Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Veiksmingi psichologinės pagalbos būdai psichotraumatologijoje
Get PDFThe present article gives an overview of the psychological treatments of psychological trauma. The article is oriented towards practitioners who want to update their knowledge of the recent developments in psychotraumatology. The research findings, based on meta-analyses and good practice guidelines, are presented and the issues related to the implementation of evidence-based treatments are discussed.The study has shown that the critical stress incident debriefing developed by J. T. Mitchell in 1983 (or psychological debriefing) is not recommended immediately after trauma. Metaanalysis (Rose et al., 2003; van Emmeric et al., 2002) revealed no positive long-term effects of debriefing immediately after trauma, with indications of negative outcomes in some studies. Practical guidelines of the International Society of Traumatic Stress Studies, as well as other guidelines, do not recommend debriefing as a regular procedure for all survivors. Practical, social, or legal assistance provided in an empathic way is recommended during the first month after the trauma. Meta-analytical studies published since 1998 concerning the effectiveness of posttraumatic stress disorder treatments demonstrated the efficacy of trauma-focused cognitive-behavioral therapies (TF-CBT) and eye movement reprocessing and desensitization therapy (EMDR). Evidence from studies on the effects of brief eclectic psychotherapy for posttraumatic stress disorder (BEPP), developed by B. Gersons, internet-based treatments, and virtual reality are promising, and these treatments in the future are possible effective alternatives for TF-CBT and EMDR in evidence-based practice. Psychological treatments should be the first option for the treatment of PTSD, with medication used only when the appropriate psychological treatments are unavailable or the client prefers medication over psychosocial treatment.While a number of RCT studies have shown the efficacy of TF-CBT and EMDR treatment for PTSD, there is still a gap between research and everyday clinical practice. From the practitioner’s point of view, the transfer of manual-based methods from RCT efficacy studies to daily practice is not easy. Clinicians are facing complicated cases, and comorbid disorders are widely prevalent with PTSD. We must also be aware that with the new treatments developed, training of these methods and particularly the availability of systematic supervisions are not always easily accessible; this slows down the dissemination and implementation of evidence-based treatments. Clinicians have to take their own responsibility for selecting what is best for a particular client; however, practitioners also need to make decisions based on what science shows to be the most effective treatment.Straipsnyje analizuojamas psichologinės pagalbos būdų suaugusiems asmenims psichotraumatologijoje veiksmingumas. Įsigilinus į 1998–2012 m. paskelbtas metaanalizes, sistemines apžvalgas, geros praktikos vadovus, daromos išvados, kad daugelis tyrimų patvirtina trumpalaikės į traumą orientuotos kognityviosios elgesio terapijos bei nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo (EMDR) terapijos veiksmingumą potrauminio streso sutrikimų turintiems asmenims. Tyrimų rezultatai rodo, kad asmenims iš karto po trauminio įvykio nerekomenduojama taikyti formalias psichosocialinės intervencijos procedūras, kaip antai psichologinis susirinkimas (angl. debriefing). Yra mokslinių įrodymų, kad trumpalaikė eklektinė terapija (BEPP), internetu teikiamos pagalbos ar virtualios realybės taikymo metodai gali veiksmingai padėti asmenims, kurie turi potrauminio streso sutrikimą. Straipsnyje aptariamos tyrimais paremtų psichologinės pagalbos metodų diegimo psichotraumatologijos praktikoje problemos
Antropinės nuostatų teorijos pagrindiniai bruožai
No full textThe reason for the introduction of the concept of attitude was the explanation of illusory perceptions. On the basis of experimental studies D. Uznadze demonstrated that the illusions of perception are connected not solely to the motor activity sphere. It can appear in every modality of perception. J. Piaget called the phenomenon identified in the above-mentioned method “the Uznadze effect” and used it for the characterization of specific stages of the development of intellect.Social attitude, in addition to the unprejudiced objective reality, implies disposition towards other people, social environment. Attitudes, besides differing by the content and components that are depicted in them, differ from each other by ways of formation.Characterization of social attitudes is performed according to what disposition exists towards the social values expressed through them. Its peculiarities are measured on a number scale. For this purpose we use an 11-point scale. On this scale, attitude is characterized by: valency – positive-negative disposition for social values; valency intensity – how more intensive is attitude valency according to positivity and negativity; the zone of acceptance, which expresses the intensity of attitudes acceptable for a person; the zone of toleration – a zone of the intensity of attitudes, which can be tolerated by a person; sharpness-diffusivity attitude, which shows by how many steps can the attitude of a person be characterized, etc.On the human being level of psyche development, conscious, cognitive, and moral behaviors emerge. Attitudes are actively involved in these processes as well. At the highest level of psyche development, the activity of a human being is determined by social attitudes.Nuostatos (angl. attitude) sąvoka psichologijoje atsirado siekiant paaiškinti suvokimo iliuzijas. Remdamasis eksperimentiniais tyrimais Dimitrijus Uznadzė (1886–1950) parodė, kad suvokimo iliuzijos nėra būdingos išskirtinai tik motorinės veiklos sričiai. Jos gali reikštis bet kurio modalumo suvokiniuose. Ž. Piažė gruzinų mokslininko tirtą nuostatos reiškinį pavadino Uznadzės efektu ir pritaikė jį savo plėtojamos intelekto raidos teorijos aiškinimui. Socialinė nuostata kaip nešališkos objektyvios tikrovės priedėlis reiškia tam tikrą išankstinį požiūrį į kitus žmones ir visą socialinę aplinką. Nuostatos skiriasi savo turiniu, komponentais ir susidarymo būdais. Socialinių nuostatų analizė grįsta asmens santykių (predispozicijų) su socialinėmis vertybėmis nustatymu. Iš esmės per nuostatas išreiškiamos ir pačios socialinės vertybės, ir atvirkščiai, per socialines vertybes – nuostatos. Nuostatų (ir socialinių vertybių) savumus galima matuoti skaitinėmis skalėmis. Mes savo tyrimų praktikoje naudojame 11 balų skalę. Tokia skale galima matuoti: socialinių vertybių valentingumą (teigiamą-neigiamą nuostatos kontinuumą), valentingumo stiprumą (kaip stipriai išreiškiama teigiama ar neigiama nuostata), palankumo zoną (kokio laipsnio nuostatos asmeniui dar priimtinos), tolerancijos zoną (kokio stiprumo nuostatas asmuo dar gali toleruoti), nuostatos siaurumo-platumo (aštrumo-difuziškumo) kontinuumą (kiek reikia padaryti žingsnelių norint išsiaiškinti, kokį reiškinių ar įvykių ratą nuostata aprėpia). Žmogaus psichinės raidos rezultatas yra sąmoninga, pažintinė ir morali elgsena. Į tokios raidos procesą nuostatos taip pat aktyviai įtrauktos. Aukščiausias žmogaus psichinės raidos apraiškas lemia būtent socialinės nuostatos
Besiformuojančių suaugusiųjų probleminio elgesio, vaidmenų kaitos meilės ir darbo srityse bei suaugusiam asmeniui būdingų savybių įgijimo ryšiai
No full textThe goal of the current study is to evaluate the relationships between externalizing and internalizing problems, partner and work commitment, and the achievement of adult character qualities. A sample of 241 Lithuanian emerging adults participated in the study (mean age 22.22, SD = 2.91, 198 women, and 43 men). Participants filled an internet-based questionnaire which consisted of Arnett’s questionnaire on adulthood criteria, additional questions on achieving these criteria, and the Adult Self-report questionnaire which measures internalizing and externalizing problems. Both partner and work commitments were found to be negatively related to anxiety/depression problems, and commitment to work was positively related to intrusive behavior. Achievement of independence was negatively related to anxiety/depression and withdrawal problems. The effect of commitment to work and to partner on anxiety/depression and the effect of commitment to partner on withdrawal was suppressed when it was controlled for achieving independence. Commitment to work positively predicts a more intrusive behavior even when achieving adult character qualities is taken into account.Mokslinėje, ypač raidos psichologijos, spaudoje nemažai diskutuojama apie ilgėjantį laikotarpį, per kurį iš paauglystės pereinama į suaugusiojo gyvenimo tarpsnį. Taip pat diskutuojama apie tai, kad Vakarų šalyse suaugusio asmens statusas, ypač jaunuolių akimis, yra siejamas ne tiek su vaidmenų kaita, pavyzdžiui, mokslų baigimu ar tapimu tėvais, kiek su asmens savybių, kaip antai nepriklausomybė ar savarankiškumas, įgijimu. Šis laiko tarpsnis tarp paauglystės ir jauno suaugusiojo amžiaus taip pat pasižymi nemaža emocinių ir elgesio sunkumų kaita, kuri vyksta kartu su vaidmenų pokyčiais, bei suaugusio asmens savybių įgijimu. Tyrimų, nagrinėjančių, kaip probleminis elgesys, vaidmenų kaita ir suaugusio asmens savybių įgijimas yra susiję, netrūksta, tačiau maža tokių, kurie nagrinėtų šių kintamųjų ryšius kartu paėmus. Šiuo tyrimu ir siekta įvertinti besiformuojančių Lietuvos suaugusiųjų emocinių ir elgesio sunkumų, įsipareigojimo partneriui ir darbinei karjerai bei suaugusiojo bruožų įgijimo ryšius.Tyrimo dalyviai buvo atrinkti patogiosios imties būdu. Tyrime dalyvavo 241 tiriamasis – 198 merginos ir 43 vaikinai. Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 22,22 metų (st. nuokr. – 2,91). Tiriamieji atsakė į interneto svetainėje paskelbtą anketą, kurioje buvo pateiktas J. J. Arnett (2003) klausimynas, vertinantis suaugusio asmens kriterijų svarbą, taip pat papildomi klausimai apie tai, kiek asmuo atitinka šiuos kriterijus. Anketoje taip pat buvo pateiktas ASR (Achenbach and Rescorla, 2003) klausimynas, skirtas įvertinti suaugusiųjų emocinius ir elgesio sunkumus. Remiantis tuo, ką tyrimo dalyviai įvardijo svarbiais suaugusio asmens kriterijais, ir tuo, kaip įvardijo, kiek tuos kriterijus yra įvykdę, buvo sudarytos trys skalės, rodančios suaugusio asmens bruožų įgijimą: pasiektą nepriklausomybę nuo tėvų, pasiektą normų paisymą ir įgytas kompetencijas rūpintis šeima. Taip pat panašiu būdu buvo sudaryti du kintamieji, rodantys įsipareigojimą partneriui ir darbinei karjerai.Tyrimo metu buvo atskleista, kad jaunuolių tiek įsipareigojimas darbinei karjerai, tiek partneriui yra neigiamai susijęs su nerimo ir depresijos sunkumais, tačiau įsipareigojimas darbinei karjerai yra teigiamai susijęs su erzinančiu elgesiu. Didesnė nepriklausomybė yra neigiamai susijusi su nerimo ir depresijos sunkumais ir užsisklendimu. Prognozuojant nerimo ir depresijos sunkumus, kai yra atsižvelgiama į suaugusio asmens bruožų įgijimą, įsipareigojimo darbinei karjerai bei partneriui efektas išnyksta. Prognozuojant erzinantį elgesį, įsipareigojimas darbinei karjerai išlieka reikšmingas veiksnys net ir tada, kai atsižvelgiama į suaugusiojo savybių įgijimą
Informacijos apie seksualinę prievartą pateikimo ypatumų įtaka studenčių požiūriui į tokią prievartą
Get PDFThe aim of the study was to determine the effect of the characteristics of a rapist and a victim on the sexual assault assessment of female students. 200 respondents participated in the research. 43.5% of them were 1st year, 52.0% – 2nd year, 3.5% – 3rd year, and 1st–4th year female students of the Vytautas Magnus University. Their average age was 19.89 years (SD 1.009). The respondents have been presented with a research instrument composed of demographic questions, sexual assault scenarios of A. Wilkinson (8 versions), and questions related to the sexual assault scenarios. Each scenario was followed by five scales: Behavioral Blame (BB), Character Blame (CB), Punishment (P), Victim Reporting (VR), and Reporting (R). Each scale consisted of three questions, and responses were obtained on a 7-point Likert scale. All scenarios contain an identical sexual assault situation. However, three characteristics are manipulated with: 1) the victim is acquainted/unacquainted with the rapist, 2) the victim is sober / under the influence, 3) the sexual assault is defined by the term of rape / unwanted sex. The results of the research show that victims of sexual assault are assessed unequally. It has been found that sexual assault victims are blamed for their behavior as being more provocative for the sexual assault when they know the rapist (β = –0.412; p = 0.0001) and the term “unwanted sex” is used (β = 0.173; p < 0.009) in comparison with the situation when the rapist is a stranger and the assault is defined as “a rape”. Similarly, sexual assault victims are blamed for their character as being more responsible for the sexual assault when they know the rapist (β = -0.156; p = 0.024), and the term “unwanted sex” is used (β = 0.246; p = 0.001) in comparison with the situation when the rapist is a stranger and the assault is defined as “a rape”. However, the fact that the victim has consumed / not consumed alcohol does not have a significant effect on her blame (p > 0.05). Also, it has been found that the rapist is more responsible and deserving a stricter punishment, when the term “rape” is used, in comparison with the term “unwanted sex” (β = –0.363; p < 0.0001), and this issue has a more significant effect than the victim’s relation with the rapist (β = 0.285; p < 0.0001) or the victim’s condition (consumed / not consumed alcohol) (p < 0.05). Lastly, respondents think that the victim tends to report sexual assault more often when the term “rape” is used (β = –0.330; p < 0.0001) and the rapist is unacquainted with the victim (β = 0.203; p = 0.002). Also, respondents hypothetically think that they personally would report about a sexual assault more often when they would be sober (β = 0.150; p = 0.033), they would not know the rapist (β = 0.157; p = 0.023), and the term “rape” would use (β = –0.232; p = 0.001). Additionally, respondents\u27 demographic characteristics (the year of study and the study field) were not significant predictors of their attitudes towards sexual assault (p < 0.05).Tyrimu siekiama nustatyti prievartautojo, aukos, respondenčių charakteristikų ir lingvistikos priemonių įtaką studenčių seksualinės prievartos vertinimui. Tiriamos charakteristikos: 1) auka pažįstama / nepažįstama su prievartautoju, 2) auka blaivi / vartojusi alkoholio, 3) seksualinė prievarta apibūdinama terminu išžaginimas / nenorimi lytiniai santykiai. Tyrimo rezultatai parodė, kad seksualinės prievartos aukos vertinamos nevienodai – kaip kaltesnės dėl seksualinės prievartos patyrimo, kai jos pažįsta prievartautoją ir kai vartojamas terminas „nenorimi lytiniai santykiai“, nei kai jos nepažįsta prievartautojo ir vartojamas terminas „išžaginimas“. Tačiau vartojamas terminas neturi didesnės įtakos seksualinės prievartos vertinimui, nei aukos ir prievartautojo santykio tipas. Prievartautojas laikomas kaltesniu ir nusipelniusiu griežtesnės bausmės, kai vartojamas terminas „išžaginimas“, o ne „nenorimi lytiniai santykiai“, ir tai turi daugiau įtakos vertinimui nei aukos ir prievartautojo santykis ar aukos būsena (blaivumas / apsvaigimas). Studentės teigia dažniau pranešiančios apie patirtą seksualinę prievartą, jei būtų vartojamas terminas „išžaginimas“, prievartautojas būtų nepažįstamas ir jos būtų nevartojusios alkoholio. Studenčių studijuojama specialybė ir studijų kursas nėra reikšmingai susiję su jų požiūriu į seksualinę prievartą
Skirtingų grupių vairuotojų savižina vertinamo rizikingo vairavimo ir asmenybės bruožų sąsajos
Get PDFResearchers agree that risky driving is one of the most important contributors to traffic accidents, and it is influenced by personality traits. While past research has revealed contradictory findings as to the value of personality in different driving contexts, the prediction of self-reported risky driving using personality traits is complicated. The lack of consistent findings might be due to the underestimation of the drivers’ sample, type, or driving context. The present study aimed to analyse the relationships between Big Five personality traits and self-reported risky driving in four different samples of drivers. The volunteer participants of the study were 143 novice drivers (with the driving experience no longer than one year, 67 males and 76 females); 231 young drivers (130 males, 104 females); 239 experienced drivers (134 males, 149 females); 165 professional drivers (males). They completed the Driver Behavior Questionnaire (DBQ, Parker et al., 1995) that assessed two self-reported risky driving factors (driving errors and intentional violations) and the Big Five Inventory (BFI, Benet-Martinez and John, 1998) that measured the drivers’ extraversion, conscientiousness, neuroticism, agreeableness, and openness to experience. Also, data about age, gender, driving experience and exposure were gathered. The results indicated that young drivers were most prone to risky driving (both errors and violations), whereas professional drivers might be described by the safest self-reported driving style. The structural equation modeling revealed different relations between personality traits and risky driving taking into account a driver’s gender and group (novice, young, experienced, or professional). It was found that in all tested drivers’ samples personality traits might be the proximal predictors of driving errors or distal predictors of driving errors with the mediation of intentional violations. More frequent self-reported intentional violations significantly predicted more frequent driving errors (β ranged from 0.18 to 0.53). The results of the study revealed no significant associations between personality traits and risky driving among novice drivers. SEM revealed a consistent predictive power of extraversion (β ranged from 0.16 to 0.37) and conscientiousness (β ranged from 0.17 to 0.31) for different drivers’ risky driving. These traits predicted self-reported risky driving of young male drivers, experienced drivers, and professional drivers. The predictive power of neuroticism, agreeableness, and openness was inconsistent in different samples. The higher neuroticism of young drivers (β = 0.22; 0.28) and experienced female drivers (β = 0.27) predicted more frequent self-reported driving errors but did not predict the risky driving of experienced male drivers and professional drivers. Higher openness predicted less frequent violations among young male drivers (β = –0.18), but more frequent errors in professional drivers (β = 0.16). Higher agreeableness predicted significantly less frequent self-reported violations of young male drivers (β = –0.32) and less frequent errors of professional drivers (β = –0.29). The findings suggest that personality traits might be useful predictors of risky driving, but the driving context and multiple aspects of a driver’s personality simultaneously should be taken into account.Mokslininkai sutinka, kad rizikingas vairavimas yra vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių avaringumą keliuose, o asmenybės bruožai gali padėti tokį vairavimą numatyti. Vis dėlto asmenybės bruožų svarba rizikingam skirtingų grupių vairuotojų vairavimui yra nevienoda. Šio tyrimo tikslas – nustatyti penkių didžiųjų asmenybės bruožų ir savižina vertinamo rizikingo vairavimo sąsajas skirtingose vairuotojų grupėse. Tyrime dalyvavo 143 pradedantys vairuoti asmenys, 231 jaunas vairuotojas, 239 patyrę vairuotojai ir 165 profesionalūs vairuotojai. Visi jie pildė Vairuotojų elgesio klausimyną bei Penkių didžiųjų asmenybės bruožų klausimyną. Pradedančių vairuoti asmenų grupėje sąsajų tarp asmenybės bruožų ir rizikingo vairavimo nenustatyta. Ekstraversijos ir sąmoningumo bruožų svarba beveik nepriklauso nuo vairuotojų imties, jie paaiškina jaunų vairuotojų vyrų, patyrusių vairuotojų ir profesionalių vairuotojų subjektyviai vertinamą rizikingą vairavimą. Neurotiškumo, sutariamumo bei atvirumo patirčiai bruožų ir polinkio rizikingai vairuoti sąsajos skiriasi jaunų, patyrusių bei profesionalių vairuotojų grupėse. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog subjektyviai vertinamo polinkio rizikingai vairuoti ir asmenybės bruožų sąsajoms svarbios sociodemografinės vairuotojo charakteristikos, nurodančios, kad skirtingų grupių vairuotojai rizikingai vairuoja dėl skirtingų priežasčių
Lietuvos gyventojų reprezentatyvios imties psichologinės gerovės struktūra
Get PDFSome studies focusing on well-being were unable to distinguish two – hedonic and eudaimonic – components of well-being (Vitterso et al., 2010; Kashdan et al., 2008; Šarakauskienė, 2012). Previous comparatively smaller sample researches, conducted by the authors of this article, also yielded a single psychological well-being phenomenon (Bagdonas et al., 2012; 2013). Although a slightly different structure was established, studies could not isolate two traditional – hedonic and eudaimonic – components. The aim of this study was to verify the structure of psychological well-being in a representative Lithuanian sample using the original Lithuanian Psychological Well-being Scale.Methods. 1202 Lithuanian citizens aged 16–89 were enrolled in the research (M = 45.5 years, SD = 18.7 years). The study sample was representative of the Lithuanian population aged from 16 to 89 years according to gender, age, educational level, nationality, type of settlement, and region. The Lithuanian Psychological Well-being Scale, which consists of seven subscales (optimism / control, satisfaction with living standards, negative affectivity, satisfaction with relatives, satisfaction with interpersonal relations, satisfaction with physical health, satisfaction with work) was used in this study. Two items that depict satisfaction with living in Lithuania were not included in the factor analysis. The analysis of the data was conducted using the SPSS 20 and structural equation modelling AMOS software.Results. The data obtained from the Lithuanian representative sample supports the same factor structure of the Lithuanian Psychological Well-being Scale (χ2 = 4851.0; df = 1487; p < 0.0001; RMSEA = 0.043; CFI = 0.9; TLI = 0.889) that was established by previous studies. The scale consists of optimism / control, satisfaction with living standards, negative affectivity, satisfaction with relatives, satisfaction with interpersonal relations, satisfaction with physical health, and satisfaction with work subscales. All the mentioned subscales have a high internal consistency (Cronbach α is no less than 0.8).The testing of the second-order factor models has shown that psychological well-being is a coherent and unanimous phenomenon; even when two second-order factors representing the hedonic and eudaimonic aspects of well-being are omitted in the model, the correlation between those two is very high (>0.8). The obtained results do not support the idea that the construct of well-being consists of two different foci; it seems like there is no hedonic or eudaimonic well-being, but just a person’s psychological well-being.Straipsnyje pristatomos 16–89 metų Lietuvos gyventojų reprezentatyvios imties asmens psichologinės gerovės struktūros paieškos, naudojant Lietuviškąją psichologinės gerovės skalę (LPGS). Atlikus patvirtinamąją faktorių analizę išryškėjo vieno faktoriaus psichologinės gerovės modelis, apimantis abu gerovės aspektus – hedoninį ir eudaimoninį. Išskirti septyni gerovės komponentai: optimizmas / kontrolė; pasitenkinimas pragyvenimo lygiu; negatyvus emocingumas; pasitenkinimas šeima ir artimaisiais; pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais; pasitenkinimas fizine sveikata; pasitenkinimas darbu. Du teiginiai, matuojantys pasitenkinimą gyvenimu Lietuvoje, į faktorių analizę nebuvo įtraukti. Skalei ir subskalėms būdingas labai geras vidinis suderintumas
Pilietiškas darbuotojų elgesys organizacijoje: kai kurios lietuviško klausimyno psichometrinės charakteristikos
Get PDFOrganizational citizenship behaviour (OCB) is defined as “individual behaviour that is discretionary and not directly or explicitly recognized by the formal reward system and in the aggregate promotes the efficient and effective functioning of the organization” (Organ et al., 2006). The concept of OCB was initially introduced in the 1980s, and it soon became a widely internationally and cross-culturally investigated phenomenon. Empirical evidence suggests that OCB is related to a number of positive outcomes at individual, group, and organizational levels. Therefore, the last three decades were abundant in studies aimed towards the clarification of OCB dimensionality and identifying its antecedents and consequences in a variety of settings.The Lithuanian research on this topic, however, is scarce. Due to the fact that the construct of OCB is quite culturally sensitive and studies on OCB in Lithuania are still in their preliminary phase, there is no valid and reliable instrument that could be used to measure it. Therefore, the main goal of the present study was to gather data on OCB in a Lithuanian employee sample and to develop an instrument that would enablemeasuring citizenship behaviours in Lithuanian organizations. In order to develop the Lithuanian version of the OCB questionnaire, we chose an integrated approach, i.e. first an extensive theoretical analysis of classical OCB models had been carried out. Next, three qualified psychologists selected the OCB dimensions that appeared most commonly across different OCB models. Finally, based on this selection, a composite 53-item questionnaire was developed, encompassing various aspects of organizational citizenship. The study was carried out in a sample of 289 employees from a number of Lithuanian organizations (22.1% of male, 77.9% of females; mean age 32.32 years). To identify the dimensionality of OCB, exploratory factor analysis was conducted. Next, after conducting the item analysis, 29 items were retained and repeatedly factor-analyzed. The results have revealed five OCB dimensions: altruism, courtesy, civic virtue, conscientiousness, and initiative. An overall questionnaire and all its subscales have proven to have high reliability coefficients (Cronbach alphas > 0.76). Moreover, the analysis has shown that the distinguished OCB dimensions were separable from in-role performance and correlated to a number of factors reported as the most common OCB correlates (e.g., organizational identity, commitment, and job satisfaction). To generalize, preliminary findings strongly suggest that the Lithuanian version of the OCB questionnaire, developed in this study, has adequate psychometric properties and is congruent to the classical concept of OCB. Naturally, in the future, additional empirical evidence will be necessary to support the identified OCB factor structure.Pilietiškas elgesys organizacijoje apibrėžiamas kaip darbuotojo savanoriška veikla, už kurią nėra formaliai atlyginama ir kuri prisideda prie efektyvaus organizacijos funkcionavimo. Tyrimais įrodyta, kad pilietiškas elgesys turi teigiamų padarinių ne tik kolektyvui ar organizacijai, bet ir pačiam darbuotojui, tad pasaulyje jau keletą dešimtmečių atliekami tyrimai, kuriais siekiama įvardyti konkrečias pilietiško elgesio organizacijoje formas ir jų raiškos ypatumus. Šiame straipsnyje pristatomas Lietuvos organizacijose atliktas darbuotojų pilietiško elgesio raiškos tyrimas1. Pagrindinis jo tikslas – atskleisti pilietiško elgesio ypatumus Lietuvos darbuotojų imtyje ir parengti lietuvišką darbuotojų pilietiško elgesio vertinimo klausimyną. Apklausus 289 įvairių organizacijų darbuotojus, buvo įvardytos penkios darbuotojų pilietiško elgesio formos: pagalba, sąžiningumas, pilietinis įsitraukimas, iniciatyva ir pagarba. Tyrimo rezultatai parodė, kad parengtas pilietiško elgesio organizacijoje vertinimo klausimynas pasižymi geromis psichometrinėmis charakteristikomis, be to, jo turinys gana gerai atitinka klasikinius teorinius pilietiško elgesio modelius
Pažintinių gebėjimų ir apoliproteino E Ɛ4 genotipo sąsajos: sisteminė apžvalga
Get PDFDeterioration of cognitive functions is becoming a more and more important issue in the context of aging. So there is a growing interest in studies looking for the risk factors of deterioration of cognitive functions. Apolipoprotein E is a plasma protein whose major function is lipids transportation. APOE ɛ4 allele of the Apolipoprotein E gene is known as a risk factor of Alzheimer disease. Previous researchers stated, that APOE ɛ4 also might be related to cognitive performance in normal aging. However, results of previous studies are quit confusing: different studies established various associations between APOE ɛ4 and specific cognitive functions. Moreover, longitudinal studies failed to establish prognostic value of APOE ɛ4 genotype to different levels of cognitive functions deterioration. So the purpose of this study is to review prospective, observational, cohort studies that had researched the association between APOE ɛ4 and cognitive functions using a systematic analysis method.The weight of evidence suggests that APOE ɛ4 is associated with cognitive functions in healthy adults. APOE ɛ4 carriers are likely to have a lower level of cognitive functions. Associations between specific cognitive functions and APOE ɛ4 genotype are quite confusing. The most consistent finding was a negative relationship between APOE ɛ4 genotype and performance of memory and executive functioning. The presence of APOE ɛ4 and attention test results were less likely to be associated. Reasoning and verbal abilities were mostly not connected to APOE ɛ4 genotype. Associations between APOE ɛ4 and cognitive function differ in the groups of healthy adults, adults with mild cognitive impairment or Alzheimer disease. There were established that APOE ɛ4 is associated with cognitive functions in a cognitively impaired population. People with mild cognitive impairment or Alzheimer disease more often tended to be APOE ɛ4 carriers in comparison with people who are not cognitively impaired. Longitudinal studies revealed different links between APOE ɛ4 and cognitive functions. Although APOE ɛ4 might be a risk factor of deterioration of cognitive functions in healthy and impaired cognitive functions groups. Yet prognostic value of APOE ɛ4 in deterioration of cognitive functions in Alzheimer population is confusing. The current review suggests that APOE ɛ4 has an effect on cognitive functions. It might be a risk factor for the deterioration of cognitive functions in healthy adults and cognitively impaired population. However further researches are needed to establish specific associations between APOE ɛ4 genotype and different cognitive functions in healthy adults and disease populations.Senėjimo problemos kontekste pažintinių gebėjimų prastėjimas tampa vis aktualesnė tema. Yra duomenų, kad APOE ɛ4 genotipas prognozuoja prastesnius pažintinius gebėjimus. Taigi, kyla poreikis išsiaiškinti, kurie pažintinių gebėjimų komponentai ir jų pokyčiai siejasi su APOE ɛ4 genotipu. Šio straipsnio tikslas – sisteminės analizės metodu apžvelgti mokslinius tyrimus, analizavusius pažintinių gebėjimų ir APOE ɛ4 genotipo sąsajas.Ankstesnių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad turintieji APOE ɛ4 alelį pasižymi prastesniais pažintiniais gebėjimais, palyginti su asmenimis, neturinčiais APOE ɛ4. Dauguma tyrimų įrodo, kad APOE ɛ4 genotipas susijęs su prastesne atmintimi ir vykdomosios funkcijos rezultatais. Kiek rečiau aptinkami APOE ɛ4 ir dėmesio ryšiai. O verbaliniai ir samprotavimo gebėjimai su šio geno polimorfizmu dažniausiai nesiejami. Manoma, kad APOE ɛ4 genotipas gali turėti įtakos pažintinių gebėjimų prastėjimui, tačiau lieka neaiški šio geno polimorfizmo įtaka pažintinių gebėjimų prastėjimui, pasireiškus Alzheimerio ligai.Taigi, APOE ɛ4 genotipas gali būti rizikos veiksnys, susijęs tiek su natūraliu, tiek su patologiniu pažintinių gebėjimų prastėjimu. Tačiau tolesni APOE ɛ4 genotipo ir pažintinių gebėjimų sąsajų tyrimai yra būtini
Studentų socialinių įgūdžių kaip socialinės kompetencijos rodiklio ir socialinių demografinių veiksnių sąryšių pokyčiai per pastarąjį dešimtmetį
Get PDFOne of the main indicators of social competence of personality is social skills. Because the level of development of social skills is related to many internal and external factors, micro and macro environment, it’s very important to find out their intercorrelations, to evaluate the tendencies of changes from a time perspective. The aim of performed survey was to find out how the cohesion of social skills of students and socio-demographic factors changed in the last decade. The first survey was performed in 1998–1999, 623 students from four higher education establishments participated in it. The second survey was performed in 2010–2011, 590 students from seven universities participated in it. In the surveys Ullrich and de Muynck social competence assessment questionnaire (Ullrich and de Muynck, 1998, adapted by Lekavičienė, 1999), which analyses the behaviour according seven factors – (F1) General self-confidence, (F2) Resistance to failures and criticism, (F3) Ability of expressing feelings, (F4) Ability of asking for a favour, (F5) Unyielding, (F6) Ability of demanding, (F7) Feeling not guilty, was used. The internal consistency of factors is sufficient (Cronbach’s alpha varied from 0,60 to 0,80 in both surveys). Statistically significant cohesions were gained (p < 0,05): the importance of gender lessened for two factors of social competence – general self-confidence and feeling not guilty, but the gender is still very important factor to the ability of expressing feelings. The factor of a full family, differently than ten years ago, isn’t important to social competence of students, but in the second survey financial power of family became important and was related to one of the factors of social competence – general self-confidence. The greatest count of cohesions and changes during the last decade between the place of residence (city, town or a village) of students and various factors of social competence were revealed. Two new cohesions between living area, general self-confidence and the ability of demanding were found: even a half of students from villages received low ratings of the scale of self-confidence, when the students from cities dominated between those who are able to demand. Two in the first survey revealed cohesions of ability of expressing feelings and feeling not guilty didn’t change during the last decade. The factor of age in contrast to the first survey is related significantly to the general self-confidence.Vienas svarbiausių asmenybės socialinio kompetentingumo rodiklių yra socialiniai įgūdžiai. Kadangi socialinių įgūdžių išsivystymo lygis yra susijęs su daugybe vidinių ir išorinių veiksnių, su mikro- ir makroaplinka, svarbu atrasti jų tarpusavio sąsajas, įvertinti pokyčių tendencijas iš laiko perspektyvos. Atlikto tyrimo tikslas ir buvo nustatyti, kaip pastarąjį dešimtmetį kito studentų socialinių įgūdžių ir socialinių ir demografinių veiksnių sąryšiai. Tyrimai atlikti 1998–1999 m. ir 2010–2011 m., naudojant Socialinės kompetencijos testą (Ullrich und de Muynck, 1998, adaptuota R. Lekavičienės, 2001). Nustatyta, kad sumažėjo lyties veiksnio svarba kai kuriems socialinės kompetencijos faktoriams, tačiau lytis tebėra reikšmingas veiksnys gebėjimui reikšti jausmus. Šeimos pilnumo veiksnys, skirtingai nei prieš dešimtmetį, nebėra reikšmingas studentų socialinei kompetencijai, tačiau šeimos finansinis pajėgumas antrajame tyrime tapo svarbus ir yra susijęs su vienu iš socialinės kompetencijos faktorių – bendruoju pasitikėjimu savimi. Gausiausi sąryšiai ir pokyčiai per dešimtmetį nustatyti tarp gyvenamosios vietovės (miesto, miestelio, kaimo), iš kurios yra kilęs studentas, ir įvairių socialinės kompetencijos faktorių