Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Vyresniųjų klasių moksleivių miego kokybės, su ja susijusio elgesio ir asmenybės bruožų sąsajos
Get PDFObjectives. Adolescence is a period of various physical, cognitive activities, emotional and social alterations, which need additional bodily resources and naturally good and sufficient sleep for renewing these resources. However, increased requirements in school, new social interests, biological alterations make adolescents’ sleep not sufficiently long and qualitative enough, so achievements at school and the quality of life generally suffer. There are a lot of researches on this topic in foreign countries, but we couldn’t find any in Lithuania. Little research, both in Lithuania and abroad, has been done on personality and sleep quality relations in adolescence and on how personality traits can be related to sleep quality, how this relation can be affected by sleep-related behaviour.Purpose. To evaluate the relationship of personality features to sleep quality and sleep-related behaviour in older schoolchildren. The research involved 88 boys and 124 girls from two Kaunas schools. Methods. A questionnaire was prepared to evaluatesleep quality. It contained 31 questions concerning various sleep quality aspects. Four indices (troubles in falling asleep, night rest satisfaction, daytime fatigue, habit to sleep in the daytime) were selected after a factor analysis. Additionally, 12 questions concerning sleep-related behaviour were asked, from which four indices (use of psychoactive substances, sport, PC games and watching TV, relaxation activity before sleep) were constructed after factor analysis and used in this study. The NEO PI-R questionnaire was used to measure personality traits.Results. In boys and girls, neuroticism is related with the difficulties of falling asleep and less satisfaction with night’s rest independently of sleep-related behaviour. Girls’ openness to experience is related to daytime fatigue, and their extraversion and smaller agreeableness are related with difficulties of falling asleep, but this association is affected by the use of psychoactive substances. Boys’ conscientiousness is related to daytime sleeping, but this relation is affected by engaging in sport activities. Girls’ engagement in the activities that help relax before sleep is related to their higher conscientiousness, higher agreeableness, more frequent difficulties with falling asleep and daytime sleeping. Boys’ extraversion, openness, agreeableness and sleep quality are not related to each other.Užsienyje yra atlikta nemažai tyrimų, rodančių, kad dėl didėjančių reikalavimų mokykloje ir naujai atsiradusių socialinių interesų, taip pat biologinių pokyčių paaugliai miega nepakankamai ilgai ir kokybiškai. Dėl to nukenčia jų pažangumas mokykloje, didėja psichoaktyvių medžiagų naudojimo rizika ir kita. Užsienyje šia kryptimi atlikta nemažai tyrimų, vis dėlto nedaug yra tyrinėtas miego kokybės ryšys su tyrimų, vertinančių, kaip asmenybės bruožai gali būti susiję su miego kokybe, per miegui nepalankų elgesį, rasti pavyko nedaug, o paauglių tokių tyrimų neradome. Taigi, siekdami įvertinti Lietuvos paauglių miego kokybės rodiklius, asmenybės bruožų ir miego kokybės sąsajas bei kaip asmenybės bruožai yra susiję su įvairia sveikatai nepalankia elgsena, kuri savo ruožtu gali turėti didelę įtaką ir miego kokybei, apklausėme 88 vaikinus ir 124 merginas (amžiaus vidurkis 17,7 metų) iš dviejų Kauno mokyklų. Tyrimui buvo sudarytas klausimynas, skirtas įvertinti įvairius miego kokybės aspektus ir miegui nepalankų elgesį. Asmenybės bruožams tirti buvo naudotas NEO PI-R klausimynas. Rezultatai parodė, kad vaikinų ir merginų neurotizmo bruožas yra susijęs su didesniais sunkumais užmigti ir mažesniu pasitenkinimu nakties poilsiu, kad ir koks būtų elgesys, susijęs su miego kokybe. Merginų grupėje atvirumo patyrimui bruožas yra susijęs su mieguistumu dieną, o ekstraversija ir mažesnis sutariamumas yra susiję su sunkumais užmigti. Ši sąsaja yra veikiama dažnesnio psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Vaikinų sąmoningumo bruožas yra susijęs su dažnesniu miegojimu dieną. Ši sąsaja yra veikiama dažnesnio sportavimo. Užsiėmimas atpalaiduojančia veikla prieš miegą merginų grupėje yra susijęs su atvirumo patyrimui ir sąmoningumo bruožais bei su didesniais sunkumais užmigti ir miegojimu dieną. Vaikinų ekstravesija, atvirumas patyrimui ir sutariamumas su miego kokybe bei su miego kokybe susijusiu elgesiu nėra susiję
Bendrosios transformacinio vadovavimo skalės lietuviškosios versijos psichometriniai rodikliai
Get PDFNowadays, leadership is seen as a research object related to a successful functioning of a modern organization. Transformational leadership is valued as most appropriate in today’s changing business world. But practitioners and researchers are lacking a broadly applicable, concise instrument which would also be reliable and valid to assess leaders’ transformational leadership skills. So, this research has been targeted to evaluate the psychometric properties (reliability and validity) of the Global Transformational Leadership scale Lithuanian version. The research involved 550 Lithuanian employees from various organizations; 112 respondents participated in the first and 438 respondents in the second stage of the research. All participants filled up a questionnaire consisting of the Global Transformational Leadership scale (Carless et al., 2000) and socio-demographic questions. Questions about job satisfaction (Shim et al., 2002), intentions to leave (Meyer and Tett, 1993), N. F. Mott’s proposed situations to evaluate management effectiveness (quoted after Chauhan et al., 2005) and Transformational Leadership Behavior Inventory (Podsakoff et al., 1990) were added to the questionnaire only in the second stage. The results have shown that the Global Transformational Leadership scale is highly reliable (Cronbach α = 0.925). Besides, the stability of the test–retest results (r = 0.868; p < 0.01; t = 0.921; p > 0.05) was an important feature of this scale. Exploratoryand confirmatory factor analyses used in studying the content validity showed that all seven items of the scale explained one factor – transformational leadership. Construct validity was confirmed by strong correlations (r = 0.815; p < 0.01) between the Global Transformational Leadership scale and the Transformational Leadership Behavior Inventory and by proven relations between transformational leadership and subordinates’ higher job satisfaction, lower turnover intentions, and better evaluations of management effectiveness. Thus, the Global Transformational Leadership scale can be characterized as an instrument with appropriate psychometric properties for individual and group analyses for the purpose of research and practice.Siekiant įvertinti Bendrosios transformacinio vadovavimo skalės lietuviškosios versijos psichometrinius rodiklius, buvo atliktas kelių etapų tyrimas, kurio bendra tiriamųjų imtis – 550 įvairiose Lietuvos organizacijose dirbančių darbuotojų. Pirmajame etape dalyvavo 112 tiriamųjų, kurie atsakė į klausimus apie savo tiesioginių vadovų elgesį (Bendroji transformacinio vadovavimo skalė, Carless et al., 2000) ir pateikė sociodemografinius duomenis. Antrajame etape 438 respondentai, be anksčiau minėtų klausimų, dar pildė Transformacinio vadovavimo elgesio inventorių (Podsakoff et al., 1990), pasitenkinimo darbu (Shim et al., 2002), ketinimų išeiti iš darbo (Meyer and Tett, 1993) ir N. F. Mott vadovavimo efektyvumo (cit. pagal Chauhan et al., 2005) klausimynus. Tyrimo rezultatai patvirtino aukštą vidinį ir išorinį skalės patikimumą. Turinio validumo įrodymus pateikė tiriančioji ir patvirtinančioji faktorinė analizė, o konstrukto validumą pagrindė koreliacinės analizės rezultatai. Todėl Bendrąją transformacinio vadovavimo skalę siūloma naudoti tyrimams kaip trumpą, tačiau potencialą turinčią transformacinio stiliaus vadovo įgūdžius matuojančią priemonę
Abiakė konkurencija ir neuroninių procesų dinamika
No full textThe Gestalt psychologists were fascinated with dynamics evident in visual perception, and they theorized that these dynamics were attributable to ever-changing electrical potentials within topographically organized brain fields. Dynamic field theory, as it was called, was subsequently discredited on grounds that the brain does not comprise a unitary electrical field but, instead, a richly interconnected network of discrete computing elements. Still, this modern conceptualization of brain function faces the challenge of explaining the fact that perception is dynamic in space and in time. To pursue the question of visual perception and cortical dynamics, we have focused on spatio-temporal transitions in dominance during binocular rivalry. We have developed techniques for initiating and measuring these transitions psychophysically and for measuring their neural concomitants using functional magnetic resonance imaging (fMRI). Our findings disclose the existence of waves of cortical activity that travel across the retinotopic maps that define primary and secondary visual areas within the occipital cortex, in correspondence with the subjective perception of spreading waves of dominance during binocular rivalry. This paper reviews the results from those studies.Tirdami regimąjį suvokimą geštaltpsichologai buvo sužavėti vykstančių procesų kaitos (dinamikos). Jie suformulavo hipotezę, kad procesų kaita atspindi nuolatinį elektrinių signalų sklidimą anatomiškai struktūruotoje elektrai laidžioje smegenų terpėje (lauke). Šia teorija, vadinama dinaminio lauko teorija, vėliau buvo suabejota, nes buvo pastebėta, kad smegenys elektriniu požiūriu nėra homogeniška terpė. Jos susideda iš atskirų diskrečių elementų, atliekančių sudėtingus skaičiavimus, sujungtų tarpusavyje daugybe ryšių ir sudarančių neuronų tinklą. Tačiau šis naujas šiuolaikinis požiūris į smegenų funkcijas susiduria su sunkumais, mėginant paaiškinti suvokimo procesų kitimą erdvėje ir laike. Tirdami suvokimo ir smegenų žievės dinaminius procesus, pagrindinį dėmesį skyrėme dominuojančių procesų (konkurencijos metu) kaitai erdvėje ir laike. Sukūrėme psichofizinių metodų, kuriais būtų galima sukelti ir išmatuoti minėtų procesų kaitą ir taikėme funkcinio magnetinio rezonanso vizualizavimo (fMRI) metodą su šiais procesais susijusiam neuronų aktyvumui išmatuoti. Gauti rezultatai atskleidė pirminės ir antrinės regimosios žievės pakaušio srityje aktyvumo bangų retinotopinį sklidimą, kuris koreliuoja su suvokiamo dominuojančio vaizdo bangos sklidimu abiakės konkurencijos metu. Šiame straipsnyje apžvelgiami minėtų eksperimentų rezultatai
Skirtingą darbo patirtį turinčių asmenų socializacijos organizacijoje ypatumai
Get PDFThe aim of this study was to discover if there are any differences among organizational socialization of newcomers who already have work experience and employees who are new in labour market. And if the differences were found, to establish what organizational factors have the biggest impact on them. 71 participants took part in the study: 33 participants were working in the first jobs, 38 were working in the second or later jobs. Participants fill out the questionnaires at the end of the 3rd month within the organization. They were asked to evaluate their knowledge about the organization, the amount of experienced of work related anxiety, their attitudes towards the organization they work and towards their job, and the position in newcomer – seniority continuum (feeling of being real member of organization). Additionally they were asked to evaluate leadership style of their executives, quality of leader-subordinate relationship, organizational culture and work group climate. Work group size and mentorship system in organization were the variables which also were taken into analysis. As distinct from other surveys, the results showed no correlation between the work related anxiety and other parameters of organizational socialization. Should the longitudinal studies fail to prove the lack of correlations to be the result of unlinear dependability between time spent in organization and lessen job related anxiety, other emotional adjustment measures are to be considered. Despite the fact that newcomers with and without work experience equally rate themselves in newcomer – seniority continuum, this evaluation is the result of different issues. Those who start their work career have much more information about organization (Mann Whitney z = –1.98, p = 0.047) but still they feel stronger anxiety (Mann Whitney z = –2.29, p = 0,022) than those who already have work experience. The analysis of the organizational factors which affect new employee socialization suggests that the size of newcomer’s work group is negatively related to the results of organizational socialization – the bigger the work group, the worse the organizational socialization (regression analysis R = 0.492, R2 = 0.242, p = 0.000). The better leader – member Exchange evaluations, the more favourable group climate, the help of the official mentor during the first months working in organization, the mild exposure of innovative organizational culture, on the other hand, leads to better results of the organizational socialization (stepwise regression analysis R = 0.734, R2 = 0.539, p = 0.000). Yet again different factors contribute differently to the quality of new employee socialization when newcomers with and without previous work experience were analyzed separately. The results add more arguments for the individualized organizational socialization theory vs. collective one.Tyrimo tikslas – išanalizuoti organizacijos aplinkos veiksnių sąsajas su naujų darbuotojų socializacijos rodikliais, atsižvelgiant į šių darbuotojų darbo patirtį. Tyrime dalyvavo 33 asmenys, dirbantys pirmoje darbovietėje, ir 38, dirbantys ne pirmame darbe. Tyrimo rezultatai rodo, kad pirmoje ir ne pirmoje darbovietėje dirbančių asmenų socializacijos lygis, pasibaigus bandomajam laikotarpiui, yra vienodas, tačiau šios grupės tarpusavyje skiriasi kitų socializacijos rodiklių įverčiais: nors dirbantieji pirmoje darbovietėje gauna daugiau informacijos apie organizaciją, patiria didesnį nerimą dėl darbo. Taip pat nustatyta, kad skirtingą darbo patirtį turinčių asmenų socializacija susijusi su darbo grupės dydžiu – kuo grupė mažesnė, tuo socializacija spartesnė. Tačiau kitų veiksnių sąsajos su pirmoje ir ne pirmoje darbovietėje dirbančių darbuotojų socializacija yra skirtingos. Pirmoje darbovietėje dirbančių asmenų socializacijos rodiklius geriausiai prognozuoja darbuotojų ir jų vadovų santykių kokybė ir nedidelė inovacinės kultūros raiška. Ne pirmoje darbovietėje dirbančiųjų socializacijos sėkmingumą geriausiai prognozuoja dalyvaujantis vadovavimo stilius. Tai rodytų, kad būtina individualizuoti darbuotojų socializacijos procesą
Didysis penketas: už ir prieš
Get PDFThe field of the personality research is very active these days; probably more research is being conducted than ever. Most of the research studies are conducted referring to the Big Five model. Nevertheless, this model is controversial. Some researchers emphasize the merits of the Big Five model and the others name the shortcomings of the model. The main merits of the Big Five model are: empirical validity, cross-cultural validity, stability of individual differences and practical model value. Still the Big Five model receives criticism. The main critiques are: discussions about lexical hypothesis, orthogonality of factors, problems in cross – cultural research and prognostic value of the Big Five model. Despite the debates, nonetheless, the strongest arguments are for Big Five model. There is more empirical evidence still difficulties arise because of the research procedure or method inaccuracy. Most of the researchers confirmed that it is complicated to extract less than five factors in many research data. Five factors is the optimal number. There also have been determined many associations between Big Five traits and other mental / psychological phenomena. For a long time Big Five was only the research model, but presently initial theoretical interpretations were offered – R. R. McCrae and P. T. Costa Five Factor Theory also D. P. McAdams and J. L. Pals New Big Five. This was a substantial sally – Big Five has a potential to become the real personality theory, but there are still some problems left unsolved – extracted factor relevance to the individual in large samples is unclear, newly posed statements about personality structure lack empirical evidence. Alternative models to the Big Five model are offered: Biggest One, Big Two, Giant Three, HEXACO and Big Seven. Presently alternative models are not in competition with Big Five. Perhaps more promising is a HEXACO model with its theoretical interpretations. Alternative models to Big Five model play another important role – they encourage cross-cultural research, the search of the neurological correlates. Thus Big Five is very dynamic field of personality research, pretending to become very important and influential personality theory. Herewith it is obvious: there is an essential challenge against Big Five model– whether it will become one or not? Establishing Big Five or other close models’ theoretical interpretations give hope, but the final result is still to be expected.Straipsnyje nagrinėjama vienos iš klasikinių paradigmų – bruožų teorijos (o konkrečiau, Didžiojo penketo modelio) – ieškojimai šiuolaikinėje asmenybės psichologijoje. Šiandien nemažai tyrimų, apimančių ir asmenybės kintamuosius, atliekama remiantis Didžiojo penketo modeliu. Nepaisant to, šis modelis vertinamas kontroversiškai. Vieni autoriai pabrėžia Didžiojo penketo modelio pranašumus (empirinis pagrįstumas, patvirtinimas tarpkultūriniais tyrimais, individualių skirtumų stabilumas ir modelio praktinė vertė), kiti vardija jo trūkumus (teorinio pagrįstumo nepakankamumas, išskirtų faktorių ortogonalumo klausimas, tarpkultūrinių tyrimų problemos, abejonės dėl prognostinės modelio vertės). Aktyviai ieškoma alternatyvių, tobulesnių už Didįjį penketą modelių. Vis dėlto argumentų už Didįjį penketą kur kas daugiau negu prieš: nepaisant kritikos ir bandymų ieškoti naujo, tinkamesnio modelio, Didysis penketas šiuo metu yra vienas realiausių pretendentų tapti vieningai pripažįstama asmenybės teorija
Papildomų objektų įtaka stimulo ilgio ir kampo dydžio suvokimui
No full textThis study describes experiments in which subjects adjusted the spatial positions of spots in three different kinds of basic stimuli in order to best perceive a required spatial property: 1) vernier alignment in a three-spot line arrangement, 2) orthogonality in a right-angled triangle constructed of three spots, or 3) length equality in a Brentano type figure. The magnitudes of the perceptual errors were measured as functions of the distance between the spots and flanking objects placed in close proximity to the spot stimuli. Quantitative characteristics of the strengths of the different illusions were obtained with the flanking objects placed at varying extents of spatial separation. The data were interpreted in terms of centroid biases caused by local integration processes. An appropriate analytical description of the experimental data was proposed, and good correspondence between it and the data was obtained. The calculated spatial parameters of the local lateral integration showed a linear dependence on the stimulus size.Šiame straipsnyje aprašomi eksperimentai, kuriuose stebėtojų prašoma pastumti vieną iš trijų pagrindinių stimulo dėmelių į vietą, tenkinančią reikalavimą: 1) trys dėmelės išsirikiuoja viena linija arba 2) išsidėsto stačiu kampu, arba 3) abu Brentano tipo iliuzinės figūros intervalai tampa vienodo ilgio. Suvokimo klaidų dydis matuojamas kaip atstumo tarp dėmelių ir šalia jų esančių papildomų objektų funkcijos. Gautos šių objektų sukeliamų skirtingų geometrinių iliuzijų kiekybinės charakteristikos. Eksperimentų duomenys interpretuojami, remiantis lokalios jaudinimų integracijos ir svorio centro postūmio samprata. Pasiūlytos atitinkamos analitinės funkcijos gana tiksliai aproksimuoja eksperimentines kreives. Išskaičiuotieji erdviniai lokaliosios integracijos parametrai yra tiesiškai susiję su bendruoju stimulo dydžiu
Nuostatų savižudybių atžvilgiu klausimyno (ATTS) lietuviškoji versija
Get PDFSeveral psychological models explaining formation of attitudes towards suicide and their influence on suicidal behaviour have been developed recently. Reliable an valid instruments measuring attitudes towards suicide are needed to test these models. There are several well known questionnaires in this field: Suicide Opinion Questionnaire (SOQ; Domino et al., 1982), Suicide Attitude Questionnaire (SUIATT; Diekstra & Kerkhof, 1988). Both these questionnaires have methodological or practical disadvantages that were taken into account when developing a new instrument – Attitudes Towards Suicide Questionnaire (ATTS; Salander Renberg & Jacobsson, 1998).Objective: Lithuanian version of ATTS was created in 2001 and was used in a number of studines since then. Availability of large data pool (N = 1259) collected with Lithuanian version of ATTS has created a good opportunity for examining reliability and validity issues of the instrument, which is the aim of this study.Method: The data for the present study was taken from studies conducted in the framework of European multicenter research project SUPPORT. Sample consisted of 16 target groups that were studied with the Lithuanian version of ATTS: army conscripts (N = 368), army sergeants (N = 106), army officers (N = 44), medicine students (N = 103), students of priest seminaries (N = 68), catholic religion students (N = 63), psychology students (N = 137), members and mayors of Municipality Councils (N = 55), students of journalism (N = 43), journalists (N = 43), volunteers of psychological help-line (N = 43), suicide attempters (N = 40), personnel of emergency hospital (N = 39), homosexual and bisexual men (N = 30), alcohol dependant patients (N = 38), alcohol dependant patients undergoing Minnesota rehabilitation program (N = 39). A test-retest survey was performed in a sample of medicine students (N = 30) in order to evaluate temporal stability of ATTS Lithuanian version.Results: Confirmatory factor analysis (implemented through SEM) hasn’t confirmed the original ATTS factor model obtained by developers in Sweden. However, an exploratory factor analysis produced 5 factor model (explaining 53.5% of total variance), which is very similar at face value to other proposed ATTS factor models. Internal consistency of this model is satisfactory (Cronbach alpha – 0.68). Differences between attitudes of suicidal and non-suicidal individuals are regarded as support for criterion validity of the instrument. ICC coefficients from test-retest study are satisfactory (ranging from 0.62 to 0.87) for three ATTS factors. The remaining have demonstrated low testretest reliability (ICC coefficients are 0.48 and 0.59).Conclusions: psychometric properties of Lithuanian ATTS version were found to be satisfactory, although structural validity indicators were somewhat controversial and two factors have demonstrated low test-retest coefficients. Lithuanian ATTS version can be used for scientific research of attitudes towards suicide.Tyrimu siekiama nustatyti ir įvertinti nuostatų savižudybių atžvilgiu klausimyno ATTS lietuviškosios versijos psichometrines charakteristikas. Tyrime naudojama imtis (N = 1259) sudaryta iš 16 tikslinių grupių, tirtų ATTS metodikos lietuviškąja versija nuo 2001 m. Patvirtinančioji faktorinė analizė nepatvirtino metodikos autorių Švedijoje nustatyto faktorinio modelio. Tačiau atlikus tiriamąją faktorinę analizę, gautas 5 faktorių modelis (paaiškinantis 53,5 proc. bendrosios kintamųjų dispersijos), išoriškai yra panašesnis į kitus taikomus ATTS faktorinius modelius. Šio modelio vidinis suderinamumas – geras (Cronbacho alpha – 0,68). Tyrimo metu aptiki skirtumai tarp suicidiškų ir nesuicidiškų tyrimo dalyvių nuostatų yra traktuojami kaip vienas iš kriterinio metodikos validumo patvirtinimų. Siekiant įvertinti ATTS lietuviškosios versijos stabilumą bėgant laikui, buvo atliktas pakartotinis tyrimas (angl. test-retest) – tirta medicinos studentų imtis (N = 30). Šio tyrimo rezultatai parodė, kad trijų faktorių stabilumas yra pakankamas (koreliacijos koeficientai nuo 0,62 iki 0,87), tačiau likusių dviejų faktorių stabilumo rodikliai – menki (0,48 ir 0,59). Apibendrinus visus tyrimo rezultatus daroma išvada, kad lietuviškosios ATTS versijos patikimumas bei validumas laikomi patenkinamais ir metodika gali būti toliau naudojama mokslinių tyrimų tikslais. 
Abiakės konkurencijos reiškinio laikinės charakteristikos
Get PDFBinocular rivalry is a phenomenon of visual perception in which perception alternates between two different images, presented to each eye’s resopective sites. Binocular rivalry has been investigated for decades, yet its nature has not been understood well. Most investigators agree now that rivalry is not a simple process but is based on complex interaction of hierarchical processes of visual system. Theoretical models are being created to describe binocular rivalry. One of the key things which the models have to explain is the temporal features of binocular rivalry: its dominant time distribution, the influence of the strength of the stimulus upon that etc. There is no agreement whether subtle temporal changes in presentation of stimuli are crucial for rivalry processes. The aim of the study was to investigate whether rivalry dominant time is influenced by flickering rate of stimuli presented to both eyes. 4 male subjects (mean age 31.8 y. with normal or corrected to normal vision) took part in the study. The stimuli were white round circles with a 45° slanting black line crossing it. The lines shown to different eyes were orthogonal to each other. Each line was subtended by 1.7 degrees. A special tachistoscope was constructed for presenting of the stimuli. In experiment 1 the stimuli were flickering in counter phase. The duration of the stimulus presentation was 5, 7, 10, 12, 15, 17, 20, 25, 30 ms. Moreover we also investigated dominant time under continuous stimuli presentation (constant view). In the second experiment the stimulus displayed to the right eye was flickering and the left one was kept steady. The subject had to press the corresponding key when he perceived the line displayed to the left eye. Dominant time was the time during which the corresponding key was pressed by the subject. Each subject took part in some 3 to 28 experiments. The results show that the flickering rate of the stimuli influences the dominant time. The function of mean dominant time versus the rate of the flickering is not a monotonic function – it has extremums with distance between two closest maximum or minimum being equal to about 5–12 ms. But the location of the extremums on the frequencies scale is not stable. We discuss a possible relation of the obtained results with the known neurophysiologic data and the theories of discrete perception.Abiakė (binokulinė) konkurencija (angl. binocular rivalry) – tai suvokimo reiškinys, kai sąmoningas suvokimas pakaitomis persijunginėja tarp dviejų vaizdų, pateikiamų į vieną ir kitą akį. Tyrimo tikslas – ištirti abiakės konkurencijos reiškinio vidutinio dominavimo laiko priklausomybę nuo pateikiamų stimulų mirksėjimo dažnio. Į abi akis buvo pateikiami milisekundžių dažniu mirksintys stimulai ir tirta, ar nuo stimulo mirksėjimo dažnio priklauso vidutinis dominavimo laikas. Šią sąveiką tyrimo rezultatai patvirtino. Taip pat nustatėme, kad vidutinio dominavimo laiko priklausomybės nuo stimulo mirksėjimo dažnio funkcija nėra monotoninė: jai būdingi ekstremumai, dažniausiai pasitaikantis atstumas tarp artimiausių ekstremumų yra 5–12 ms. Ekstremumų taškų padėtis mirksėjimo dažnio skalėje nėra stabili