Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
„Nesu visiškai savim“: įžodintos jaunų moterų savojo Aš patirtys socialiniame kontekste
Full text linkThe aim of the qualitative research presented in the article was to disclose young adult women’s experience of Self in a social context, which was inspired by a wider problem of subjectively experienced interiority in young adults. In the introduction, the authors clarify their understanding of the Self and justify the relevance of the empirical study. The acquired data consists of 6 semi-structured interviews with 6 well-educated unmarried Lithuanian women of an average age of about 23. Reflexive thematic analysis was applied to the data, which led to the extraction of 4 themes: Not entirely myself, Barriers to being open, Pursuit of authenticity, and Possibilities in society. The first two were interpreted as the disclosure of reticence-inducing forces, whereas the next two as the disclosure of inclination to openness. Thus, the entirety of the data led to the identification of an internal dilemma. The abundant 2nd theme induced thinking about the strong feeling of the pressure of social environment characteristic to young women. However, the study cannot answer the question whether the dilemma is specifically related to gender, age, education, as well as other social and cultural characteristics. As the dilemma may be related to subjective wellbeing, experiencing loneliness, social phobias or excessive conformity, further research can be initiated on the basis of this study. The overall impression from the transcripts also allows suggesting that the participants had experience of their inner Self as persistent phenomena, the essence of a personhood, which is not reducible to the totality of social roles, self-esteem, self-efficacy, and other aspects of the Self. Straipsnyje pristatomas kokybinis tyrimas, kurio tikslas – atskleisti jaunų suaugusiųjų moterų savojo Aš patyrimą socialinių santykių kontekste. Įvade pristatoma autorių pasirinkta savojo Aš (angl. Self) samprata ir tyrimo kontekste aktualūs ypatumai, pagrindžiamas empirinio tyrimo aktualumas. Taikant reflektuojamosios teminės analizės metodą, interpretuojama šešių pusiau struktūruotų interviu medžiaga. Tyrime dalyvavusių moterų amžiaus vidurkis – apie 23 m., jos buvo netekėjusios, neturinčios vaikų, penkios studijuojančios universitete, viena jį baigusi. Analizės rezultatas – identifikuotos keturios temos: Nesu visiškai savimi, Kliūtys atsiverti, Autentiškumo siekis ir Sociumo teikiamos galimybės. Pirmosios dvi temos interpretuotos kaip užsisklendimą skatinančių postūmių įvardijimas, o antrosios – kaip atvirumą skatinančių. Taigi duomenų visuma leido įžvelgti vidinę dilemą: prieštarą tarp savo ir kitų autentiškumo siekio ir atsivėrimą kitiems ribojančių išgyvenimų. Dažnai minėtos įvairios atsiverti trukdančios kliūtys (šešios 2-osios temos potemės) atskleidžia jaunų moterų subjektyviai patiriamą stiprų socialinės aplinkos spaudimą. Tačiau tyrimas neleidžia atsakyti į klausimą, ar ši dilema sietina su lytimi, amžiumi, išsilavinimu, kitomis socialinėmis ir kultūrinėmis ypatybėmis. Ji gali būti susijusi su socialinėmis fobijomis, vienišumo išgyvenimais ar perdėtu konformiškumu, todėl šis tyrimas gali paskatinti tolesnius šiai dilemai skirtus įvairių socialinių grupių tyrimus. Surinktų duomenų visuma leidžia teigti, kad savasis Aš patiriamas kaip tolydus vidinis reiškinys, netapatus dažnai empiriškai tiriamų tam tikrų jo aspektų, pavyzdžiui, savivertės, saviveiksmingumo ar socialinių vaidmenų, visumai.
Prisimenant prisimenantįjį: Froido ir Lakano indėlis į atminties supratimą
Full text linkThis paper explores the theoretical contributions of Sigmund Freud and Jacques Lacan to our understanding of memory, with a focus on the nature of memory and the mechanism of repression. While Freud conceptualises memory as a system of psychical representations and traces – often distorted by repression and archeologically layered – Lacan reconfigures memory within the structure of language (particularly within the ‘gaps’ between the signified and the signifier). For Freud, the function of repression is to conceal traumatic, painful or unacceptable experiences, which then reemerge (otherwise known as ‘the return of repressed’) through dreams, slips, or symptoms. Meanwhile, Lacan, drawing on structural linguistics, reframes this process as the return of a failed or foreclosed signifier, emphasising the role of the Real and the symbolic system in shaping subjective experience. Freud’s model of memory assumes that the subject has a potential capacity of recovering repressed content through analytic insight. In contrast, Lacan presents the subject as inherently split and constituted through the desire of the Other, making memory a construction rather than a retrieval. Following an examination of the key distinctions between Freud’s and Lacan’s theories of memory, the paper offers a brief discussion of how these ideas have influenced psychoanalytic clinical practice.Šiame straipsnyje nagrinėjamas Zigmundo Froido ir Žako Lakano teorinis indėlis į atminties supratimą, daugiausia dėmesio skiriant atminties prigimčiai ir išstūmimo mechanizmui. Froidas savo teorijoje atmintį supranta kaip reprezentacijų ir pėdsakų sistemą, iškreiptą išstūmimo mechanizmų ir archeologiškai sluoksniuotą, o Lakanas interpretuoja atmintį kaip neišvengiamai formuojamą kalbos (ypač kalbinių „įtrūkimų“ tarp signifikantų ir signifikatų). Išstūmimo mechanizmas Froido teorijoje funkcionuoja kaip bandymas paslėpti traumuojančias, skausmingas ar nepriimtinas patirtis pasąmonėje, šioms vėliau „sugrįžtant“ į žmogiškąją atmintį per sapnus, apsirikimus (angl. Freudian slips) ir simptomus. Lakanas, remdamasis struktūrine lingvistika, šį procesą performuluoja kaip nepavykusio signifikanto sugrįžimą, pabrėždamas Realybės ir simbolinės sistemos vaidmenį formuojant subjektyvią patirtį. Froido atminties modelyje subjektas turi potencialo analitinės įžvalgos būdu „susigrąžinti“ (iš pasąmonės į sąmonę) išstumtą patirtį. Lakanas, priešingai, subjektą pateikia kaip iš prigimties suskilusį ir suformuotą Kito troškimo, todėl jo teorijoje atmintis yra ne atkūrimo, o konstravimo procesas. Išanalizavus pagrindinius Froido ir Lakano atminties modelių skirtumus, straipsnyje trumpai apžvelgiamas šių teorijų poveikis psichoanalitinei klinikinei praktikai
Kai norisi daugiau nei tik išgyventi: studentų gyvybingumo prielaidos studijų kontekste
Full text linkThis study aimed to assess the predictive effect of selected study environment factors on the satisfaction of students’ basic needs and subjective vitality. Due to its links with motivation and well-being indicators, subjective vitality is an essential phenomenon among students. Previous studies reveal the importance of basic psychological needs for vitality. Still, from a practical point of view, it is crucial to indicate specific factors that help students to satisfy these needs. Students spend most of their time in the environment of a higher education institution, within its community; therefore, it is natural that the social study environment can strongly determine their well-being.One hundred and seventy-five adult students participated in the study. The participants completed a questionnaire of scales assessing subjective vitality, satisfaction of basic needs, and 4 study environment factors, specifically, autonomy-supportive learning climate, opportunities for development, feedback, and a sense of belonging. Multiple linear regression and mediation analyses were used for data processing.The results have revealed that all the selected study environment factors were associated with higher subjective vitality, whereas the strongest predictor of vitality was the sense of belonging. Mediation analysis showed that basic psychological needs explain the effect of the study environment factors on vitality.The results have revealed the importance of the study environment in the extent to which students feel alive and provided practical insights on the ways how to strengthen student vitality.Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti pasirinktų studijų aplinkos veiksnių prognostinę reikšmę studentų bazinių poreikių patenkinimui ir subjektyviam gyvybingumui, t. y. individo išgyvenamam vidiniam gyvybės, energijos ir žvalumo pojūčiui. Dėl sąsajų su motyvacijos ir gerovės rodikliais subjektyvus gyvybingumas yra svarbus reiškinys studentų imtyje. Ankstesni tyrimai atskleidė bazinių psichologinių poreikių svarbą gyvybingumui. Vis dėlto praktiniu požiūriu yra labai svarbu atrasti konkrečius veiksnius, kurie padeda studentams šiuos poreikius patenkinti. Didžiąją laiko dalį studentai praleidžia aukštosios mokyklos aplinkoje ir bendruomenėje, todėl natūralu, kad socialinė studijų aplinka gali stipriai lemti jų gerovę.
Tyrime dalyvavo 175 suaugę studentai. Dalyviai pildė anketą, sudarytą iš skalių, vertinančių subjektyvų gyvybingumą, bazinių poreikių patenkinimą ir 4 studijų aplinkos veiksnius: autonomiją palaikantį mokymosi klimatą, tobulėjimo galimybes, grįžtamąjį ryšį ir priklausymo jausmą. Duomenų analizei naudotos daugialypė tiesinė regresija ir mediacinė analizė.
Rezultatai atskleidė, kad visi pasirinkti studijų aplinkos veiksniai buvo susiję su didesniu subjektyviu gyvybingumu, o stipriausias gyvybingumo prognostinis veiksnys buvo priklausymo universiteto bendruomenei jausmas. Mediacinė analizė parodė, kad baziniai psichologiniai poreikiai paaiškina studijų aplinkos veiksnių efektą gyvybingumui.
Rezultatai atskleidė studijų aplinkos svarbą tam, kiek studentai jaučiasi gyvybingi, ir pateikė praktinių įžvalgų, kaip sustiprinti studentų gyvybingumą
Bendri bei su skaitmenizacija susiję darbo reikalavimai ir profesinis perdegimas: asmeninių ir organizacinių išteklių vaidmuo
Full text linkThe aim of this study is to assess the relationship between general job demands and digital job demands and occupational burnout and to identify protective factors for occupational burnout at work. The study involved 278 participants. All participants were actively employed. All participants completed a questionnaire consisting of items related to occupational burnout, quantitative job demands, qualitative job demands, technological overload, dependence on technology at work, communication overload, information overload, increasing learning needs, mastery at work, self-efficacy in adapting to technological progress, managerial support, and promotion of information literacy in the organization. The results showed that quantitative job demands, technological overload at work, and information overload at work predict occupational burnout at work. Finally, the results show that personal organizational resources do not moderate the association of occupational burnout with general and digital job demands, but personal and organizational resources negatively predict occupational burnout. The added value of this study for organizations is that it will enable them to encourage organizations to help employees develop personal resources, such as self-efficacy, to adapt to technological progress at work and job crafting, as well as to encourage organizations to focus on promoting managerial support for employees and information literacy training in the organization, which may reduce occupational burnout at work. Moreover, this study will allow organizations to pay attention to quantitative job demands, technological overload at work, and information overload at work as they can predict burnout at work.Tyrimo tikslas – įvertinti bendrų ir su skaitmenizacija susijusių darbo reikalavimų sąsajas su profesiniu perdegimu ir nustatyti veiksnius, galinčius apsaugoti nuo profesinio perdegimo darbe. Tyrime dalyvavo 278 dirbantys asmenys. Dalyviai pildė klausimyną, kuriame vertintas profesinis perdegimas, kiekybiniai ir kokybiniai darbo reikalavimai, technologinė, komunikacijos ir informacijos perkrova, priklausomybė nuo technologijų, didėjantys mokymosi poreikiai, meistriškumas dirbti, saviveiksmingumas prisitaikyti prie technologinės pažangos darbe, vadovo parama ir organizacijos informacinio raštingumo skatinimas.
Rezultatai parodė, kad profesinį perdegimą reikšmin gai prognozuoja kiekybiniai darbo reikalavimai, technologinė ir informacijos perkrova. Nors asmeniniai ir organizaciniai ištekliai nesilpnina bendrų ir su skaitmenizacija susijusių darbo reikalavimų sąsajos su perdegimu, nustatyta, kad jie patys neigiamai prognozuoja perdegimą. Tai reiškia, kad asmeniniai ir organizacijos ištekliai gali sumažinti perdegimo riziką, net jei jie neveikia kaip moderuojantys veiksniai.
Šio tyrimo pridėtinė vertė organizacijoms yra ta, kad jis įkvėps paskatinti darbuotojus ugdyti asmeninius išteklius, tokius kaip saviveiksmingumas prisitaikyti prie technologinės pažangos darbe, ir didinti meistriškumą dirbti. Tyrimas taip pat paskatins organizacijas daugiau dėmesio skirti vadovų paramos stiprinimui ir informacinio raštingumo skatinimui, kurie gali padėti mažinti profesinio perdegimo riziką. Be to, tyrimas gali atkreipti organizacijų dėmesį į kiekybinius darbo reikalavimus, technologinę ir informacijos perkrovą darbe, nes būtent šie veiksniai prognozuoja perdegimą
Asmenybės funkcionavimas ir bendraamžių atstūmimas paauglystėje: tęstinės sąveikos dvejų metų laikotarpiu analizė
Full text linkAs the conceptualization of personality disorders has evolved and the dimensional model of personality disorder has gained prominence, personality functioning – defined as the self and interpersonal processes on a continuum from adaptive to impaired – has become a key aspect of personality psychopathology. Adolescence, a period of significant change, is associated with an increased risk of emerging personality disorders and a greater importance of peer relationships. Negative peer experiences, such as social rebuff, can be reciprocally linked to personality development. This study examined the bidirectional relationship between personality functioning and social rebuff in a sample of 855 adolescents (aged 11–18) using three measurements over two years. Personality functioning was assessed with the Levels of Personality Functioning Questionnaire 12–18 (LoPFQ 12–18), whereas social rebuff experiences were measured by using the Multidimensional Peer Victimization Scale (MPVS). The results showed moderate to high stability in both constructs. Social rebuff measured at the baseline predicted personality functioning difficulties one year later only. In contrast, personality functioning consistently predicted social rebuff throughout the study. These findings highlight the significant role of personality functioning in adolescent development and its link to peer interactions, which are particularly important during adolescence.Keičiantis asmenybės sutrikimo konceptualizacijai ir įsitvirtinant dimensiniam jo modeliui, pagrindiniu asmenybės psichopatologijos matmeniu tampa asmenybės funkcionavimo lygis, apibrėžiamas kaip savasties ir tarpasmeninių procesų funkcionavimas nuo adaptyvaus iki sutrikdyto. Paauglystė – pokyčių kupinas laikotarpis, kurio metu didėja rizika atsiskleisti asmenybės sutrikimui ir išauga santykių su bendraamžiais svarba. Neigiamos patirtys bendraamžių grupėje, tokios kaip atstūmimas, gali būti abipusiškai susijusios su asmenybės funkcionavimo lygiu. Šiame tyrime buvo tiriamas abipusis ryšys tarp asmenybės funkcionavimo ir vienos iš bendraamžių viktimizacijos formų – socialinio atstūmimo – 855 paauglių (11–18 metų) imtyje per dvejų metų laikotarpį atlikus tris matavimus. Asmenybės funkcionavimas buvo vertinamas naudojant Asmenybės funkcionavimo lygio klausimyną 12–18 (LoPFQ 12–18), o bendraamžių atstūmimas – Daugiadimensiu bendraamžių viktimizacijos klausimynu (MPVS). Rezultatai parodė abiejų konstruktų stabilumą dvejų metų laikotarpiu, nors jo dydis ir skyrėsi. Bendraamžių atstūmimo patyrimas, vertintas pirmojo matavimo metu, reikšmingai prognozavo asmenybės funkcionavimo sunkumus, tačiau vėlesniame etape jau nebebuvo reikšmingas asmenybės funkcionavimo sunkumų prognostinis veiksnys. O asmenybės funkcionavimo lygis prognozavo bendraamžių atstūmimo patyrimą visuose tyrimo etapuose. Šie rezultatai atskleidžia svarbų asmenybės funkcionavimo vaidmenį paauglių raidai ir jo sąsają su bendraamžių kontekstu, kuris paauglystėje tampa ypač reikšmingas
Skyrybų ir gerovės ryšys tarp vyresnio amžiaus europiečių
Full text linkThis study explores the relationship between divorce and well-being among older Europeans (50+), utilizing data from eight waves of the Survey on Health, Ageing and Retirement in Europe (SHARE). A quasi-experimental design was used to compare the well-being of divorced older adults before and after divorce with a control group of married individuals. CASP-12 scale was used to assess well-being. Results from a Linear Mixed Model reveal that divorced individuals tend to have lower well-being compared to their married counterparts, likely due to negative outcomes associated with divorce or preexisting lower well-being among those who choose to divorce. However, divorce is not associated with a change in well-being in the 2–3 year period surrounding divorce, potentially due to extended intervals between measurements or the absence of immediate effect of divorce. Šiame tyrime nagrinėjamas skyrybų ir gerovės ryšys tarp vyresnio amžiaus europiečių (50+), remiantis aštuonių Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (SHARE) bangų duomenimis. Taikytas kvazieksperimentinis tyrimo metodas, siekiant palyginti išsiskyrusių vyresnio amžiaus asmenų gerovę prieš skyrybas ir po jų su kontrolinės susituokusių asmenų grupės gerove. Gerovei įvertinti buvo naudojama CASP-12 skalė. Tiesinio mišriojo modelio rezultatai atskleidė, kad išsiskyrusių asmenų gerovė turi tendenciją būti mažesnė nei susituokusiųjų, tikėtina, dėl neigiamų skyrybų pasekmių arba dėl to, kad skirtis yra linkę individai, kurių gerovės lygis žemesnis. Imtyje matomas gerovės pokytis per 2–3 metų po skyrybų laikotarpį, tačiau šis pokytis nėra siejamas su skyrybomis; tai gali reikšti, kad skyrybos neturi sąsajos su gerove trumpalaikiu laikotarpiu arba dėl ilgo intervalo tarp matavimų pokytis nėra matomas
Išmaniųjų telefonų turėjimo mokymosi metu poveikis informacijos atsiminimui psichologijos studentų imtyje
Full text linkThe impact of smartphones on people’s daily lives is increasing. However, despite the benefits of smartphones, the adverse effects of these devices are becoming more prominent in the academic environment; therefore, it is important to analyse them. The aim of the research is to evaluate the effects that possessing of a smartphone while studying has on the recall of information in a sample of psychology students. The research analysed data collected from a sample of 80 second and third-year students from the bachelor’s program in psychology (69 females, 10 males, and 1 “other”). The age of the participants varied from 19 to 54 years (average age – 24 years, std. deviation – 7.93 years). Research method: experiment. The participants were divided into groups, according to the effects: 1) those who could not have their smartphones during the lecture; 2) those who could have their smartphones during the lecture but were asked not to use them; 3) those who could have their smartphones during the lecture and were not given any instruction on their usage. During each experiment session, 8–13 students from each group watched a 20-minute lecture recording. After the lecture, the participants completed a short test on the lecture’s content. After finishing the test, the participants filled in a nomophobia questionnaire (Yildirim & Correia, 2015). One week after participating in the experiment, students sent in a screenshot with the information on their average smartphone screen time. Students who had their smartphones during the lecture recalled the information worse than those who did not. However, no significant differences were found between the group of students who were given instructions on the usage of smartphones and those who were not. The results also revealed that a higher average time spent using a smartphone was associated with poorer recall of lecture information.Išmaniųjų telefonų įtaka žmogaus kasdieniam gyvenimui didėja. Nepaisant išmaniųjų telefonų teikiamos naudos, vis dažniau yra pastebimas neigiamas šių prietaisų poveikis akademinėje aplinkoje, todėl svarbu jį tyrinėti. Tyrimo tikslas – įvertinti išmaniojo telefono turėjimo mokymosi metu poveikį informacijos atsiminimui studentų imtyje. Tyrime buvo analizuojami 80 psichologijos bakalauro II–III kurso studentų duomenys (69 moterų, 10 vyrų ir 1 asmens, pasirinkusio atsakymo variantą „kita“). Tiriamųjų amžius svyravo nuo 19 iki 54 metų (amžiaus vidurkis – 24 m., standartinis nuokrypis – 7,93 m.). Tyrimo metodas – eksperimentas. Tiriamieji buvo suskirstyti į tokias poveikio grupes: 1) negalintys turėti išmaniojo telefono paskaitos metu; 2) galintys jį turėti paskaitos metu, bet prašomi juo nesinaudoti; 3) galintys turėti išmanųjį telefoną paskaitos metu ir negaunantys jokios instrukcijos, susijusios su telefono naudojimu. Kiekvienos tyrimo sesijos metu 8–13 vienos iš sąlygų studentų žiūrėjo 20 min. paskaitos įrašą, o paskui sprendė trumpą žinių testą, susijusį su paskaitos turiniu. Atlikę testą, dalyviai užpildė Nomofobijos klausimyną (Yildirim & Correia, 2015). Praėjus savaitei nuo dalyvavimo tyrime studentai tyrėjai atsiuntė ekrano nuotrauką su informacija apie jų vidutinį laiką, praleidžiamą naudojantis telefonu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad studentai, turėję išmanųjį telefoną paskaitos metu, prasčiau atsiminė joje pateiktą informaciją nei studentai, paskaitos metu neturėję išmaniojo telefono. Visgi nebuvo rasta reikšmingų skirtumų tarp grupės, kuriai buvo pateikta instrukcija nesinaudoti išmaniuoju telefonu, ir grupės, kuriai nebuvo pateikta jokia instrukcija. Rezultatai taip pat atskleidė, kad ilgesnis vidutinis prie išmaniojo telefono praleidžiamas laikas buvo susijęs su prastesniu paskaitos informacijos atsiminimu
Lietuvių spalvų ir emocijų koncepcinės asociacijos pasauliniame 37 tautų kontekste
Full text linkRed with anger or green with envy – such metaphors link colours and emotions. While such colour metaphors vary across languages, conceptual associations between colours and emotions have many cross-cultural similarities. Here, we took published data from 8615 participants (2172 men) coming from 37 nations (i.e., Austria, Azerbaijan, Belgium, China, Colombia, Croatia, Cyprus, Egypt, Estonia, Finland, France, Georgia, Germany, Greece, India, Iran, Israel, Italy, Japan, Latvia, Lithuania, Mexico, Netherlands, New Zealand, Nigeria, Norway, Philippines, Poland, Russia, Saudi Arabia, Serbia, Spain, Sweden, Switzerland, Ukraine, United Kingdom, and United States) and analysed Lithuanian (n = 217) associations between colour terms and emotion concepts. Lithuanians had many associations, the most frequent being red–love, yellow–amusement, yellow–joy, and black–sadness (all endorsed by > 60% of participants). While Lithuanians associated more emotions with colours than the other participants, the Lithuanian pattern of these associations was highly similar to the global pattern (r = .92). When compared to each other nation individually, colour–emotion association pattern similarities ranged between .65 and .89. Lithuanian patterns were the most similar to the Russian and the least similar to the Egyptian ones. Crucially, such similarities could be predicted by linguistic but not geographic distances. Nations speaking languages linguistically closer to Lithuanian also displayed more similar colour–emotion association patterns. These results support universality of colour–emotion associations and point to small but meaningful cultural differences (e.g., red represented love more strongly than anger for Lithuanians but not globally). Future studies should look whether colours can modulate emotions, or whether such associations are purely abstract.Pabalti iš pykčio ar pažaliuoti iš pavydo – tai metaforos, siejančios spalvas ir emocijas. Nors tokios spalvų metaforos įvairiose kalbose skiriasi, psichologinės spalvų ir emocijų asociacijos turi daug tarpkultūrinių panašumų. Čia pasinaudojome anksčiau skelbtais 8 615 dalyvių (2 172 vyrų), kilusių iš 37 šalių (t. y. Austrijos, Azerbaidžano, Belgijos, Egipto, Estijos, Filipinų, Graikijos, Gruzijos, Indijos, Irano, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Kolumbijos, Kroatijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Naujosios Zelandijos, Nigerijos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Rusijos, Saudo Arabijos, Serbijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos ir Vokietijos), duomenimis ir analizavome, kokias asociacijas lietuviams (n = 217) kelia spalvų terminai ir emocijų konceptai. Lietuviai turėjo daug asociacijų, iš kurių dažniausios buvo raudona-meilė, geltona-linksmumas, geltona-džiaugsmas ir juoda-liūdesys (visas šias asociacijas pasirinko daugiau kaip 60 % dalyvių). Nors lietuviai su spalvomis siejo daugiau emocijų nei kiti dalyviai, lietuviškas šių asociacijų reljefas buvo labai panašus į pasaulinį (r = 0,92). Lyginant su kiekviena kita tauta atskirai, spalvų ir emocijų asociacijų reljefų panašumas svyravo nuo 0,65 iki 0,89. Lietuvių reljefas buvo panašiausias į rusų, o mažiausiai panašus – į egiptiečių. Šiuos panašumus buvo galima nuspėti pagal kalbinius, bet ne geografinius atstumus. Tautos, kalbančios lingvistiškai artimesnėmis kalbomis, taip pat pasižymėjo panašesnėmis spalvų ir emocijų asociacijomis. Šie rezultatai patvirtina spalvų ir emocijų asociacijų universalumą ir rodo nedidelius, bet reikšmingus kultūrinius skirtumus (pvz., raudona spalva lietuviams reiškė meilę labiau nei pyktį). Ateityje reikėtų išsiaiškinti, ar spalvos gali paveikti emocijas, ar visgi tokios asociacijos yra visiškai abstrakčios
Tylos pauzės psichoterapijos procese: sisteminė literatūros analizė
Full text linkA pause of silence in the process of psychological counseling and psychotherapy is defined as a moment when neither the therapist nor the client speaks. In the scientific literature, there are not many studies on the phenomenon of pauses of silence. The aim of this article is to describe the meaning and functions of pauses of silence in the psychotherapy process based on the systematic analysis of the literature, which was performed based on PRISMA guidelines. The systematic literature review included 5 scientific articles published in 2019–2024, which are based on qualitative and quantitative research on pauses of silence in the psychotherapy process. A systematic review of the literature found: silent pauses in the process of psychotherapy are an intersubjective phenomenon that depends on both the psychotherapist and the client, as well as on their interaction; the significance of silent pauses depends on the attachment style of psychotherapy clients; the quality and functions of silent pauses vary little depending on the duration of the silent pause; the involvement of the therapist, being in the present moment during the silence pauses, promotes the emergence of insights, introspection of the psychotherapy client, strengthens the therapeutic working alliance, encourages reflection and sharing of one’s feelings, increases the sincerity and raises a general feeling of satisfaction with the psychotherapy process.Tylos pauzė psichoterapijos procese yra apibrėžiama kaip momentas, kai nei terapeutas, nei klientas nekalba. Tylos pauzės psichoterapijos procese kol kas yra neištirtas fenomenas, tad jų reikšmė ir funkcijos lieka neaiškios. Paradoksalu, tačiau kol kas itin daug dėmesio yra skiriama psichoterapijos verbaliniams aspektams, o neverbaliniai psichoterapijos procesai, kartu ir tylos pauzės, lieka už kadro. Mokslinė literatūra nepasižymi tylos pauzių fenomeno tyrimų gausa, tad šie tyrimai kol kas yra tik embriono stadijos. Šio straipsnio tikslas – remiantis atlikta sistemine literatūros analize aprašyti tylos pauzių reikšmę ir funkcijas psichoterapijos procese. Sisteminė literatūros analizė atlikta remiantis PRISMA gairėmis. Į sisteminę literatūros analizę buvo įtraukti 5 moksliniai straipsniai, publikuoti 2019–2024 metais, kurie remiasi kokybiniais ir kiekybiniais tylos pauzių psichoterapijos procese tyrimais. Į sisteminę literatūros analizę buvo įtraukti tik tie tyrimai, kurie analizuoja tylos pauzių fenomeną psichoterapijos procese, neatsižvelgiant į psichoterapijos paradigmą. Į sisteminės literatūros analizę nebuvo įtraukiamos teorinės apžvalgos ir visi kiti moksliniai straipsniai, analizuojantys tylos pauzių fenomeną ne psichoterapijos lauke. Sisteminėje literatūros analizėje buvo aptikta: tylos pauzės psichoterapijos procese yra intersubjektyvus fenomenas, priklausantis tiek nuo psichoterapeuto, tiek nuo kliento, tiek nuo jų tarpusavio sąveikos; tylos pauzių reikšmingumas priklauso nuo psichoterapijos klientų prieraišumo stiliaus; tylos pauzių kokybė ir funkcijos mažai kinta kintant tylos pauzės trukmei; terapeuto įsitraukimas, buvimas dabartiniame momente tylos pauzių metu skatina psichoterapijos kliento įžvalgų atsiradimą, introspekciją, stiprina terapinį darbinį aljansą, skatina reflektuoti ir dalintis savo jausmais, didina psichoterapijos klientų nuoširdumą ir kelia bendrą pasitenkinimo psichoterapijos procesu jausmą