Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Vaikų, turinčių autizmo sindromą, tėvų ir motinų depresyvumas
Get PDFParenting a child with autism spectrum disorder is stressful for many reasons: difficulty with diagnosis, lack of information about autism and its treatment, deficit of social support, etc. It is impossible to review all the problems experienced by parents, so our study focused on depression in both parents of an autistic child.The purpose of this work was to compare depression in fathers and mothers of children with autism spectrum disorder and to compare our findings with results of the control group, i.e. parents of a normally developing child. Depression in our study indicates the intensity of the preclinical state of mind, manifested by sadness, pessimism and a decrease of activity. 120 persons participated in the study, 72 (60%) of them being mothers and 48 (40%) fathers of autistic children raging from 3 to 18 years of age. Control group consisted of 69 mothers (57.5%) and 51 fathers (42.5%) of normally developing children of the same age, selected in accordance with the gender and age of autistic children as well as the gender and age of their parents. The age of the participants ranged from 25 to 60 years (mean 39, SD 6.55). For evaluation of depression, we employed Cung’s depression scale. Additional questions on social-demographic factors were also included: age, education and employment status of participants; family composition; age and gender of child with diagnosed autism and occupation. The results showed that depression in mothers and fathers with autistic children did not differ. Both parents of an autistic child had a higher depression than both parents of normally developing children (p = 0,001). The age and education of parents with autistic children did not correlate with depression. The age of the autistic child correlated with depression of both parents differently: when an autistic child was 3–7 years old, depression in fathers and mothers did not differ; when an autistic child was 8–11 years old, depression in fathers was higher than in mothers; during adolescence of an autistic child, the difference of depression persisted, but its direction was opposite, mothers showing a higher depression than fathers. There are several limitations to this study. We should note that the sample does not represent the population of families with autistic children. Also, Cung’s depression scale might not be the best scale to evaluate depression in these families. Another limitation is that we did not consider all circumstances, such as marital status, the gender of children, occupation of parents and children, individual characteristics, social support, and the degree of severity of autism. The findings of this study require further research. However, the results indicate that parents of an autistic child need special understanding and support.Straipsnyje pateikiami abiejų tėvų, kurie augina vaiką, turintį autizmo sindromą, ir kontrolinės grupės tėvų, auginančių normalios raidos vaiką, depresyvumo ypatumai. Analizuodami depresyvumą, kalbame apie tam tikrą ikiklinikinių nuotaikos būsenų intensyvumą, pasireiškiantį liūdesiu, pesimizmu ir aktyvumo sumažėjimu.Tyrimo tikslas – palyginti tėvų ir motinų, auginančių vaikus, kuriems diagnozuotas autizmas, depresyvumo raiškos skirtumus atsižvelgiant į socialinius demografinius veiksnius. Tyrime dalyvavo motinos ir tėvai, auginantys vaikus, turinčius autizmo sindromą. Kontrolinė grupė atrinkta atitinkamai pagal autizmo sindromą turinčio vaiko ir jo tėvų lytį bei amžių – tai motinos ir tėvai, auginantys normalios raidos vaikus. Tyrime depresyvumo lygiui įvertinti buvo naudojama Zungo depresijos (Zung-SRD) skalė. Papildomai buvo pateikiami klausimai apie socialinius demografinius veiksnius: tiriamojo amžių, išsilavinimą, užimtumą, šeimos sudėtį bei vaiko, kuriam diagnozuotas autizmas, amžių, lytį, užimtumą, autizmo sutrikimo sunkumo laipsnį. Buvo nustatyta, kad šeimoje, auginančioje vaiką, kuriam būdingas autizmo sindromas, motinų ir tėvų depresyvumas pasireiškia vienodai. Tėvų ir motinų, auginančių autizmo sindromą turintį vaiką, depresyvumas yra didesnis nei normalios raidos vaiko tėvų ir motinų. Abiejų tėvų, auginančių vaiką, kuriam būdingas autizmo sindromas, depresyvumas nėra susijęs su amžiumi ir išsilavinimu. Autizmo sindromą turinčio vaiko amžius skirtingai siejasi su abiejų tėvų depresyvumo lygiu: tėvų depresyvumas didesnis, kai autizmo sindromą turintis vaikas yra 8–11 metų, o motinų depresyvumas didesnis šį sutrikimą turinčio vaiko paauglystės laikotarpiu (12–18 m.)
Informacijos apie spalvą apdorojimo smegenyse stadijos
No full textColour information is processed by many stages in the visual system. Primate colour vision relies on three photoreceptors, cones, which sample visible light and send signals to the second stage, cone–opponent units. Surprisingly this stage determines not only the threshold detection for chromatic patches, but also matching surface colours under various illuminations. Hue discrimination at detection thresholds reveals contribution of the third stage, colour-opponency, which determines colour categories, or unique hues. These hues remain constant for para-central, peripheral field locations, providing the reference for veridical vision. However, more challenging tasks of colour identification require contributions from higher colour centres (V4–complex, TEO, IT).The aim of this study is to present key experiments illustrating the contributions of the cone opponent stage and unique hues in low-level colour vision, whereas the effect of damage to various stages will be discussed in terms of the distributed representations in the visual system.The experiments showed that the colour apparatus uses signals derived from the entire visual field (i.e. panoramic viewing), perhaps using some form of spatial and temporal integration. This observation is supported by the fact that when a matching paradigm is used to compare peripheral and central colour samples, peripherally invariant hues correspond to unique hues. And, finally, there is a trade-off between sensitivity and selectivity, and it seems likely that neurons form flexible assemblies which can act together to extract either hue, giving fine hue discrimination but poor sensitivity, or extract contrast giving high chromatic sensitivity but having poor hue discrimination.Spalvinės informacijos apdorojimas regos sistemoje pereina keletą stadijų. Primatų spalvinė rega priklauso nuo trijų fotoreceptorių, kūgelių, kurie tiria matomą šviesą ir siunčia signalus kitai, oponentinių ląstelių stadijai. Šioje stadijoje nustatomi chromatiniai slenksčiai ir atliekamas paviršiaus spalvų suvienodinimas keičiantis apšvietai. Sugebėjimas skirti spalvinį toną absoliutaus slenksčio lygiu atskleidžia trečią, spalvų oponentiškumo, stadiją, kurioje apibūdinamos spalvų kategorijos, dar vadinamos unikaliomis spalvomis. Ši stadija jau reikalauja indėlio iš smegeninių spalvos analizės centrų (V4-komplekso, temporalinės-okcipitalinės žievės). Šio darbo tikslas: pristatyti pagrindinius eksperimentus, iliustruojančius oponentinių ląstelių ir unikalių spalvų indėlį į pirminį spalvinės regos lygį (pirma ir antra stadijos), ir aptarti, kokią įtaką visai regos sistemos struktūrai turės atskirų spalvos apdorojimo stadijų pažeidimas.Buvo atlikti dviejų tipų eksperimentai:• Asimetrinis spalvų sulyginimas, kai pateikiamas 2° stimulas centrinėje regos dalyje, apsuptas 20° arba 120° foninės aplinkos.• Spalvų sulyginimas centrinėje ir periferinėje regos lauko dalyje, nutolusioje 18° nuo centrinės dalies.Nustatyta, kad padidinant regimąjį lauką nuo 20° iki 120° ir adaptacijos laikui esant ne trumpesniam kaip 60 s, labai pagerėja spalvų konstantiškumas. O tai reiškia, kad spalvoms suvokti reikia informacijos iš viso regos lauko (panoraminė rega), ir šiai informacijai rinkti naudojamas tiek erdvinis, tiek laikinis integravimas. Panoraminės spalvinės informacijos apdorojimo hipotezę patvirtina ir tas faktas, kad, atliekant spalvų sulyginimą centrinėje ir periferinėje regos lauko dalyje, stabilios periferinės spalvos sutampa su unikaliomis spalvomis. Taigi, tikrasis spalvų suvokimas nebus vien paprastas receptorių signalų integravimas erdvėje ir laike, bet greičiau remsis keturiomis bazinėmis spalvomis ir jų maišymu visoje spalvų erdvėje. Be kita ko, dar turėtų būti tam tikra neuronų jautrumo ir selektyvumo spalvoms pusiausvyra. Todėl tikėtina, kad susiformuoja prisitaikantys neuroniniai ansambliai, kurie gali tiksliai nustatyti absoliučią spalvą ir turi mažą jautrumą spalvos skirtumams, arba gali tiksliai nustatyti spalvos skirtumą, bet tada apytiksliai nustatoma absoliuti spalva
Pradinių klasių mokinių spalviniai prioritetai ir spalvų pasirinkimas spalvinant žmogaus piešinius
Get PDFDrawing techniques are popular tools in children’s psychological assessment. It is supposed that colors in the child’s drawing could reflect the emotional state or feelings which he or she holds towards the topic being drawn. However, there is a lack of research to validate these interpretations.The aim of this work was to analyse pupils’ color preferences in I–IV grades and to investigate whet-her children systematically use specific colors in their drawings in response to emotional characterization of the figure. 1307 children (648 boys and 659 girls) from mainstream schools of Kaunas region, aged between 6 years 4 months and 12 years 3 months, participated in a color preference, mood rating and drawing session. All children rated the set of 11 pencils (from the most liked to the most disliked color) and completed three drawings of differently characterized human figures (neutral, nice, and nasty).The results of the study revealed gender differences in color preferences. Girls preferred bright colors (pink, yellow, sky blue, spring green, orange), while boys preferred darker tones of colors (blue, green, brown, black). All results are significant at p < 0.05. However, the most liked colors for both genders were bright (pink and sky blue), what is in line with color stereotypes used in children’s clothing and toys. The most disliked color for both genders was black; girls chose black as the most disliked color more often (p < 0.001).The results of the study indicate that children use specific colors when completing nice and nasty figures (p < 0.001). The strongest relationship was observed between a nice figure and the yellow color and a nasty figure and the black color. However, the choice of the color was related to a child’s color preference. The more preferred colors were used for completing of neutral and nice figures (p < 0.0001), while less preferred colors were used for nasty figures (p < 0.0001). Although the results of the study confirm the general association between characteristics of the topic being drawn and colors, the observed gender differences and the importance of color preference indicate that color interpretations during child’s psychological assessment should be done with caution. The implications for further research are discussed.Tyrimu siekiama nustatyti, ar vaikai sistemingai renkasi spalvas, spalvindami teigiamai ar neigiamai apibūdintų žmonių piešinius, ir įvertinti spalvų pasirinkimo sąsajas su vaiko asmeniniais spalviniais prioritetais ir lytimi. Tyrime dalyvavo 1307 Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų I–IV klasių mokiniai, 648 berniukai ir 659 mergaitės. Tiriamieji atliko kelias užduotis: 11 spalvų pieštukų rinkinio rangavimo nuo labiausiai patinkančios iki labiausiai nepatinkančios spalvos; trijų schemiškai nupieštų žmogaus siluetų (neutralaus, teigiamai apibūdinto ir neigiamai apibūdinto) spalvinimo; nuotaikos vertinimo – taikant 5 balų „Veidų skalę“. Tyrimo rezultatai parodė, kad berniukų ir mergaičių spalviniai prioritetai skiriasi: mergaitės teikia pirmumą šviesioms spalvoms, berniukai – tamsesnėms. Tačiau tiek berniukams, tiek mergaitėms labiausiai patinka šviesios (rožinė ir žydra) spalvos. Ir berniukams, ir mergaitėms pradinės mokyklos laikotarpiu labiausiai nepatinka juoda spalva, ši spalva dažniausiai pasirenkama ir neigiamai apibūdinto žmogaus piešiniui spalvinti. Tyrimo rezultatai patvirtina bendrą tendenciją, kad piešinio apibūdinimas yra susijęs su jam spalvinti pasirenkama spalva – teigiamai apibūdinto žmogaus piešinys dažniausiai spalvinamas geltonai, o neigiamai apibūdinto – dažniausiai juodai ar rudai. Spalvos pasirinkimas taip pat yra susijęs su asmeniniais vaiko spalviniais prioritetais
Potrauminio streso sutrikimą turinčių Lietuvos Afganistano karo veteranų trauminės patirties ir potrauminės simptomatikos ryšys
Get PDFThe aim of this paper is to assess what potential traumatic life-events and experiences are related to PTSD in the Lithuanian Afghanistan war veterans (N = 174). Data in this study were collected from a questionnaire survey with a sample of 268 Lithuanian men aged 32 to 52, who were on military duty (compulsory military service) in the Soviet army in 1979–1989. Four regions (capital cities, cities, small cities, and countryside), with the sample allocation proportionate to the distribution of Lithuanian population, geographically stratified the sample; 174 men served in Afghanistan during the Soviet Union – Afghanistan war. They were divided into two groups according to the manifestation of posttraumatic stress disorder. One group consists of 108 men without PTSD and 46 men with PTSD and sub-clinical level of PTSD (25 and 21 respectively). The following variables were investigated: demographics, traumatic life-events or conditions, PTSD and sub-clinical level of PTSD (Harvard Trauma Questionnaire, Mollica et al., 1992). The Lithuanian Afghanistan war veterans with PTSD and sub-clinical level of PTSD reported significantly more lifetime traumatic events and conditions. The average number of traumatic events per man with PTSD and sub-clinical level of PTSD was 12.4 and 10 for those without PTSD (F = 1.58, df =152, p < 0.05). The average number of direct exposure events per Lithuanian Afghanistan war veteran with PTSD and sub-clinical level of PTSD was 8 and 6 for veterans without PTSD (F = 10.2, df = 152, p < 0.002). There was a significant correlation between PTSD and the amount of direct exposure and particular traumatic experience: neglect in childhood, loss of a family member, mental illness in the family, absence of parents, violent assault, persecution, and struggle for existence.The Lithuanian Afghanistan war veterans with PTSD and without PTSD had a very similar experience of military operations and combats and the duration of their service didn’t differ. Afghanistan war veterans with PTSD and sub-clinical level of PTSD experienced more traumatic life-events and conditions than did veterans without PTSD, Veterans with PTSD and a sub-clinical level of PTSD, more often than veterans without PTSD, experienced traumatic exposure related to the family, violent assault and struggle for existence. Mental illness in the family, loss of a family member and violent assault were predictive of PTSD and sub-clinical level of PTSD in the Lithuanian Afghanistan war veterans. Šio straipsnio tikslas yra nustatyti, su kokiais potencialiai trauminiais gyvenimo įvykiais ir patirtimis susijęs didesnis potrauminio streso sutrikimo (PTSS) pasireiškimas Lietuvos Afganistano karo veteranų grupėje (N = 174). Lietuvos Afganistano karo veteranų, kuriems buvo nustatytas potrauminio streso sutrikimas, ir veteranų, kuriems toks sutrikimas nebuvo nustatytas, karo veiksmų ir mūšių patirtis yra labai panaši, jų tarnybos trukmė taip pat nesiskiria. Afganistano karo veteranai, turintys potrauminio streso sutrikimą ir subklinikinio lygio potrauminio streso sutrikimą, yra patyrę daugiau trauminių įvykių ir išgyvenimų nei neturintys potrauminio streso sutrikimo. Turintys subklinikinio lygio PTSS ir PTSS Afganistano karo veteranai kur kas dažniau nei turinys PTSS išgyveno traumines patirtis, susijusias su šeima, bei smurtinius užpuolimus ir kovą už būvį. Lietuvių Afganistano karo veteranų grupėje potrauminio streso sutrikimo ir subklinikinio lygio potrauminio streso sutrikimo pasireiškimą geriausiai prognozavo psichikos ligos šeimoje, šeimos nario netektis ir patirtas smurtinis užpuolimas
Lietuviškoji Zimbardo laiko perspektyvos klausimyno (ZTPI) versija
No full textThe article presents the process of adaptation of the Zimbardo Time Perspective Inventory (ZPTI) in Lithuania and the psychometric characteristics of the Lithuanian ZTPI version. To assess the construct and its convergent validity, as well as other psychometric characteristics, four studies with the participation of 1529 respondents were conducted. By means of confirmatory factor analysis, the following goodness of fit indices were obtained: Chi-square = 3262.546; df = 1474; p < 0.001; Chi-square/df = 2.216; RMSEA = 0.044; CFI = 0.666; TLI = 0.651. All of them were acceptable, except for the values of CFI and TLI. All the obtained subscale Cronbach alpha values exceeded 0.7, with the exception of Past Positive. The valueof the Past Positive Cronbach‘s alpha coefficient was 0.634. The findings of the study have shown quite acceptable psychometric characteristics of the Lithuanian ZTPI version which does not essentially differ from the original or its adaptations in other countries.Straipsnyje pristatoma Zimbardo laiko perspektyvos klausimyno (ZTPI) lietuviškoji versija ir jos psichometrinės charakteristikos. Atlikti keturi tyrimai (1529 dalyviai) siekiant įvertinti konstrukto bei konvergentinį validumą ir kitas psichometrines charakteristikas. Patvirtinančiosios faktorinės analizės metu gauti tokie tinkamumo indeksai: chi kvadratas = 3262,546; df = 1474; p < 0,001; chi kvardatas / df = 2,216; RMSEA = 0,044; CFI = 0,666; TLI = 0,651, jie yra priimtini, išskyrus CFI ir TLI reikšmes. Visos gautos subskalių Cronbacho alpha reikšmės viršijo 0,7, išskyrus pozityvios praeities subskalę. Pozityvios praeities subskalės Cronbacho alpha koeficiento reikšmė lygi 0,634. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviška ZTPI versija pasižymi nors ir neidealiomis, bet priimtinomis psichometrinėmis charakteristikomis ir esmingai nesiskiria nuo originalo ir kitose šalyse darytų adaptacijų
Bakalauro pakopos studentų ketinimo eiti pasirinktu profesiniu keliu ypatumai: dviejų imčių analizė
Get PDFCareer development is a rather popular research area. Previous studies have revealed numerous factors that are relevant for the process of career planning during various stages of life. The constantly changing and challenging world, as well as the demand of new competencies in the labour market, draw attention to the time when an individual leaves school and sets future career goals preparing to enter the world of work. There is still an open question which psychological factors could be crucial for the smooth career goal setting at this time. The present study aims to explore one’s future career intentions after one has already chosen a study major. The study had the following goals: to analyse whether career choice commitment (having future career goals related to one’s major) can be predicted by the level of career choice satisfaction, expected real-ideal and real-prestigious job fit, and personality factors such as neuroticism and conscientiousness, conducting analysis in two samples; to explore the differences of the predictors of career goal commitment between Sample 1 and Sample 2. 185 Vilnius University undergraduates (131 females, 54 males) took part in the study. The primary sample was then subdivided into two parts, excluding the middle range data: Sample 1 consisted of participants whose career choice satisfaction was low (n = 55), and Sample 2 consisted of participants whose career choice satisfaction was high (n = 76). A two-step hierarchical regression model analysis was run in both samples. The results revealed multiple significant predictors of career choice commitment in Sample 1: the level of career choice satisfaction (low level in this sample), expected real-prestigious job fit, and, to a lesser extent, expected real-ideal job fit were significant predictors in the primary regression model. Adding neuroticism and conscientiousness to the regression model significantly changed it by increasing its R2, although only neuroticism was a significant predictor. On the contrary, in Sample 2, the level of career choice satisfaction (high in this sample) was the dominant predictor of career choice commitment, followed only by expected real-prestigious jog fit. Adding personality variables to the model didn’t produce a significant change in this case. The results provide the basis for further theoretical and practical implications in career counselling and set guidelines for the future research. Straipsnyje nagrinėjami ketinimo eiti pasirinktu profesiniu keliu ypatumai. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai – įvertinti, kaip ketinimą eiti pasirinktu profesiniu keliu prognozuoja pasitenkinimo pasirinkta profesija lygis, įsivaizduojamas realaus ir idealaus bei realaus ir prestižinio darbo atitikimas bei asmenybės ypatumai (neurotizmas ir sąmoningumas), ir palyginti, kuo skiriasi abiejų imčių ketinimo eiti pasirinktu profesiniu keliu prielaidos. Dviejų imčių – nepatenkintųjų pasirinkta profesija (n = 55) ir patenkintųjų pasirinkta profesija (n = 76) – hierarchinės regresijos analizė parodė, kad šių imčių ketinimo eiti pasirinktu profesiniu keliu prielaidos yra nevienodos. Prognozuojant ketinimą eiti pasirinktu profesiniu keliu pirmuoju atveju reikšmingi kintamieji yra pasitenkinimo pasirinkta profesija lygis, realaus ir prestižinio darbo atitikimas ir neurotizmo lygis. Antruoju atveju gautas vyraujantis kintamasis – pasitenkinimo pasirinkta profesija lygis. Gauti rezultatai turi tiek teorinių, tiek praktinių pritaikymo galimybių ir nubrėžia tolesnių tyrimų šioje srityje gaires
Ūkio ministerijos užsakymu atlikto taikomojo mokslinio tyrimo „Nesaikingo alkoholio vartojimo neigiamos įtakos Lietuvos konkurencingumui mažinimo galimybių identifikavimas“ recenzija
Get PDFEgzistencinis požiūris grupinėje psichoterapijoje
Get PDFThe review discusses a model of working with psychotherapeutic groups, based on the existential psychotherapy paradigm developed by the author and called “existential experience group”. Its main concept is the idea of the human being as being-in-theworld (Dasein). The process of psychotherapy has two major directions, the first being an attempt to understand the problems of participants in the context of the main dimensions – physical, social, psychological and spiritual – of human life, and the second exploration of participants’ life difficulties in the context of “givens” (universal conditions) of existence. The following “givens” are described as essential: “thrownness” in the world, relations to others, the finiteness of life, freedom and responsibility, anxiety, meaning and meaninglessness, experience of time. The existential experience group represents a structured life situation in which participants with their unique life stories and experiences, involved in transactions among themselves and with the therapist, attempt to develop a common group life. The “group life” is a concentrated expression of individual lives of participants. The problems of participants are treated as certain inadequacies of current ways of “being-in-the-world”, as distortions of individual relation to existential “givens”. The group discusses the problems of participants not in relation to their personal life story (though it is given consideration as well), but rather in the context of the collectively created group life. The author discusses the universal objectives of the existential experience group, the main points of its functioning and ways of work. The basic structure of the group work is provided by the most usual norms of groups (openness and sincerity, interrelatedness of freedom and responsibility, sharing responsibility among participants and the therapist, confidentiality and regulated communication of participants outside the group) and also by changes of “developmental periods” of the group (“childhood”, “youth”, “maturity” and “old age”). The contents of sessions of existential experience groups is not planned in advance. It is determined by participants’ therapeutic goals and interpersonal situations arising “here and now”. Also, the position of the therapist in an existential experience group is analysed, since it is a greatly significant part of the psychotherapeutic work. The author stresses the importance of the therapist as phenomenologically oriented, giving priority to the participants’ experience as conceived by themselves. The main attitudes of the therapist are empathy and neutrality. For the therapist, it is critical to remain a real person in the group, a live human being with his own obligations and specific responsibility in the group.In an existential experience group, therapeutic changes are pursued by constantly directing participants to consciously reflect the conditions of humans’ being-in-the-world. Changes in understanding oneself and life are considered most essential.Straipsnyje aptariamas psichoterapinės grupės modelis (vadinamas egzistencinio patyrimo grupe), kurį autorius porą paskutinių dešimtmečių plėtoja naudodamasis egzistencine paradigma. Jis remiasi egzistencine kaip būties pasaulyje samprata. Psichoterapijos procese grupėje orientuojamasi į du svarbiausius dalykus. Pirmasis – siekimas suprasti dalyvių problemas svarbiausių gyvenimo pasaulio matmenų – fizinio, socialinio, psichologinio ir dvasinio – kontekste. Antrasis – dalyvių gyvenimosunkumai tyrinėjami universalių egzistencinių duotybių plotmėje. Kaip svarbiausios išskiriamos šios duotybės: „įmestis į pasaulį“; santykiai su kitais; gyvenimo baigtinumas; laisvė ir atsakomybė; nerimas; įprasminimo poreikis; laiko susietumas. Straipsnyje taip pat aptariami universalūs egzistencinio patyrimo grupės tikslai, svarbiausi funkcionavimo bruožai ir darbo būdai. Aptariama ir terapeuto laikysena egzistencinio patyrimo grupėje, kuri yra reikšminga psichoterapinio darbo dalis.Egzistencinio patyrimo grupėje terapinių pokyčių siekiama nuolat kreipiant dalyvius į sąmoningą žmogaus būties sąlygų refleksiją. Svarbiausiais laikomi savęs ir gyvenimo supratimo pokyčiai
Individualiosios psichologijos požiūris į pyktį, agresiją ir neapykantą – sąvokas, besikeičiančias dėl kūdikių tyrimų ir prieraišumo teorijos poveikio
No full textIn this paper, I would like to describe how the clinical understanding of phenomena like anger, hate and aggression can be enriched by concepts derived from infant research and attachment theory. In doing so, I will draw on my own individual psychological and psychoanalytical point of view. In modern individual psychology, as it is understood in Germany, there are certainly psychoanalysts who tend to favour not just Adler’s theories, but also those of Melanie Klein or Wilfried Bion above all, just as there are those who favour the self-psychological approach (and, of course, there are other theories as well). Therefore, it goes without saying that I do not claim to represent the definitive perspective of individual psychology in my work: in individual psychology, as in psychoanalysis, there are, after all, different opinions, theories and preferences which sometimes may be predominant in specific countries. I believe that we essentially gain overall from this pluralism of theories, in spite of the dangers that may be associated with it (such as confusion of language, diffusion of the identity of school-specific concepts, undifferentiated pragmatism, etc.). Openness is, in my opinion, a very important characteristic of individual psychological theory. On the other hand, pluralism of theories does not, after all, exclude the focal points of scientific interest and the understanding of clinical phenomena, and I would like to concentrate on some of these focal points in this paper
Japonijos, JAV ir Lietuvos studentų suvokto streso ir Aš efektyvumo palyginimas
No full textA sample of 138 university students across Japan (45), Lithuania (50) and USA (43) were surveyed in order to compare their cultural orientations, self-efficacy and perceived stress levels. It was predicted that cultural orientations might differently affect participants’ levels of perceived stress and self-efficacy. Specifically, collectivists would have higher levels of stress and lower levels of self-efficacy in comparison with individualists. This study found that US students scored higher on individualistic scales, self-efficacy, and lower on perceived stress. In contrast, Lithuanian students had lower results on individualistic scales, self-efficacy, and higher on perceived stress. Lastly, Japanese students had significantly different results in comparison with Americans and in some cases with Lithuanians, scoring higher on collectivistic scales, perceived stress, and lower on self-efficacy. The implications of these results require an explanatory examination of the relationship between self-efficacy, stress and cultural orientation.138 studentai iš trijų šalių (Japonijos (45), Lietuvos (50) ir JAV (43) buvo apklausti, siekiant nustatyti, kaip skirtingų kultūrų žmonės suvokia stresą ir kaip patiriamo streso lygis susijęs su individo tikėjimu, kad pavyks pasiekti tikslą, bei su savo Aš efektyvumo vertinimu. Vadovautasi prielaida, kad skirtingos kultūros lemia skirtingą streso išgyvenimą, o stresą patiriantis žmogus vertina savo Aš efektyvumą dar ir priklausomai nuo jį supančios kultūros. Tiksliau tariant, kolektyvistas, t. y. kolektyvistinės kultūros atstovas, išgyvens didesnį stresą ir prasčiau vertins savo Aš efektyvumą, palyginti su tokią pat situaciją išgyvenančiu individualistu, t. y. individualistinės kultūros atstovu. Tyrimas parodė, kad JAV studentai, kaip didesni individualistai, geriau vertina savo Aš efektyvumą ir išgyvena mažesnį stresą nei Lietuvos studentai, gyvenantys bendruomeniškesnėje aplinkoje. Japonijoje atlikto tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad japonų studentai, pačios bendruomeniškiausios iš tirtų tautos atstovai, išgyveno didžiausią stresą, prasčiausiai vertino savo Aš efektyvumą. Gauti duomenys rodo, kad gilinantis į Aš efektyvumo, suvokiamo streso ir kultūrinių orientacijų ryšį, būtų galima rasti atsakymą į klausimą, kaip skirtingose kultūrose gyvuojanti streso samprata padeda žmogui atlaikyti jo padarinius