Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Konteksto samprata tiriant pažinimo procesus
Get PDFThe purpose of the research is to critically assess both the concept of context and interpretation of context
types that are used in the field of research of cognitive processes. Many different authors describe the concept of context differently. Some authors, particularly representatives of AI research trend, interpret the notion of context as means of both structurization of knowledge and using it in the process of problem solving, or the whole complex of important conditions and influences of the situation, which make one think of the situation as unique and understandable, while others interpret context as unconscious representations that make an influence on the experiences of individual. Psychologists note frequently that context should not be related with something that is in the centre of attention, i.e. stimulus, or target. Differences of interpretation of context, existing in the works of both AI specialists and psychologists, are, apparently, due to the fact that AI experts investigate intelligence in a rather general manner taking into account its every possible manifestation, while psychologists limit themselves to only making researches in both people’s and animals’ intellectual activities. As the case may be, there’s no reason to attribute the impact of context to only unconscious processes and automatism. It has been established that conscious context sometimes acts upon a target quite differently, compared with unconscious context.
Tyrimo tikslas yra atskleisti ir kritiškai įvertinti konteksto sąvokos ir konteksto tipų traktuotes, vartojamas
tiriant pažinimo procesus. Kritinės analizės pagrindu yra siūloma atsisakyti konteksto skirstymo į reprezentacinį ir situacinį, nes paprastai kiekvienam iš jų yra būdingas reprezentacinis aspektas. Taip pat nėra
tikslinga kontekstą skirstyti į vidinį ir išorinį, kadangi jų poveikio mechanizmai yra panašūs.
Kontekstą gali sąlygoti bent vienas iš trijų elementų: veikėjo savybės, kintamos užduoties savybės ir
užduoties pateikimo aplinka. Todėl kontekstas gali būti skirstomas į veikėjo, užduoties ir aplinkos. Veikėjo
konteksto pavyzdžiai: narkotikų, vaistų sukeltos būsenos, nuotaika, motyvacinė būsena, socialinės ir
kultūros sąlygos. Užduoties kontekstui galima priskirti scenarijus, rėmus, schemas, užduoties formulavimą
teigiamais ir neigiamais terminais ir t. t. Aplinkos kontekstui priklauso mokymosi ir patikrinimo vietos,
triukšmas, apšvietimas ir panašiai.
Straipsnyje yra pateikiamas konteksto apibrėžimas. Kontekstu vadiname aplinkos, užduoties, veikėjo
ypatybes, kurios, nebūdamos individo pažintinės veiklos centre, gali veikti arba veikia jos rezultatus
Draugystės kokybė ir sąsajos su bendraamžių grupės priėmimu paauglystėje
No full textPeer acceptance and and friendships are different but related aspects of social relationships in adolescence (Bukowski at al., 1996). Friendship quality is considered as an essential element that describes friendship and it is easy to assess empirically. According to J. G. Parker and S. R. Asher (1993) it is defined as a complex of the six components: validation and care, conflict and betrayal, companionship and recreation, help and guidance, intimate exchange and confict resolution. This article deals with the relationship between peer group acceptance and friedship quality in adolescents. The aim of the study presented in this article was to examine the different aspects of friendship quality in young adolescents and delineate gender differences in
the association between the sociometric status and friendship quality. The sample consisted of 225 adolescents aged 12 to 14. According to the J.D. Coie and K. A. Dodge (1983) technique of sociometric research the sample was divided into three subgroups: high, average and low accepted adolescents by peer group. All adolescents filled in the Frienddship Quality Questionnaire (Parker and Asher, 1989) as well as two additional questions that assess the friendship satisfaction. The results revealed different friendship quality patterns among low accepted and high-average accepted adolescents. Rejected adolescents showed low scores on Intimate exchange and Help and quidance subscales but other subscales’ scores did not differ significantly. The overal satisfaction with friendship was also significantly lower among rejected adolescents. Gender differences analysis revealed girls’ friendship quality scores being higher on all subscales. The more detailed analysis of gender differences in three subgroups according the sociometric status showed no differences among high, average and low accepted boys. However, low accepted girls showed lower scores on two subscales – Companionship and recreation and Help and guidance. Also, general satisfaction with their best friendship was lower when compared to average and high accepted girls. The results obtained are discussed in comparison with the findings of other uathors as well as interpreted within a framework of psychological characteristics that distinguish among adolescents with differing status in a peer group.Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas buvo įvertinti paauglių, vaikinų ir merginų, turinčių skirtingą statusą
bendraamžių grupėje, draugystės kokybės ypatumus. Remiantis J. D. Coie ir K. A. Dodge (1983) pasiūlyta sociometrinio tyrimo metodika, tiriamieji (N = 225) buvo suskirstyti į tris pogrupius pagal priėmimo bendraamžių grupėje laipsnį. Draugystės kokybei vertinti taikytas Draugystės kokybės klausimynas (Parker and Asher, 1989) bei Pasitenkinimo draugyste įvertinimas (Parker and Asher, 1989). Nustatyta, kad žemo statuso bendraamžių grupėje paauglių draugystės kokybė yra prasčiausia. Merginų draugystės
kokybės rodikliai yra aukštesni už vaikinų. Nuodugnesnė lyties skirtumų analizė skirtingo statuso paauglių pogrupiuose parodė, kad vaikinų draugystės kokybės ypatumai nesusiję su jų priėmimu bendraamžių
grupėje, tačiau merginų pogrupyje prastai grupėje priimamos paauglės išsiskiria prastais draugystės kokybės rezultatais
Vengimo / siekimo motyvacijos ir psichologinio streso bei jo įveikos ryšys
Get PDFSelf-regulation of behavior maintains purposeful behavior of the people in the presence of changing conditions of environment. Various external and internal stressors hinder from the achievement of aims and raise the condition of psychological stress. One of the most important factors influencing the mode of psychological stress and coping with it cognitive appraisal of the situation. Other important factor – the mode of prevailing motivation. The attitude that two fundamental tendencies – avoidance and approach prevail in the human motivation, has many followers in various branches of psychology. The conducted researches indicate different influence of avoidance/approach motivation on the emotional reactions, cognitive processes and behaviour. We have carried out the research, where we were seeking to assess the relation of the dominating motivation systems to the emotional reactions arising during the stress and the selection of coping strategies. The sensitivity of motivation systems was measured using BIS / BAS scales (Carver and White, 1994). The selection of coping strategies was assessed by “Four factor coping questionnaire” (Grakauskas and Valickas, 2006). For the emotional reactions evaluation 7 points Likert scale was used. Stressful situation was created using hard tasks and limiting the time of their solving. The research results confirmed the relation of different motivation systems (BIS / BAS) domination and different emotional reactions experienced during the stress and the selected stress coping strategie. Behaviour activation system (BAS) positively correlated with positive emotional reactions (joy, relief) and negatively with negative ones – anxiety, sadness, anger (p ≤ 0,01). Behaviour inhibition system (BIS) positively correlated with negative emotional reactions (anxiety, sadness, anger) and negatively with positive (joy, relief) (p ≤ 0,01). Behaviour activation system (BAS) positively correlated with “avoidance” (p ≤ 0,01) and behaviour inhibition system (BIS) with “emotional discharge” (p ≤ 0,01) coping strategy. These results allow to state that there is the ground to speak about different motivation systems, different goals mode and behaviour self regulation types (directed to the achievement of wanted condition or avoidance of the unwanted one) influence on the experienced psychological stress and coping.Vengimo ir siekimo motyvacijų grindžiančių sistemų BIS ir BAS poveikis įvairioms psichinės veiklos ir
elgesio apraiškoms (informacijos apdorojimui, problemų sprendimui, elgesiui, veiklos rezultatams ir kt.)
yra nemažai tyrinėtas. Deja, tyrimų, kaip šios sistemos veikia žmogaus elgesį streso metu, beveik nėra.
Atlikome tyrimą, kuriuo siekėme įvertinti motyvacijos sistemų BIS / BAS ryšį su streso metu kylančiomis
emocinėmis reakcijomis ir streso įveikos būdų pasirinkimu. Jame dalyvavo 225 tiriamieji, buvo taikytos
šios metodikos: BIS / BAS vertinimo skalė (Carver and White, 1994), keturių faktorių streso įveikos klausimynas (Grakauskas ir Valickas, 2006) ir Likerto septynių balų emocinių reakcijų vertinimo skalė. Nustatyta teigiama BIS koreliacija su neigiamomis emocinėmis reakcijomis – nerimu, liūdesiu, pykčiu, ir neigiama su teigiamomis – džiaugsmu, atsipalaidavimu. BAS, priešingai, teigiamai koreliavo su teigiamomis emocinėmis reakcijomis – džiaugsmu, atsipalaidavimu, ir neigiamai su neigiamomis – nerimu, liūdesiu, pykčiu. BAS teigiamai koreliavo su „vengimo“, BIS – su „emocinės iškrovos“ streso įveikos strategijomis
Klausos sukeltas potencialas: pacientų, sergančių šizofrenijos spektro sutrikimais naujų vertinimo parametrų paieška
No full textThe aim of the present study was to evaluate the new P300 parameters on patients with schizophrenia spectrum disorders and to compare their reliability with the commonly used P300 latency and amplitude. 56 healthy human subjects and 22 patients with schizophrenia spectrum disorders were studied. The following new parameters were considered. Some of the proposed parameters showed a more significant statistical difference in differentiating patients from controls than did the commonly used measures (latency and amplitude). We suggest that the parameters proposed by us could be helpful in differentiating schizophrenia disorder patients from controls. The use of the subtraction curve could be more preferable than the use of deviant one.Klausos sukelti potencialai (KSP) yra elektroencefalogramos pokyčiai, kuriuos sukelia sensoriniai klausos dirgikliai. Jų registracija leidžia neinvaziniu būdu gauti neurofiziologinės informacijos apie žmogaus galvos smegenų aktyvumą, susijusį su informacijos apdorojimo procesais. Retų reikšmingų klausos dirgiklių (garso tonų) atpažinimas dažnų nereikšmingų dirgiklių eilėje sukelia KSP bangas N2 ir P300 – vadinamąjį kognityvinį kompleksą. Šių bangų parametrai – latencija ir amplitudė – atspindi laiką, reikalingą įvertinti reikšmingą dirgiklį. P300 amplitudė siejama su galvos smegenų neuroninių išteklių paskirstymu, o N2 amplitudė gali būti susijusi su reikšmingų dirgiklių atpažinimo procesais.Buvo aptikta, kad pacientų, turinčių šizofrenijos spektro sutrikimų, N2 ir P300 bangų amplitudės mažesnės. Tai rodo klausos informacijos apdorojimo procesų sutrikimus sergant šizofrenija. Tačiau klinikinis KSP taikymas susiduria su tam tikromis problemomis (didelis tarpasmeninis rezultatų išsibarstymas), kurioms spręsti nutarėme pasitelkti naujus papildomus KSP kognityvinio komplekso parametrus.Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti naujus P300 bangos parametrus ir palyginti jų patikimumą su įprastiniais P300 bangos parametrais (amplitude ir latencija), tiriant pacientus, turinčius šizofrenijos spektro sutrikimų. Buvo ištirti 56 sveiki asmenys ir 22 pacientai, turintys šizofrenijos spektro sutrikimų. KSP buvo registruojami taikant atsitiktinio įvykio (angl. odd-ball) paradigmą – tarp dažnų nereikšmingų dirgiklių atsitiktine tvarka buvo pateikiami retesni reikšmingi dirgikliai, kuriuos tiriamieji turėjo suskaičiuoti. Greta įprastinių parametrų matavome šiuos naujus parametrus: latencijos (LP300) ir amplitudės (AP300) santykį, atpažinimo laiką (IT), kognityvinio komplekso statumą (SCC), P300 bangos energiją, P300 bangos nusileidžiančiosios dalies greitį (SDS) bei greičio parametrus A ir B. Taip pat matavome tuos pačius išskaičiuotos bangos (gaunama iš atsako į nereikšmingus dirgiklius kreivės skaitmeniniu būdu atimant atsako į reikšmingus dirgiklius kreivę) parametrus, žymimus sSDS, sA ir sB. Tyrimo metu paaiškėjo, kad kai kurie naujai pasiūlyti parametrai yra statistiškai patikimesni, lyginant pacientų ir kontrolinę grupes, negu tradiciniai parametrai (amplitudė ir latencija). Daroma išvada, kad siūlomi nauji parametrai gali būti naudingi padedant įvertinti kognityvinių funkcijų pakitimus, esant šizofrenijos spektro sutrikimams, bei atskirti jų potipius. Taip pat skaitmeniniu būdu išskaičiuotos bangos parametrai gali būti naudingesni negu užrašytos tyrimo metu
Ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio bei emocinių sunkumų įvertinimas: motinų, tėčių ir auklėtojų vertinimų lyginamoji analizė
Get PDFDue evaluation of possible emotional disorders in preschool age is important not only from a theoretical point of view, explaining the etiology, the development, and the prognosis of psychopathology, but also from practical positions applying early psychopathologic intervention and prevention programs. In general, in order to evaluate psychological adaptation of young children, it is necessary to collect information from several sources. This research aims to analyse the information about behavioural and emotional difficulties of children collected from three different sources – mother, father, and nurse – using CBCL/1½-5 and CTRF/1½-5 (Achebach and Rescorla, 2000) scales and compare it to each other in order to find out whether the information collected from different sources about the same child is coincident. The results show that internal coincidence of both scales is better of evaluations provided by nurses than parents. The evaluations of mothers and fathers are more coincident than that of nurses and parents. The evaluations of girls are less different and more coincident than boys. Average evaluations of parents under different scales are higher than those of nurses, except concentration difficulties and withdrawal. Summarising the results of the research, the author sets guidelines for possible further research of early child development and discusses possibilities of psychological evaluation of children.Tinkamas galimų emocinių bei elgesio sutrikimų įvertinimas ikimokykliniame amžiuje svarbus ne tik teoriniu požiūriu, aiškinantis psichopatologijos etiologiją, eigą bei prognozę, bet ir praktiniu požiūriu, taikant ankstyvosios psichopatologijos intervencijos ir prevencijos programas. Bendrai pažymima, jog norint patikimai įvertinti mažų vaikų psichologinį prisitaikymą, būtina informacija iš keleto šaltinių. Šiame tyrime siekiame palyginti ir analizuoti trijų informacijos šaltinių – motinos, tėčio ir auklėtojos – teikiamą informaciją apie ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio bei emocinius sunkumus naudodamosi CBCL/1½-5 ir CTRF/1½-5 (Achebach and Rescorla, 2000) skalėmis ir atitikimą tarp trijų to paties vaiko vertintojų. Rezultatai rodo, kad auklėtojų versijos vidinis skalių suderinamumas yra geresnis nei tėvų. Motinų ir tėčių vertinimų atitikimas yra geresnis nei auklėtojų ir tėvų. Vertinant mergaites yra mažiau skirtumų ir geresnis atitikimas tarp vertintojų nei vertinant berniukus. Tėvų vertinimų vidurkiai pagal atskiras skales yra didesni nei auklėtojų, išskyrus dėmesio sunkumus ir užsisklendimą. Apibendrinant tyrimo rezultatus nurodomos galimos vaikų ankstyvosios raidos mokslinių tyrimų gairės ir aptariamos psichologinio vaikų įvertinimo galimybės
Procedūrinis teisingumas Lietuvos kriminalinėje justicijoje
No full textProcedural justice in Lithuanian criminal justice.Procedūrinis teisingumas Lietuvos kriminalinėje justicijoje. Recenzija
Psichologinis atsparumas vaikystėje: sampratos problematika
No full textThe primary purpose of the article is to critically analyze the concept of resilience integrating the most recent research findings and showing implications for future studies. The construct of resilience was proposed in order to explain why some children adapt well despite adversity (as early studies on the negative impact of risk factors had shown). This brought about a higher attention to protective factors and mechanisms. During this period developmental psychopathology emerged as a distinct field of study, which provided theoretical principles for the analysis of normal and abnormal development. The research on resilience was later extended to adult populations. Resilience is a process influenced by many factors, not a personal feature. It should accordingly be used with precaution. The Lithuanian term “atsparumas” has the disadvantage of suggesting that it is a trait possessed by the child. Possible alternatives could be “atsparavimas” or “rezilencija”. Today most scholars accept Luthar, Cicchetti and Becker’s (2000a) definition of resilience, which is broad enough to allow for various operationalizations of the various aspects of resilience and at the same time narrows conveniently the field of research. They define resilience as a dynamic process of positive adaptation in the context of significant adversity. The following aspects are particularly important:
Risk: its evaluation should take into account the different ways in which the same risk can be experienced, the possible genetic mediation of familial variables, and children’s active participation in determining risk effects.
Positive developmental outcomes: how they are defined partly depends on the researcher’s personal choices, but superior functioning should not be expected.
Process of resilience: protective factors must be clearly defined and separated from protective processes.
Current research is revealing a number of characteristics of the resilience construct with important implications for both research and practice. Several studies have confirmed that resilience is a multidimensional construct so that it is necessary to take into due consideration the different areas of adaptation. It is also clear that resilience changes over time (as should be expected), but on the other hand, its relative stability has also been defended.
Finally, it remains an open question whether resilient adaptation differs from that found in normal circumstances. The actual data are contradictory and further research in this area is badly needed. As far as the theoretical framework of the research on resilience is concerned, it is based mainly on the principles of developmental psychopathology. The theoretical perspective of levels of resilient processes and that of human-context interaction are also relevant. The dynamic systems theory is a promising tool for future research in this area. It would also be possible to make further assumptions about the positive character of human nature or about inherent adaptive systems in order to look for deeper sources of resilience. The second source of resilience could be seen in the role played by human relationship, which is also very important. We showed several problematic aspects of the concept of resilience. While growing empirical data allow answering some questions, there still is a lot of room for research. Two challenging tasks remain for the future: on the one hand, the application of our theoretical knowledge on resilience to real-life situations, on the other hand, the development of theories explaining the basic processes of adaptation under adverse circumstances.
Straipsnyje pateikiama kritinė atsparumo sampratos raidos psichopatologijoje analizė. Trumpai pristatomas atsparumo tyrimų istorinis kontekstas, aptariama terminija ir apibrėžimas. Išskiriami atsparumo tyrimų pažangos etapai ir atskleidžiami teoriniai principai, kuriais remiantis planuojami atsparumo tyrimai. Galiausiai analizuojamos esminės atsparumo sampratos problemos: daugiadimensiškumas, nepastovumas, sampratos validumas ir apsaugančių veiksnių sąvoka. Nepaisant išryškintų šios sampratos problemų, ji yra vertinga suprantant pozityvią raidą nepalankiomis sąlygomis. Atsparumo samprata leidžia plačiau pažvelgti į raidos procesą ir turi svarbių implikacijų intervencijai. Kita vertus, lieka dar daug klausimų apie tai, kaip, kada ir kodėl vyksta atsparumo procesai. Atsakymų į juos turėtų ieškoti tolesni tyrimai
Streso įveikos klausimynas: keturių faktorių modelio taikymas
Get PDFThe article introduces the Lithuanian stress coping assessment method. The lack of stress coping assessment methods adapted for the Lithuanian population fostered its composition. The method was constructed using the strategy of empirical scale development. The research was carried out in three stages. In the first and second stages, statements were selected from various stress coping questionnaires (WCQ, COPE, CISS etc.) and classified using the mathematical model of explanatory factor analysis. In the first stage, the original list consisting of 167 statements was submitted to 178 participants of the study. In the second stage, the list consisting of 90 statements was submitted to 147 participants. The participants were students of Vilnius University and the General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania, average age – 20.4 years. On the basis of mathematical criteria and semantic analysis of the statements, the number of the statements was reduced to 24 in the final version of the questionnaire; 4 factors were xtracted: social support, problem solving, emotional discharge, avoidance. 208 participants took part in the third stage of the study, during which some psychometrical characteristics of the questionnaire were assessed. It was established that these four factors explain for 47.93 per cent of data dispersion. The following indexes of scales reliability (Cronbach’s alpha) were found: social support (α = 0.832), problem solving (α = 0.760), emotional discharge (α = 0.721), avoidance (α = 0.624). Confirmatory factor analysis data indicate a satisfactory suitability of the model of four factors (Chi-Square = 140.81; RMSEA = 0.055; GFI = 0.89; CFI = 0.87; NNFI = 0.84).While composing the questionnaire, the problem of optimal balance was encountered between choosing a good method in the sense of content and a method distinctive characterized by good psychometrical characteristics. There is a plan in the future to verify the psychometrical characteristic of the composed stress coping assessment method on the basis of data of a more representative sample, to assess the relation of the questionnaire to the other methods of stress coping and to improve separate scales of the questionnaire, especially those dealing with the factor of avoidance. Straipsnyje pristatoma lietuviška streso įveikos vertinimo metodika. Ji sudaryta naudojant empirinę skalių konstravimo strategiją. Darbas atliktas trimis etapais. Pirmuose dviejuose, panaudojus aiškinamosios aktorinės analizės matematinį modelį, pradinis teiginių skaičius – 167 buvo sumažintas iki 24, jie priskirti keturiems faktoriams: socialinės paramos, problemų sprendimo, emocinės iškrovos ir vengimo. Trečiojo tyrimo etapo metu įvertintos kai kurios klausimyno psichometrinės savybės. Nustatyta, kad išskirti faktoriai paaiškina 47,93 proc. duomenų dispersijos. Gauti tokie skalių vidinio suderinamumo (Cronbacho α rodikliai: socialinė parama (α = 0,832), problemų sprendimas (α = 0,760), emocinė iškrova (α = 0,721), vengimas (α = 0,624). Patvirtinančiosios faktorinės analizės rezultatai rodo patenkinamą pasirinkto keturių faktorių modelio tinkamumą: Chi-Square = 140,81; RMSEA = 0,055; GFI = 0,89; CFI = 0,87; NNFI = 0,84. 
CBCL, TRF ir YSR metodikų standartizavimas naudojant 6–18 metų Lietuvos vaikų imties duomenis
Get PDFIt is well accepted in child psychiatry that the study of children’s adaptive behavior and psychopathology should be based on: a) multiple informants, who have different points of view and observe different behaviors in different settings; b) standardized assessment and diagnostic procedures, which makes possible communication of the results among different practitioners in the same country and allows for generalizability across cultures; c) assessment tools with a capacity to assess a broad spectrum of psychopathology; and d) economical procedures in terms of both money and time (Roussos et al., 1999). The questionnaires constructed by Thomas Achenbach meet the above criteria and have become accepted worldwide as valuable tools.Šiame straipsnyje pristatomi CBCL, TRF ir YSR metodikų standartizavimo duomenys bei pagrindiniai rodikliai, kuriais naudojantis galima vertinti vaikų elgesio ir emocinius sunkumus. Vaikų ir paauglių elgesio bei emocinių sunkumų įvertinimai, remiantis tėvų, mokytojų ir pačių vaikų pateikta informacija, buvo analizuojami naudojant atsitiktinės 6–18 m. Lietuvos vaikų imties (N = 4186) duomenis. Atsitiktinė imtis buvo sudaroma atrenkant 40 proc. gyvenančių mieste, 25 proc. – miesteliuose ir 35 proc. kaime gyvenančių vaikų. Pavyko surinkti duomenis apie 90,62 proc. į imtį patekusių vaikų. Klausimynų grįžtamumo procentas pakankamai didelis, t. y. grįžo 89,22 proc. visų klausimynų. Tyrimo rezultatai rodo, jog CBCL, TRF ir YSR kai kurių skalių lietuvių kalba vidinio suderinamumo rodikliai, palyginti su JAV duomenimis, kiek prastesni, tačiau nedaug skiriasi nuo analogiškų skalių originalo kalba vidinio suderinamumo.Berniukų ir mergaičių CBCL, TRF ir YSR probleminių skalių vidurkiai panašūs į kitų šalių tyrimų duomenis, t. y. visų amžiaus grupių mergaičių internalių sunkumų įverčiai didesni nei berniukų, o eksternalių sunkumų įverčiai didesni berniukų nei mergaičių. Berniukų eksternalių ir bendrų sunkumų įverčių kitimas su amžiumi panašus kaip ir kitose šalyse, o mergaičių įverčių kitimas su amžiumi skiriasi. JAV ir Lietuvos vaikų kai kurių skalių įverčių vidurkių skirtumai reikšmingi, be to, daugumos skalių Lietuvos vaikų vidurkiai, palyginti su JAV duomenimis, yra aukštesni, tačiau efekto dydis, kai atsižvelgiama į lytį, amžių ir šalį, yra labai mažas, t. y. mažesnis nei 1 proc. Straipsnyje taip pat pateikiami procentiliai pirminiais ir T balais, leidžiantys įvertinti, ar vaiko emociniai ir elgesio sunkumai neperžengia normos, ribinio ir nuokrypio įverčių ribų
Savito ir tipiško veido apibūdinimo, fotoroboto sudarymo ir veido atpažinimo tikslumo ryšiai
Get PDFThe article analyses the relationship between the accuracy of distinctive face or typical face description, similarity of facial composite and face recognition accuracy. The research pursued two goals: 1) determine the accuracy of describing the distinctive and typical male faces under examination (by using a cognitive or semi-standardized interview), the similarity of facial composites produced for target faces and the accuracy of recognizing the target face (when the recognition is carried out immediately after producing a facial composite or 30 minutes later); 2) determine the interval of time between the face memorization and face recognition and the influence of tasks performed during this interval to the accuracy of face recognition.
The research involved 224 (112 male and 112 female) participants. At first the participants were shown coloured photos of typical or distinctive target male face on the computer screen to be memorized and recognized later (during the recognition the previously demonstrated face was shown among other 5 faces which had only one different feature). The control group participants (n = 96) had to recognize the target face after different time intervals (10, 60 and 90 min.) from memorization. The experimental group participants (n = 128) had to describe a face memorized at the beginning of the study, make his facial composite and recognize the target face (immediately after making the face composite or after a 30-minute break). Two experts assessed the accuracy of describing the target faces and the similarity of facial composites produced.
The research results revealed that a combination of face description and facial composite production reduces the accuracy of face recognition if the face has to be recognized immediately after the production of facial composite. Meanwhile, at least a 30-minute break between producing a facial composite and recognizing the face significantly improves the accuracy of face recognition from the statistical point of view. Expert assessment results revealed very low similarity between the facial composites produced by the participants and the target faces. On the other hand, the experts found the descriptions of target faces given by the participants fairly accurate. The finding is that the more accurate description (recollecting more accurate and less subjective details) is related with higher similarity of produced facial composites. However, neither more accurate face description nor higher similarity of produced facial composite is related with the accuracy of target face recognition. Statistically, there were no significant differences between the recognition of a distinctive and a typical face. A relatively low difference in the accuracy of recognizing a distinctive and a typical face could result from attributing distinctiveness and typicality to certain features of the face. Besides, the research revealed a tendency that a typical target face, compared to a distinctive face, is not only described more accurately, but, in the opinion of experts, the produced facial composites of typical face have higher similarity to the target face.Straipsnyje analizuojamas įsiminto savito arba tipiško veido apibūdinimo tikslumo, sudaryto fotoroboto
panašumo ir veido atpažinimo tikslumo ryšys. Eksperimentinės grupės tiriamieji (n = 128) turėjo apibūdinti tyrimo pradžioje įsimintą veidą, sudaryti jo fotorobotą ir atpažinti matytą veidą (iš karto po fotoroboto sudarymo arba po 30 min. pertraukos). Kontrolinės grupės tiriamieji (n = 96) matytą veidą turėjo atpažinti praėjus skirtingiems laiko tarpams (10, 60 ir 90 min.) nuo įsiminimo. Gauti rezultatai parodė, kad veido apibūdinimo ir fotoroboto sudarymo derinys pablogina veido atpažinimo tikslumą, jeigu veidas atpažįstamas iš karto po fotoroboto sudarymo. Nustatyta, kad tikslesnis veido apibūdinimas (atkuriant daugiau tikslių ir mažiau subjektyvių detalių) lemia didesnį sudaryto fotoroboto panašumą. Tačiau tiek
tikslesnis veido apibūdinimas, tiek didesnis sudaryto fotoroboto panašumas nėra susiję su matyto veido
atpažinimo tikslumu