Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Priklausomų nuo alkoholio asmenų savo ligos suvokimo ir sveikatos kontrolės lokuso ypatumai
Get PDFLeventhal’s common sense model is a popular model for studying responses to health threats. The central prediction of the model is that coping responses are determined by an interrelated set of beliefs known as illness perceptions, which appear to be directly related to patient’s receptivity to the treatment and outcomes of the illness. The examination of how individuals perceive alcohol addiction may be important in prevention and may help health-care professionals individualize treatment strategies, thereby improving illness outcomes. The goal of the research was to determine the pecularities of and correlations between illness perception and health locus of control of alcohol-addicted people. The object and methods of research: 70 individuals with the diagnosis of alcohol addiction, currently going through alcohol detoxification in an addiction centre (49 men and 21 women). They completed the Brief Illness Perception Questionnaire (Broadbent et al., 2006) and Multidimensional Health Locus of Control Scale (MHLC; Wallston et al., 1978).Results of the study: Illness perception and health locus of control was not related to age, sex and education. The research showed that the participants who had a spouse had a more powerful others’ health control orientation than those who hadn’t (U = 419.5; p < 0.05). The research showed a statistically significant correlation between powerful others’ health control orientation and a shorter addiction duration (r = –0.249; p < 0.05). The longer addiction duration was positively related to the illness recognition (r = 0.481; p < 0.001) and the perception of a longer illness duration (r = 0.353; p < 0.05). The longest abstinence period was positively related to a better illness recognition (r = 0.270; p < 0.05) and the perception of a longer illness duration (r = 0.457; p < 0.05) and more severe illness consequences (r = 0.323; p < 0.05).Statistical analysis showed a lot of statistically significant correlations betveen illness perception dimensions: more negative consequences and a stronger illness identity were related to more concern about the illness and more negative emotions. The perception of illness coherence and a shorter duration of the illness was related to a better perceived personal control over the illnesss. The stronger concern about the illness was related to a better treatment control perception. The better illness recognition was related to the perception of longer illness duration, less personal control over the illness and more concern about the illness. The strength of the symptoms was positively related to a better illness coherence perception.The research showed a significant correlation between illness perception and health locus of control only for men: the internal health locus of control was related to the perception of a shorter illness duration (r = –0.402; p < 0.01) and less concern about the illness (r = –0.285; p < 0.05). The powerful others’ health control orientation was related to the perception of better treatment (r = 0.341; p < = 0,05) and personal control (r = 0.332; p < 0.05), more severe symptoms of illness (r = 0.032; p < 0.05), more concern (r = 0.404; p < 0.01) and negative emotions (r = 0.310; p < 0.05). Statistical analysis showed that alcoholics had an internal health control orientation. Illness recognition was associated with negative alcohol-related consequences, but not with the strength of symptoms. The implications and limitations of the findings, the implications for practice and research are discussed. Su sveikata susijusį elgesį lemia tai, kaip asmuo pats paaiškina savo ligą. Priklausomybės nuo alkoholio suvokimo ir pripažinimo dėsningumų analizė leistų parinkti efektyvesnes profilaktikos ir psichologinės korekcijos priemones. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti priklausomų nuo alkoholio asmenų savo ligos suvokimo ir sveikatos kontrolės lokuso ypatumus bei sąsajas. Buvo tirta 70 priklausomybės ligų centre, detoksikacijos skyriuje besigydančių priklausomų nuo alkoholio asmenų. Taikytos metodikos: trumpasis ligos suvokimo klausimynas (Brief IPQ; Broadbent et al., 2006), Daugiamatė sveikatos kontrolės lokuso skalė (Multidimensional Health Locus of Control Scale; Wallston et al., 1978). Tyrimo metu nustatyta, kad turintiems partnerį kitų poveikio sveikatos kontrolės lokusas yra labiau išreikštas, nei neturintiems partnerio tiriamiesiems. Be to, nustatyta, kad kuo labiau išreikštas kitų poveikio sveikatos kontrolės lokusas, tuo suvokiama trumpesnė priklausomybės nuo alkoholio trukmė. Tyrimas parodė, kad kuo ilgesnė priklausomybės nuo alkoholio trukmė, tuo labiau tiriamieji pripažįsta savo ligą ir tiki, kad ji truks ilgiau, o ilgiausio abstinencijos laikotarpio trukmė teigiamai susijusi su ligos pripažinimu, ilgesnės jos trukmės ir neigiamų padarinių suvokimu. Vyrams sveikatos kontrolės lokusas yra susijęs su ligos suvokimu. Tyrimas parodė, kad priklausomiems nuo alkoholio asmenims labiau išreikštas vidinis sveikatos kontrolės lokusas, palyginti su atsitiktinumų ir kitų poveikio sveikatos kontrolės lokusu, o pripažinti, kad alkoholio vartojimas yra liga, tiriamuosius verčia neigiami alkoholio vartojimo padariniai, bet ne patiriamų simptomų stiprumas
Emocijas sukeliančių vaizdų vertinimas skirtingose mėnesinių ciklo fazėse
Get PDFDespite extensive investigation and increasing interest in gender differences of cognitive abilities and emotional processing, more questions than answers still remain. There are accumulating data that sex steroid hormones have a strong effect on the functioning of the central nervous system. However, data concerning the effects of these hormones on emotional processing in both genders and during different phases of women’s menstrual cycle are scarce and contradictory. The aim of our study was to investigate how gender and the phase of menstrual cycle influence the evaluation of affective pictures with different attractiveness. Thirty university students (12 men and 18 women), mean age 23.1 ± 2.4 years, participated in this study. Thirty-six images were selected from the International Affective Picture System (IAPS) and grouped into four sets of nine photographs each: three attractive, three neutral, three antipathetic. All subjects participated in four experimental sessions. Images were selected to represent all affective levels (from the least pleasant and arousing to the most pleasant and arousing) during each experimental session. Women were investigated during follicular, ovulatory, luteal and late luteal phases of menstrual cycle confirmed by salivary 17β-estradiol and progesterone assessment. Intervals between men’s experimental sessions corresponded to women’s inter-session intervals determined by phases. The task for subjects was to rate the pictures in valence and arousal dimensions using the Self-Assessment Manikin (SAM) instrument.The study revealed that women estimated affective pictures with a higher valence (t = 2.72, p < 0.01) and a lower arousal (t = –5.70, p < 0.001) than men. The rating of affective images by men was stabile and independent of experimental day. Women rated pictures depending on the phase of menstrual cycle. Attractive pictures were rated as the most pleasant and arousing (statistically significant differences as compared to other phases and men) during the ovulatory (high 17β-estradiol) phase. The rating of neutral pictures did not depend on the phase of the menstrual cycle (except follicular). The rating of antipathetic pictures was less dependent on the phase of menstrual cycle, and in all cases (except luteal, high progesterone phase) these pictures were rated as less pleasant (t = –8.22, p < 0.01) and more arousing (t = 3.85, p < 0.01) as compared to estimates done by men. Šiame tyrime analizavome mėnesinių ciklo fazės ir lyties įtaką emocijas sukeliančių vaizdų vertinimui. 30 universiteto studentų (18 moterų ir 12 vyrų) buvo tiriami keturis kartus. Moterims eksperimento dienos buvo parinktos taip, kad atitiktų folikulinę, ovuliacijos, geltonkūnio ir vėlyvojo geltonkūnio mėnesinių ciklo fazes, o vyrai eksperimentuose dalyvavo moterų fazes atitinkančiais laiko intervalais. Moterų ciklo fazėms patvirtinti buvo matuojama 17β-estradiolio ir progesterono koncentracija seilėse. Tyrimo metu įvairaus patrauklumo emocijas sukeliantys vaizdai iš Tarptautinės emocijas sukeliančių vaizdų sistemos (IAPS) buvo vertinami valentingumo ir emocinio jaudulio aspektais. Tyrimo rezultatai parodė, kad skirtingo patrauklumo vaizdų vertinimas vyrų grupėje nepriklauso nuo eksperimento dienos, o moterų priklauso nuo mėnesinių ciklo fazės. Patrauklių vaizdų vertinimas moterų grupėje teigiamai koreliuoja su 17β-estradiolio koncentracija ir pasižymi didžiausiais valentingumo balais ovuliacijos fazėje ir neigiamai koreliuoja su progesterono koncentracija ir pasižymi mažiausiais valentingumo balais geltonkūnio fazėje. Atstumiančius vaizdus visose mėnesinių ciklo fazėse (išskyrus geltonkūnio fazę) moterys vertino mažesniais valentingumo ir didesniais emocinio jaudulio balais nei vyrai
Kai kurios lietuviškojo ASEBA suaugusiųjų klausimyno psichometrinės charakteristikos
Get PDFASEBA Adult Forms are designed to obtain information about the adaptive and maladaptive functioning of 18–59-aged adults and to facilitate comparisons between people’s perceptions of their own functioning and other people’s perceptions of their functioning. This article presents the major psychometric properties of Syndrome scales of the Lithuanian version of ASEBA Adult forms developed to evaluate behavioral and emotional problems. ASRs (Adult Self-Report) were administered to 18–59-aged adults comprising a random sample drawn from the whole Lithuania (N = 600). ABCL (Adult Behavior Checklist) forms were completed by people nominated by the participants (spouses, partners, friends etc.). After excluding ASRs and ABCLs of participants who reported mental health and substance use problems or did not respond to more than 8 items, the remaining 510 forms were used in data analysis. Four issues were examined: 1) the internal consistency of the forms, 2) item–total correlations, 3) cross-informant agreement, and 4) correlations between scales. Data analysis showed adequate psychometric properties of Syndrome scales. Cronbach’s alphas ranged from 0.62 to 0.95 for different ASR and ABCL scales. The Anxious / Depressed and Aggressive Behavior scales had the highest level of internal consistency, and the Thought Problems scale had the lowest alpha in both forms. The cross-informant correlations ranged from 0.36 for the Thought Problems to 0.61 for the Anxious / Depressed scale. The mean of the Q correlations between 0–1–2 scores on the problem items of ASRs and on the counterpart items of ABCLs was 0.51, indicating the moderate level of agreement between different informants. Correlations between scales confirmed the proposed structure of both forms and derivative scales (Internalizing, Externalizing, and Total Problems). Differences between Lithuanian and USA samples were most strongly expressed among 18–35-aged females and 36–59-aged males. The majority of scale scores in the Lithuanian sample were higher than in the USA sample. The effect size of the differences between Lithuanian and American samples was moderate for most of the scales. Future research is needed to improve the psychometric properties of the Lithuanian version of ASEBA Adult forms.Lietuvoje jau adaptuoti ir naudojami ASEBA grupės klausimynai, skirti vaikų bei paauglių elgesio ir emocijų sunkumams įvertinti. Šiame straipsnyje pristatomos ASEBA suaugusiųjų klausimyno formų – Asmens savęs vertinimo lapo (ASR) ir Asmens vertinimo lapo (ABCL) – lietuviškojo varianto psichometrinės charakteristikos, naudojant reprezentacinės 18–59 metų Lietuvos suaugusiųjų imties duomenis. Tyrimo duomenų analizė parodė pakankamas ASR ir ABCL skalių, skirtų įvertinti elgesio ir emocijų sunkumus, psichometrines charakteristikas. Nustatyta, kad patikimiausios yra Nerimastingumo / depresiškumo ir Agresyvaus elgesio skalės, o mažiausiai patikima Mąstymo sunkumų skalė. ASEBA varianto skalių tarpusavio koreliacijos iš esmės nesiskiria nuo originalaus varianto ir patvirtina klausimyno struktūros bei išvestinių skalių pagrįstumą. Tyrimas parodė, kad Lietuvos suaugusiųjų elgesio ir emocijų sunkumams įvertinti galima naudoti normas, sudarytas remiantis reprezentacinės 18–59 metų imties duomenimis
Numanomo pokyčio aptikimas: ar galime apsieiti be sąmonės įsiterpimo?
No full textD. Fernandez-Duque and I. M. Thornton (2000) seemingly demonstrated “unconscious detection of change” (p. 338), i.e. a person being able to register stimulus change without being aware of it. However, as the authors themselves point out, their experiment might harbor a potential flaw: the failure to include a control condition. In a series of two experiments, we tested participants’ ability to detect change, while not being aware of it, both in the absence and in the presence of a control condition. With the control condition absent, both experiments failed to replicate D. Fernandez-Duque and I. M. Thornton’s finding of an increase in change detection for unaware trials. With the control condition present, change detection did exceed the chance level. We argue that a correlated conscious strategy hypothesis offers a better account of the change detection results for unaware trials than the unconscious change detection hypothesis.D. Fernandez-Duque ir I. M. Thornton (2000) tariamai atrado, kad asmuo gali užfiksuoti pakitimą ir be sąmonės įsiterpimo. Tačiau šį atradimą gerokai menkina vienas pačių autorių pripažintas metodologinis trūkumas – kontrolinių bandymų nebuvimas. Siekdami tiksliau nustatyti, ar norint pastebėti pakitimą reikia sąmonės tarpininkavimo, ar jo užfiksavimas gali vykti ir be sąmonės įsiterpimo, dar kartą tyrėme, kaip matomame objekte aptinkamas pasikeitimas, tačiau šį kartą tyrėmė dvejopai: vienu atveju be kontrolinių bandymų, kaip ir D. Fernandez-Duque ir I. M. Thorntonas, o kitu atveju atlikome ir kontrolinius bandymus.Pirmasis tyrimas bendrais bruožais pakartojo D. Fernandez-Duque ir I. M. Thorntono atliktą tyrimą. Norėta pažiūrėti, ar rasis nesąmoningas pasikeitimo pastebėjimas, kaip buvo D. Fernandez-Duque ir I. M. Thorntono tyrime, darant ir kontrolinius bandymus. Kompiuterio ekrane vienas po kito buvo rodomi laikrodžio pavidalo apskritimai, kuriuose vietoj skaičių buvo matyti aštuoni nedideli stačiakampiai, kurių keturi stovėjo stačiomis ir keturi gulėjo gulsčiomis (žr. 1-ą pav.). Per kiekvieną bandymą buvo paeiliui pateikiami trys apskritimai. Pirmas bandymas truko 250 ms, paskui buvo 250 ms tarpelis. Antrame bandyme, irgi trukusiame 250 ms, pasirodžius apskritimui, vieno stačiakampio padėtis buvo pakeista iš stačios į gulsčią ar priešingai. Apskritimui su stačiakampiais pasirodžius trečią kartą, jame ryškumu išsiskyrė du priešiais stovintys stačiakampiai – tas, kuris buvo patyręs pokytį, ir stovintis priešingoje pusėje. Dabar dalyvis pelytės rodykle turėjo nurodyti, kurio iš tų dviejų stačiakampių padėtis buvo pakeista. Tai atlikęs, mygtuko nuspaudimu nurodė, ar vertinamą pokytį buvo suvokęs sąmoningai, ar ne. Atlikus nesuvoktų pasirinkimų įvertinimą paaiškėjo, kad rezultatai nėra vienodi. Viena vertus, grupėje, kurioje buvo pakartojamas tyrimas nedarant kontrolinių bandymų, nesuvoktų pokyčių tikslus pasirinkimas, priešingai D. Fernandez-Duque ir I. M. Thorntono bandymui, neviršijo atsitiktinumo lygio. Kita vertus, grupėje, kurioje kontroliniai bandymai buvo atlikti, nesuvoktų pokyčių tikslus pasirinkimas atsitiktinumo lygį viršijo.Šie rezultatai neteikia aiškios paramos hipotezei, kad galima nesąmoningai pastebėti pakitimą. Todėl ryžtasi antrą kartą tirti nesuvokto pokyčio patyrimo reiškinį, bet šį kartą taikant sudėtingesnio turinio užduočių. Antrame tyrime taip pat norėta įvertinti du galimus nesuvokto pokyčio pasirinkimo aiškinimus: nesuvokto pokyčio užfiksavimo hipotezė ir santykinio sąmonės pasireiškimo hipotezė. Pagal pastarąją, nors pokytis ir nėra pastebimas, jis vis dėlto gali būti pasirinktas sąmoningomis pastangomis. Pavyzdžiui, nurodydamas, kurio stačiakampip padėtis keitėsi, dalyvis gali sąmoningai taikyti atmetimo strategiją. Pagal ją jis renkasi stačiakampį, stovintį priešais tą, kurio padėtis nesikeitė, taip didindamas galimybę atlikti teisingą pasirinkimą.Šios dvi hipotezės buvo tikrintos antrame tyrime. Bendrais bruožais šis tyrimas buvo panašus į pirmąjį, tik sudėtingesnė pasirinkimo užduotis. Šiuo atveju pasirinkimui pateiktos stačiakampių poros apėmė visus galimus derinius: poras, kurių stačiakampiai stovėjo šalimais, per vieną tarpinį stačiakampį, per du ir per tris (priešingos poros). Suvedus rezultatus, ir šį kartą kontrolinių bandymų nedariusiųjų grupės nesuvoktų pokyčių tikslus pasirinkimas neviršijo atsitiktinumo lygio. Tačiau grupės, kurioje buvo atlikti kontroliniai bandymai, rezultatai buvo kiek sudėtingesni. Nustatyta, kad rodant poras su šalimais esančiais stačiakampiais, tikslus pokyčių pasirinkimas vyko atsitiktinumo lygiu. Tačiau rodant tarpines stačiakampių poras jis buvo aukštesnis, pasiekė net statistiškai aukštą lygį, kai poras skyrė vienas ir du stačiakampiai. Autorių nuomone, šiuos rezultatus santykinio sąmonės pasireiškimo hipotezė paaiškina tinkamiau, negu nesuvokto pokyčio užfiksavimo hipotezė
Fonologinio supratimo koncepcija pedagoginėje psichologijoje
Get PDFSignificant research efforts in the field of cognitive, developmental and educational psychology over the past several decades have been focused on the impact of phonological awareness on children’s early literacy development. A substantial body of research evidence from different countries indicates that there is a powerful relationship between preschool phonological awareness and subsequent literacy achievement in alphabetic orthography. There is little research focused on the understanding of phonological awareness in Lithuania, so the aim of this article is to present a theoretical overview of the main areas of the field and to discuss them. First of all, there is a consensus on the definition of phonological awareness, and phonological awareness is broadly defined as a conscious awareness of separate linguistic units in speech and the ability to carry out mental operations on these units of speech. Unfortunately, the relationship between phonological awareness and its many operationalizations is ambiguous, resulting in both theoretical and practical difficulties. Second, there is still no consensus on the structure of phonological awareness. The question is whether the different sets of items intended to measure phonological awareness reflect a single underlying latent ability or several related abilities. Third, research has identified the general sequence of phonological awareness development as universal across languages, and the transparency of a language influences the rate of normal development of phonological awareness. The development of phonological awareness appears to progress from more global phonological characteristics of words to those representing smaller units, i.e. from the syllable level to the phonemic level. A substantial body of research evidence from English indicates that there is a powerful relationship between preschool phonological awareness and subsequent literacy achievements. However, the pattern of findings from research in transparent writing systems with simpler and more consistent letter–sound relationships than English tends to be inconsistent and sometimes contradictory. Some have reported findings more similar to those in English with a strong predictive effect of preschool phonological awareness on early literacy performance. Others have reported that preschool phonological awareness skills are either less important or irrelevant for future literacy attainment.Straipsnio tikslas yra pristatyti fonologinio supratimo koncepciją pedagoginėje psichologijoje. Straipsnyje susisteminamos pagrindinės fonologinio supratimo sampratos sritys, nagrinėjami diskusiniai fonologinio supratimo turinio, struktūros, įvertinimo klausimai. Aptariant fonologinio supratimo turinį, klasifikuojama fonologinio supratimo komponentų struktūra, nagrinėjami teoriniai ir empiriniai fonologinio supratimo dimensiškumo tyrimai. Ne tik atskleidžiami fonologinio supratimo raidos dėsningumai skirtingose rašto sistemose, bet ir diskutuojama dėl fonologinio supratimo bei skaitymo įgūdžių santykio skirtingose rašto sistemose
Motinos ir kūdikio sąveikos korekcijos, pagrįstos vaizdo analizės metodu, poveikis dvimečių elgesio sunkumams
Get PDFObjective. A andomized control trial examined the effects of short-term, interaction focused and attachment-based video-feedback intervention (VIPP, Juffer et al., 2008) in infancy on children’s behaviour problems at the age of two years.Design. Intervention effect on children‘’s behaviour problems was assessed in a sample of N = 85 mother–infant dyads (only first-born healthy infants, living in intact families participated). Intervention effect on children’s behaviour problems was evaluatedin non-clinical, middle-class Lithuanian mothers by comparing three groups of mother–infant dyads: low-sensitive mothers, who participated in the intervention (N = 21), low sensitive mothers who did not participate in the intervention (N = 21), and a groupof sensitive mothers with a higher sensitivity (N = 43) who did not take part in the intervention.Intervention. The VIPP intervention consisted of five monthly sessions and was implemented between the 7th and 12th months of infant’s age. The intervention was conducted by two clinical psychologists after an extensive training.Method. Maternal sensitivity was evaluated from video-record of the free play sessions using the Ainsworth sensitivity scale. Children’s behaviour problems were assessed using CBCL 1/2-5 (Achenbach and Rescorla, 2000). Infants’ positive and negativereactivity (temperament) from observational data and maternal daily stress (Crnic and Greenberg, 1990) were assessed additionally.Results. Children of the intervention group mothers received similar scores on behaviour problems scales as did control group mothers and mothers with a higher sensitivity. Maternal sensitivity in all groups of infant–mother dyads did not correlate significantly with the scores on children’s internal, external and total behaviour problems’ scales. Maternal daily stress (related to child care) significantly correlated with children’s behaviour problems in the control group. In the group of mothers with higher sensitivity, family income, fathers’ age and occupation significantly correlated with the later children’s behaviour problems. We could speculate that in the low sensitive mothers’ intervention group we maybe did not find a correlation between maternal daily stress (related to child care) and later children’s behaviour problems, because the intervention served as a buffer for these mothers, while in low-sensitive mothers of the control group the mentioned correlation was moderate.Conclusion. Children’s behaviour problems at two years were not significantly affected by intervention in infancy.Tyrimo tikslas: motinos ir kūdikio sąveikos korekcijos (VIPP, Juffer et al., 2008) rezultatų įvertinimas, kai vaikams sukako dveji metai. Tyrimo planas: korekcijos (VIPP) poveikis buvo įvertintas N = 85 imtyje. Palyginti vaikų elgesio sunkumų korekcijoje dalyvavusių nejautrių kūdikio signalams motinų (N = 21), korekcijoje nedalyvavusių nejautrių (N = 21) ir jautrių (N = 43) motinų grupių įverčiai. Metodai: M. Ainsworth „Motinos jautrumo kūdikio signalams skalė“, vaikų elgesio sunkumai įvertinti CBCL/1 1½-5 skale (Achenbach and Rescorla, 2000).Rezultatai: VIPP korekcija neturėjo reikšmingos įtakos dvejų metų vaikų elgesio sunkumams. Nė vienoje iš tiriamų grupių nenustatyta reikšmingo motinos jautrumo kūdikio signalams ir vaikų elgesio vėlesnių problemų ryšio. Nejautrių nedalyvavusių korekcijoje motinų grupėje jų kasdienio streso, susijusio su vaiko priežiūra, dažnumas ir intensyvumas yra reikšmingai susijęs su vėlesniais vaikų elgesio sunkumais
Bronchine astma sergančių ikimokyklinio amžiaus vaikų psichologinio prisitaikymo, tėvų konfliktiškumo ir auklėjimo būdų sąsajos
Get PDFIn this paper, we analyse the emotional and behavioral problems of 45 children (31 boys and 14 girls) with bronchial asthma, (BA), aged two to five years. The mothers of the children filled in the CBCL/1½-5 (Child Behavior Checklist), Block Parental Practices questionnaire, the Conflicts and Problem-solving Scales (CPS) and the demographic questionnaire. The results have shown that children with BA have more internal problems as compared with healthy children as well as with general population. Mothers of children with BA practice more of psychological control than do mothers of healthy children. The results suggest that the practice of psychological control is related to greater behavioral problems. The results also show that the use of physical punishment is related to external problems of BA children. In the BA group, the severity of parental conflicts is related to behavioral problems, and the use of physical aggression during the conflicts is related to the use of corporal punishment. The level of education of mothers proved to be an important factor in predicting the psychological adjustment of children with BA. Mothers with a lower education report more internal and external pro blems of children with BA. It appears also that the a lower education level of mothers is related to the more frequent use of corporal punishment. The regression analysis has proven the level of maternal education to be predictive of 40 % of internal problems, and together with physical aggression during parental conflicts it explains 56 % of data. Physical aggression during parental conflicts seems to be the only predictive factor and explains 33 % of data on external problems. Our results disclose the importance of psychosocial factors – the type and level of parental conflicts as the well as prevalence of psychological control –. in the adjustment of children with BA. These factors can be sources of BA-inducing stress. Our results have shown the level of mother’s education to be one of the strongest predictors of internal problems of a child with BA. An important direction of future research could be elucidation of this factor – presumably looking for hindrances in the mother–child relationship.Šiame tyrime analizuojame dvejų–penkerių metų 45 vaikų (31 berniuko ir 14 mergaičių), sergančių bronchine astma, elgesio bei emocinius sunkumus ir tai, kaip su jais susiję šeimos veiksniai: motinų taikomi auklėjimo būdai, tėvų konfliktiškumas ir konfliktų sprendimo strategijos. Tyrime naudojome Vaikų elgesio aprašą (CBCL/1½-5), modifikuotą Blocko auklėjimo būdų klausimyną, konfliktų ir problemų sprendimo skales bei vaiko aplinkos klausimyną. Tyrimo rezultatai rodo, kad sergantys bronchine astma (BA) vaikai turi daugiau internalių sunkumų nei sveiki vaikai. Sergančių BA vaikų motinos dažniau nei lėtine liga nesergančių vaikų motinos naudoja psichologinę kontrolę kaip auklėjimo būdą. Nustatėme, kad kuo daugiau motinos naudoja psichologinę kontrolę, tuo daugiau jų vaikai turi elgesio sunkumų. Taip pat BA sergančių vaikų grupėje dažnesnis fizinių bausmių taikymas yra susijęs su didesniais vaikų eksternaliais sunkumais. Rezultatai atskleidė, kad kuo daugiau grasinimų tėvai išsako vienas kitam konfliktų metu, tuo daugiau vaikų elgesio sunkumų yra nurodoma. Sergančių vaikų grupėje konfliktų sunkumas yra susijęs su motinų naudojama elgesio kontrole, o fizinė agresija konfliktų metu yra susijusi su motinų taikomomis fizinėmis bausmėmis.Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad motinų išsilavinimas yra susijęs su vaikų, sergančių bronchine astma, eksternaliais ir internaliais sunkumais. Kuo motinos yra mažiau išsilavinusios, tuo daugiau nurodo savo sergančių BA vaikų elgesio ir emocinių sunkumų, ir taiko daugiau fizinių bausmių. Regresinė analizė patvirtino, kad motinos išsilavinimas ir fizinė agresija tėvų konfliktų metu yra reikšmingi BA sergančių vaikų emocinius sunkumus prognozuojantys veiksniai
Asocialaus elgesio formavimasis socialinės informacijos apdorojimo požiūriu
Get PDFQuite numerous research findings show that social information processing underlies different forms of prosocial and antisocial behaviour. Although most of data come from research of children of different age, interest in social information processing and behaviour in later periods of life markedly grows. More and more authors turn to the question of adult social information processing and antisocial behaviour, considering it as a promising field for criminal behaviour forecast and correction. Two aims ofthis paper are: 1) to describe the main developmental features of social information processing from early childhood to late adolescence and early adulthood; 2) to make assumptions on the connections between social information processing and the antisocial (criminal) behaviour of adults. In this article, we review findings of more than two last decades as it is the most intense period for the development of knowledge in this field. Analysis of the literature shows that patterns of social information processing of people with tendencies to prosocial and antisocial behaviour already differ in groups of children. These differences become more vivid in groups of adolescents as they tend to use antisocial thinking strategies more often and in more steps of information processing than younger children. We suppose that adults have similar but even more clear and vivid patterns of specific social information processing and behaviour than adolescents.Social knowledge of adults is more complex, abstract and differentiated to specific social situations in comparison with people of younger age. Moreover, their information processing is more rapid and complex as well as more tendentious and rigid. Automation of information processing might suspend the learning process and be a source of information processing mistakes in new social situations. We assume that adults, in comparison with children, must have a rather stable and effectively working social information processing directly linked to specific forms of prosocial or antisocial behaviour. We hypothesize that because of a longer antisocial (criminal) experience, some specific features of social knowledge and information processing might appear. Therefore, researches of social information processing that underlie specific forms of antisocial (criminal) behaviour seem to be most informative and useful in this field. Moreover, it is still very little known about the role of emotions in antisocial behaviour genesis. There is some eloquent data on their important impact on social information processing underlying antisocial behaviour, but we suppose that this impact might differ in particular stages of development. Asocialaus elgesio ir socialinės informacijos apdorojimo sąsajas pagrindžia įvairaus amžiaus vaikų ir paauglių tyrimų rezultatai. Tačiau duomenų apie suaugusių teisės pažeidėjų socialinės informacijos apdorojimą vis dar yra labai mažai. Tai apsunkina iškeltų teorinių prielaidų tikrinimą ir tikslinimą, asocialaus elgesio pasireiškimo prognozavimą, efektyvesnių šio elgesio prevencijos programų parengimą. Remiantis sukauptų tyrimų duomenimis, straipsnyje analizuojamos bendrosios socialinės informacijos apdorojimo raidos tendencijos, socialinės informacijos apdorojimo ir asocialaus elgesio ryšiai vaikystėje ir paauglystėje, taip pat brandžiame amžiuje. Tuo remiantis, keliamos prielaidos, kad yra prosocialių ir asocialių asmenų, suaugusiųjų ir vaikų / paauglių, taip pat suaugusių ir nepilnamečių teisės pažeidėjų socialinio žinojimo vienetų ir socialinės informacijos apdorojimo būdų panašumų bei skirtumų, išskiriamos perspektyviausios tyrimų sritys ir svarbiausios problemos
