Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Lyderiavimo ir lyties įtaka diadų kūrybiškumui
No full textThe present article considers how leader emergence and leadership style affect creativity in dyads of varying gender composition. While there is extensive research regarding dominative dynamics within group settings and their impact on creativity, less has focused on gender as an additional influencer to the creative process and its effect on dyad efficiency. To this end, leadership emergence and leadership style within dyads of varying gender composition was examined. Creativity was measured using five insight problems. One hundred and eight participants participated in this experiment and were assigned to either same gender or mixed gender dyads, resulting in an all-male, all-female, or mixed gender pairs. Dyads with emerged leaders solved more problems and solved them faster than dyads without leaders. Pairs with autocratic leadership solved problems faster, however they solved less problems correctly as compared to groups with the democratic leadership style. Leaders were more likely to emerge in an all-male dyad, compared to other conditions. And while all-male dyads solved problems faster, there was no difference in solution rates among different gender conditions. In all, examination of the creative problem-solving behaviors in dyads of the varying gender composition brought a new understanding of factors influencing creativity in small groups.Šiame straipsnyje yra nagrinėjama, kokią įtaką kūrybiškumui turi lyderio atsiradimas ir lyderio vadovavimo stilius abiejų lyčių dviejų žmonių grupėse. Yra daug tyrimų, nagrinėjančių, kaip vadovavimo dinamika veikia didesnių grupių kūrybiškumą, o klausimui, kokią įtaką mažos grupės narių lytis daro kūrybiniams procesams, skiriama mažiau dėmesio. Siekiant atsakyti į šį klausimą, mūsų tyrimas nagrinėja, kaip lyderio atsiradimas ir vadovavimo stilius veikia kūrybinių užduočių atlikimą abiejų lyčių porose. Kūrybiškumas buvo matuojamas naudojant penkias insaito užduotis. Šiame eksperimente dalyvavo šimtas aštuoni dalyviai, jie buvo suskirstyti arba tos pačios lyties, arba abiejų lyčių poromis. Taip paskirsčius susidarė vien moterų, vien vyrų ir abiejų lyčių poros. Rezultatai parodė, kad poros, kuriose vyravo lyderis, išsprendė daugiau užduočių ir tai padarė greičiau nei poros, neturinčios lyderio. Poros, turinčios autokratinį lyderį, baigė užduotis greičiau, deja, mažiau jų išsprendė teisingai, nei poros, turinčios demokratišką lyderį. Vyrų porose iškilo daugiau lyderių, nei kitose grupėse. Ir nors vien vyrų grupės baigė užduotis greičiau, šios grupės neišsprendė daugiau užduočių teisingai nei vien moterų ar abiejų lyčių grupės. Apskritai šis tyrimas atskleidė naują supratimą apie veiksnius, darančius įtaką mažų grupių kūrybiškumui
Depresija sergančių asmenų žodinės atminties pokyčiai hospitalizacijos metu
Get PDFResearch studies of the cognitive functioning of depressed patients, including different domains of memory, have been inconsistent. Verbal memory dysfunctions partially remain immediately after remission from the depressive state when the course of hospitalization is completed. The aim of this study is to investigate verbal memory changes in patients with depression in the course of hospitalization, taking into account the levels of depression and anxiety. The study involved 30 individuals from the Vilnius Mental Health Centre with a varying severity of single or recruring episodes of depression (6 men and 24 women) receiving antidepressant treatment, with no diagnosed neurological disorders. The study also included 30 healthy individuals matched by age, sex and the level of education. The Hopkins Verbal Learning Test-revised (HVLT-R) and the Hospital Anxiety and Depression Scale (HADS) were used to assess verbal memory, depression and anxiety levels at the beginning and at the end of hospitalization. The study is a quasi-experiment which includes correlations, comparisons of groups, and regression analysis. At the beggining of the hospitalization, the depression group as compared with the control group demonstrated deficits in immediate and delayed recall but not in recognition, and at the end of the treatment the depression group demonstrated deficits only in delayed recall but not in immediate recall or recognition. After the hospitalization course, the results of immediate and delayed recall in the depression group were improved. Worse results are associated with a higher level of depressiveness and anxiety, but only at the end of hospitalization. Further research is required for a more detailed analysis of interaction between cognitive functioning and changes of depression in the course of hospitalization due to the specificity of the depression sample.
Pažintinių funkcijų, tarp jų ir atminties pokyčių susirgus depresija ir jos metu tyrimų duomenys yra nevienodi – susirgus depresija sutrinka skirtingi atminties komponentai. Šio tyrimo tikslas yra ištirti depresija sergančių asmenų (DSA) žodinės atminties pokyčius hospitalizacijos metu, atsižvelgiant į nerimo ir depresiškumo rodiklius. Tyrime dalyvavo 30 Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre besigydančių DSA, kuriems buvo diagnozuoti įvairaus sunkumo pasikartojantys arba vienkartiniai depresijos epizodai(6 vyrai ir 24 moterys, kurių amžius 21–79 m. (M = 58,17; SD = 14,65)), gaunantys antidepresantus. Tyrime taip pat dalyvavo 30 atitinkamo amžiaus, lyties ir išsimokslinimo sveikų asmenų (SA), kurių amžius – 21–84 m. (M = 58,30; SD = 14,71). Naudojant Taisytą Hopkinso žodinės atminties testą (HVLT-R) bei Depresijos ir nerimo sutrikimų vertinimo instrumentą (HAD), hospitalizacijos pradžioje ir pabaigoje vertinta pacientų žodinė atmintis ir depresiškumo bei nerimo lygis. Nustatyta, kad DSA grupė, palyginti su SA, hospitalizacijos pradžioje pasižymėjo prastesniu betarpišku ir uždelstu atgaminimu. Po hospitalizacijos DSA suminis ir uždelstas atgaminimas pagerėjo. Prastesni DSA atminties rezultatai susiję su didesniu depresiškumu ir nerimu tik hospitalizacijos pabaigoje. Norint išsamiau nagrinėti pažintinių funkcijų ir depresijos kismo hospitalizacijos metu sąveikas, reikia tolesnių tyrimų
Amžiaus ir lyties įtaka emocijų atpažinimui iš balso
Get PDFThe understanding of nonverbal language is essential for communication quality. Emotion recognition from the nonverbal language guarantees adaptation in the social environment and even a professional success, it gives essential information about one’s emotions, social status, attitude, etc. Unfortunately, voice as a source of nonverbal language has been left behind by scientists who mostly concentrate on facial expression. The aim of the current research is to investigate how emotion recognition from voice depends on the receiver’s gender as well as on the gender and age of a person expressing them. The following hypotheses were stated: a) anger and sadness are recognized most precisely while joy least precisely; b) female students recognize emotion from voice better than male students do; c) female and male participants recognize emotion from voice better when it is expressed by the actor of the same gender; d) students can recognize emotions from voice better when they are expressed by an actor of the same age; e) emotions are recognized better when they are considered to match the actor’s gender. 223 students participated in the research. The average age was 21 (SD = 1.8), of them 183 women and 40 men. The participants were asked to listen to a voice recording prepared for this study and to recognize the displayed emotion (joy, boredom, anger, sadness, interest, and fear). Each emotion was portrayed by four professional actors: two men (72 and 23 years old) and 2 women (56 and 24 years old). They were all using the same emotionally neutral sentence: ”I am going out of the room now, but I will be back later”. The method was created based on the method of Byron (2007) used in her research. The results of the current research showed that all emotions were recognized at the accuracy of 33–92%. Anger (99%) and joy (82%) were recognized most accurately, while sadness was recognized least accurately (58%). Women tended to recognize all the emotions more accurately than men, even though only fear and interest were recognized statistically significantly better by women. Investigating the recognition of the positive and the negative emotion groups, women recognized them both significantly better than men did. Moreover, women recognized the emotion portrayed by females better, while men recognized emotions expressed by females and males with the same accuracy. Emotions portrayed by an older actor were recognized better than those portrayed by young actors. Participants of more various occupations and age should be investigated, as well as the emotions portrayed by more different actors and actresses should be displayed in future studies to improve the research of emotion recognition from voice. This study was a great contribution to creating the Lithuanian instrument for evaluating the emotion recognition from voice.Nors teigiama, kad neverbalinės komunikacijos suvokimas yra būtinas optimaliam bendravimui, o emocijų atpažinimas iš neverbalinių signalų užtikrina prisitaikymą socialinėje aplinkoje ir netgi profesinę sėkmę, suteikia svarbią informaciją apie pašnekovo emocijas, socialinį statusą, požiūrį ir pan., emocijų atpažinimas iš balso, kaip vieno neverbalinės komunikacijos šaltinių, yra mažai ištirtas, daugiausia dėmesio skirta emocinėms veido išraiškoms. Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – įvertinti, kaip emocijų atpažinimas iš balso priklauso nuo atpažinėjo lyties ir emocijų įgarsintojo amžiaus bei lyties. Iškeltos hipotezės: a) pyktis ir liūdesys atpažįstami geriausiai, o džiaugsmas – prasčiausiai; b) moterys emocijas iš balso atpažįsta geriau nei vyrai; c) geriau atpažįstamos balsu reiškiamos emocijos, kai jas reiškiantis ir atpažįstantis žmogus yra tos pačios lyties; d) geriau atpažįstamos emocijos iš balso, kai jas reiškiantis ir atpažįstantis žmogus yra to paties amžiaus; e) geriau atpažįstamos tos emocijos, kurios atitinka emocijų reiškėjo lyčiai stereotipiškai priskiriamas emocijas. Tyrime dalyvavo 223 studentai (183 moterys ir 40 vyrų). Vidutinis dalyvių amžius – 21 metai (SN = 1,8). Tyrimo dalyviams buvo pateiktas balso įrašas, iš kurio prašoma atpažinti jame reiškiamas emocijas (džiaugsmą, pyktį, liūdesį, nuobodulį, baimę ir susidomėjimą). Kiekviena emocija buvo įgarsinta keturių profesionalių aktorių: dviejų vyrų (72 ir 23 metų) ir dviejų moterų (56 ir 24 metų). Buvo naudotas neutralaus emocinio turinio sakinys („Dabar išeinu iš kambario, grįšiu vėliau“). Metodas sukurtas remiantis Byron (2007) naudota priemone. Nustatyta, kad visos pateiktos emocijos buvo atpažintos 38–92 % tikslumu, geriausiai atpažintas pyktis (99 %) ir džiaugsmas (82 %), o prasčiausiai – liūdesys (58 %). Emocijas iš balso linkusios geriau atpažinti moterys nei vyrai, tik baimės ir susidomėjimo bei visos grupės teigiamų emocijų atpažinimas moterų buvo statistiškai reikšmingai geresnis. Moterys geriau atpažino moterų reiškiamas emocijas, o vyrai vienodu tikslumu atpažino ir moterų, ir vyrų aktorių reiškiamas emocijas. Moterų reiškiamos „moteriškos“ emocijos buvo geriau atpažįstamos nei vyrų reiškiamos „moteriškos“ emocijos, tačiau vyrų aktorių reiškiama „vyriška“ emocija (pyktis) buvo atpažinta prasčiau nei tada, kai ją reiškė moterys. Studentai geriau atpažino vyresnio nei jauno amžiaus aktorių reiškiamas emocijas. Ateities tyrimuose turėtų dalyvauti įvairaus amžiaus ir specialybių asmenys, taip pat į tyrimo priemonę reikėtų įtraukti daugiau skirtingų aktorių įgarsintų įrašų
Amžiaus sąsajos su paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičiu, atmintimi bei psichinės veiklos perkėlimu
Get PDFAge is related to the decline in processing speed and other fluid cognitive performance (like memory or set-shifting) in adult population. T. A. Salthouse’s (1996) theory of adult age differences in cognition postulates that age changes in processing speed are the leading indicator of cognitive aging. However, the construct of information processing speed can be conceptualized and measured as two distinct cognitive functions: simple and complex information processing speed (Chiaravalloti, Christodoulou, Demaree, & DeLuca, 2003). The aim of this study was to explore direct and mediating relations among age, simple information processing speed, complex information processing speed, memory, and set-shifting. In total, 415 adults participated in the study. Participants completed a battery of eleven computer-administered tasks measuring one of the four cognitive functions: simple information processing speed, complex information processing speed, memory, and set-shifting. The confirmatory factor analysis was used to confirm the four-factor structure (X2 = 83,035; df = 47; p = 0,001, RMSEA = 0,043, CFI = 0,973, TLI = 0,961). Also, participants answered additional questions about their family status, occupational status, sex, native language, education, and age. The Pearson correlation coefficients were calculated between age, simple information processing speed, complex information processing speed, memory, and set-shifting. Also, the confirmatory path analysis was used to evaluate direct and mediating relations among these variables. Four models were tested: 1) the saturated model of age, simple information processing speed, memory, and set-shifting; 2) the optimized model of age, simple information processing speed, memory, and set-shifting; 3) the saturated model of age, simple information processing speed, complex information processing speed, memory, and set-shifting; 4) the optimized model of age, simple information processing speed, complex information processing speed, memory, and set-shifting. The results indicate that age is strongly related to the simple information processing speed, the complex information processing speed, and memory. The simple information processing speed mediated the effect of age on memory and partially mediated the effect of age on set-shifting. The simple information processing speed only partially mediated the effect of age on the complex information processing speed. The complex information processing speed mediated the effect of the simple information processing speed on set-shifting and partially mediated the effect of the simple information processing speed on memory.Suaugusiųjų amžius siejamas su informacijos apdorojimo greičio lėtėjimu ir daugelio kitų fluidinių gebėjimų (atmintis, psichinės veiklos perkėlimas) susilpnėjimu. Remiantis informacijos apdorojimo greičio teorija ir gausiais empiriniais įrodymais galima teigti, kad informacijos apdorojimo greitis yra amžiaus ir fluidinių gebėjimų ryšių mediatorius. Vis dėlto nėra aišku, ar mediacinis ryšys išlieka, jeigu atskiriamas paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greitis. Šiame straipsnyje aprašyto tyrimo tikslas – ištirti tiesioginius ir mediacinius ryšius tarp amžiaus, paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio, atminties ir psichinės veiklos perkėlimo. Tyrime dalyvavo 415 asmenų, kurių amžius – nuo 18 iki 84 metų (M = 39,05; SD = 18,34). Visi tyrimo dalyviai, naudodamiesi kompiuteriu, atliko vienuolika pažintinėms funkcijoms tirti skirtų užduočių. Užduotys suskirstytos į keturias grupes. Toks grupavimas pagrįstas patvirtinamąja faktorių analize (X2 = 83,035; df = 47; p = 0,001, RMSEA = 0,043; CFI = 0,973; TLI = 0,961). Tyrimo dalyviai taip pat užpildė klausimyną, kurį sudarė demografiniai klausimai apie šeiminę padėtį, darbą, lytį, kalbą, išsilavinimą ir amžių. Tiesiniai ir mediaciniai amžiaus ir pažintinių gebėjimų ryšiai įvertinti keturiais kelių analizės modeliais. Nustatyta, kad amžius stipriai susijęs su paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio lėtėjimu bei atminties prastėjimu. Paprastos informacijos apdorojimo greitis yra mediatorius, paaiškinantis amžiaus sąsają su atmintimi ir iš dalies – amžiaus sąsają su psichinės veiklos perkėlimu. Paprastos informacijos apdorojimo greitis tik iš dalies paaiškina amžiaus sąsają su sudėtingos informacijos apdorojimo greičiu. Sudėtingos informacijos apdorojimo greitis yra mediatorius, paaiškinantis paprastos informacijos apdorojimo greičio sąsają su psichinės veiklos perkėlimu ir iš dalies – sąsają su atmintimi
Teistų ir neteistų vyrų socialinės informacijos apdorojimas pateikiant greitą ir lėtą atsaką nevienareikšmiškose socialinėse situacijose
Get PDFThe social information processing (SIP) theory plays an important role in theoretical accounts of the social human behaviour. It provides significant advances in understanding social adjustment proposing that people, when faced with a social problem, engage in consecutive cognitive steps of information processing before enacting certain behaviour. However, the majority of studies include the research of children behaviour, and less is known regarding the SIP and social adjustment of adults. Besides, although there is a considerable evidence supporting the hypothesis that SIP is related to aggressive behaviour, this theory is criticized for its seemingly rational nature, and it is still not clear whether the structure proposed by the SIP model applies to the rational as well as the automatic behaviour when the social situation demands a rapid response. The aim of this study was to investigate the SIP patterns of adult male offenders and control group participants under different circumstances – when the social situation requires a rapid response and when there is time to rationally process the information. In total, 90 (57 convicted for various crimes and 33 – the control group) men aged 20 to 63 participated in the study. A structured interview was conducted after the participants had been presented with short video vignettes of the social interaction.The results showed significant differences between offenders and control group participants when recalling the social situations determining the goal the protagonist would set himself in the situation and evaluating a possible response of the protagonist. Moreover, when responding immediately, both offenders and the control group participants generated different answers as compared to those when providing reflective responses in each of the step of the SIP model. When responding immediately, a participant recalled less situational cues (p ≤ 0.05), and more of them were subjectively distorted (p ≤ 0.05), provided more hostile interpretations of the situation (p ≤ 0.05), and more often determined hostile goals for the protagonist. Besides, participants provided more hostile behaviour alternatives for the protagonist (p ≤ 0.05) and more often indicated that the protagonist was to choose a hostile way to react (p ≤ 0.05). The implications of these findings for the aggressive adult problem-solving behaviour are discussed.Socialinės informacijos apdorojimo (SIA) požiūriu žmogaus elgesį lemia jo kognityvi veikla – socialinės aplinkos stimulai aktyvina žmogaus kognityviuosius darinius ir procesus, o elgesys pasireiškia kaip informacijos apdorojimo rezultatas. Ši teorija plačiai naudojama siekiant paaiškinti nuo socialinių normų nukrypstantį elgesį. Tiesa, naudojantis SIA teorija daugiausia atliekami vaikų elgesio tyrimai, o duomenų apie suaugusiųjų socialinės informacijos apdorojimo ypatumus dar stokojama. Be to, nors teoriniai SIA modeliai gali paaiškinti asocialaus elgesio pasireiškimą ir turi nemažą empirinį pagrindimą, vis dar trūksta aiškaus supratimo, kaip vyksta informacijos apdorojimas pasireiškiant impulsyviam elgesiui, kai situacijoje tenka greitai reaguoti.Savo tyrime siekėme nustatyti suaugusių (20–63 metų), teistų už įvairius nusikaltimus (n = 57), ir neteistų (n = 33) vyrų socialinės informacijos apdorojimo ypatumus skirtingomis sąlygomis – kai nevienareikšmiška situacija reikalauja greito atsako ir kai tyrimo dalyviai turi laiko nuosekliai išanalizuoti informaciją.Rezultatai parodė, kad teistų ir neteistų vyrų atsakymai atgaminant matytas socialines situacijas, nurodant situacijos veikėjo siekiamus tikslus bei vertinant pasirinktą elgesį reikšmingai skiriasi. Be to, nustatyta, kad greitas socialinės informacijos apdorojimas, kai tyrimo dalyvis turi tuojau pat reaguoti, palyginti su lėtu (nuosekliu) apdorojimu, yra tendencingesnis kiekviename SIA etape: greito SIA metu tyrimo dalyviai atkūrė matytas situacijas ne taip detaliai ir dažniau subjektyviai (p ≤ 0,05) nei lėto; pateikė daugiau priešiškų situacijos interpretacijų (p ≤ 0,05) ir dažniau nurodė, kad veikėjas sieks priešiškų tikslų matytoje situacijoje (p ≤ 0,05). Taip pat greito SIA metu, palyginti su lėtu, tyrimo dalyviai pateikė reikšmingai daugiau priešiško elgesio alternatyvų ir dažniau nurodė, kad situacijos veikėjas pasirinks priešišką elgesį
Dvilypis informacijos apdorojimas: 1-ojo ir 2-ojo tipo procesų atskyrimas
Get PDFThe last decade marks the rapid development of dual process theories of higher cognition (Evans, 2007; Evans & Stanovich, 2013 a; 2013 b), i. e. defining the features of intuitive Type 1 and reflective Type 2 processing were separated from their typical correlates, the consensus regarding the use of terminology was reached, and empirical research stimulated the creation of various models of the dual process of conflict resolution. Nevertheless, there is still little knowledge about the general principles of operation of the intuitive Type 1 and the reflective Type 2 processing. Particularly little attention is directed towards the question of interaction between both kinds of processing and their manifestation in a given information processing cycle. The main reason behind this problem is of methodological nature. To date, there are very few methods that both can address this issue and do it in the ecologically valid manner. The most promising model to deal with the aforementioned problem is process dissociation (Jacoby, 1991; Lindsay & Jacoby, 1994), however its use has been thwarted due to the unfavourable historical circumstances. During the period of 1991/1994–2006, the use of the process dissociation method has no firm theoretical basis, because the main principles of dual process theories (and particularly default-interventionist model) were still under discussion, while during the period of 2007–2015, cognitive psychologists used a less ecologically valid form of process dissociation method, which dubiously presupposes the priority of Type 2 processing, although the default-interventionist model highlights the priority of Type 1 processing. This article examines the possibilities of applying the process dissociation method in the context of contemporary dual process theories of higher cognition. It is concluded that the combination of two methods (process dissociation and counterintuitive tasks) may serve as a promising universal research strategy to analyze and mathematically evaluate the interaction of the intuitive Type 1 and the reflective Type 2 processing. Pastarąjį dešimtmetį sparčiai plėtojama dvilypio informacijos apdorojimo samprata: esminiai intuityvaus (1-ojo tipo procesų) ir racionalaus (2-ojo tipo procesų) informacijos apdorojimo bruožai atskirti nuo nepagrindinių jų savybių, tikslinama terminija, atliekami empiriniai tyrimai ir siūlomi modeliai, vaizduojantys dvilypio informacijos apdorojimo ypatumus. Nepaisant to, vis dar mažai žinoma apie bendruosius intuityvaus ir racionalaus informacijos apdorojimo veikimo principus, konkrečiai – jų tarpusavio sąveiką ir santykinį pasireiškimą atskiruose informacijos apdorojimo cikluose.Straipsnyje nagrinėjamos matematinio dvilypio proceso atskyrimo metodo pritaikymo galimybės šiuolaikinės dvilypio informacijos apdorojimo sampratos kontekste. Pateikiama universali tyrimo strategija (sujungti matematinis dvilypio proceso atskyrimo ir netipiškų sprendimų reikalaujančių užduočių metodai), kuri leidžia tirti ir skaitine išraiška įvertinti intuityvaus ir racionalaus informacijos apdorojimo sąveiką specifinėmis aplinkybėmis
Pirmasis psichologas - Nobelio premijos laureatas
Get PDFInformation on D. Kahneman - the first psychologist to have been awarded the Nobel prize.Informacija apie D. Kanemaną - pirmąjį Nobelio premijos laureatą psichologą
Apie savižudybes rašančių žurnalistų požiūris į specialistų rekomendacijas bei jų laikytis palankūs ir nepalankūs veiksniai
Get PDFLithuania has one of the highest suicide rates in the world, but the issue hasn’t been properly addressed at the state level. Scientists have demonstrated that the inappropriate media portrayal of suicide can lead to imitative suicidal behavior. Specialists who understood the impact that the media reporting on suicide may cause have set up and started distributing recommendations for reporting on suicide. Recent findings show that the Lithuanian media has not yet developed the practice of responsible reporting on suicide, but there are signs that the situation is slowly improving (Eimontas, 2013). Studies from around the world show that there are several factors that contribute to the way reporters use and appreciate the guideliness for reporting on suicide. The purpose of the present study was to explore the attitudes towards suicide of the Lithuanian journalists who have written most about suicide during the years 2010 and 2011 and to identify both favourable and unfavourable factors for compliance with the guidelines.Methods. After analyzing 721 articles about suicide written in 2010–2011, we identified 50 journalists who covered the topic of suicide most often. The total of 12 reporters had been interviewed. Six of them were selected from those who have written the majority of articles about suicide (which did not conform to the guideliness) during the years 2010 and 2011. Six others were selected from the ones that have reported on suicide many times during the period, but their articles did conform to the guidelines. A thematic analysis was used to examine the data gathered during the interviews.Results. In this study, four out of 12 (33 percent) journalists who have written most often about suicide in 2010–2011 were not aware of the recommendations for reporting on suicide. The thematic analysis of the interviews with journalists has allowed to distinguish at least five factors that help to explain what factors influence whether journalists would use the guidelines when reporting on suicide. These factors are: personal characteristics of a journalist, journalists’ experience with suicide, knowledge about suicide, attitudes towards suicide, as well as guidelines and external influences (such as the editor, or the policy of the editorial office).Mokslininkai jau seniai yra įrodę, kad netinkamas savižudybės vaizdavimas žiniasklaidoje gali paskatinti imitacinį savižudišką elgesį. Suprasdami, kokį poveikį gali sukelti žiniasklaidos pateikiama informacija apie savižudybes, mokslininkai jau seniai parengė ir pradėjo platinti rekomendacijas rašantiems apie savižudybes. Šio tyrimo tikslas buvo atskleisti daugiausia apie savižudybes rašančių žurnalistų požiūrį į specialistų rekomendacijas rašantiems apie savižudybes ir veiksnius, kurie lemia, kaip straipsniuose bus pateikta savižudybė. Iš 12 tyrime dalyvavusių daugiausia 2010 ir 2011 metais savižudybės tema rašiusių žurnalistų 4 (33 proc.) nežinojo, kad yra tokios rekomendacijos rašantiems apie savižudybes. Interviu su žurnalistais teminė analizė leido išskirti bent 5 veiksnius, kurie galbūt lemia, ar rašant savižudybių tema vadovaujamasi specialistų rekomendacijomis: tai rekomendacijų žinomumas, požiūris į jas, asmeninės žurnalisto savybės, sąlytis su savižudybe ir išorinis poveikis
Verbalinių melo požymių atpažinimas rašytinėje ir žodinėje komunikacijoje
Get PDFThe ability to analyze verbal information (speech content) in order to identify lie is very important, especially in situations when a conversation is held without direct contact, or available only as a written text. In most cases, analysis of verbal lie cues is based on scientific research which analyses oral statements. There are not enough studies investigating the manifestation of verbal lie detection cues in written accounts. So, it is not clear if the methodology used for oral statements analysis can be applied to written accounts. Therefore, the aim of this study was to evaluate the manifestation of verbal lie detection cues (visual, sound, temporal, spatial details, and cognitive operations) in truthful and deceptive written and oral accounts.The participants of this study were 120 11-th and 12-th grade high school students (age, 17–19). All participants were shown a staged videotaped robbery. The participants were sorted into four groups according to their task to produce: deceptive oral, deceptive written, truthful oral, and truthful written stories. Truthful stories had to contain only the information that was shown in a videotape. Those who had to lie had to imagine that the robber was their friend and lied in order to help him. Two independed examinators encoded all stories based on a specially prepared methodology.The results showed that the manifestation of verbal lie cues differed not only according to the truthfulness of the story, but also according to the stories’ presentation form (oral or written). Truthful oral accounts contained more visual and temporal details and less cognitive operations than did deceptive oral accounts. Deceptive written accounts contained more sound details and more cognitive operations than truthful written accounts. A comparison of written and oral accounts showed that: 1) truthful oral accounts contained more sound details than did truthful written accounts, 2) deceptive written accounts contained more temporal details than did deceptive oral accounts. The manifestation of verbal lie cues was influenced by emotions and efforts to control emotions, behavior, and speech content: stronger emotions and efforts to control can increase the amount of verbal lie cues in oral and written statements. The results showed that the best predictors of lie (oral and written) were visual details and cognitive operations.Gebėjimas tinkamai analizuoti verbalinę informaciją (pasakojimo turinį), siekiant nustatyti melą, gali būti ypač svarbus, kai pokalbio metu asmuo nėra matomas arba turimas tik rašytinis tekstas. Siekiant palyginti mokslininkų išskiriamų verbalinių melo atpažinimo požymių pasireiškimą, kai teisinga ar melaginga istorija pasakojama žodžiu ir raštu, buvo apklausta 120 17–19 m. amžiaus moksleivių. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad verbalinių melo atpažinimo požymių pasireiškimas skiriasi ir priklauso ne tik nuo to, ar asmuo sako tiesą, ar meluoja, bet ir nuo pasakojimo formos (žodžiu ar raštu). Teisingose, palyginti su melagingomis, žodinėse istorijose daug dažniau minimos vizualios, laiko detalės ir daug rečiau – kognityvios operacijos. Melaginguose raštiškuose pasakojimuose, palyginti su teisingais, daug dažniau minimos garsinės detalės ir kognityvios operacijos. Žodžiu ir raštu pateiktų pasakojimų palyginimas atskleidė, kad: teisinguose žodiniuose pasakojimuose, palyginti su raštiškais, naudojama daug daugiau garsinių detalių; melaginguose raštiškuose, palyginti su žodiniais, pasakojimuose užfiksuota reikšmingai daugiau laiko detalių. Taip pat nustatyta, kad tyrimo metu jaustos stipresnės emocijos ir didesnės tyrimo dalyvio pastangos kontroliuoti emocijas, elgesį ar kalbos turinį, gali turėti reikšmės verbalinių melo požymių pasireiškimui