Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greitis
No full textGeneral information processing speed (IPS) impairment is a feature of many clinical conditions. Biological underpinnings of this impairment are being explored extensively. However, less attention has been paid to the fact that simple and complex IPS impairment might be analysed separately. The overall purpose of this paper was to analyse the role of simple and complex IPS in mental disorders. Three clinical groups were compared to healthy controls (N = 381): persons with self-reported history of mental disorder (N = 33), persons being treated for mild-moderate (F10-F99, except F20-F29) mental disorder (N = 35), and persons who were being treated for severe (F20-F29) mental disorder (N = 33). Neuropsychological battery of eleven computer administered tasks was used in order to measure simple IPS, complex IPS, memory, and set-shifting. Additionally, health-related and demographic information was collected. Participants in clinical groups reported poorer health on all measured variables, especially the group of persons who were being treated for severe mental disorder. ANOVA tests indicated that there were significant differences between compared groups on all cognitive domains. These differences were most pronounced in simple and complex IPS domains. Evidence is also provided that these differences are not due to demographic features of the sample, or even inter-correlations with memory andset-shifting abilities. Furthermore, a pattern of proportions of clinically significant cognitive deficits in mixed clinical sample (N = 101) versus control group of simple IPS and complex IPS suggests that measuring these cognitive domains might be beneficial both in research and in clinical practice.Informacijos apdorojimo greičio sutrikimai yra būdingas daugelio psichikos sveikatos sutrikimų elementas. Šiuo metu plačiai nagrinėjami biologiniai informacijos apdorojimo greičio mechanizmai. Kita vertus, informacijos apdorojimo greitis, kaip dvilypis konstruktas, susidedantis iš paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio komponentų, vis dar menkai suprastas. Šiuo tyrimu siekta atskleisti paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greitį kaip psichikos sutrikimo žymenį. Taip pat keltas uždavinys išanalizuoti grupių skirtumus pagal tokius kintamuosius kaip lytis, amžius, išsimokslinimas ir gimtoji kalba; nustatyti atminties bei psichinės veiklos perkėlimo gebėjimų įtaką paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio sąsajai su psichikos sutrikimais; ištirti kliniškai svarbių paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio sutrikimų proporcijas įvairialypėje klinikinėje ir kontrolinėje grupėse. Tyrime iš viso dalyvavo 482 asmenys. Tirtos keturios grupės: sveikų suaugusiųjų (N = 381), asmenų, savistatos būdu nurodžiusių psichikos sveikatos sutrikimo diagnozę (N = 33), asmenų, kuriems diagnozuotas lengvas ar vidutinio sunkumo psichikos sveikatos sutrikimas (F10-F99, išskyrus F20-F29) (N = 35), asmenų, kuriems diagnozuotas sunkus psichikos sveikatos sutrikimas (F20-F29) (N = 33). Visi tyrimo dalyviai, naudodamiesi kompiuteriu, atliko vienuolika pažintinėms funkcijoms tirti skirtų užduočių, atsakė į demografinius ir su sveikata susijusius klausimus. Gauti rezultatai atskleidžia psichikos sveikatos sutrikimų turinčiųjų ir neturinčiųjų grupių skirtumus, kurie ypač ryškūs lyginant paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greitį. Lytis, amžius, išsimokslinimas ir gimtoji kalba neturėjo įtakos tarpgrupinių pažintinių gebėjimų skirtumų statistiniam reikšmingumui. Kontroliuojant atminties ir psichinės veiklos perkėlimo gebėjimus paaiškėjo, kad grupių paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greitis skyrėsi, nors sumažėjo efekto dydis. Kliniškai svarbių paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio sutrikimų proporcijos sudėtinėje klinikinėje grupėje ir kontrolinėje grupėje leidžia kelti prielaidas, kad paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio gebėjimų matavimo pritaikomumas yra skirtingas
Keturmečių miego sunkumus prognozuojantys veiksniai: vaikų temperamento, motinų elgesio ir miegojimo tvarkos svarba
Get PDFChildren’s sleep problems are widely investigated, but questions about the longitudinal effects of child’s temperament and parenting strategies as well as sleep hygiene and regime in preschool age still remain not clearly answered. This study aimed to analyse whether and how a four-year-old’s sleep problems relate to children’s temperament traits and mothers’ coping with children’s negative emotions, as well as whether sleep problems could be explained by children’s sleep regime assessed one year ago. Data about 162 children collected during the outgoing longitudinal study on early development of self-regulation were used in this study. Mothers reported their strategies on Coping with Children’s Negative Emotions Scale – CCNES (Fabes, Eisenberg, Bernzweig, 1990), answered questions about child’s sleep regime, and evaluated child’s temperament with Children’s Behaviour Questionnaire Short Form (Rothbart, Ahadi, Hershey, & Fisher, 2001) when children were 3-year-old. The children’s sleep problems were assessed using the Child Behaviour Checklist (CBCL/1½-5) at age four-year-old. Results showed a positive relationship between children’s sleep problems and negative emotionality. The sleeping place (e.g., sleeping with parents or separately) was not found as a significant factor, however, the regularity of sleep/wake time (stable sleep regime) was revealed as important. Pre-schoolers who had no regular sleeping regime at age three had higher sleep problem scores after one year. Negative emotionality related to sleep problems. Results of regression analysis revealed that neither regular sleep/wake regime, nor negative emotionality significantly predicted sleep problems. Finally, regular sleep/wake regime was not revealed as a mediator between the negative emotionality and sleep problems in pre-school age. On the one hand, these results suggest that the importance of temperament for the sleep problems could be less provident in pre-school age than in infancy. On the other hand, the pattern as well as reasons for sleep problems could change dramatically in pre-school age. Thus, developmental interactions of sleep problems, sleep regime, parenting behaviours and child’s temperament – especially reactivity and regulation – should be further studied more comprehensively.Šiame straipsnyje aprašomame tyrime analizuota, kaip su keturmečių miego sunkumais sąveikauja vaikų temperamento bruožai ir prieš metus vertintos motinų elgesio su vaikais strategijos, kartu analizuota miego tvarkos pastovumo reikšmė. Analizuojami 162 vaikų ir jų motinų, dalyvavusių tęstiniame ankstyvosios savireguliacijos raidos tyrime, duomenys. Informacija rinkta dviem etapais: kai vaikams buvo treji metai, jų motinos pildė Vaiko raidos ir socialinės aplinkos klausimyną, Vaiko elgesio klausimyno trumpąją formą (CBQ-SF), Tėvų strategijų vaikų neigiamų emocijų atžvilgiu klausimyną (CCNES), o kai buvo ketveri – Vaikų elgesio aprašą (CBCL/1 1/2-5). Tyrimo rezultatai atskleidė vaikų miego sunkumų ir neigiamo emocingumo ryšį. Kiti temperamento bruožai (valinga kontrolė bei ekstraversija) ir motinų elgesio strategijos nebuvo susiję su miego sunkumais. Nors miegojimo vietos vaidmuo nepasirodė svarbus, išryškėjo miego tvarkos pastovumo reikšmė – daugiau miego sunkumų turėjo keturmečiai, kurių miego tvarka prieš metus nebuvo pastovi. Tačiau numatant keturmečių miego sunkumus prieš metus vertintas miego tvarkos pastovumas ir neigiamas emocingumas neišryškėjo kaip reikšmingi veiksniai. Miego tvarkos pastovumas neatsiskleidė ir kaip tarpininkaujantis veiksnys, tai yra jis panašiai svarbus ir didesnio neigiamo emocingumo, ir mažesnio neigiamo emocingumo ikimokyklinio amžiaus vaikų miego sunkumams atsirasti
Psichologinė nepilnamečių nusikaltėlių tipologija buržuazinėje Lietuvoje
No full text1. The so called progressive method of student division was used in juvenile education institutions in bourgeois Lithuania. Juvenile offenders in these institutions were divided into “free”, “supervized”, and “correctional” groups according to behavior. The new juvenile offenders were first assigned to "supervized" group and later to the “free” group, in which they had almost full freedom. They got later out to freedom from the “free” group. The head of Pedagogics Department in Kaunas University J. Vabalas-Gudaitis questioned the relevance of such system, and proposed to replace it with type classification based on psychological features. He called his new typology the “synergotypical classification of offenders” and published it in the journal “Forensic manual”. 2. J. Vabalas-Gudaitis typology consisted of three types of offenders: I. Mental – associative type II. Emotional – associative type III. Peripheral – associative type 3. The proposed classification of Professor J. Vabalas-Gudaitis was introduced into one of juvenile education institutions in Kalnaberze. Since every type needed different kind of work, the offenders were divided into three groups. Educations assigned to different groups had to behave themselves in accordance to group psychological features. In order to carry out psychological research and collect corresponding data, a separate group with an assigned educator was formed. Juvenile offenders were initially assigned into this group; dominating character features were determined, personal file was started, medical investigation was carried out by a doctor and the offender was assigned to a corresponding group. The initial assigning was not accurate at all times and sometimes the juvenile offenders must have been transferred into the other group. 4. The treatment methods were used according to the psychological types: in mental – associative group the attention was focused on the development of feelings of honor and worth; in emotional – associative group – to the ability of self-control, temper, and self-restraint. The program efficacy was reduced by the wide spectrum of the age of offenders: juvenile offenders in Kalnaberze educational institution was from 10 to 14 years of age.1. Nepilnamečių auklėjimo įstaigose buržuazinėje Lietuvoje buvo taikomas taip vadinamas progresyvaus auklėtinių padalijimo metodas. Nepilnamečiai nusikaltėliai šiose įstaigose pagal elgesį buvo skirstomi į „laisvų“, „prižiūrimų“ ir „pataisos“ grupes. Nauji nepilnamečiai nusikaltėliai pirmiausia patekdavo į „pataisos“ grupę, iš jos už gerą elgesį „prižiūrimų“, o vėliau į paskutiniąją, kuri turėjo jau beveik pilną laisvą. Iš „laisvos“ grupės vėliau išeidavo į laisvę. Kauno universiteto pedagogikos katedros vedėjas J. Vabalas – Gudaitis kėlė klausimą apie tokios sistemos tinkamumą, ir pasiūlė ją pakeisti tipų klasifikaciją, grįsta psichologiniais ypatumais. Jis savo tipologiją pavadino „sinergotipine nusikaltėlių klasifikaciją: ir ją publikavo žurnale „Kriminalistikos žinynas“. 2. J. Vabalo – Gudaičio tipologijoje buvo trys nusikaltėlių tipai: I. Mentalinis – asociacinis tipas II. Emocinis – asociacinis tipas III. Periferinis – asociacinis tipas. Prof. J. Vabalo – Gudaičio pasiūlyta klasifikacija buvo įgyvendinta vienoje iš nepilnamečių auklėjimo įstaigų, būtent – Kalnaberžės. Kadangi su kiekvienu tipu reikėjo dirbti skirtingai, Kadangi su kiekvienu tipu reikėjo dirbti skirtingai, auklėjamieji buvo padalinti į tris grupes. Auklėtojai, priskirti kiekvienai grupei, turėjo su ja elgtis atitinkamai tos grupės psichologinėms ypatybėms. Siekiant atlikti psichologinį tyrimą ir surinkti atitinkamą medžiagą, buvo sukurta atskira grupė, kuriai taip pat priskirtas pedagogas. Nepilnamečiai nusikaltėliai patekdavo į šią grupę, joje būdavo nustatomi dominuojantys jų charakterio ypatumai, apiforminama asmeninė byla, atliekama kartu su gydytoju medicininė apžiūra ir paskiriamas į atitinkamą grupę. Ne visada pirminis priskyrimas buvo tikslus ir kartais nepilnamečiai nusikaltėliai būdavo pervedami į kitą grupę. 4. Pagal psichologinį tipą buvo taikomos ir poveikio priemonės: mentalinėje – asociacinėje grupėje dėmesys buvo skiriamas garbės ir vertės jausmo ugdymui; emocinėje – asociacinėje grupėje – gebėjimui valdyti save, šaltumo ir susivaldymo. Programos efektyvumą mažino platus auklėjamųjų amžiaus spektras: Kalnaberžės auklėjimo įstaigoje nepilnamečiai nusikaltėliai buvo 10 – 14 metų amžiaus
Socialinių normų panaudojimas skatinant tvarią elgseną: metaanalizė
No full textThe aim of this study is to evaluate the effectiveness of using social norms to promote sustainable behaviour. To achieve this aim, a meta-analysis was conducted. Studies published in peer reviewed journals after 1990 that experimentally tested the effectiveness of social norms in promoting sustainable behaviour were included in the analysis. No distinction was made among various populations when selecting studies. Random-effects models were used to calculate the pooled effect sizes. It was found, that social norms can be effectively used in promoting sustainable behaviour (d = 0.35, 95% CI [0.13, 0.57]), the effect is highest in cases that imitate real-life situations (d = 0.52, 95% CI [0.38, 0.65]), and remains significant when comparing normative interventions against alternative appeals that are aimed at promoting sustainable behaviour (d = 0.18, 95% CI [0.03, 0.32]). The article concludes that normative interventions are an effective way of promoting sustainable behaviour. Those who are engaged in promoting sustainable behaviour should strongly consider using social norms as a means to their goals as it is an effective and evidence-based way of promoting desired behaviour.Šio tyrimo tikslas yra įvertinti socialinių normų efektyvumą skatinant tvarią elgseną. Tikslui pasiekti atlikta metaanalizė. Į analizę buvo įtraukti nuo 1990 metų recenzuojamuose žurnaluose išspausdintuose straipsniuose aprašyti eksperimentiniai tyrimai, kuriuose tvari elgsena skatinta pasitelkiant socialines normas. Renkant tyrimus analizei, nebuvo išskiriamos jokios populiacijos. Bendriems efekto dydžiams apskaičiuoti naudoti atsitiktinių efektų modeliai. Aptikta, kad socialinės normos gali būti sėkmingai panaudotos tvariai elgsenai paskatinti (d = 0,35, 95 proc. CI [0,13, 0,57]), jų efektyvumas didžiausias tada, kai jos naudojamos kasdienėse situacijose (d = 0,52, 95 proc. CI [0,38, 0,65]), taip pat normomis pagrįstos intervencijos yra efektyvesnės, nei alternatyvūs kreipimaisi, skirti paskatinti tvarią elgseną (d = 0,18, 95 proc. CI [0,03, 0,32]). Daroma išvada, kad socialinėmis normomis pagrįstos intervencijos efektyviai skatina tvarią elgseną. Siekiant paskatinti tvarią elgseną, ypač rekomenduojama kaip įrankį pasitelkti socialines normas, nes socialinių normų naudojimas yra įrodymais pagrįstas ir efektyvus būdas paskatinti norimą elgseną
Apatinių galūnių amputaciją patyrusių vyrų taikomų įveikos strategijų sąsaja su patiriamais potrauminio streso sutrikimo simptomais
Get PDFLower limb amputation is a traumatic event that often leads to a post-traumatic stress disorder (PTSD) and the experience of its symptoms. One of the factors that may help to reduce exposure of the disorder and its symptoms is adequate stress management. The aim of the study was to examine associations between posttraumatic stress disorder (PTSD) symptoms and coping strategies (social support, problem solving, avoidance, emotional discharge) among men with lower limb amputation.In this research, 92 men who suffered a lower limb amputation were examined. Two questionnaires were used in the study: 1. Coping with stress questionnaire, which is used to measure coping strategies (Valickas, Želvienė ir Grakauskas, 2010). This questionnaire measures emotional discharge, problem solving, social support and avoidance coping strategies. 2. The Impact of Event Scale-Revised (IES-R) is used to measure PTSD symptoms (Weis & Marmar, 1997, Lithuanian version Kazlauskas et al., 2006). PTSD symptoms are invasion, increased arousal and avoidance. Also, demographic questions were included in the research instrument. All respondents were interviewed in rehabilitation centres where they were getting medical care at that moment.In the beginning of the research, it was expected that the problem solving and social support coping strategies will predict lower amount of PTSD symptoms and avoidance, emotional discharge coping strategies will predict higher amount of PTSD symptoms. The results showed that emotional discharge coping strategy predict higher overall PTSD. Also, it was revealed that PTSD were predicted not only by a more frequent use of emotional discharge coping strategy, but also by older age. Other statistically significant relationships were not found.Apatinių galūnių amputacija yra trauminis įvykis, dėl kurio neretai patiriamas potrauminio streso sutrikimas ir jo simptomai. Vienas veiksnių, kuris gali padėti sumažinti patiriamą sutrikimą ir jo simptomus, yra adekvatus streso valdymas. Tyrimo tikslas buvo ištirti vyrų įveikos strategijų (socialinės paramos, problemų sprendimo, vengimo, emocinės iškrovos) sąsajas su jų patiriamais potrauminio streso sutrikimo simptomais. Tyrime dalyvavo 92 vyrai, nuo 32 iki 82 metų amžiaus, patyrę apatinių galūnių amputaciją. Respondentai pildė klausimyną, kuriame buvo pateikiami klausimai apie patiriamus potrauminio streso sutrikimo simptomus (Weis & Marmar, 1997, lietuviška versija Kazlauskas ir Gailienė, 2005) ir taikomas streso įveikos strategijas (Valickas, Želvienė ir Grakauskas, 2010). Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrų dažniau taikoma emocinės iškrovos įveikos strategija ir vyresnis amžius susiję su didesniu bendru potrauminio streso sutrikimo simptomų išreikštumu
Inovatyvus elgesys darbe: kai kurie psichometriniai lietuviškojo klausimyno rodikliai
Get PDFEmployee behaviour which expresses developing, adopting, and implementing new ideas for products and work methods, or, in other words – creates innovations, is especially important for contemporary organisations. Due to innovations, they successfully compete in the market, solve problems inside the organisations, improve work methods, etc. In general, employee innovative work behaviour is crucial for organisational effectiveness and competitive advantage (Van de Ven, 1986; Janssen, Van de Vliert, & West, 2004; Yuan & Woodman, 2010). Innovative behaviour, according to Janssen (2000) is defined as “...the intentional creation, introduction and application of new ideas within a work role, group or organisation, in order to benefit role performance, the group, or the organisation” (p. 288). This type of behaviour is a widely internationally studied phenomenon, several theoretical models of its structure and empirical research instruments are presented in the scientific literature (e.g., Scott & Bruce, 1994; Janssen, 2000; Farr & Tran, 2008; De Jong & Den Hartog, 2010; Messmann & Mulder, 2012). However, studies in Lithuania are at the very preliminary stage and one of the reasons is that there is no adapted reliable and valid instrument. Therefore, the aims of this study were: (1) to develop the Lithuanian multidimensional instrument to measure employee innovative work behaviour and (2) to assess some psychometric characteristics of a new questionnaire. At the first stage of scale development, an integrated approach based on the comprehensive analysis of existing models and methods was used to establish the main forms (dimensions) of innovative work behaviour and items related to every form of innovative behaviour. The list consisting of 92 items was prepared for the further analysis. A part of the items was eliminated after the extensive analysis by experts (psychologists) and a questionnaire consisting of 29 items was finalized for this empirical study. To evaluate the validity of the questionnaire, the following scales were also included in the study: initiative (Frese, Kring, Soose, & Zempel, 1996), pro-change behaviours (Giangreco & Peccei, 2005), routine seeking and short-term thinking (Oreg, 2003), pessimism (Wanous, Reichers, & Austin, 2000) and also the widely used unidimensional Scott & Bruce (1994) innovative behaviour scale. A cross-sectional study was carried out in the sample of 283 employees from Lithuanian state and business organisations. The participants’ average age was 34 years, the majority (84 %) had university education, 75 % were women, the average tenure was 6 years, 77 % were working in the subordinate’s position and 56 % were from business organisations. The results of the study have revealed that the Lithuanian Innovative Work Behaviour Questionnaire (LIWBQ) has a high internal reliability (Cronbach α = 0.938) and consists of five factors that were extracted using the exploratory factor analysis: Interest in innovations, Idea exploration and generation, Idea testing and evaluation, Idea promotion, and Idea implementation. The scales’ Cronbach α varies from 0.744 to 0.892. The validity of the instrument was confirmed by positive inter-correlations (p < 0.01) between the LIWBQ and its dimensions and similar constructs (initiative and pro-change behaviours) and also negative correlations with constructs of the opposite meaning: routine seeking, short-term thinking and pessimism. Scores of all dimensions and the whole score also positively correlated with the Scott & Bruce (1994) innovative behaviour scale. Based on the results of exploratory factor analysis and correlations, the construct, convergent and discriminant validity of LIWBQ and its five dimensions were confirmed. In conclusion, it could be stated that Lithuanian Innovative Work Behaviour Questionnaire is a new research tool which meets the main requirements of validity and reliability for the use in research and practice and for further research. Study limitations, directions for the future research and practical implications are discussed.Inovatyvus elgesys darbe apibūdinamas kaip naujų idėjų kūrimas ir įgyvendinimas, siekiant išspręsti tam tikrą problemą ar pagerinti esamą padėtį kuriame nors organizacijos padalinių. Šiuolaikinėse organizacijose ne tik siekiama į šiuos procesus įtraukti darbuotojus, kai diegiamos atskiros inovacijos, bet ir skatinamas aktyvus jų dalyvavimas nuolat tobulinant darbo procesus ir inicijuojant naujoves. Straipsnyje pristatomas Lietuvos organizacijų darbuotojų inovatyvaus elgesio darbe tyrimas, kurio pagrindinis tikslas – parengti lietuvišką inovatyvaus elgesio darbe vertinimo klausimyną ir pagrįsti kai kuriuos jo psichometrinius rodiklius. Tyrime dalyvavo 283 įvairių organizacijų darbuotojai, metodas – anketinė apklausa, o į tyrimo anketą buvo įtrauktas lietuviškas inovatyvaus elgesio darbe klausimynas ir jo validumui tikrinti parinktos skalės. Remiantis gautais rezultatais galima nurodyti penkias pagrindines inovatyvaus elgesio darbe formas: domėjimasis naujovėmis, idėjų tyrimas ir kūrimas, idėjų išbandymas ir įvertinimas, paramos siekimas ir idėjų įgyvendinimas. Klausimynas atitinka psichometrinėms charakteristikoms keliamus reikalavimus, jo struktūra apima pagrindines užsienio autorių modeliuose aprašytas inovatyvaus elgesio darbe dimensijas (idėjų kūrimą, rėmimą ir įgyvendinimą), taip pat jas papildo domėjimosi naujovėmis ir idėjų išbandymo bei įvertinimo dimensijomis
Lyties veiksnys asmens santykyje su autoritetais: kokybinė subjektyvaus patyrimo analizė
Get PDFAn experience of a relationship to authority, which we understand as a person or institution superior in its competence, knowledge, wisdom or power, can be considered a universal human experience. Different theoretical publications and our own research suggest that gender issues are significant in an individual’s relationship to authority figures: feminine and maternal authority seems to be denied in favour of male and paternal authority, also the ways of relating to authority typical of men and women, as our earlier research shows, may be rather different. In this study, we explore the subjective experience of their relationship to authority of both genders of 8 men and 8 women belonging to two age groups: 22–25 years old and 44–49 years old. These age groups were chosen because of the historical context in Lithuania: the representatives of the elder group were born and grew up under the authoritarian regime of the Soviet Union, and the younger group were born already after Lithuania restored its independence in 1990. Thematic analysis of the semi-structured interviews let us identify 5 main themes: Resistance against authority; Availability of authority; Denial of authority; Recognition of authority; Similarity with authority. Our female participants had a closer and more personalised relationship, especially with female authority figures, and men had a more distant and rational relationship to authority. The authority of at least one parent was usually denied, with father’s authority denied mostly because of his passivity and detachment from the family, while mothers were not considered authority because of their dominance, wish to control and high emotionality. All the elder participants had a strong need to resist authority rebelling against it, however, female participants also revealed situations of obeying their authority figures while men rejected the possibility to obey. The younger male participants’ relationship to authority was more similar to the one more typical of the female participants in its tendency to be close, personalised and based on identification. These results point to the need to continue exploring the relationship to authority of men and women of different generations in Lithuania, looking for the ways to encourage a more constructive and less defensive communication with figures of authority.Santykį su autoritetais, kuriuos apibrėžiame kaip asmenis ar institucijas, pasižyminčius didesne kompetencija, žiniomis, išmintimi ar galia, galime laikyti universaliu žmogišku patyrimu. Įvairūs teoriniai darbai ir mūsų ankstesni tyrimai skatina tyrinėti santykio su autoritetais ir lyties veiksnio sąsajas – trūksta žinių apie motinos bei moterų autoritetingumą, be to, galima kelti prielaidas, kad vyrų ir moterų santykio su autoritetais kūrimo būdai yra skirtingi. Šiame straipsnyje siekiame atskleisti subjektyvų 22–25 ir 44–49 metų vyrų ir moterų santykio su abiejų lyčių autoritetais patyrimą. Atlikus pusiau struktūruotus interviu su aštuoniais vyrais ir aštuoniomis moterimis bei teminę interviu analizę, išskirtos penkios santykį su autoritetais apibūdinančios temos: priešinimasis autoritetui; autoriteto pasiekiamumas; autoriteto neigimas; autoriteto pripažinimas; panašumas į autoritetą. Moterų santykis su autoritetais, ypač moteriškosios lyties, labiau pasižymėjo artumu, asmeniškumu, vyrų – didesne distancija, racionalumu. Dauguma vyrų ir moterų neigė bent vieno iš tėvų autoritetą: tėvo – dažniausiai dėl jo pasyvumo, nutolimo nuo šeimos, motinos – dėl jos dominavimo, siekio kontroliuoti, emocingumo. Visiems vyresniesiems tyrimo dalyviams buvo būdingas stiprus poreikis priešintis autoritetams maištaujant prieš juos, tačiau moterys atskleidė ir paklusimo autoritetams situacijų, o vyrai paklusimo galimybę neigė. Jaunesniosios grupės vyrų santykis su autoritetais buvo panašesnis į moterų – jis pasižymėjo asmeniškumu, artumu, siekiu tapatintis
Paauglių identiteto raidos, tėvų naudojamų auklėjimo stilių ir diferencijavimosi sąsajos
No full textRelationship with parents and quality of this relationship take an essential role in the process of an adolescent’s identity development, yet the pathways linking parenting styles to adolescent’s identity development are not well understood. This study aims to investigate the interrelations between parenting styles, differentiation of self and adolescent identity development. In total, 804 adolescents took part in this study and filled the questionnaire. The age of participants ranges from 14 to 18 years old. The study explores whether the links from parenting style to adolescent’s identity diffusion operate through the differentiation of self. Results of a sequential mediation model revealed significant indirect effects of parenting style on adolescent’s identity diffusion operating through the differentiation of self for boys. Parenting style also had a direct effect on identity diffusion for girls. Implications of these findings for understanding the processes through which parenting styles determine adolescent’s identity development and gender differences of these relationships are discussed.Paauglių santykiai su tėvais ir šių santykių kokybė užima svarbią vietą paauglių identiteto raidos procese, tačiau tėvų naudojamų auklėjimo stilių ir paauglių identiteto raidos sąsajos nėra iki galo suprantamos. Šio tyrimo tikslas buvo analizuoti paauglių tėvų naudojamų auklėjimo stilių, diferencijavimosi ir identiteto raidos sąsajas. Iš viso tyrime dalyvavo 804 paaugliai, kurių amžius buvo nuo 14 iki 18 metų. Tyrime buvo bandoma nustatyti, ar diferencijavimasis yra tarpinis veiksnys, paaiškinantis sąryšius tarp paauglių tėvų naudojamų auklėjimo stilių ir identiteto raidos. Struktūrinio lygčių modelio rezultatai atskleidė statistiškai reikšmingą netiesioginį diferencijavimosi efektą tėvų auklėjimo stiliaus ir identiteto difuzijos sąryšiams vaikinų imtyje. Tėvų auklėjimo stiliai taip pat turėjo tiesioginį poveikį identiteto difuzijai merginų grupėje. Tyrimo rezultatai padeda geriau suprasti, kaip tėvų naudojami auklėjimo stiliai veikia paauglių identiteto raidą. Straipsnyje taip pat yra aptariami šiuos sąryšius lemiantys lyčių skirtumai