Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Vyresnių klasių mokinių psichologinės gerovės prognostiniai kintamieji
Get PDFThe rising numbers of the adolescents’ psychological disorders, on the background of limited investments and available psychological services, awake interest in schoolchildren’s psychological well-being.The goal of the study was to determine which sociodemographic and personality variables are significant predictors of the older schoolchildren’s different psychological well-being dimensions. The dimensions of Lithuanian older schoolchildren’s (N = 655, from 21 general and professional education schools) psychological well-being (autonomy (Cronbach’s α = 0.72), environmental mastery (α = 0.62), personal growth (α = 0.60), positive relations with others (α = 0.72), purpose in life (α = 0.67), and self-acceptance (α = 0.74)) were measured, and with the help of multiple linear regression, the psychological well-being was found not to depend on an family composition, living place (41.8% were from five biggest cities, 36.8% from region towns, 21.4% from villages), attendance of extracurricular activities. It wasn’t possible to draw an unambiguous conclusion concerning psychological well-being independence on gender (58% were girls), age, and economic resources. Boys had higher scores than girls in environmental mastery, purpose in life, and self-acceptance, 18-year-old schoolchildren had scored higher than younger ones in personal growth and purpose in life dimensions; the amount of money received for minor expenses had no relationship with the latter two dimensions of psychological well-being. The internal locus of control predicted higher psychological well-being. A higher learning success significantly positively predicted autonomy, personal growth, and purpose in life. Personality variables predicted schoolchildren’s psychological well-being stronger than did sociodemographic ones. Extraversion predicted higher psychological well-being in all six dimensions, and the consciousness factor positively impacted the environmental mastery and purpose in life scores. Emotional stability predicted higher environmental mastery, positive relations with others, and self-acceptance. Neuroticism was unrelated to autonomy and purpose in life. attention must be paid to the fact that the significant prognostic sociodemographic and personality variables analysed in the study accounted for only rather small amounts of psychological well-being dimension variance (from 16.5% in autonomy and personal growth to 28.6% in environmental mastery and positive relations with others).Vis daugėjant paauglių psichinių sutrikimų, kartu esant ribotoms investicijoms ir paslaugų prieinamumui, kyla susidomėjimas mokinių psichologine gerove. Atliktas tyrimas siekia užpildyti šios imties psichologinės gerovės tyrimų trūkumą ir praplečia supratimą, kokie yra Lietuvos vyresnių klasių mokinių psichologinės gerovės prognostiniai veiksniai. Buvo ištirti Lietuvos vyresniųjų klasių mokinių psichologinės gerovės matmenys (savęs priėmimas, gyvenimo tikslas, aplinkos kontrolė, asmeninis augimas, teigiami santykiai su kitais, autonomija) ir, apklausus 655 aštuntų, dešimtų ir dvyliktų klasių Lietuvos mokinius iš 21 bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo mokyklos, naudojant daugialypę tiesinę regresiją nustatyta, kad vyresnių klasių mokinių psichologinė gerovė nepriklauso nuo šeimos sudėties, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo popamokinėje veikloje. Griežtos išvados dėl lyties, amžiaus, ekonominių išteklių ir psichologinės gerovės nepriklausomybės daryti negalima. Vaikinų aplinkos kontrolės, gyvenimo tikslo ir savęs priėmimo matmenų įverčiai didesni už merginų, 18 m. mokinių asmeninio augimo ir gyvenimo tikslo įverčiai didesni už jaunesnių, o mokinių iš tėvų gaunamos pajamos smulkioms išlaidoms nebuvo susijusios su šiais dviem psichologinės gerovės matmenimis. Sėkmingesnis mokymasis reikšmingai prognozavo didesnius autonomijos, asmeninio augimo ir gyvenimo tikslo skalių įverčius. Asmenybės kintamieji stipriau nei sociodemografiniai prognozavo mokinių psichologinę gerovę. Ekstraversija susijusi su didesne psichologine gerove, sąmoningumas – su didesniais aplinkos kontrolės ir gyvenimo tikslo matmenų įverčiais. Emocinis stabilumas susijęs su aplinkos kontrolės, teigiamų santykių su kitais ir savęs priėmimo matmenimis. Neurotiškumas nesusijęs su autonomijos ir gyvenimo tikslo matmenimis. Internalumas prognozuoja didesnę psichologinę gerovę. Vis dėlto šiame tyrime analizuoti sociodemografiniai ir asmenybės prognostiniai kintamieji paaiškina tik nedidelę dalį psichologinės gerovės matmenų dispersijos. Tai reiškia, kad ateities tyrimuose reikia ieškoti kitų prognostinių kintamųjų, kurie paaiškintų likusią didesnę dispersijos dalį
7–10 metų berniukų, turinčių elgesio sunkumų, vidinės aš ir objektų reprezentacijos
Get PDFThis study looked into the links between the external difficulties and the internal “self” and objects representations. The aim of the study was to compare the internal representations of the children with the behavioral difficulties to children with no behavioral difficulties in order to gain a better understanding of the inner structures which could be linked to inappropriate and aggressive behavior. Boys with behavioral difficulties aged 7–10-year-old were recruited and compared with the boys of the same age with no behavioral difficulties. 20 boys from the clinical sample and 10 boys from the control group – 30 boys in total – were assessed. The measure used to assess external difficulties was Child Behavior Checklist. Projective tools such as Children Apperception Test and Kinetic Family Drawing were applied to assess the representations. The results of the projective methods were analyzed with the “Social Cognition and Object Relations Scale“ (SCORS) and “The Global Rating Scale”. According to SCORS four dimensions of internal representations were assessed: complexity of representations of people, affective quality of representations, emotional investment in relationships, values and moral standards and understanding social causality. The study results show that inner “self” and object representations of the boys with behavioral difficulties are different from the ones of the boys without behavioral difficulties. Representations of the clinical sample are less differentiated, have a negative emotional tone. These boys also show a lower capacity for emotional investment in relationships and moral standards, an impaired understanding of social causality. Boys with the behavioral difficulties see others as indifferent, rejecting, vulnerable, unreliable, inconsistent and not being able to help. Their inner “self” is represented as vulnerable and rejected, unattached to his family. The projective method used in the study and analysis of the data allows us to predict behavioral difficulties. Mental representations of children with behavioral difficulties have specific characteristics. The different experiences in long term psychotherapy could transform those characteristics into more adaptable ones.Tyrime nagrinėjamos agresyvaus elgesio sąsajos su vidinėmis aš ir objektų reprezentacijomis. Siekiama nustatyti, ar skiriasi vaikų, turinčių elgesio sunkumų, vidinės reprezentacijos nuo vaikų, kurie tokiais sunkumais nepasižymi, ir apibūdinti jas, norint geriau suprasti formuojančias vidines struktūras, susijusias su netinkamu, agresyviu vaikų elgesiu. Buvo tiriami 7–10 metų berniukai, turintys elgesio sunkumų, ir lyginami su tokio paties amžiaus berniukais, nepasižyminčiais elgesio ar emocijų sunkumais. Iš viso tirta 30 berniukų: 20 iš klinikinės imties ir 10 – kontrolinės. Eksternalūs sunkumai matuoti Vaikų elgesio klausimynu (CBCL 6/18). Reprezentacijoms tirti naudotos projekcinės metodikos: Vaikų apercepcijos testas (CAT) ir Šeimos kinetinis piešinys. Projekcinė medžiaga analizuota ir vertinta pagal Socialinio supratimo ir objektų ryšių skalę (Westen et al., 2002) ir Visuminio vertinimo skales (Fury et al., 1997). Tyrimo duomenimis, berniukų, turinčių elgesio sunkumų, vidinės aš ir objektų reprezentacijos skiriasi nuo berniukų, nepasižyminčių elgesio sunkumais. Klinikinės imties vaikų reprezentacijos mažiau diferencijuotos, negatyvaus emocinio tono, menkesnis šių vaikų įsitraukimas į santykius, prastesnis vertybių ir moralinių standartų išsivystymas ir socialinio priežastingumo supratimas. Elgesio sunkumų turintys berniukai objektus (kitus) mato kaip abejingus, atstumiančius, nepastovius, pažeidžiamus, nepatikimus, negalinčius suteikti pagalbos. Vidinis aš reprezentuojamas kaip pažeidžiamas, atstumtas, nepriklausantis šeimai. Tyrime taikytos projekcinės metodikos ir gautos medžiagos vertinimai leidžia numatyti, kurie vaikai turi elgesio sunkumų, o kurie ne. Elgesio sunkumų turinčių vaikų vidinės reprezentacijos pasižymi tam tikrais specifiniais bruožais. Per naują patyrimą ilgalaikėje psichoterapijoje gali formuotis adaptyvesnės vidinės struktūros
Intelektualiai gabių 16–18 metų mokinių intelekto struktūra
Get PDFThe article analyses the intelligence structure of 16–18-year-old gifted students. Previous findings have indicated that high IQ individuals show more subtest scatter and a large discrepancy between abilities and very highly developed skills in some modalities, with many other cognitive skills being average or just slightly better. So, intelligence structure and subtests analysis, rather than IQ, became the focus of interpretation, and a multidimensional view of intelligence, provides a greater insight into the nature of human abilities than do summary intellectual indexes.Intelligence Structure Test 2000R (I-S-T 2000 R, Amthauer et al., 2001) was administrated in a group setting to 209 students aged 16–18 years from two schools in different Lithuanian towns. Data from 29 intellectually gifted students with Reasoning Total score 95 percentile and higher were included for analyses of intelligence structure.The exploratory factor analysis was applied to the I-S-T 2000 R basic module scores of intellectually gifted students to evaluate the validity I-S-T 2000 R for this population. A three-factor solution that mirrored the numerical, figural and verbal factors of the I-S-T 2000 normative sample appeared to be the most supportable.Intellectually gifted students had higher intellectual abilities, knowledge and memory skills than their peers. The mean of I-S-T 2000 R scale and subtest scores for this sample of gifted students was considerably above the normative mean. The significant differences in scores between gifted and norm groups were found for Calculations and Number Series subtests. Fluid (Gf) and Crystallized (Gc) Intelligence, Numerical (N) and Verbal (Vb) Intelligence discrepancies (Gf > Gc and N > Vb) for gifted students group were significantly greater discrepancies obtained in the standardization sample. Intellectually gifted students’ Verbal Memory scores wel significant higher Visual Memory scores and their Figural Knowledge scores was significantly higher than the Verbal Intelligence and Numerical Intelligence scores. The gifted students’ intellectual strengths are mathematical abilities, abilities to calculate, inductive and logical reasoning.Straipsnyje analizuojami intelektualiai gabių 16–18 m. mokinių (n = 29) intelektiniai gebėjimai, tirti Intelekto struktūros testu (I-S-T 2000 R) (Amthauer ir kt., 2007): fluidinis ir kristalizuotas intelektas, verbaliniai, matematiniai ir vizualieji gebėjimai bei įvairių sričių žinios, pateiktos verbaline, vizualiąja ir skaitmenine forma. Remiantis tyrimo rezultatais, tirtai intelektualiai gabių mokinių imčiai nustatytas statistiškai reikšmingas fluidinio (Gf) ir kristalizuoto (Gc) intelekto rodiklių, kai Gf > Gc, ir matematinių (M) ir verbalinių gebėjimų (Vb), kai M > Vb, skirtumas. Intelektualiai gabių 16–18 m. mokinių stiprybė yra loginis matematinis ir induktyvus mąstymas skaičiais bei mąstymo paslankumas
Suvokiamo atkarpos ilgio priklausomybė nuo jos atvaizdo vietos akies tinklainėje
Get PDFIt is known that objects located in the centre of the visual field are perceived as larger than the objects located in the periphery (Пиаже, 1978). The image of an object differs from its perception object. The perceived size of an object depends on the size of its image in the visual cortex. This stems from the so-called cortical magnification factor. It is assumed that the same quantity of receptors sends information to the same area of the cortex. But photoreceptors are different – rods and the cones. It is not clear whether the different types of receptors make a different influence on the above-mentioned distortion of mapping. Also, the image of the object on the retina is perceived differently, depending on its location on the retina. Our goal was to explore how this subjective expansion changes while moving away from the centre of the retina, because there are no data on this, phenomenon.
Method. Thirty normal or corrected to normal vision adults participated in the study. Five different length lines (5, 7, 10, 13, 15 degrees) were represented on the computer’s monitor one line at a time. Participants had monoculary bisected lines into two subjectively equal parts fixating sight on a cross located at the given end of the line.Results. The ratio ρ (length of the line near the cross / length of the other part) was calculated. This ratio as a function of the length of the whole line was not monotonic: when the line was short, ρ decreased, but then it began to increase. Three groups of results were formed considering the ratio of the line length (where the function had the extremum point). The largest group (66.67%) had the extremum point when the line length was 7 deg. The second group (23.33%) had the extremum point when the line length was 13 deg. The last group (10%) had not clear extremum point and was excluded from the calculation. Changes of the ρ value cannot be explained by the perceptual instability of the length of the line (Brown, 1953). There could be a correlation between the value of ρ and the density of all receptors in the retina where the line was projected.Conclusions. Humans make a bias while monocular by bisecting a line: the part near the point of fixation is perceived as bigger than the other part. The function of the line size ratio changes not monotonically – it has an extremum point. Most often, the extremum point is observed when the line size is 7 deg. This point is near the point where the density of rods exceeds that of cones. Other subjects show the extremum point when the line size is 13 deg., but the reasons for such a point shift remain unclear. Some subjects have no extremum point.Tyrimo tikslas yra patikrinti, kaip keičiasi objekto dydžio suvokimas, kintant jo projekcijos padėčiai akies tinklainėje, ir kaip objekto dydžio suvokimas priklauso nuo akies tinklainės receptorių (kūgelių ir lazdelių) tankio. Tiriamieji, žiūrėdami viena akimi ir fiksuodami žvilgsnį, dalijo skirtingų ilgių atkarpas – nustatydavo suvokiamą vidurį. Atkarpos dalių santykio nuo atkarpos ilgio funkcija turėjo lūžio tašką (66,7 proc. tiriamiesiems, kai atkarpos ilgis 7 laipsniai, 23,33 proc. – 13 laipsnių, kiti neturėjo). Rezultatai aiškinami skirtingu kūgelių ir lazdelių tankiu akies tinklainėje ir skirtinga kūgelių ir lazdelių įtaka
Tėvų auklėjimo stiliaus ir emocinio intelekto sąsajos su vyresniųjų paauglių saviveiksmingumu bei saviverte pagal lytį
Get PDFPrevious studies have found that parenting styles predict childrens’ emotional intelligence, i.e., their ability to perceive, express and manage their emotions. Parenting styles were also found to predict the self-efficacy and self-esteem of adolescents. Despite a high interest in the effects of parenting on the emotional charateristics and adjustment indicators of adolescents, researchers have rarely analysed the effects of gender on these links. Previous data suggest that adolescent boys have a higher self-esteem as compared with girls, while findings on gender differences in emotional intelligence are mixed. Moreover, some effects of the interaction between parents’ and adolescents’ gender have been found significant when predicting the adjustment of adolescents. The present study explores the way in which parenting styles and adolescents’ emotional intelligence (perception and understanding of emotions, expression and labeling of emotions, and managing and regulating emotions) predict the self-esteem and self-efficacy of adolescent boys and girls. Data for this analysis were taken from a longitudinal study in high schools of the Klaipėda region. The sample consisted of 1028 adolescents (624 girls and 404 boys) aged 16 to 18 (M = 16.29, SD = 0.93). The participants filled in the Rosenberg’s Self-Esteem Scale (RSE, Rosenberg, 1965), parenting styles questionnaire (EMBU: Egna Minnen Beträffande Uppfostran, Arrindell et al., 1994), the Emotional Skills and Competence Questionnaire (ESCQ-45, Takšić et al, 2009), and the Generalized Self-efficacy Scale (GSE, Schwarzer and Jerusalem, 1995). The results revealed significant gender effects: girls scored higher on all subscales of emotional intelligence (perception and understanding, expression and labeling, and managing and regulating emotions), including the total emotional intelligence score. In line with the previous studies, self-efficacy did not differ by gender, but boys had a higher self-esteem as compared with girls. Both parents showed more emotional warmth to their daughters, while fathers (but not mothers) showed more rejection towards their sons. Of all parenting styles, parental emotional warmth had the strongest links with the emotional intelligence of adolescent girls and boys. The other links between parenting styles and adolescents’ emotional intelligence were gender-dependent in both parents and adolescents. Self-esteem and self-efficacy in adolescents were strongly predicted by their emotional intelligence scores, whereas parenting styles (father’s emotional warmth) were only important in predicting boys’ self-esteem.Šiame straipsnyje analizuojamos prognostinės tėvų auklėjimo stiliaus ir paauglių emocinio intelekto galimybės numatyti savivertę ir saviveiksmingumą paauglystėje atskirai vaikinams ir merginoms. Analizei naudoti duomenys iš tęstinio Klaipėdos apskrities mokyklose atliekamo vyresniųjų klasių mokinių tyrimo. Tiriamųjų imtį sudarė 1028 mokiniai, kurių amžius 16–18 metų (M = 16,29; SD = 0,93), iš jų 624 merginos ir 404 vaikinai. Šiame straipsnyje naudojama 2008–2009 m. surinkta informacija apie paauglių savivertę (RSE: Rosenberg Self–Esteem scale, Rosenberg, 1965), tėvų auklėjimo stilių (EMBU: Egna Minnen Beträffande Uppfostran, Arrindell et al., 1994), paauglių emocinį intelektą (ESCQ-45: Emotional Skills and Competence Questionnaire, Takšić et al., 2009) ir saviveiksmingumą (GSE: Generalized Self-Efficacy Scale, Schwarzer and Jerusalem, 1995). Tyrimo rezultatai parodė, kad merginos turi aukštesnį bendrą emocinį intelektą (ir didesnius visus emocinio intelekto rodiklių įverčius) nei vaikinai; merginų ir vaikinų saviveiksmingumas nesiskiria, tačiau vaikinai pasižymi didesne saviverte nei merginos. Abu tėvai emocinę šilumą, kaip auklėjimo stilių, dažniau naudoja, kai šeimoje auga duktė, o tėvas (bet ne motina) dažniau naudoja atstūmimą, kai šeimoje auga sūnus. Labiausiai su emocinio intelekto rodikliais yra susijusi tėvų emocinė šiluma, tačiau svarbūs ir kiti tėvų auklėjimo stiliai, kurių sąsajos su paauglių emociniu intelektu priklauso ir nuo tėvų, ir nuo vaiko lyties. Apibendrinant galima teigti, kad vaikinų ir merginų saviveiksmingumą ir merginų savivertę numatyti leidžia tik emocinis intelektas, o vaikinų savivertę – dar ir tėvo emocinė šiluma
Lietuviškosios HEXACO PI-R versijos psichometrinės charakteristikos
Get PDFDuring the last decade, the potential of the dominant five-factor personality model to describe the personality structure was questioned. It has been found that at least six factors are needed for the explication of personality structure (Jackson et al., 1996). Lexical research as well as factor analysis of translated five-factor questionnaires repeatedly revealed that six factors as opposed to five should be used in different languages (Ashton et al., 2004). As a result, the six-factor model providing a better insight into a personality was developed. It consists of the following factors: Honesty–Humility (H), Emotionality (E), Extraversion (X), Agreeableness (A), Conscientiousness (C), and Openness to Experience (O), represented by the acronym HEXACO (Lee and Ashton, 2004). This model, as compared with the five-factor model, has an advantage in psycholexical, theoretical as well as practical terms (Ashton and Lee, 2007). The HECAXO PI-R questionnaire (Ashton and Lee, 2009) is an empirical means of the six-factor model. Different items of the personality questionnaire based on introspection should be accurately translated into the identical meaning in different cultures. Like any other personality structure assessment tool, the HEXACO PI-R questionnaire depends on the language and cultural context, so it is necessary to evaluate the psychometric properties as well as to perform standardisation of the questionnaire in a country in which the questionnaire is applied. The article covers particular psychometric properties of the Lithuanian version of the HE XACO PI-R. 369 students (aged between 19 and 28, including 278 women and 91 men) voluntarily agreed to fill in the HEXACO PI-R questionnaire and participate in this research. The results of the questionnaire have shown that the internal consistency of all the scales that assess personality dimensions is very good while the internal consistency of the subscales that assess subdimensions is sufficient, except for two subdimensions, one of which has a low reliability also in other counties, while the other can be explained by cultural differences. Factor analysis confirmed the relevance of the theoretical model of the six-factor personality model and revealed a very good structural validity of the questionnaire: all subdimensions have the biggest weight in the factors that compose these subdimensions. Also, statistically significant differences were found between men and women in the Honesty–Humility, Emotionality and Conscientiousness scales. The mean scores of women were statistically significantly higher than those of men in all scales. The study showed that the Lithuanian version of HEHEXACO PI-R can be applied in scientific research.Pastarąjį dešimtmetį buvo suabejota dominuojančio penkių faktorių asmenybės modelio galimybėmis aprašyti asmenybės struktūrą. Buvo pasiūlytas šešių faktorių asmenybės modelis ir nustatyta, kad šis modelis, palyginti su penkių faktorių modeliu, yra pranašesnis tiek psicholeksiniu, tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektais (Ashton and Lee, 2007). HEXACO PI-R klausimynas (Ashton and Lee, 2009) yra skirtas empiriškai tyrinėti šešių faktorių modelį. Naudojant asmenybės klausimynus, paremtus savistaba, yra būtina, kad skirtingose kultūrose klausimyno teiginiai būtų suprantami vienodai. HEXACO PI-R klausimyno, kaip ir bet kokio kito asmenybės struktūros vertinimo instrumento, vertimas ir naudojimas priklauso nuo kalbos ir kultūrinio konteksto, todėl šalyje, kurioje klausimynas bus naudojamas, yra būtina įvertinti psichometrines charakteristikas ir atlikti klausimyno standartizavimą. Šiame straipsnyje yra pateikiamos kai kurios lietuviškosios HEXACO PI-R versijos psichometrinės charakteristikos. Tyrime dalyvavo 369 studentai, moterys ir vyrai, kurių amžius yra nuo 19 iki 28 metų, savo noru sutikę užpildyti HEXACO PI-R klausimyną. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad visų asmenybės dimensijas matuojančių skalių (sąžiningumo ir nuolankumo, emocingumo, ekstraversijos, sutariamumo, disciplinuotumo, atvirumo patyrimui) vidinis suderinamumas yra labai geras, o subdimensijas matuojančių subskalių vidinis suderinamumas yra pakankamas, išskyrus dvi subskales, kurių vienos mažas patikimumas gautas ir kitose šalyse, o kitos – gali būti paaiškinamas kultūriniais skirtumais. Faktorių analizė patvirtino šešių faktorių asmenybės teorinį modelį ir atskleidė labai gerą klausimyno struktūrinį validumą – visos subdimensijos turi didžiausius svorius numatytuose dimensijas nusakančiuose faktoriuose
Profesijos pasirinkimo problemos ir asmenybės savybės
Get PDFMany young people are faced a certain amount of indecision related to making career choice. This study investigates how the personality traits are related to career indecision and what psychological factors impede the career choice. Data were collected twice, 4 months apart, to study the possible changes in decision status. For the autumn term, 200 participants were 10th-grade and 182 12th-grade students from two gymnasiums (in Jonava and Vilnius). For the spring term, 70 percent of participants were 12th-grade students and 84 percent 10th-grade students who filled in the questionnaires in the autumn term. The career indecision was assessed by the Career Decision Scale (Osipow et al., 1976), the personality traits by the Big Five Adjective Test (Gintilienė and Standikė, 2009; Zdanevičiūtė, 2003), and a 28-item scale was devised for assessing indecisiveness. The vocational choice questionnaire was constructed for assessing some psychological factors of vocational choice. The results of this study demonstrated no differences in career indecision according to grade level. The means of indecision significantly decreased over time only for 10th-grade students from Vilnius. Upon analyzing the difficulties in career decision-making, the conclusion was that the lack of information about the occupation, the self and about the ways of deciding was an obstacle. During the career decision making process, students with a serious level of indecision paid more attention to the external factors such as financial resources. Students with a low level of career indecision paid more attention to the internal factors such as a hobby. Within this sample, career indecision was positively and significantly related to such personality trait as indecisiveness (girls, r = 0.513, boys, r = 0.451; p < 0.01). Career indecision was found to be negatively related to emotional stability and extraversion for schoolgirls (respectively r = –0.253, r = –0.224; p < 0.01). Participants with a low level of indecision were found to be more decisive and emotionally stable as compared with the participants with a middle and a high levels of indecision, more extraverted and intellectual being the schoolgirls’ sample.Tyrimo tikslas – ištirti abejojimo profesine karjera kaip pagrindinės profesijos pasirinkimo problemos sąsajas su asmenybės savybėmis ir kitais veiksniais, sunkinančiais profesijos pasirinkimą. Rudens semestrą buvo apklausti 182 dvyliktos klasės mokiniai ir 200 dešimtos klasės mokinių iš Jonavos ir Vilniaus gimnazijų. Pakartotiniame tyrime pavasario semestrą dalyvavo 70 proc. pirmos apklausos dvyliktokų ir 84 proc. dešimtokų. Abejojimui karjera įvertinti naudota Profesinio apsisprendimo skalė (Osipow et al., 1976), asmenybės savybėms nustatyti – Didžiojo penketo apibūdinimų metodika (Gintilienė ir Standikė, 2009; Zdanevičiūtė, 2003) ir šio tyrimo autorių sukurta neryžtingumo skalė bei profesijos pasirinkimo anketa. Tyrimo rezultatai parodė, kad rinkdamiesi profesiją labiau abejojantys karjera jaunuoliai daugiau dėmesio skiria išoriniams veiksniams, susijusiems su studijavimo finansinėmis sąnaudomis arba dominančios specialybės atstovo finansinėmis perspektyvomis. Mažiau abejojantys karjera jaunuoliai labiau atsižvelgia į vidinį veiksnį – savo pomėgius. Mažai abejojančius mokinius apibūdina tokios asmenybės savybės kaip ryžtingumas, emocinis stabilumas bei ekstraversija ir tik merginas – intelektualumas
Wechslerio trumposios intelekto skalės faktorių analizė: Lietuvos ir JAV standartizacinių imčių bei skirtingų amžiaus grupių palyginimas
Get PDFWhile evaluating individuals’ cognitive functioning, it is important not only to estimate the general level of their intellectual abilities, but also to describe the strengths and weaknesses in the cognitive functioning exhibited by an individual. Recently, the Wechsler Abbreviated Scale of Intelligence (WASI) has been standardized in Lithuania. This test provides three estimates of intellectual functioning: Full Scale IQ (FSIQ), Verbal IQ (VIQ), and Performance IQ (PIQ). It is important to examine whether this short test, consisting of only four subtests, can provide a reliable and valid information about two specific constructs: verbal and perceptual intellectual abilities. Objectives: The research was designed to determine whether the WASI measures the same constructs across cultures and age bands. Results: Exploratory factor analysis was conducted on the WASI Lithuanian standardization total sample (N = 539; age 6 to 89 years) and six age bands (6–11, 12–16, 17–24, 25–44, 45–64, and 65–89). For each sample, the four WASI subtests were subjected to a principal-axis factor analysis followed by promax rotations. Two factors were specified to be retained. The Verbal Comprehension factor, consisting of Vocabulary and the Similarities, and the Perceptual Organization factor, consisting of Block Design and Matrix Reasoning, were identified in all analyses. The coefficients of congruence were 0.998 for Factor I and 0.993 for Factor II, suggesting factorial equivalence across the Lithuanian and the U.S. standardization samples. The high coefficients of congruence, ranging from 0.920 to 1.000, suggest the stability of factor structure across the age groups. A confirmatory analysis was performed for each of the six age bands. For each of these confirmatory analyses, a two-factor model was compared with the general one-factor model. The results support the premise that the two-factor model best fits the data for 12–89 age bands, whereas the one-factor model best fits the data for 6–11 age band. Conclusions: The structure of the Lithuanian version of the WASI is the same as in the U.S. standardization sample. The structure is stabile in adult samples across cultures. While evaluating individuals aged 12 to 89 years, it is better to interpret two factors (verbal and nonverbal abilities), whereas while evaluating individuals aged 6 to 11 years, it is better to interpret one factor general intellectual ability.Vertinant asmens pažintinius gebėjimus svarbu nustatyti ir jo bendrą kognityvių gebėjimų lygį, ir skirtingų pažintinių gebėjimų – kalbinių ir percepcinių – išsivystymo tolygumą. Lietuvoje neseniai standartizuota Wechslerio trumpoji intelekto skalė (WASI) pateikia tris intelektą aprašančius rodiklius: Bendrą IQ, Verbalinį IQ ir Neverbalinį IQ. Svarbu nustatyti, ar šis trumpas testas, sudarytas tik iš keturių subtestų, gali suteikti patikimos informacijos apie du specifiškesnius intelekto konstruktus: verbalinius ir neverbalinius intelektinius gebėjimus. Tyrimo tikslas: nustatyti, ar WASI matuojama intelekto struktūra stabili skirtingose kultūrose ir amžiaus grupėse. Rezultatai: tiriamosios faktorių analizės atliktos remiantis visos WASI standartizacinės imties (N = 539; amžius nuo 6 iki 89 m.) ir šešių amžiaus grupių duomenimis; taikytas principinių ašių metodas su promaksiniu sukiniu, nustatyti du faktoriai. Visų analizių metu išskirti Verbalinio supratingumo (sudarytas iš Žodyno ir Panašumų subtestų) ir Percepcinės organizacijos (sudarytas iš Kubelių kompozicijos ir Matricų subtestų) faktoriai. Pagal sutapimo koeficientus šis faktorių sprendimas pastovus skirtingose – Lietuvos ir JAV – kultūrose ir amžiaus grupėse. Patvirtinamoji faktorių analizė atskleidė, kad Lietuvos 6–11 m. tiriamųjų duomenis geriau paaiškina vieno faktoriaus, o 12–89 m. – dviejų faktorių modelis. Išvados: lietuviška Wechslerio trumposios intelekto skalės versija nustatyta dviejų faktorių struktūra yra tokia pati kaip amerikiečių imtyje ir suaugusiųjų imtyje yra stabili skirtingose kultūrose. Nuo 12 iki 89 metų intelekto struktūrą tiriant Wechslerio trumpąja intelekto skale, ją geriausiai aprašo du – verbalinių ir neverbalinių gebėjimų – faktoriai, o 6–11 m. amžiaus grupėje prasmingesnė vieno – bendrųjų intelekto gebėjimų – faktoriaus interpretacija
Pirmą psichozę išgyvenusiųjų artimieji: situacijos sunkumo įvertinimo ir psichologinės kančios ryšys laikui bėgant
Get PDFThe aim of the study was to assess relationships between the assessment of the situation’s difficulty and psychological distress over time by the relatives of the first episode psychosis patients.The sample of the study comprised 30 relatives (parents 63%, siblings 26%, and partners 10%) of the first episode psychosis patients. Participants of the study were interviewed during the first 10 days after the patient’s admission to the hospital, and then 3 months and 9 months after the first interview. Criteria of the participation in the study: an adult family member of a first-time hospitalized patient; the patient’s diagnosis – psychotic disorder (F20 or F30 with psychosis, ICD-10); a patient no older than 40. The study proceeded at psychiatric hospitals in Vilnius. Relatives: age M = 42.3, SD = 13.24); gender: men 37%, women 63%. Patients: age M = 24.07, SD = 4.87, gender: men 70%, women 30%. The following variables were investigated: demographics, assessment of the situation’s difficulty (perceived psychological trauma subscale (Lewis, 2005)), psychological distress (Hospital Anxiety and Depression Scale (Zigmond and Snaith, 1983)). Data were analyzed by the repeated Anova and testing by the cross-lagged panel design model.The results showed that the relatives’ assessment of the situation’s difficulty and distress improved significantly during the first three months. The prognostic value of distress and the assessment of the situation’s difficulty at Time 1 were different: assessment of the situation’s difficulty overtime was predicted by assessment at Time 1, but the distress overtime was not predicted by the distress at Time 1. Cross-lagged analysis revealed that distress over-time was predicted by the assessment of the situation’s difficulty at Time 1. The results of this study suggest that professionals working with families should pay more attention to diminishing relatives’ negative assessment of the situation from the beginning, because it predicts significantly the later distress.Šio tyrimo tikslas – nustatyti situacijos sunkumo įvertinimo ir psichologinės kančios ryšį laikui bėgant. Gauti rezultatai rodo, kad pirmą psichozę išgyvenusių pacientų artimųjų situacijos sunkumo įvertinimas ir psichologinė kančia reikšmingai pasikeičia jau po trijų mėnesių. Pirmą kartą psichoze sergančių pacientų artimųjų pradinio situacijos sunkumo įvertinimas prognostiškai reikšmingas tolesniam situacijos sunkumo įvertinimui, o psichologinės kančios iš jos pradinio įvertinimo prognozuoti negalime. Iš pradinio situacijos sunkumo įvertinimo galime prognozuoti vėlesnę psichologinę kančią
Studentų alkoholio vartojimo lūkesčių, saviveiksmingumo, motyvų ir alkoholio vartojimo sąsajos
Get PDFAlcohol use is widespread among university students. While searching for the factors associated with drinking, scientists more often acknowledge the importance of various cognitive-motivational variables. It is recommended to consider these variables when developing effective prevention and intervention programs. The cognitive-motivational variables examined in this study were: alcohol outcome expectancies, drinking motives, motives for not drinking, and drinking refusal self-efficacy. The purpose of the study was to examine the relationship between alcohol outcome expectancies, motives, self-efficacy and alcohol consumption among Lithuanian university students. Another aim was to propose and test a meditational model in which alcohol consumption and alcohol-related problems are predicted by expectancies, motives and self-efficacy. 308 students from five Lithuanian universities participated in this study. All participants completed the Drinking Expectancy Questionnaire – revised (DEQ-r), Drinking Refusal Self-efficacy Questionnaire – revised (DRSEQ-r), Drinking Motives Questionnaire (DMQ), motives for not drinking questionnaire and one more questionnaire assessing drinking patterns and alcohol-related problems. The results have shown that the male gender, stronger motives to drink and a weaker drinking refusal self-efficacy predict a larger quantity of alcohol consumed per occasion. More frequent drinking was also predicted by an earlier age of drinking onset. A larger number of alcohol-related problems was predicted not only by the frequency and quantity of alcohol consumption, but also by stronger motives to drink and a weaker drinking refusal self-efficacy. The relationship between positive alcohol outcome expectancies and alcohol consumption was mediated by motives and drinking refusal self-efficacy. Motives to drink predict alcohol consumption and alcohol-related problems directly and indirectly – through self-efficacy. Drinking refusal self-efficacy predicted alcohol consumption directly, and the relationship between self-efficacy and alcohol-related problems was mediated by alcohol consumption. Strong positive alcohol outcome expectancies and drinking motives may be considered as potential risk factors for heavy drinking and alcohol-related problems. Strong drinking refusal self-efficacy and strong motives for not drinking because of indifference toward alcohol may be considered as protective factors against drinking and alcohol-related problems among university students.Straipsnio tikslas – išsiaiškinti studentų lūkesčių, motyvų ir saviveiksmingumo sąsajas su alkoholio vartojimu. Naudojant alkoholio vartojimo lūkesčių klausimyną, atsisakymo gerti saviveiksmingumo klausimyną, motyvų vartoti alkoholį klausimyną, motyvų nevartoti alkoholio klausimyną ir alkoholio vartojimo įpročių bei problemų anketą buvo apklausti 308 studentai iš 5 Lietuvos universitetų. Gauti rezultatai rodo, kad studentų motyvai vartoti alkoholį ir teigiamų pasekmių lūkesčiai yra teigiamai susiję su alkoholio vartojimo dažnumu, kiekiu ir vartojimo sukeltomis problemomis, o atsisakymo gerti saviveiksmingumas ir motyvai nevartoti alkoholio dėl abejingumo alkoholiui yra neigiamai susiję su alkoholio vartojimo ypatumais (dažnumu, kiekiu, problemomis). Vyriškoji lytis, stipresni motyvai vartoti alkoholį ir menkesnis saviveiksmingumas prognozuoja didesnius suvartojamo alkoholio kiekius, o dažnesnį alkoholio vartojimą prognozuoja dar ir jaunesnis alkoholio vartojimo pradžios amžius. Didesnį su alkoholio vartojimu susijusių problemų skaičių prognozuoja ne tik gausesnis alkoholio vartojimas, bet ir stipresni motyvai vartoti alkoholį bei silpnesnis saviveiksmingumas