybes
Laikas, skirtas namų darbams: tėvų ir mokytojų namų darbų atlikimo laiko vertinimo ir vaikų pasiekimų ryšys
Full text linkThis study investigated differences in teachers’ and parents’ perceptions about homework and their correlations with children’s achievement in Grade 4 – the end grade for primary school in Lithuania. Data were collected at the end of Grade 4 (February–March 2024). Teachers (n = 39) answered online questionnaires on homework frequency and expected homework time; parents (n = 525) completed paper questionnaires about homework frequency, time, and help. Children (n = 576) completed tests measuring literacy and math skills, and school administrations provided children’s Grade 4 grades and results from national standardized testing. Most parents and teachers reported that homework was assigned daily. Teachers reported that children should spend around one hour daily on homework; parents reported children spending on average one hour and ten minutes daily on homework and a great variation in the amount of weekly homework help children received. Compared to teachers, parents reported more frequent homework and more homework time. Only parental reports of time spent and help received for homework significantly correlated to children’s academic performance measures, albeit negatively. Overall, parents and teachers perceived homework time differently. Additionally, the less well Grade 4 students did academically, the more time they spent on homework, and the more help they required from family.Šiame tyrime buvo analizuojamas ketvirtos klasės mokinių namų darbų atlikimo laikas mokytojų ir tėvų vertinimu, taip pat jo ir mokinių pasiekimų ketvirtoje klasėje sąsajos. Duomenys buvo renkami ketvirtos klasės pavasarį. Mokytojai (n = 39), naudojant internetinę apklausą, nurodė, kaip dažnai mokiniams skiria užduotis atlikti namuose ir kiek laiko jų atlikimas galėtų trukti. Tėvai (n = 525) pildė popierines anketas ir pateikė informaciją, kaip dažnai vaikui skiriami namų darbai, kiek laiko vaikui trunka juos atlikti ir kaip dažnai tenka padėti vaikui atlikti namų darbus. Vaikų (n = 576) lietuvių ir matematikos raštingumas buvo vertinamas keliomis užduotimis mažose grupėse. Mokyklų administracija pateikė mokinių ketvirtos klasės matematikos ir lietuvių kalbos akademinius įvertinimus ir nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatus. Dauguma tėvų ir mokytojų nurodė, kad mokiniai namų darbus atlieka kasdien. Mokytojai nurodė, kad vaikai namų darbams turėtų skirti maždaug vieną valandą per dieną; tėvai nurodė, kad vaikai namų darbams per dieną skiria vidutiniškai 1 val. 10 min. Mokytojų ir tėvų nurodyto namų darbų atlikimo laiko palyginimas parodė, kad, tėvų manymu, vaikai skiria daugiau laiko namų darbams nei nurodė mokytojai. Tik tėvų (bet ne mokytojų) nurodytas namų darbų atlikimo laikas ir suteikta pagalba atliekant namų darbus reikšmingai siejosi su vaikų akademiniais pasiekimais, tačiau šis ryšys buvo neigiamas. Kuo prastesni ketvirtos klasės mokinių pasiekimai, tuo daugiau laiko jie skiria namų darbams ir tuo daugiau pagalbos jiems reikia iš savo šeimos narių
Atopiniu dermatitu sergančių asmenų nerimo, depresiškumo, dėmesingo įsisąmoninimo kaip bruožo ir psichologinės gerovės ryšys: teorinis modelis ir pirminis empirinis bandymas
Full text linkPeople with atopic dermatitis (AD) have lower psychological well-being and experience symptoms of anxiety and depression, which are more prominent in the more severe form of the disease. Recent years have shown attempts to address psychological aspects of the disease, such as strengthening trait mindfulness (TM), which may be important for the successful management of AD. This study aims to propose a theoretical model identifying factors predicting psychological well-being in people with AD and to conduct initial empirical testing of this model. Participants were 52 adults aged 18-49 years with AD (84.6% women and 13.5% men). Instruments: Patient-Oriented Eczema Measure (POEM), Beck Anxiety Inventory (BAI), Beck Depression Inventory-II (BDI-II), Supplementary Lithuanian Psychological Well-being Scale (LPGS-P), and Five Facet Mindfulness Questionnaire (FFMQ). Correlational analysis was used to examine the relationships between the variables. The results revealed that anxiety and depression were negatively correlated with TM and psychological well-being, while TM was positively correlated with psychological well-being. TM plays an important role in predicting psychological well-being in people with AD.Atopiniu dermatitu (AD) sergantys asmenys pasižymi mažesne psichologine gerove ir nerimo bei depresiškumo simptomais, kurių išreikštumas didėja esant ūmesnei ligos formai. Pastaraisiais metais bandoma atkreipti dėmesį į psichologinius ligos aspektus, kurie gali būti svarbūs sėkmingam AD gydymui. Vienas iš jų galėtų būti dėmesingo įsisąmoninimo kaip bruožo (DĮB) stiprinimas. Tyrimo tikslas – pasiūlyti teorinį AD sergančių žmonių psichologinės gerovės prognostinių veiksnių modelį ir atlikti pirminį empirinį jo bandymą. Tyrime dalyvavo 52 18–49 metų AD sergantys suaugusieji (84,6 % moterų ir 13,5 % vyrų). Įrankiai: Paciento papildomas egzemos matas (POEM), Becko nerimo aprašas (BAI), Becko depresijos aprašas II (BDI-II), Papildomoji lietuviškoji psichologinės gerovės skalė (LPGS-P), Penkių aspektų dėmesingo įsisąmoninimo klausimynas (FFMQ). Tyrimui atlikti pasirinkta koreliacinė tyrimo strategija. Nustatyta, kad nerimas ir depresiškumas buvo neigiamai susiję su DĮB ir su psichologine gerove, o DĮB turėjo teigiamą ryšį su psichologine gerove. Prognozuojant AD sergančių asmenų psichologinę gerovę išryškėjo DĮB svarba
Kodėl dirbate mokytoja? Mokytojų darbo motyvacijos, mokymo kokybės ir gerovės sąsajos
Full text linkThis cross-sectional study investigated correlations between six types of work motivation (intrinsic motivation; integrated, identified, introjected, and external regulation; and amotivation), teaching quality, and well-being among primary school teachers. Forty Grade 3 teachers in Lithuania answered a questionnaire about their work motivation (six types), teaching quality (frequency of instruction and degree of affection), and well-being (self-efficacy and exhaustion). Concerning teaching quality, the results showed that both autonomous motivation (intrinsic motivation and integrated and identified regulation) and controlled motivation (introjected and external regulation) positively correlated with teachers’ frequency of literacy and math instruction, whereas only autonomous motivation positively correlated with teachers’ affection when interacting with their class. Regarding well-being, autonomous motivation positively correlated with self-efficacy, whereas amotivation positively correlated with exhaustion.Šiame tyrime buvo analizuojami ryšiai tarp mokytojų darbo motyvacijos dimensijų, skiriamų savideterminacijos teorijoje, mokymo kokybės ir mokytojų gerovės. Skerspjūvio tyrime dalyvavo 40 Lietuvos mokytojų, kurios mokė trečios klasės mokinius. Tyrimo metu, remiantis mokytojų atsakymais, buvo vertinama mokytojų motyvacija dirbti mokytoja (šeši motyvacijos tipai, kurie sudaro autonominę bei kontroliuojamą motyvaciją ir amotyvaciją), mokymo kokybė (tam tikrų lietuvių kalbos ir matematikos mokymo praktikų taikymo dažnumas bei mokytojų suvoktas artumas mokiniams) ir du mokytojų gerovės rodikliai (saviveiksmingumas bei emocinis išsekimas). Tyrimo rezultatai atskleidė, jog tiek mokytojų autonominė (vidinė motyvacija, integruota ir identifikuota reguliacija), tiek kontroliuojama (introjektuota ir išorinė reguliacija) motyvacija teigiamai susijusios su lietuvių kalbos ir matematikos mokymo praktikų taikymo dažnumu, tačiau tik autonominė motyvacija teigiamai susijusi su mokytojų suvoktu artumu mokiniams. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad mokytojų autonominė darbo motyvacija teigiamai susijusi su jų saviveiksmingumu, o amotyvacija – su išsekimu
Juoko terapijos poveikis žmogaus psichologinei ir fiziologinei būklei
Full text linkThe study of laughter therapy can help people better understand how laughter can reduce stress, boost mood, and improve the immune system and overall physical condition, so this topic is quite relevant and necessary in the modern world. The influence of laughter, as a nonverbal emotional component, helps to socialise faster, so studying changes in the psycho-emotional state of a person after laughter therapy is a necessary aspect. The study aims to determine the interaction of the psycho-emotional state and physiological indicators with laughter. The study used the methods of survey, analysis, statistics and generalisation. The dependence of a person’s physical condition and mood before and after positive emotions and laughter was determined. The survey results were also analysed, and the data obtained were summarised. The study summarised the impact of laughter on everyday life and mood. The study also noted that an increase in the level of endorphins in the blood after laughter leads to an improvement in mood and overall well-being. The study analysed and formed a percentage of the main effects of the therapy on people, which included an improvement in mood after laughter 24%, a reduction in stress and an improvement in overall well-being 34%, an increase in energy and life optimism 22%, and an increase in productivity and creativity 20%. The study of laughter and its effects on the body can help in the development of new methods of treating psychological and physiological diseases of the body. Laughter therapy, which is used to improve health through laughter, can have a positive impact on a person’s mental state, reduce stress, improve mood and promote the production of endorphins. Such research could provide a basis for the development of new health and well-being programmes based on the use of humour and laughter to improve both mental and physical health.Juoko terapijos tyrimai gali padėti žmonėms geriau suprasti, kaip juokas gali sumažinti stresą, pakelti nuotaiką, stiprinti imuninę sistemą ir pagerinti bendrą fizinę būklę, todėl ši tema yra gana aktuali ir būtina šiuolaikiniame pasaulyje. Juoko, kaip neverbalinio emocinio komponento, įtaka padeda greičiau socializuotis, todėl tyrinėti psichoemocinę žmogaus, kuriam taikyta juoko terapija, būklę yra būtina. Tyrimo tikslas – nustatyti psichoemocinės būklės ir fiziologinių rodiklių sąveiką su juoku. Tyrime buvo taikomi apklausos, analizės, statistikos ir apibendrinimo metodai. Buvo nustatyta žmogaus fizinės būklės ir nuotaikos priklausomybė prieš patiriant teigiamas emocijas bei juokiantis ir paskui. Taip pat buvo analizuoti apklausos rezultatai ir apibendrinti gauti duomenys. Tyrime apibendrinta juoko įtaka kasdieniam gyvenimui ir nuotaikai. Jame taip pat pažymėta, kad padidėjęs endorfinų kiekis kraujyje pasijuokus lemia nuotaikos ir bendros savijautos pagerėjimą. Tyrime buvo analizuojami ir nustatomi pagrindiniai terapijos poveikio žmonėms procentai: nuotaikos pagerėjimas pasijuokus – 24 %, streso sumažėjimas ir bendros savijautos pagerėjimas – 34 %, energijos ir gyvenimo optimizmo padidėjimas – 22 %, produktyvumo ir kūrybiškumo padidėjimas – 20 %. Juoko ir jo poveikio kūnui tyrimas gali padėti plėtoti naujus psichologinių ir fiziologinių ligų gydymo metodus. Juoko terapija, naudojama sveikatai gerinti pasitelkus juoką, gali teigiamai paveikti žmogaus psichinę būklę, sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir skatinti endorfinų gamybą. Tokie tyrimai galėtų suteikti pagrindą naujų sveikatos ir gerovės programų, pagrįstų humoro ir juoko naudojimu psichinei ir fizinei sveikatai gerinti, kūrimui
Lietuviškosios Viešojo kalbėjimo nerimo skalės faktorių struktūra ir patikimumas
Full text linkSocial Anxiety Disorder (SAD) is especially prevalent among young individuals aged 18–25 and significantly affects daily social activities and interpersonal relationships. Public Speaking Anxiety (PSA), a subtype of SAD, is a widespread concern that affects one in five individuals. The study focuses on the Public Speaking Anxiety Scale (PSAS), with the aim of assessing the factor structure and reliability of the Lithuanian version (PSAS-LT). The PSAS-LT, administered to 227 participants aged 18–25, comprises 17 Likert-scaled items, evaluating cognitive, behavioral, and physiological aspects of PSA. Three models were tested: a single-factor model, a three-factor model and a single factor model with positive and negative item wording factors model. Results indicate less than desirable fit for the single, and three-factor models, suggesting the need for alternative structures. The model that included a single factor as well as positive and negative item wording factors demonstrated a reasonably good fit. The diagnostic validity confirmed that the PSAS-LT effectively differentiated between participants with and without history of anxiety disorders. The total score of the PSAS-LT had excellent internal consistency. Despite limitations, including convenience sampling and nonrepresentative sample, the study contributes valuable insights into refining the understanding of PSA assessment features, emphasizing the importance of considering response patterns. Future research should validate these findings with larger and more diverse samples of the Lithuanian population.Socialinio nerimo sutrikimas (angl. Social Anxiety Disorder (SAD)) yra plačiai paplitęs tarp jaunų suaugusiųjų amžiaus grupėje nuo 18 iki 25 metų ir turi įtakos kasdienei socialinei veiklai bei tarpasmeniniams santykiams. Šiame tyrime dėmesys skiriamas vienam iš SAD subtipų – viešojo kalbėjimo nerimui, kuris paveikia beveik vieną iš penkių žmonių. Tyrimo tikslas – įvertinti Viešojo kalbėjimo nerimo skalės (angl. Public Speaking Anxiety Scale (PSAS)) lietuviškosios versijos faktorių struktūrą ir patikimumą. PSAS-LT skalę sudaro 17 teiginių, vertinančių viešojo kalbėjimo nerimą kognityviniais, elgesio ir fiziologiniais aspektais. Tyrime dalyvavo 227 tiriamieji nuo 18 iki 25 metų. Buvo testuoti 3 modeliai: vieno faktoriaus, trijų faktorių, vieno faktoriaus bei teigiamai ir neigiamai formuluotų teiginių faktorių modeliai. Gauti rezultatai parodė, kad vieno ir trijų faktorių modeliai nepakankamai atitinka duomenis, tačiau vieno faktoriaus bei teigiamai ir neigiamai formuluotų teiginių faktorių modelio atitiktis duomenims buvo pakankama. Diagnostinis validumas patvirtino metodikos gebėjimą atskirti tiriamuosius, turinčius ar praeityje turėjusius nerimo sutrikimo diagnozę arba ne. Bendras PSAS-LT balas pasižymi puikiu vidiniu suderinamumu. Nepaisant ribotumų, tokių kaip patogioji tikimybinė atranka ir nereprezentatyvi imtis, tyrimas suteikia naudingų įžvalgų apie viešojo kalbėjimo nerimą vertinančią skalę. Svarbu atsižvelgti į tai, kaip neigiamai ar teigiamai formuluojami teiginiai lemia atsakinėjimą. Rekomenduojama ateityje atlikti papildomus tyrimus surinkus didesnę ir labiau Lietuvos gyventojų struktūrą atitinkančią imtį siekiant patvirtinti šiuos rezultatus
Afektinės būsenos savižudybės procese: patirtys ir formavimosi prielaidos
Full text linkThe emergence of affective states during the process of suicide is regarded as a serious indicator of suicide risk. This study aims to describe the experience of affective states characteristic of the suicide process and to raise assumptions about how these affective states develop over a person’s lifetime.
A qualitative approach was employed in this study, with the objective of retrospectively exploring individuals’ life experiences through in-depth semistructured interviews. The research sample comprises 12 participants (4 men, 1 person with a nonbinary gender identity, and 7 women) who had attempted suicide no more than one year prior to the study and were receiving treatment at the Vilnius City Mental Health Centre at the time of data collection. Data were analysed using phenomenological interpretive analysis to identify recurring experiential patterns.
The analysis revealed nine main experiential themes: some life difficulties experienced during the suicide process were not perceived as related to suicidality; repeated traumatic events provided a foundation for the formation of deep feelings of deficiency; a compensatory mechanism emerged to fill these feelings of deficiency; exhaustion developed from the effort to maintain this compensatory mechanism; the main trigger directly challenged the compensatory mechanism; an affective state followed the experience of the primary trigger; during the affective state, dissociation may help isolate psychological pain; suicidal thoughts during the affective state are experienced as arising automatically; and suicide is perceived as a means to end suffering.
The findings of the study indicate that individuals’ narratives reveal a pattern of the formation of affective states characteristic of the suicide process. Through reflection, individuals are able to intuitively distinguish significant, distressing life events from those irrelevant to the suicide process and reconsider their experiences. This ability is a valuable resource for both intervention and postvention efforts.Afektinės būsenos iškilimas savižudybės procese laikomas rimtu savižudybės grėsmės ženklu. Šiame tyrime siekiama aprašyti afektinių būsenų, būdingų savižudybės procesui, patyrimą ir įvertinti jų formavimosi prielaidas gyvenimo laikotarpiu.
Tyrime taikyta kokybinė perspektyva, jos tikslas buvo pasiekti gyvenimiškas žmonių patirtis retrospektyviai, atliekant giluminius pusiau struktūruotus interviu. Tyrimo imtį sudaro 12 tyrimo dalyvių (4 vyrai, 1 nedvinarės lytinės tapatybės asmuo ir 7 moterys), bandžiusių nusižudyti ne daugiau kaip prieš vienerius metus, vykdant tyrimą besigydžiusių Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Duomenys sisteminti taikant fenomenologinę interpretacinę analizę, siekiant atskleisti pasikartojančius išgyvenimus.
Atlikus duomenų analizę išryškėjo 9 pagrindinės grupės patirtinės temos: kai kurie gyvenimo sunkumai, užgulę savižudybės proceso metu, nebuvo patiriami kaip susiję su suicidiškumu; pasikartojantys trauminiai įvykiai suteikė pagrindą formuotis didelio trūkumo jausmams; kompensacinis mechanizmas užpildė didelio trūkumo jausmų išgyvenimą; prasidėjo išsekimas nuo pastangos palaikyti kompensacinį mechanizmą; pagrindinis trigeris tiesiogiai konfrontavo su kompensaciniu mechanizmu; po pagrindinio trigerio išgyvenimo ėjo afekto būsena; afekto būsenos metu disociacija gali padėti izoliuoti psichologinį skausmą; esant afekto būsenos, mintys apie savižudybę patirtos kaip kylančios automatiškai; savižudybė suvokta kaip priemonė sustabdyti kančią.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog žmonių pasakojimuose galima įžvelgti afektinių būsenų, būdingų savižudybės procesui, formavimosi modelį. Žmonės geba, pasitelkę refleksiją, intuityviai atskirti reikšmingus sunkius gyvenimo įvykius nuo savižudybės procesui nereikšmingų ir permąstyti savo patirtis. Šis gebėjimas yra vertingas intervencijų ir postvencijų išteklius
Karjeros sprendimų priėmimo sunkumų klausimyno lietuviškosios versijos psichometrinės charakteristikos studentų imtyje
Full text linkValid and reliable methods are needed to assess the difficulties young people often face in making career-related decisions. A cross-sectional study was conducted to test the psychometric characteristics (internal consistency, discriminant, convergent and structural validities) of the Lithuanian version of the Career decision-making difficulties questionnaire (Gati et al., 1996) in a sample of Lithuanian students (N = 255). The results revealed that the Lithuanian version of Career decision-making difficulties has good internal consistency. Adequate convergent validity was confirmed by finding statistically significant positive relationships with indecisiveness, and discriminant validity was confirmed by finding statistically significant negative relationships with career self-efficacy. Finally, structural validity was confirmed by confirmatory factor analysis, which revealed that a 10-factor structure was the most appropriate. The results of the research showed that the Lithuanian version of the Career decision-making difficulties questionnaire is a suitable measurement tool, but further studies on the evaluation of the scale are needed.Siekiant įvertinti, su kokiais sunkumais dažniausiai susiduria jauni asmenys priimdami su karjera susijusius sprendimus, reikia validžių ir patikimų tyrimo įrankių. Skėtinio skerspjūvio tyrimo metu buvo vertinamos Karjeros sprendimų priėmimo sunkumų (angl. Career decision-making difficulties) klausimyno (Gati et al., 1996) lietuviškosios versijos psichometrinės charakteristikos Lietuvos studentų imtyje (N = 255): vidinis suderinamumas, diskriminantinis, konvergentinis ir struktūrinis validumai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog Karjeros sprendimų priėmimo sunkumų klausimyno lietuviškoji versija pasižymi geru vidiniu suderinamumu. Tinkamas konvergentinis validumas buvo patvirtintas nustačius statistiškai reikšmingus teigiamus ryšius su neryžtingumu apsisprendžiant, o diskriminantinis validumas patvirtintas nustačius statistiškai reikšmingus neigiamus ryšius su karjeros saviveiksmingumu. Galiausiai, struktūrinis validumas buvo patvirtintas patvirtinamąja faktorine analize, kuri atskleidė, kad dešimties faktorių klausimyno struktūra yra tinkamiausia. Tyrimų rezultatai parodė, jog Karjeros sprendimų priėmimo sunkumų klausimyno lietuviškoji versija yra tinkamas matavimo įrankis, tačiau reikia tolesnių skalės vertinimo tyrimų
Savižudiškų minčių intensyvumo skalė (SIDAS) ir Savižudiško elgesio klausimynas – patikslintas (SBQ-R): lietuviškų versijų psichometriniai rodikliai
Full text linkThe Suicidal Ideation Attributes Scale (SIDAS) and the Suicidal Behaviors Questionnaire-Revised (SBQ-R) are widely used psychological instruments for assessing people‘s suicidal ideation and suicidal behavior. The aim of this study was to examine the psychometric characteristics of the Lithuanian versions of the SIDAS and SBQ-R. We analysed data collected from four samples: a Lithuanian general population quota sample based on age, gender and place of residence (N = 697, 52.9% women, aged 18–79 years); a sample of students (N = 2013, 72 % women, aged 18–29 years); a clinical sample of suicidal patients (N = 35, 77.1% women, aged 18–59 years); and a test-retest sample of students who completed the instruments twice within a two-week period (N = 54, 70.4% women, aged 18–47 years). The participants answered questions on gender, and age and completed the SIDAS and SBQ-R. The data analysis revealed that the Lithuanian versions of the SIDAS and SBQ-R have good internal consistency, temporal stability, construct, convergent, and criterion validity. The Lithuanian versions of the SIDAS and SBQ-R can be used to measure suicidality in research settings, as well as in clinical work as auxiliary tools.Savižudiškų minčių intensyvumo skalė (SIDAS) ir Savižudiško elgesio klausimynas – patikslintas (SBQ-R) yra plačiai taikomi psichologiniai įrankiai žmonių savižudiškoms mintims ir savižudiškam elgesiui įvertinti. Šio tyrimo tikslas – įvertinti SIDAS ir SBQ-R lietuviškų versijų psichometrinius rodiklius. Tyrime analizavome keturių imčių: bendrosios populiacijos kvotinės imties, atitinkančios Lietuvos gyventojų sandarą pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą (N = 697, 52,9 proc. moterų, amžius 18–79 metai); studentų imties (N = 2013, 72 proc. moterų, amžius 18–29 metai); klinikinės suicidiškų pacientų imties (N = 35, 77,1 proc. moterų, amžius 18–59 metai); studentų, kurie skalę ir klausimyną užpildė du kartus per dvi savaites, pakartotinio matavimo imties (N = 54, 70,4 proc. moterų, amžius 18–47 metai) – duomenis. Tyrimo dalyviai (-ės) užpildė anonimines anketas, kuriose buvo pateikti SIDAS ir SBQ-R. Duomenų analizė atskleidė, kad SIDAS ir SBQ-R lietuviškos versijos pasižymi geru vidiniu suderintumu, stabilumu laike, konstrukto, konvergentiniu ir kriteriniu validumais. SIDAS ir SBQ-R lietuviškas versijas galima naudoti moksliniuose tyrimuose savižudiškumui išmatuoti, taip pat kaip pagalbines priemones klinikiniame darbe
Kokybinis žvilgsnis į traumą: psichikos sveikatos specialistų terapinio darbo su trauminius išgyvenimus patyrusiais suaugusiais klientais ypatumai
Full text linkMost people experience potentially traumatic events at least once throughout their lifetimes. Even if this event does not lead toward posttraumatic stress disorders, mental health can be affected significantly. The difficulties caused by traumatic experiences are often addressed in psychotherapy, therefore understanding the specifics of trauma work and the challenges faced both by clients with traumatic experiences and by therapists providing support is important. This study explores and describes the views and experiences of psychotherapy practitioners working in the field of trauma with adult clients. Thirty mental health professionals participated in the study. Thematic analysis of open-ended survey responses revealed three main themes: 1) the vulnerability of the therapeutic process, 2) experiencing trauma work, and ٣) helping yourself to help others. Trauma work is described as a slow process that calls for patience, high-level care, and attentiveness in addressing clients’ pain. Clients often mistrust others and therapists put a great effort into establishing trusted relationships with them. Therapists experience a high emotional load, often feel hopeless, but also find their work rewarding and meaningful when clients make progress. Most therapists emphasize the importance of helping yourself: studying and preparing for trauma work, understanding personal traumatic experiences, and taking excellent care of one’s psychological well-being. The study revealed the subjective complexity of therapeutic trauma work. The insights can be valuable for the development and/or review of therapy training programs, supervisors, and therapists looking for information about their professional challenges in working with trauma.Su potencialiai traumuojančiais įvykiais bent kartą gyvenime susiduria daugelis. Tokie įvykiai, net jei nesukelia potrauminio streso sutrikimų, psichikoje gali palikti ryškius pėdsakus. Trauminių patirčių sukelti sunkumai dažnai iškyla psichoterapeuto kabinete, tad svarbu suprasti, kuo darbas su trauma ypatingas ir su kuo susiduria ne tik ją patyrusieji, bet ir pagalbą teikiantieji. Šio straipsnio tikslas – išgryninti ir aprašyti psichoterapinį darbą praktikuojančių specialistų požiūrius ir patirtis dirbant su trauminius išgyvenimus patyrusiais suaugusiais klientais. Tyrime dalyvavo 30 psichikos sveikatos specialistų. Kokybinės apklausos duomenų teminė analizė išryškino tris pagrindines temas: 1) terapinio proceso subtilumą; 2) darbo su trauma patyrimą; 3) pagalbą sau, kad padėtum kitam. Darbas su trauma apibūdinamas kaip lėtas, reikalaujantis kantrumo bei ypač atidaus ir atsargaus prisilietimo prie klientų skausmo. Dažnai susiduriama su klientų nepasitikėjimu ir ilgai dirbama stengiantis užmegzti saugų ryšį jam sumažinti. Specialistai patiria didelį emocinį krūvį, neretai aplanko beviltiškumo jausmas, tačiau taip pat ir suvokimas, koks apdovanojantis ir prasmingas šis darbas, jei pavyksta padėti. Dauguma specialistų akcentuoja būtinybę padėti ir sau: kryptingai mokytis ir ruoštis dirbti su trauma, pažinti asmenines traumas ir ypač atidžiai rūpintis savo psichologine gerove. Tyrimas atskleidė subjektyvų terapinio darbo su trauma kompleksiškumą. Gautos įžvalgos gali būti vertingos ruošiantiems ar peržiūrintiems naujų specialistų mokymo programas, supervizoriams bei patiems su psichologine trauma dirbantiems specialistams, ieškantiems informacijos apie patiriamus profesinius sunkumus