Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Nuteistųjų trauminės patirtys: traumai jautrios praktikos svarba bausmių vykdymo sistemoje
Full text linkResearch on traumatic experiences and post-traumatic stress within Lithuanian prisons has been scarcely conducted so far. International studies indicate a significantly higher prevalence of adverse childhood experiences and various mental health difficulties, including post-traumatic stress-related disorders, among the prison population compared to the general population. Furthermore, a connection has been observed between prolonged and repetitive childhood adversity and an increased risk of offending. Thus, existing empirical data support theoretical assumptions that adverse childhood experiences may play a significant etiological role in explaining dynamic risk factors. This, in turn, provides a foundation for the application of trauma-informed practice within the criminal justice system. The primary aim of this article is to highlight the need for trauma-informed practice, to introduce its conceptual framework, and to explore potential avenues for its implementation in the Lithuanian criminal justice system. The article concludes with recommendations grounded in research evidence and international best practice.Lietuvoje trauminės patirtys ir potrauminis stresas nuteistųjų populiacijoje dar menkai tiriami. Remiantis užsienio tyrimais, nuteistieji daugiau nei bendroji populiacija patiria ilgalaikių nepalankių vaikystės patirčių bei įvairių psichikos sveikatos sunkumų, tarp jų – ir su potrauminiu stresu susijusių sutrikimų. Taip pat aptinkama sąsajų tarp kompleksinių traumų vaikystėje ir nusikalstamo elgesio rizikos. Empiriniai duomenys leidžia daryti teorines prielaidas dėl ankstyvųjų trauminių patirčių etiologinės reikšmės, aiškinant dinaminius rizikos veiksnius, ir suteikia pagrindą traumai jautrios praktikos diegimui baudžiamosios justicijos sistemoje. Šio straipsnio tikslas yra pagrįsti traumai jautrios praktikos aktualumą, pristatyti jos sampratą ir aptarti įgyvendinimo galimybes Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje. Straipsnio pabaigoje pateikiamos tyrimais ir tarptautine gerąja praktika grindžiamos rekomendacijos
Jaunų žmonių (25–30 m.) kritinio mąstymo, išsilavinimo ir tikėjimo sąmokslo teorijomis sąveika
Full text linkThe goal of educational institutions (especially universities) is to foster critical thinking. However, with the rising popularity of social media and the rapid spread of unchecked information there, more and more people, especially young ones, are inclined to believe in conspiracy theories. This raises the question of whether university students are truly being taught critical thinking skills that would help combat misinformation. Therefore, this study attempts to analyze the interaction between education, critical thinking, and belief in conspiracy theories among young people (aged 25–30). The study involved 73 participants (M = 26.9; SD = 1.7). 36 have a university education (bachelor’s or master’s degree), 37 a nonuniversity education (secondary, secondary with professional qualification, or nonuniversity bachelor’s degree). Participants were provided with instruments to determine their level of belief in conspiracy theories and their critical thinking. The results show that critical thinking fully mediates the relationship between education and belief in conspiracy theories. Additionally, individuals with a university education have a higher level of critical thinking and are less likely to believe in conspiracy theories compared to those without a university education. Finally, a significant negative correlation was found between the critical thinking of young people and their belief in conspiracy theories.Švietimo įstaigų (ypač universitetų) tikslas – skatinti kritinį mąstymą. Vis dėlto, populiarėjant socialiniams tinklams ir ten greitai plintant nepatikrintai informacijai, vis daugiau žmonių, ypač jaunų, yra linkę tikėti sąmokslo teorijomis. Tai verčia susimąstyti apie tai, ar studentai universitetuose iš tiesų yra išmokomi kritinio mąstymo įgūdžių, kurie padėtų kovoti su dezinformacija. Tad šiame tyrime bandoma išanalizuoti jaunų žmonių (25–30 m.) išsilavinimo, kritinio mąstymo ir tikėjimo sąmokslo teorijomis sąveiką. Tyrimo dalyvių buvo 73 (M = 26,9; SD = 1,7), iš jų 36 turi universitetinį išsilavinimą (bakalauro arba magistro laipsnį), 37 – neuniversitetinį išsilavinimą (vidurinį, vidurinį su profesine kvalifikacija arba neuniversitetinį bakalauro laipsnį). Dalyviams pateikti įrankiai, leidžiantys nustatyti jų tikėjimo sąmokslo teorijomis ir kritinio mąstymo lygį. Rezultatai rodo, kad kritinis mąstymas visiškai medijuoja ryšį tarp išsilavinimo ir tikėjimo sąmokslo teorijomis. Be to, turinčių universitetinį išsilavinimą asmenų aukštesnis ir kritinio mąstymo lygis, taip pat jie mažiau tiki sąmokslo teorijomis nei neturintys universitetinio išsilavinimo. Galiausiai, nustatytas reikšmingas neigiamas jaunų žmonių kritinio mąstymo ir tikėjimo sąmokslo teorijomis ryšys
Paauglių ekologinio nerimo patirtys: kokybinė dviejų atvejų analizė
Full text linkPeople react to the ecological crisis with a range of emotions. The term ‘ecological anxiety’ is frequently mentioned in scientific literature, even though it lacks definition. It generally describes various forms of distress experienced in response to environmental degradation. In Lithuania, only a few scientific studies have so far explored the relationship between ecological crisis and mental health, and there is a particular lack of research on adolescents’ experiences and emotions regarding this issue. This qualitative analysis aims to ‘give voice’ to the experiences of two individuals of the late adolescence age period living in Lithuania who are anxious about ecological crisis. Participants respond to the crisis with a range of emotional and cognitive reactions, including feelings of guilt, helplessness, insecurity, low mood, and concentration issues. The ecological situation is closely related to their daily lives, plans, and relationships. The study’s findings align with tendencies observed in international research. This article could be helpful for mental health professionals working with adolescents and young people, as the prevalence of ecological anxiety is likely to increase, which means that more specialists will encounter this issue in their work. Į ekologinę krizę žmonės reaguoja įvairiais jausmais. Mokslinėje literatūroje dažnai aptinkama ekologinio nerimo sąvoka, kuriai kol kas trūksta apibrėžtumo, tačiau dažniausiai ji apibūdina įvairaus pobūdžio distresą, kurį patiria žmogus, reaguodamas į neigiamus aplinkos pokyčius. Lietuvoje kol kas yra tik pavienių mokslinių darbų, kurie gilinasi į ekologinės krizės ir žmonių psichikos sveikatos temą, ir trūksta paauglių patirčių, išgyvenimų tyrimų. Šia kokybine atvejų analize siekiama „įgarsinti“ dviejų Lietuvoje gyvenančių vyresniųjų paauglių, nerimaujančių dėl ekologinės krizės, patirtis. Į ekologinę krizę tyrimo dalyvės reaguoja įvairiu emociniu ir kognityviniu atsaku (kaltės, bejėgystės, nesaugumo ir kitais jausmais, suprastėjusia nuotaika, dėmesio koncentracijos pokyčiais). Dalyvių patirtyse ekologinė situacija yra glaudžiai susijusi su jų kasdienybe, santykiais ir ateities svarstymais. Tyrimo rezultatai yra panašūs į kitų šalių literatūroje aprašomų tyrimų rezultatus. Šis straipsnis gali būti naudingas psichikos sveikatos specialistams, dirbantiems su paaugliais ir jaunais žmonėmis, nes tikėtina, kad daugės žmonių, patiriančių ekologinį nerimą, dėl to vis daugiau specialistų susidurs su šia tema savo darbe
Ar sėkmingas senėjimas moderuoja ryšį tarp lėtinio skausmo ir depresiškumo?
Full text linkThis study investigated whether the relationship between chronic pain and depression in older adults can be moderated by successful aging, based on the SOC theory (Baltes & Baltes, 1990). Its participants included 106 individuals aged 65 to 93 (M = 72.12, SD = 6.39), of whom, 89.6% were female and 10.4% male. Chronic pain was assessed by using the Pain Intensity, Enjoyment of Life and General Activity Scale (Krebs et al., 2009), depression was measured by using the Geriatric Depression Scale (Sheikh & Yesavage, 1986), and successful aging was assessed by using the Selection, Optimization, and Compensation Questionnaire (Freund & Baltes, 2002; Segura-Camacho et al., 2018). A cross-sectional correlational design was applied by using correlational and moderation regression analyses. The results showed a positive association between chronic pain and depression. Notably, the compensation strategy moderated this relationship: if using the compensation strategy less frequently, greater chronic pain predicted higher depression, while using compensation strategy more frequently the relationship between chronic pain and depression weakened. These findings highlight the role of compensation in moderating the association between depression and chronic pain in older adults. Despite its limitations, the study contributes to a deeper understanding of opportunities for improving psychological support for older adults experiencing chronic pain.Šiame tyrime buvo nagrinėjama, ar ryšį tarp vyresnio amžiaus žmonių lėtinio skausmo ir depresiškumo gali moderuoti sėkmingas senėjimas, aiškinamas SOC teorija (Baltes & Baltes, 1990). Tyrime dalyvavo 106 asmenys, kurių amžius svyravo nuo 65 iki 93 metų (M = 72,12, SD = 6,39); 89,6 proc. sudarė moterys, 10,4 proc. – vyrai. Lėtiniam skausmui įvertinti buvo naudojamas Skausmo intensyvumo, mėgavimosi gyvenimu ir bendros veiklos klausimynas (Krebs et al., 2009), depresiškumui – Geriatrinė depresijos skalė, trumpoji versija (Sheikh & Yesavage, 1986), sėkmingam senėjimui – Selekcijos, optimizacijos ir kompensacijos klausimynas, trumpoji versija (Freund & Baltes, 2002; Segura-Camacho et al., 2018). Atliktas skerspjūvio koreliacinis tyrimas, taikyta koreliacinė bei moderacinė regresinė analizės. Tyrimo rezultatai atskleidė teigiamą ryšį tarp lėtinio skausmo ir depresijos. Gauta, kad kompensacijos strategija moderavo šį ryšį: rečiau naudojantis kompensacijos strategija, didesnis lėtinis skausmas nuspėjo didesnį depresiškumą, o naudojantis kompensacija dažniau – ryšys tarp lėtinio skausmo ir depresiškumo susilpnėjo. Šie rezultatai pabrėžia kompensacijos strategijos vaidmenį silpnesniam ryšiui tarp depresiškumo ir lėtinio skausmo vyresniame amžiuje. Nepaisant tam tikrų trūkumų, tyrimas prisideda prie gilesnio supratimo apie psichologinės pagalbos gerinimo galimybes vyresnio amžiaus žmonėms, patiriantiems lėtinį skausmą
Pirmą kartą mamomis tapusių moterų santykis su savo vaikais pirmaisiais metais: kokybinė naratyvo analizė
Full text linkThe mother-child relationship is fundamental to both the child’s development and the mother’s psychological well-being. How mothers experience this bond is shaped by a range of personal, social, and cultural factors. This study explores how first-time mothers experience their relationship with their child one year after birth, focusing on the narratives that shape their perceptions of motherhood. Eight women aged 27 to 39 participated in the study; at the time of data collection, their firstborn children were between 12 and 18 months old. A qualitative approach was employed, using semi-structured interviews and narrative analysis. In this study, narrative is understood as a personal account of experience, shaped by individual meaning-making and broader socio-cultural influences. Analysis revealed five central themes reflecting different aspects of maternal identity and the narrative sources shaping motherhood: (1) the development of the relationship from a specific point in time, (2) the personality and character of the child, (3) the changes after becoming a mother, (4) the importance of the support of those around you at the beginning of motherhood, and (5) being a good mother – accepting and loving the child unconditionally. The participants described motherhood as a transformative experience that reshaped their sense of identity, often involving joy, a sense of self-loss, and fusion with the child. The process of ‘becoming a mother’ was interpreted in various ways – from pregnancy to the moment the child first addressed them as a ‘mom’. The study also reflects diverse motherhood narratives: motherhood as fulfilment, as instinct, and as shaped by cultural ideals of the ‘good mother’. This study contributes to psychological literature by illuminating the interplay between personal maternal experiences and the broader social and cultural narratives that influence how motherhood is understood and lived.Mamos ir vaiko santykis yra pagrindas tolesnei vaiko raidai bei mamos psichologinei gerovei. Tai, kaip mamos išgyvena šį santykį, priklauso nuo įvairių asmeninių, socialinių ir kultūrinių veiksnių. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip pirmą kartą mamomis tapusios moterys išgyvena santykį su vaiku praėjus metams nuo jo gimimo, susitelkiant į naratyvus, formuojančius jų požiūrį į motinystę. Tyrime dalyvavo 8 moterys (27–39 metų), kurių pirmagimiams tyrimo metu buvo 12–18 mėnesių. Tyrimas atliktas taikant kokybinių pusiau struktūruotų interviu metodą ir naratyvo analizę. Naratyvas šiame tyrime suprantamas kaip asmeninių patirčių pateikimas, kuris formuojamas tiek individualių požiūrių, tiek platesnių socialinių ir kultūrinių veiksnių. Analizuojant duomenis išskirtos penkios temos, kurios reprezentuoja jaunų mamų tapatybės aspektus ir naratyvų, formuojančių motinystės suvokimą, šaltinius: 1) santykio vystymasis nuo tam tikro konkretaus momento; 2) vaiko asmenybė ir charakteris; 3) pokyčiai tapus mama; 4) aplinkinių palaikymo svarba motinystės pradžioje; 5) buvimas gera mama – besąlyginis vaiko priėmimas ir meilė. Tyrimo dalyvės sakė, kad motinystės patirtis yra reikšmingas jų gyvenimo įvykis, sukeliantis tapatybės kaitą, susijusią su džiaugsmu, savęs praradimo jausmu ir susiliejimu su vaiku. „Tapimo mama“ patirtis buvo suvokiama skirtingai – nuo nėštumo laikotarpio iki momento, kai vaikas pirmą kartą pavadino moterį „mama“. Rezultatuose išryškėjo įvairūs motinystės naratyvai: motinystė kaip pilnatvė, kaip instinktas ir visuomenėje kuriamas „geros mamos“ įvaizdis. Tyrimas papildo psichologinę literatūrą apie motinystės patirtis, pabrėždamas glaudų ryšį tarp jaunų motinų individualių išgyvenimų ir platesnių socialinių bei kultūrinių motinystės naratyvų
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkių kolektyvinės monografijos „Mokytojų galia: klestėti, ne tik išgyventi“ Recenzija
Full text link-
Nerimo dėl senėjimo sąsajos su kūno sudaiktinimu
Full text linkWhile aging is a natural and inevitable phenomenon, aging anxiety remains an under-researched aspect of the aging experience. The individual’s tendency to objectify one’s body might be related to more anxiety about the aging process. In this study, we aimed to explore how aging anxiety is related to body objectification. A total sample of 525 participants, ranging in age from 18 to 82, was included in the study. Correlational and regression analyses revealed a link between aging anxiety and body objectification. Body objectification dimensions, as well as worse subjective health, were significant predictors of the overall aging anxiety and most of its dimensions. Gender and not having children were also significant predictors for some of the aging anxiety dimensions.Nors senėjimas yra natūralus ir neišvengiamas reiškinys, nerimas dėl jo yra nepakankamai ištirtas šio proceso aspektas. Asmens polinkis sudaiktinti savo kūną gali būti susijęs su didesniu nerimu dėl senėjimo proceso. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti, kaip nerimas dėl senėjimo yra susijęs su kūno sudaiktinimu – kūno stebėjimu ir gėda dėl kūno. Tyrime dalyvavo 525 dalyviai, kurių amžius buvo nuo 18 iki 82 metų. Koreliacijos ir regresijos analizės atskleidė ryšį tarp nerimo dėl senėjimo ir kūno sudaiktinimo. Kūno sudaiktinimo dimensijos, taip pat prasčiau vertinama sveikata buvo reikšmingi nerimo dėl senėjimo ir daugumos nerimo dėl senėjimo dimensijų prognostiniai veiksniai. Lytis ir vaikų neturėjimas taip pat buvo reikšmingi kai kurių nerimo dėl senėjimo dimensijų prognostiniai veiksniai
Priklausomybės nuo maisto skalės YFAS 2.0 psichometriniai rodikliai
Full text linkFood addiction is uncontrolled eating which causes emotional and physical difficulties or impairments in important areas of life. This kind of eating resembles other substance use disorders in its behavioral expression and neurobiological mechanisms. In foreign countries, the most popular tool for assessing this problem is the Yale Food Addiction Scale 2.0 (abbreviated as YFAS 2.0) based on the diagnostic criteria for substance use disorder in DSM-5. This study aimed to test the structure of the Lithuanian version of the YFAS 2.0 version and evaluate its psychometric parameters. 383 subjects (65% female) participated in the survey. The study revealed that the Lithuanian version of the YFAS 2.0 scale demonstrated excellent internal consistency. Confirmatory factor analysis (CFA) for one-factor and two-factor models confirmed the original one-factor structure. 8.3% of the participants reached the diagnostic threshold for food addiction, according to the YFAS 2.0 results. In addition, YFAS 2.0 scores were positively correlated with the body mass index (BMI) and a poorer diet quality as measured by the Short Dietary Fat and Sugar Questionnaire (DFS). Thus, it has been established that the Lithuanian YFAS 2.0 version has good psychometric properties and can be applied in food addiction research.Priklausomybė nuo maisto yra nekontroliuojamas valgymas, dėl kurio kyla emocinių ir fizinių sunkumų arba sutrikimų svarbiose gyvenimo srityse. Toks elgesys ir jo neurobiologiniai mechanizmai primena kitas priklausomybes. Užsienio šalyse populiariausias įrankis šios problemos vertinimui – Jeilio priklausomybės nuo maisto skalė, antra versija (Yale Food Addiction Scale 2.0, YFAS 2.0), paremta DSM-5 priklausomybės kriterijais. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas – patikrinti lietuviškos YFAS 2.0 versijos struktūrą ir įvertinti jos psichometrinius rodiklius. Apklausoje dalyvavo 383 tiriamieji (65 % – moterys). Tyrimas atskleidė, kad lietuviška YFAS 2.0 skalė pasižymi puikiu vidiniu suderintumu. Patvirtinamoji faktorių analizė (CFA) vieno faktoriaus ir dviejų faktorių modeliams patvirtino originalią vieno faktoriaus skalės struktūrą. 8,3 % dalyvių, remiantis YFAS 2.0 įverčiais, pasiekė priklausomybės nuo maisto diagnostinę ribą. Be to, YFAS 2.0 įverčiai teigiamai koreliavo su kūno masės indeksu (KMI) ir prastesne mitybos kokybe, matuota Trumpu maistinių riebalų ir pridėtinio cukraus klausimynu (Dietary Fat and Sugar Questionnaire, DFS). Taigi lietuviškoji skalė pasižymi geromis psichometrinėmis savybėmis ir gali būti taikoma vykdant priklausomybės nuo maisto tyrimus
START:AV taikymas laisvės atėmimo bausmę atliekančių jaunų suaugusiųjų imtyje: psichometrinių charakteristikų ir konvergentinio validumo tikrinimas
Full text linkIn the penitentiary system, criminal risk assessment aids in tailoring the resocialization process and informs decisions about detention conditions and eligibility for conditional release. Risk assessment instruments such as START:AV facilitate both the identification of the risk level and the planning of targeted interventions. The final judgment about the risk is based on the analysis of risk and protective factors, which differ by age, leading to the implementation of separate assessment instruments for adolescents and adults. The transition from adolescence to adulthood does not occur with the 18th birthday; therefore, there is an increasing emphasis on extending correctional measures applied to adolescents up to the age of 24. The aim of the study is to examine the psychometric characteristics and convergent validity of START:AV, designed for adolescents, in a sample of male offenders aged 18 to 23. The study involved 99 young individuals incarcerated in four prisons in Lithuania. Negative correlations found between START:AV strengths and vulnerabilities align with the findings of other studies and support the assumption that although they are related, yet, they remain distinct constructs. The Achenbach System of Empirically Based Assessment (ASEBA) Adult Self-Report (ASR) was used to assess the convergent validity of START:AV. The results confirmed that START:AV may be applicable for assessing the risk of adverse outcomes in incarcerated adults aged 18–23. Further studies on its predictive validity in the sample of emerging adults would be necessary to substantiate the practical utility of this instrument.Bausmių vykdymo sistemoje nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas padeda individualizuoti resocializacijos procesą, priimti sprendimus dėl kalinimo sąlygų ir nuteistojo lygtinio paleidimo į laisvę. Rizikos vertinimo instrumentai, tokie kaip START:AV, leidžia ne tik nustatyti rizikos lygį, bet ir efektyviai planuoti korekcines intervencijas. Rizikos ir apsauginiai veiksniai, kurių analize yra paremti rizikos vertinimo instrumentai, skiriasi – priklauso nuo amžiaus, todėl yra atskiri instrumentai, skirti paaugliams ir suaugusiesiems. Perėjimas iš paauglystės į suaugusiojo amžių neįvyksta sulig 18-uoju gimtadieniu, todėl vis labiau akcentuojama, kad bausmių vykdymo ypatumai, taikomi nepilnamečiams, turėtų būti pratęsti iki 24 metų amžiaus. Tyrimo tikslas – įvertinti paaugliams skirto START:AV psichometrines charakteristikas ir konvergentinį validumą 18–23 metų amžiaus nuteistųjų vyrų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, imtyje. Tyrime dalyvavo 99 jaunuoliai, bausmę atliekantys keturiuose Lietuvos kalėjimuose. Neigiamos tarpusavio koreliacijos tarp START:AV stiprybių ir sunkumų atitinka kitų tyrimų rezultatus ir patvirtina prielaidą, kad jie yra susiję, tačiau ne tapatūs konstruktai. START:AV konvergentiniam validumui patikrinti buvo naudojamas Achenbacho empiriškai pagrįsto vertinimo sistemos ASEBA paties suaugusiojo pildomas klausimynas (ASR). Nustatytos reikšmingos koreliacijos tarp START:AV vertinimų ir ASR adaptyvaus funkcionavimo, internalių ir eksternalių sunkumų. Gauti rezultatai rodo, kad START:AV gali būti tinkamas laisvės atėmimo bausmę atliekančių 18–23 metų vyrų neigiamų pasekmių rizikai vertinti. Siekiant pagrįsti START:AV praktinį naudingumą, būtų reikalingi prognostinio validumo tyrimai jaunų suaugusiųjų imtyje