Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Studentų įsipareigojimas profesijai: pasitenkinimo profesiniu pasirinkimu, karjeros aspiracijų ir karjeros adaptyvumo sąsajos
Get PDFStudent’s readiness to become successful in their future profession is one of the most important goals not only in the realization of academic aims, but also in making the commitment to their profession. At the moment a student enters the university, college, or vocational school, we assume that his or her commitment toward a career choice is essentially made. However, not all students can make an occupational commitment on the basis of a rational choice. Even if the occupational choice is successful and matches the student’s abilities, desires and market needs, this does not guarantee that after graduation a student will choose the career path related to the chosen occupation. The development of occupational commitment begins with occupational choice, and changes are based on individual experience related to occupational choice satisfaction, expectations for the future work, a student’s ability to collect information about oneself and possible career options and to overcome the obstacles of the chosen career path. The aim of this study was to investigate the relationship between vocational technical school, college and university students’ occupational commitment and occupational choice satisfaction, career aspirations, career adaptability.In the study, 356 students from vocational technical schools, colleges and universities took part. The Career Aspirations Scale (Gray & O’Brien, 2007) and the Career Adaptability Scale (Savickas & Porfeli, 2012) were used with the authors’ permission. Also, the four-factor Occupational Commitment Scale, Occupational Choice Satisfaction Scale, and a questionnaire for demographic data were designed for the study. The psychometric properties of the instruments were sufficient.The results have revealed that occupational commitment and its correlates differ among student samples from vocational technical schools, colleges, and universities, but the affective commitment is higher than the other forms of commitment. Occupational choice satisfaction and satisfaction with studies are positively related with affective, normative, and accumulated occupational commitment. Affective commitment is positively related with career adaptability. Career aspirations and occupational commitment are related with students’ future intentions. According to our results, students with a higher level of career adaptability and a greater occupational choice satisfaction have higher career aspirations. Students’ higher limited alternatives commitment is related to lower career adaptability scores and lower career aspirations.Profesinis pasirinkimas yra svarbus žingsnis karjeros raidoje. Tačiau dažnai profesijos pasirinkimas, jau nekalbant apie būsimos karjeros pasirinkimą, yra nepakankamai racionalus, nemotyvuotas ar atsitiktinai priimtas sprendimas. Net ir sėkmingas profesijos pasirinkimas, kuris atitinka studento galimybes, norus ir rinkos poreikius, neužtikrina, kad asmuo baigęs studijas rinksis karjeros kelią, susijusį su profesija. Įsipareigojimas profesijai yra susijęs su pasitenkinimu profesiniu pasirinkimu, lūkesčiais dėl būsimo darbo, patirtimis studijų metu, galiausiai, studento profesinius ketinimus gali veikti jo gebėjimas rinkti informaciją apie save ir savo karjeros galimybes, priimti karjeros sprendimus bei įveikti karjeros kelyje kilusius iššūkius. Tyrimo tikslas buvo ištirti profesinio mokymo įstaigų, kolegijų ir universitetų studentų įsipareigojimo profesijai sąsajas su pasitenkinimu profesiniu pasirinkimu, karjeros aspiracijomis ir karjeros adaptyvumu.Tyrimo dalyviai – 356 skirtingų mokymo įstaigų studentai: 103 (29,78 %) – profesinio mokymo įstaigų, 108 (30,34 %) – kolegijų, 142 (39,88 %) – universitetų bakalauro studijų studentai. Tyrime buvo naudotos šios priemonės: anketa, Karjeros aspiracijų skalė (Gray & O’Brien, 2007), Karjeros adaptyvumo skalė (Savickas & Porfeli, 2012), Pasitenkinimo profesiniu pasirinkimu skalė, Įsipareigojimo profesijai skalė.Gauti rezultatai atskleidė, kad profesinio mokymo įstaigų, kolegijų ir universitetų studentų įsipareigojimo profesijai ir jo veiksnių raiška šiek tiek skiriasi, tačiau vyrauja emocinis įsipareigojimas profesijai. Pasitenkinimas profesiniu pasirinkimu ir studijomis turi teigiamas sąsajas su studentų emociniu, normatyviniu ir apskaičiuotų investicijų įsipareigojimu profesijai. Studentų emocinis įsipareigojimas teigiamai susijęs su karjeros adaptyvumu. Karjeros aspiracijos ir įsipareigojimas profesijai turi sąsajų su studentų ateities planais. Aukštesnės karjeros aspiracijos būdingos tiems studentams, kuriems būdingas geresnis karjeros adaptyvumas, didesnis pasitenkinimas profesiniu pasirinkimu. Didesni ribotų alternatyvų įsipareigojimo įverčiai yra susiję su mažesniais karjeros adaptyvumo įverčiais ir žemesnėmis karjeros aspiracijomis
Elgesio sunkumai ir asmenybės bruožai vaikystėje
Get PDFThe destructive behaviors in childhood may have many negative consequences not only for children themselves, but also for their closest social environment and for the wider society. Therefore, the behavior difficulties and conduct disorders in childhood are among the most important focuses of the developmental psychopathology research and practice. Introduction of personality dimensions into this area of investigation is one of the latest routes in these studies. Recently, the Five-factor model, also known as the Big-Five, has been considered to be one of the most compelling perspectives on the personality structure in adults and children. The present study examines multiple links among behavior difficulties and personality traits in children. Another important focus of the present study is on investigating the specific constellations of personality traits that are more likely to manifest with respect to certain patterns of behavioral difficulties in middle childhood. Data provided by the mothers of 451 children (age, 6 to 11 years) are analyzed in the paper. Children’s behavioral difficulties were measured by the Child Behavior Checklist (CBCL6/18). The Hierarchical Personality Inventory for Children (HiPIC, Mervielde & De Fruyt, 1999) was used for evaluating personality traits. Analysis of the links among behavior problems and personality traits revealed that children who scored higher on externalizing difficulties had lower expressions of Benevolence, Conscientiousness, Imagination, and Emotional stability traits. These results are in accordance with the data obtained by other authors in the field. No correlation between Extraversion and Aggressive Behavior and Rule-breaking behavior was found. The positive correlation between the Emotional Instability dimension and the subscales of behavioral difficulties was discovered – children with higher scores on behavioral difficulties appeared to be more anxious and less self-confident. Four clusters based on personality traits were identified – adaptive, expressive, moderate, and vulnerable. The current study has indicated that children who do not demonstrate behavioral difficulties are more likely to be characterized by the adaptive personality profile with a higher expression of Benevolence, Conscientiousness, Imagination, and Extraversion and the moderate personality lower expression of Emotional Instability traits as well as by the profile with the expressed Benevolence trait which was labelled as the moderate group. In turn, children with behavioural difficulties, more often than expected by chance, may be characterized by the expressive personality profile with the expressed Extraversion and Imagination traits and by the vulnerable personality profile with a high expression of Extraversion and a low one of Benevolence and Conscientiousness traits.Straipsnyje analizuojama vaikų elgesio sunkumų ir asmenybės bruožų sąveika, siekiama nustatyti, ar specifinės asmenybės bruožų konsteliacijos būdingos dažniau nei tikėtina tam tikrai elgesio sunkumų raiškai. Tyrime* informaciją apie vaikų elgesio sunkumus – agresyvų elgesį, taisykles laužantį elgesį bei dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sunkumus – pateikė 451 vaiko nuo 6 iki 11 metų tėvai, užpildydami 6–18 metų Vaiko elgesio lapą (CBCL 6–18; Achenbach & Rescorla, 2001, cituojama pagal Žukauskienė ir Kajokienė, 2006) bei Hierarchinį vaiko asmenybės aprašą (HiPIC, Mervielde & De Fruyt, 1999). Tyrimo rezultatai parodė, kad stipriausiai su vaikų elgesio sunkumais susiję geranoriškumas bei sąmoningumas, silpniau – emocinis nestabilumas ir vaizduotė. Nustatyta, kad vaikams, turintiems elgesio sunkumų, dažniau nei tikėtina atsitiktinai būdingi išreikšto ekstravertiškumo ir vaizduotės bruožų derinys, taip pat pažeidžiamumą nurodantis asmenybės bruožų paternas – didelio ekstravertiškumo, mažo geranoriškumo ir sąmoningumo bruožų junginys
Naujas požiūris į Barnumo efektą ir jo sąsajos su asmenybės bruožais grupėse, gavusiose skirtingo pobūdžio asmenybės aprašymus
No full textThe present study proposes a new way of looking at the Barnum effect. A theoretical model describing the relationship between personality traits, type of personality feedback, and acceptance of personality feedback is proposed and tested. The results of the study provide proof for the model, supporting the notion that personality feedback is accepted both rationally and irrationally, demonstrating that the Barnum effect is linked to personality traits and these links are moderated by the type of personality feedback that is provided.Based on the results of this study, it is recommended that overall ratings of the acceptance of personality descriptions as a measure of the Barnum effect should be avoided. Rather, researchers should gather the acceptance ratings of the whole personality description presented as feedback, as well as acceptance ratings of its component statements. Any correlations between the acceptance ratings of the whole personality description and other variables should be controlled for the acceptance ratings of the component statements of the whole personality description.Tyrimu siekta naujai pažvelgti į Barnumo efektą. Pasiūlytas ir patikrintas teorinis modelis, nusakantis ryšius tarp asmenybės bruožų, asmenybės aprašymo pobūdžio ir asmenybės aprašymo tikslumo vertinimo. Duomenys patvirtino pasiūlytą modelį, pagrįsdami poziciją, jog asmenybės aprašymo tikslumo vertinimas yra tiek racionalus, tiek neracionalus. Taip pat buvo atskleista, kad Barnumo efektas siejasi su asmenybės bruožais, o šios sąsajos yra veikiamos pateikiamo asmenybės aprašymo pobūdžio.Tyrimo rezultatai rodo, kad bendras asmenybės aprašymo vertinimas yra nulemtas tiek Barnumo efekto, tiek realių asmenybės bruožų, todėl negali būti laikomas tikslia Barnumo efekto reprezentacija. Dėl to, tiriant Barnumo efektą, rekomenduojama tyrimo dalyvių prašyti įvertinti ne tik bendro asmenybės aprašymo, bet ir pavienių teiginių, iš kurių jis sudarytas, tikslumą. Taip pat rekomenduojama bet kokią koreliacinę analizę tarp bendro asmenybės aprašymo vertinimo ir kitų tyrimo kintamųjų atlikti kontroliuojant pavienių asmenybės aprašymo teiginių vertinimą
Artimo žmogaus netekties įprasminimo fenomenologinis tyrimas
Get PDFThe study analyzes the phenomenon of meaning making for the bereavement of a person with whom they had close relationships, based on the experience of seven research participants. All of them had been nursing a relative till the death from an incurable disease. The study aims to identify the essential structure and get a clear and systematic description of meaning-making for the bereavement. All the data were collected in depth semi-structured interviews (lasting 50–80 minutes). The main question of the interview was “please remember and describe the specific situation or the moment when you understood that you have lost your a close person. What does this understanding mean to you?” An analysis of the interviews was performed on the basis of the A. Giorgi phenomenological psychological analysis method. At the end of the study, there were discovered and identified 13 essential aspects, 5 directions, and 2 fundamental spaces of meaning-making for the bereavement. All the findings were shared by every participant. The results were summarized into a single definition. First of all, results of the research have revealed that meaning-making for the bereavement is a process rather than a one-off event or situation. The results show that the meaning-making for the bereavement of a close person is mainly expressed by qualitative changes in relationships and in the world-view. In the area of qualitative changes in the relationships, it is worth to distinguish changes in the relationship with the relative one: here one can find a big concern for nursing the loved one, experiencing the ongoing existence of a dead relative and feeling a strong spiritual support from them because of the deep relations before death. The other changes in the area are qualitative changes in social relations.The area of qualitative changes in the world-view unfolds in three levels. The first level concerns the evaluation of experiences in time perspective: change in the attitude towards bereavement is reavealed; the evaluation of its emotional states becomes objective; and all these aspects are summarized as a valuable lesson for personal grow. The second level concerns the identification and appreciation of discovered benefits: the relevance of living here and now; the importance of changes in the personal system of the relevance of living here and now; the importance of changes in the personal system of values; and the recognition that relative’s attitude towards death affected the worldview of others. The third level unfolds the discovery of fundamental truths: the meaning of the experience of loss is perceived as metaphysical and beyond the limits of the human mind; the temporality of existence and the unknowability of death is recognized.Straipsnyje pristatomas tyrimas analizuoja artimo žmogaus netekties įprasminimo fenomeną. Studija remiasi septynių tyrimo dalyvių patyrimu. Visi jie išgyveno netektį žmogaus, su kuriuo juos siejo artimas ryšys, ir kurį jie, nepagydomai sergantį, slaugė iki jo mirties. Šiuo tyrimu siekiama konkrečioje netekties patyrimo situacijoje įvardyti esminę šio patyrimo įprasminimo struktūrą – gauti aiškius ir sisteminius aprašymus. Giluminio interviu metu gauti netekties įprasminimo tekstai buvo analizuojami A. Giorgi fenomenologiniu psichologinių tyrimų metodu – išgryninta trylika visiems dalyviams bendrų aspektų, atrastos penkios fenomeno sklaidos kryptys, įvardytos dvi esminės patyrimo įprasminimo erdvės, rezultatai apibendrinti viename apibrėžime. Remiantis tyrimo rezultatais, netekties įprasminimas atsiskleidžia kaip procesas, kuris reiškiasi kokybiniais pasaulėžiūros ir santykių pokyčiais. Artimo žmogaus netekusiojo pasaulėžiūros pokyčiai skleidžiasi trimis – patirčių įvertinimo, gautos naudos ir esminių būties tiesų suvokimo – lygmenimis. Santykių erdvėje išsiskiria santykių su artimuoju ir kokybiniai socialinių santykių pokyčiai
Lietuviškosios hierarchinio vaiko asmenybės aprašo (HiPIC) versijos psichometrinės charakteristikos
Get PDFThe Five-factor Model (FFM) is currently the most common dimensional approach to personality traits. Research of children’s personality traits is a new challenge for scientists, which motivates to step into an almost unknown area. These investigations were encouraged by the success of the Five-factor Model research on adults: scientists quite intensively started going deeper into the research of children’s personality traits starting from early childhood till late adolescence. The present study was designed to investigate the psychometric properties of the Lithuanian version of the Hierarchical Personality Inventory for Children (HiPIC, Mervielde and De Fruyt, 1999). The HiPIC is an instrument to assess the five dimensions of the five-factor model for children between 6 and 12 years. The HiPIC measures 18 facets grouped into five dimensions: Extraversion, Conscientiousness, Benevolence, Emotional Stability, and Imagination (Mervielde and De Fruyt, 1999). This inventory, contrary to the NEO PI-R, was developed using a bottom-up strategy (Mervielde and De Fruyt, 2002). The present research included three phases. A parent rating was obtained for 739 children all aged between 7 and 11. Some children were rated by their both parents, some by mother or farther; 1081 parents filled the questionnaires. The HiPIC was distributed in the classroom by the researchers to the children who had to bring the questionnaire to their parents. All 144 HiPIC items were translated and retranslated into Lithuanian by professional translators with the author of the inventory supervision during all three phases of the research.The facets’ internal consistency was estimated by the Cronbach alpha coefficient. At the domain level, the internal consistency ranged from 0.808 to 0.909, and at the facet level the internal consistency ranged within 0.574–0.873. In order to assess the construct validity, we conducted a principal componentexploratory factor analysis with the varimax rotation of the 18 facet scales. In order to compare the factorial structure with the theoretical structure of the inventory, first we chose to extract five factors, but the further factor analysis showed that the Lithuanian HiPIC version had more arguments for a four-factor structure with a blend of the Conscientiousness and Imagination domains and explaining 71.93% of variance. The Lithuanian version of the HiPIC is reliable, although construct validity indicators had some weaknesses. The internal consistencies are satisfactory and similar to those found with the original Flemish version and the French version. To conclude, the Lithuanian HiPIC version can be used in scientific research in assessing children’s personality traits. This research was funded by a grant (No. MIP-016/2012) from the Research Council of Lithuania.Penkių faktorių modelis yra plačiai taikomas tiriant vaikų ir paauglių asmenybės bruožus skirtingais amžiaus tarpsniais: nuo ankstyvosios vaikystės iki vėlyvosios paauglystės. Įvairiais tyrimais įrodyta, kad Penkių faktorių modelis yra tinkamas aprašyti vaiko asmenybę. Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti kai kuriuos lietuviškosios Hierarchinio vaiko asmenybės aprašo versijos (HiPIC, Mervielde and De Fruyt, 1999) psichometrinius rodiklius. HiPIC yra skirtas įvertinti 6–12 metų vaikų asmenybės dimensijoms remiantis Penkių faktorių modeliu. Tyrimą sudarė trys etapai, kuriuose dalyvavo 1 081 tėvai, auginantys 7–11 metų vaikus. Visų etapų metu buvo gauti duomenys apie 739 vaikų asmenybės bruožus, kuriuos apibūdino abu arba vienas tėvų. HiPIC aukštesniojo lygmens bruožų skalių vidinis teiginių suderintumas svyravo nuo 0,806 iki 0,909, o žemesniojo lygmens bruožų subskalių vidinis teiginių suderintumas buvo nuo 0,574 iki 0,873. Faktorinė subskalių analizė atskleidė, kad aiškesnė yra keturių, o ne penkių faktorių struktūra, kurioje išryškėjo sąmoningumo ir vaizduotės dimensijų subskalių junginys, sudarantis vieną, o ne du atskirus faktorius. Rezultatų analizė atskleidė, kad lietuviškoji HiPIC versija yra patikima, konstrukto validumas keturių faktorių modeliui yra pakankamai geras, taigi šis aprašas gali būti naudojamas atliekant mokslinius tyrimus
Darbuotojų psichologinis įgalinimas: lietuviškojo tyrimo metodo psichometrinės charakteristikos
Get PDFEmployee psychological empowerment is treated as a multidimensional construct manifesting in several dimensions. It has been researched for several decades using various scales depending on the definition of psychological empowerment chosen by a reasercher. However, there is a lack of widely applicable, compact instruments for a reliable and valid assessment of psychological empowerment. Furthermore, there has been a lack of empowerment research in Lithuania. Therefore, the purpose of this study is to construct a Lithuanian psychological empowerment questionnaire and to evaluate its psychometric properties (reliability and validity). The strategy of the empirical construction of a questionnaire was used. At first, statements to describe the concept of psychological empowerment were generated, using group interviews and expert evaluation. Fifteen final items were included into the Lithuanian Psychological Empowerment Questionnaire (LPEQ). Then, an empirical research was performed: 189 respondents from 8 organizations filled up the LPEQ, G.M. Spreizer (1995) Psychological Empowerment Questionnaire (PEQ), B. E. Ashforth (1990) Helplessness Scale, Intrinsic Motivation Scale (Warr et al., 1979), and socio-demografic questions. The results of the study have revealed that the LPEQ has a high internal reliability (Cronbach α = 0.909). Five factors were extracted using the exploratory factor analysis, three items each. Psychological empowerment was defined based on five dimensions: meaning, enthusiasm, decision making, authonomy, and trust in competence. The Cronbach α was between 0.755 and 0.880 for the dimension level. These five dimensions show support for the existing models of psychological empowerment (Spreitzer, 1995; Menon, 2001), but also they supplement these models with for instance, the dimension of enthusiasm. The convergent validity of the LPEQ was confirmed by strong correlations (p < 0.01) between the LPEQ and the PEQ subscales, and the Intrinsic Motivation Scale. It was supported by a negative correlation between the LPEQ subscales and the Helplessness Scale. Based on the analysis of correlations, the discriminant validity of the LPEQ dimensions’ levels was confirmed. In conclusion, the Lithuanian Psychological Empowerment Questionnaire (LPEQ) can be characterized as an instrument with appropriate psychometric properties for the use in research and practice. Directions for the future research in the field have been offered.Straipsnyje analizuojama darbuotojų psichologinio įgalinimo problema, pristatomas lietuviškas psichologinio įgalinimo vertinimo klausimynas ir jo psichometrinės charakteristikos. Metodas parengtas dviem etapais, naudojant empirinę skalių konstravimo strategiją. Pirmajame etape, taikant grupinio interviu ir ekspertinio vertinimo metodus, parengti psichologinio įgalinimo vertinimo teiginiai. Antrajame etape atliktas empirinis tyrimas (dalyvavo 189 tiriamieji, reprezentuojantys 8 Lietuvos organizacijas). Remiantis jo rezultatais parengtas lietuviškas psichologinio įgalinimo vertinimo klausimynas. Tiriamosios faktorių analizės metodu išskirti penki faktoriai: prasmė, entuziazmas, sprendimų priėmimas, autonomija ir pasitikėjimas kompetencija. Klausimynas pasižymi dideliu vidiniu patikimumu (bendras Cronbacho α = 0,909, atskirų subskalių nuo 0,755 iki 0,880), dideliu konvergentiniu ir diskriminantiniu konstrukto validumu tiek viso klausimyno, tiek atskirų penkių skalių lygmeniu
Su atsaku susiję veiksniai reakcijos laiko į stimulo įjungimą ir išjungimą užduotyse
No full textAccording to V. Di Lollo et al. (2000), the difference in reaction time to stimulus onset and offset is related to response suppression. By using electromyographic activity recording, in the first experiment, we investigated whether both premotor and motor parts are affected by the task. Furthermore, in the second experiment, we investigated how other response-related factors, such as response type, could contribute to the difference between reaction time to stimulus onset and offset. In the first experiment, eleven subjects 29 ± 4.6 years old (six women and five men) performed reaction time tasks to stimulus onset and offset, and their response-related muscular activity was recorded. Sixteen 21.6 ± 1.5 years old subjects (eight women, eight men) participated in the second experiment, in which two types of responses were required. The results have revealed that differences in the reaction time to stimulus onset and offset are independent of response type and are related to the premotor part of reaction time only.Pasak V. Di Lollo ir bendraautorių (2000), reakcijos laiko į stimulo įjungimą ir išjungimą skirtumai yra susiję su atsako slopinimu. Pirmajame eksperimente elektromiografijos metodu tyrėme, ar abi reakcijos laiko dalys – priešmotorinė ir motorinė – yra veikiamos užduoties. Antrajame eksperimente siekėme išsiaiškinti, kaip kiti su atsaku susiję veiksniai, pavyzdžiui, atsako tipas, galėtų veikti šiuos reakcijos laiko skirtumus. Pirmajame eksperimente dalyvavo vienuolika 29 ± 4,6 metų asmenų (šešios moterys ir penki vyrai), kurie atliko reakcijos laiko į stimulo įjungimą ir išjungimą užduotis, tuo pačiu metu buvo registruojamas atsake dalyvaujančio raumens aktyvumas. Antrajame eksperimente, kuriame naudojome du atsako tipus, dalyvavo šešiolika 21,6 ± 1,5 metų žmonių (aštuonios moterys ir aštuoni vyrai). Rezultatai parodė, kad reakcijos laiko į stimulo įjungimą ir išjungimą skirtumai nepriklauso nuo atsako tipo, be to, šie skirtumai buvo susiję tik su priešmotorine reakcijos laiko dalimi
Tendencijos įtaka dviejų dviprasmių figūrų suvokimu
No full textAmbiguous figures are pictures that reverse their appearance during prolonged viewing and can be perceived in two (or more) available interpretations. Explanations for this phenomenon favour either early bottom-up processes or higher-level top-down processes. This study aimed to investigate the perception of simultaneously presented neutral and biased (i.e. with a slight modification towards one or another of the available interpretations) ambiguous figures. Our results have indicated that observers tend to perceive two adjacent identical figures as reversing simultaneously, and the same percepts dominated both in the reversal rate and the duration of perception. In the case of biased and neutral figures presented in pairs, modifications of interpretation either increased or decreased the frequency of a biased percept. The results show that both bottom-up and top-down perceptual processes influence the perception of ambiguous figures.Dviprasmės figūros yra vaizdai, kuriuos stebint ilgesnį laiką keičiasi jų suvokimas – galimos dvi (ar daugiau) jo interpretacijos. Šis fenomenas aiškinamas arba ankstyvesniais vadinamaisiais bottom-up procesais, arba aukštesnio lygio vadinamaisiais top-down procesais. Šiame straipsnyje tiriama, kaip vyksta vienu metu pateikiamų dviejų figūrų – vienos dviprasmės, kitos dviprasmės modifikuotos taip, kad viena interpretacijų yra išryškinta, suvokimas. Rezultatai parodė, kad dviejų šalia esančių nemodifikuotų dviprasmių figūrų suvokiamos interpretacijos keičiasi kartu, o viena interpretacijų dominuoja tiek pagal trukmę, tiek pagal dažnį. Figūros modifikavimas dažniausiai sumažindavo priešingos nei išryškinta interpretacijos suvokimą. Stipriausias efektas buvo stebint Bugelskio piešinį žmogus-žiurkė, mažiausias – Rubino piešinį vaza-veidai. Dažnesnį ir ilgesnį išryškintos interpretacijos suvokimą galbūt maskavo faktas, kad figūros modifikavimas dažnais atvejais padidindavo skirtingų interpretacijų suvokimą vienu metu, kai viena figūra suvokiama vienokia prasme, kita – kitokia. Rezultatai gali būti aiškinami tuo, kad tiek bottom-up, tiek top-down procesai turi įtakos dviprasmių figūrų suvokimui
Paauglių mergaičių seksualinio subjektyvumo analizė
Get PDFIt is difficult to take no notice of the gap existing between the relevance of the theme of sexuality in adolescence for young people themselves and the lack of attention of academia trying to understand, analyze, and conceptualize this experience of young people. There is still a need to understand the profound subjective sexual experience in adolescence, i.e. to reveal the pathways how the feeling that “I am a sexual person” arises in an adolescent’s self-awareness. The aim of the present study was to update and expand the understanding of the phenomenon of the adolescent sexuality experience and to offer an updated model of understanding it, which has been created with reference to adolescents’ narratives. Particularly, it is meant to understand, organize, and analyze a typical, characteristic of the normal development of adolescent girls’ sexual experience, highlighting the discursive position of the subject in order to answer one basic question: how or in what way in the awareness of an adolescent arises the feeling that “I am a sexual person”. The interpretive qualitative study of the exploratory strategy was based on a hermeneutic phenomenological methodological investigator’s position for interpreting the experience of the participants. Data obtained during a semi-structured interview were analyzed using the method of interpretative phenomenological analysis (Smith et al., 2009). The findings have been interpreted in consistence with the paradigm of a positive and normative development of sexuality in adolescence together with some psychoanalytic developmental theories. The study has revealed the typical feelings associated with the regularity of sexual subjectivity emergence in the process of growing self-awareness. The structure of the abstracted meta-theme called “Adolescence sexuality as part of an intensive I–Other experience” is presented to the reader in this publication. The material provides new data on the first conscious sexual experiences of adolescent girls, conceptualized as a “gaze situation”. The gaze situation is characterized by the interaction of four psychological micro-processes that stimulate sexual awareness and the integration of sexual self-experience. The author chooses to conceptualize these micro-processes as a) shifting reactions towards adolescent girls; b) the sense of personal singularity and uniqueness; c) the body becoming an alluring public object; d) striving to repeat the pleasurable experience of being looked at. Two additional themes were discussed as features of the intense I–Other experience related to the growing heterosexual sexual awareness: a) the Other should be a person outside the family, b) the Other should be a person of the opposite sex. Despite some limitations of the study, its findings confine the importance of intersubjective experiences with the other sex to the development of sexual selfhood in adolescence.Sunku nepastebėti atotrūkio tarp seksualumo temos aktualumo paaugliams ir academia dėmesio stokos siekiant suprasti, analizuoti ir konceptualizuoti šią jaunų žmonių patirtį. Vis dar yra poreikis tyrinėti gelminius subjektyvius seksualinius potyrius paauglystėje – tai yra atskleisti, kaip paauglio savimonėje iškyla pojūtis, kad „esu seksualus žmogus“. Remiantis dalyvių diskursine pozicija, siekiama susisteminti ir aptarti tipinius normalios raidos paauglių mergaičių seksualinius išgyvenimus. Atliktas atskleidžiamosios strategijos kokybinis interpretacinis tyrimas, paremtas hermeneutine fenomenologine metodologine tyrėjo pozicija, pabrėžiant tyrimo radinių, kaip iš dalyvio ir tyrėjo asmenybių abipusio poveikio gimusios medžiagos, ypatingumą. Tyrimo radiniai suteikia naujų duomenų apie pirmąją sąmoningą paauglių mergaičių vidinę seksualinę patirtį, konceptualizuojamą kaip „žvilgsnio situacija“. Autorės įvardyta „žvilgsnio situacija“ apibūdinama keturių psichologinių mikroprocesų sąveika, stimuliuojančia savęs seksualios patyrimo stiprėjimą ir integraciją. Nors esama tam tikrų ribotumų, tyrimo radiniai atskleidžia intersubjektyvios patirties svarbą seksualinio Aš vaizdo kūrimuisi ir sąmoningam jo išgyvenimui. Šia publikacija tikimasi prisidėti prie seksualinės paauglių mergaičių raidos žinių psichologijoje gilinimo
Po suvokimo vykstančių procesų įtaka reakcijos laiko į stimulo įjungimą ir išjungimą skirtumams
No full textReaction time to stimuli offset is usually longer than to stimuli onset (offset disadvantage). According to V. Di Lollo et al. (2000), such disadvantage arises from the need to suppress the automatically arisen response to stimulus onset that necessarily precedes the offset. If such is the case, one expects the onset–offset difference to decrease as the delay between stimulus onset and offset (i.e. foreperiod) increases. Results of the first experiment confirmed this hypothesis. A potential confounding factor was identified, however, related to different sensory consequences after the response (i.e. light offset vs. light onset in the reaction time to stimulus onset and offset tasks, respectively). We thus reasoned that, besides suppression, the action effect could influence the results. Results of the second experiment in which the sensory consequences were equalized confirmed the role of the action effect and suggest that, when such an effect is removed, suppression plays a little role in offset disadvantage.Reakcijos į stimulo išjungimą laikas nustatomas ilgesnis nei į stimulo įjungimą. Pasak V. Di Lollo ir bendraautorių (2000), reaguojant į stimulo išjungimą, pirmiausia automatiškai aktyvinamas atsakas į stimulo įjungimą, kuris turi būti nuslopintas. Tai lemia ilgesnį reakcijos į stimulo išjungimą nei į stimulo įjungimą laiką. Jeigu ši reakcijos laiko į stimulo išjungimą delsa iš tikrųjų priklauso nuo atsako į stimulo įjungimą slopinimo, tuomet galima tikėtis, kad šis slopinimas ilgėjant priešstimuliniam intervalui silpnės, taigi reakcijos laiko į stimulo atsiradimą ir išnykimą skirtumas – mažės. Pirmojo eksperimento rezultatai šią hipotezę patvirtino, tačiau, be atsako slopinimo, gautus reakcijos laiko skirtumus galėjo veikti ir skirtingi sensoriniai atsako padariniai skirtingose užduotyse (t. y. šviesos išjungimas reakcijos laiko į stimulo įjungimą užduotyje ir šviesos įjungimas reakcijos laiko į stimulo išjungimą užduotyje), taigi skirtingas veiksmo efektas. Šiai hipotezei patikrinti atlikome antrąjį eksperimentą, kuriame sulyginome sensorinius atsako padarinius abiejose užduotyse. Rezultatai patvirtino veiksmo efekto svarbą ir parodė, kad, sulyginus veiksmo efektą, atsako slopinimas turi mažai įtakos reakcijos laiko į stimulo išjungimą delsai