Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Tapatumo procesų ir nerimastingumo/depresiškumo sąsajos tapsmo suaugusiu periode
Get PDFIdentity formation is a core developmental task, the importance of which is not limited to adolescence but pertains to emerging adulthood as well (Arnett, 2004). In our study, we consider a three-factor identity model (Crocetti, Rubini, & Meeus, 2008), focused on the dynamics by which emerging adults form, evaluate, and revise their identities. It is known that some identity processes are related to the internalising of problems (Luyckx et al., 2008 b; Schwartz et al., 2011) and, in turn, to the lower adjustment (Luyckx et al., 2005); thus, it is particularly important to unravel what role does the action of internalising problems – such anxiety or depression – play in the process of identity formation.The purpose of this study was to examine certain links between anxiety/depression and identity processes (identity commitment, in-depth exploration and identity reconsideration), accounting for recently matured individuals and emerging adults in Lithuania. The participants consisted of 491 emerging adults (74.7% of them were females), aged 18–29 (M = 22.5, SD = 2.97). The measures used in our study are the following: Anxiety/Depression: Adult Self-report Form (ASR) (Achenbach & Rescorla, 2003); Identity processes: The Utrecht-Management of Identity Commitments Scale (U-MICS) (Crocetti, Rubini, & Meeus, 2008). The results of SEM have shown that anxiety/depression negatively predicts commitment and in-depth exploration and positively predicts identity reconsideration (χ2 (154) = 478.9, p < 0.05, CFI/TLI = 0.94/0.93, RMSEA = 0.066 [0.059–0.072]). As for control variables, we found that age is related only with anxiety/depression, meaning that older emerging adults scored lower on anxiety/depression. Gender was related with anxiety/depression, commitment and in-depth exploration. Females in particular had scored higher on anxiety/depression and commitment, also scoring lower than males on in-depth exploration. In conclusion, the finding indicated that, when controlling for sociodemographic variables, internalised problems are related with a less adaptive identity formation.Šio tyrimo tikslas – atskleisti jaunuolių, esančių tapsmo suaugusiu periode, nerimastingumo / depresiškumo ir tapatumo procesų (įsipareigojimo, išsamaus tyrinėjimo, įsipareigojimo persvarstymo) sąsajas, kontroliuojant lytį ir amžių. Tyrime dalyvavo 491 18–29 metų jaunuolis (74,7 proc. merginos). Buvo naudota Utrechto tapatumo skalė (U-MICS) bei Suaugusių emocijų ir elgesio sunkumų įvertinimo lapas (ASR). Rezultatų analizė atskleidė, kad kuo nerimastingesni / depresiškesni jaunuoliai, esantys tapsmo suaugusiu periode, tuo mažiau jie yra įsipareigojimo ir išsamaus tyrinėjimo bei tuo labiau – įsipareigojimo persvarstymo procese. Kontroliuojant sociodemografinius veiksnius, nerimastingumas / depresiškumas yra susijęs su mažiau adaptyviu tapatumo formavimusi
Lietuvos politinių partijų įvaizdžio vertinimo klausimyno adaptavimas jį modifikuojant
Get PDFAs today’s political market change leads to the personification of politics, research conducted in various countries supports the idea that ideological differences have less influence on the electoral decisions than in the past (Caprara & Zimbardo, 2004; King, 2002; McGraw, 2008; Wattenberg, 1991). On the other hand, the significance of personal characteristics is increasing, since perceived political leaders’ personality traits are transmitted by voters to the parties through the process of personification (Hayes, 2005). Scientists in today’s source literature haven’t developed a uniform instrument for political party image assessment that considers the specificity of the subject, whereas a new proposition of such an instrument has been evolved on the base of lexical research (Gorbaniuk, Kusak, Kogut, & Kustos, 2015).The aim of the current study was to adapt the Political Party Image Assessment Questionnaire into the Lithuanian language and to evaluate its psychometric properties. Moreover, this study was conducted to answer the question if political preferences have explanatory power. Quantitative research was conducted on the sample of 300 Lithuanian students (50.5% female), who had to describe 6 well-known political parties using 25 adjectives. A confirmatory factor analysis was arranged with the complete data set. Because only the five-factor model was acceptable, the entire sample was randomly split into approximate 50% halves. The exploratory factor analysis was arranged with the training group data set, and the confirmatory factor analysis was used in the validation set. Both analyses showed that the six-factor solution ((1) strength, (2) integrity, (3) disagreeableness, (4) religious conservatism, (5) left-wing vs. right-wing, (6) backwardness vs. modernity) was regarded as an optimal model to explain the specificity of Lithuanian political party perception. Also, the measurement invariance of this instrument was tested across 6 parties. Configural, metric and factor covariance invariance were established for all parties. Explanatory power of political party image dimensions was confirmed by a multiple regression analysis. Moreover, the test-retest with 14–20 days interval between the first and the second measurements showed a satisfying stability of scores.The current study was conducted to present the Lithuanian version of the Political Party Image Assessment Questionnaire, whose psychometric properties resulted in satisfying values.Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – Lietuvos politinių partijų įvaizdžio vertinimo klausimyno kalbinė adaptacija ir jo faktorinės struktūros bei psichometrinių charakteristikų patikrinimas. Taip pat siekiama atskleisti šios matavimo priemonės aiškinamąją vertę, nustatant rinkėjų teikiamą pirmenybę Lietuvos politinėms partijoms. Tyrime dalyvavo 300 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų (iš jų 50,5 proc. moterų), kurie, vartodami 25 būdvardžius, apibūdino šešias politines partijas, pripažįstamas Lietuvos politinėje erdvėje. Bendroji imtis padalyta į dvi grupes ir atlikta pirmosios grupės duomenų tiriamoji, o antrosios grupės duomenų – patvirtinamoji faktorių analizė. Abiejų analizių rezultatai parodė, kad Lietuvos politinių partijų suvokimo specifiką geriausiai atspindi šešių faktorių struktūra, apimanti tokias dimensijas: ryžtingumą, sąžiningumą, konfliktiškumą, religinį konservatyvumą, kairiąją / dešiniąją orientaciją ir senamadiškumą / modernumą. Daugianarė regresinė analizė patvirtino aiškinamąją politinių partijų įvaizdžio dimensijų vertę. Pakartotinis tyrimas parodė, kad, praėjus dviem savaitėms nuo pirmojo tyrimo, rezultatai buvo gana stabilūs. Atlikto tyrimo rezultatas – tai lietuviškos politinių partijų įvaizdžio vertinimo klausimyno versijos, turinčios patikrintas psichometrines charakteristikas, sukūrimas
Fenomenologinis egzistencinės supervizijos tyrimas
Get PDFThe article presents phenomenological research, the aim of which is to describe supervision from the existential-phenomenological perspective by distinguishing its characteristic features. The research is based on a description of the experience of 12 research participants acting as supervisees and supervisors. The results are summarized in two definitions. The research has revealed four dimensions of the phenomenon, three of which coincide from both of the research participants’ positions: the peculiarities of the supervision process, the way of the supervisor’s presence and the relationship between the supervisor and the supervisee have been distinguished as important characteristics of existential-phenomenological supervision by the research participants. The way in which the supervisor is present has been named as one of the most important characteristics of existential-phenomenological supervision by the research participants acting as supervisees. Meanwhile, the research participants, acting as supervisors, placed stronger emphasis on the supervision process itself. The result of the supervision as a sensuous change and not the reception of a mental answer has been described as an important feature of phenomenological supervision. Meanwhile, research participants, acting from a supervisor’s position, described interventions used in the supervision as an important, yet a least-frequently met characteristic of existential-phenomenological supervision.Straipsnyje pristatomas fenomenologinis tyrimas, kurio tikslas yra aprašyti superviziją iš egzistencinės-fenomenologinės perspektyvos, išskiriant jos būdingus bruožus. Tyrimas remiasi dvylikos tyrimo dalyvių patirčių aprašymais iš supervizuojamo terapeuto ir iš supervizoriaus pozicijų. Rezultatai apibendrinti dviem apibrėžimais. Tyrimas atskleidė keturis fenomeno matmenis, trys iš jų sutampa iš abiejų tyrimo dalyvių pozicijų: tyrimo dalyviai kaip svarbias egzistencinės-fenomenologinės supervizijos charakteristikas išskiria supervizijos proceso ypatumus, supervizoriaus buvimo būdą bei santykį tarp supervizoriaus ir supervizuojamo terapeuto. Tyrimo dalyviai, būdami supervizuojami terapeutai, kaip vieną svarbiausių egzistencinės-fenomenologinės supervizijos charakteristikų nurodo supervizoriaus buvimo būdą, o tyrimo dalyviai, būdami supervizoriaus pozicijoje, labiau pabrėžia patį supervizijos procesą. Supervizijos rezultatas, kaip jausminis pokytis, o ne mentalinio atsakymo gavimas, buvo aprašytas kaip svarbus, tačiau rečiau pasitaikantis egzistencinės-fenomenologinės supervizijos bruožas iš supervizuojamo terapeuto perspektyvos. Tyrimo dalyviai iš supervizoriaus pozicijos aprašė supervizijoje naudojamas intervencijas (lygiagrečių procesų (angl. paralell process) ir neverbalinių procesų atspindėjimą, metaforų ir vaizdinių naudojimą ir kt.) kaip svarbią, tačiau rečiau aptinkamą egzistencinės-fenomenologinės supervizijos charakteristiką
Mentalizacijos raidos veiksnių vaikystėje ir paauglystėje apžvalga
Get PDFThe act of mentalisation refers to the capacity of understanding oneself and others in terms of intentional mental states (feelings, beliefs, intentions, and desires). Different definitions of this capacity for understanding mental states – such as theory of mind or reflective function – can be found in scientific literature along with subtle differences in conceptualisations of its development. Nevertheless, an increasing interest in interpersonal factors of development in mentalisation can be observed lately. One of the approaches in understanding the development of mentalisation is suggested by Fonagy and colleagues (1991, 2004), according to who the parent-child attachment and parental mentalisation are seen as key factors in the development of a mentalising capacity in children. Of these relationships, the ones in early development are discussed more widely. Much less is known theoretically and empirically about the relationships between parental mentalisation, a child’s attachment and mentalisation in middle childhood and adolescence. During these stages of development, important changes take place in the attachment system as well as within behaviors and needs of a child, including a move towards more integrated attachment representations together with socio-cognitive developmental changes related to puberty. It is not clear if parental mentalisation and a child’s attachment security remain of the same importance as they are in early childhood to the development and manifestation of child’s mentalisation from middle childhood to adolescence. Within this context, the aim of this paper is to analyse and reveal the most important empirical findings related to the research of mentalisation in childhood and adolescence. In this way, we aim to highlight and critically evaluate certain theoretical assumptions about the mentalisation of parents and a child’s attachment security as factors of a child’s mentalisation development. In this context, the aim of this paper is to analyze and to reveal the most important empirical findings related to the study of mentalisation in childhood and adolescence. An analysis of empirical studies showed that good parental mentalisation is important for attachment security and acquisition of theory of mind in early development. Data also reveals the importance of maternal reflective functioning for the development of organised attachment strategies. Moreover, poor maternal reflective functioning was related with disorganised attachment, which, according to different studies, was related to poorer mentalisation in early and in later development. Even though links between attachment security and mentalisation remain significant in middle childhood and adolescence, research findings indicate different relationships between strategies of attachment and mentalisation. It might be that not the attachment security itself, but the organisation of attachment representations might be an important condition for the development of mentalisation. Research findings show that maternal mentalisation remains important for the mentalisation of a child. On the other hand, there is still a lack of empirical data which could provide an opportunity to explain the mechanisms of how these processes interact in later development. An analysis of existing studies allows us to state that the approach-proposed development of mentalisation proposed by Fonagy and colleagues can partly be transferred to middle childhood and adolescence.Mentalizacija yra elgesio supratimas susiejus su intencionaliomis psichikos būsenomis. Nors šis gebėjimas literatūroje apibrėžiamas šiek tiek skirtingai, taip pat šiek tiek skirtingai aiškinama jo raida, pastaruoju metu vis didėja susidomėjimas tarpasmeniniais mentalizacijos raidos veiksniais. Fonagy, Steele, Steele, Moran ir Higgitt (1991), taip pat Fonagy, Gergely, Jurist ir Target (2004) siūlomas požiūris, kai vaikų prieraišumas ir tėvų mentalizacija yra suprantami kaip itin reikšmingos vaikų mentalizacijos raidos prielaidos, yra plačiau aprašomas ir empiriškai tikrinamas ankstyvoje vaikystėje. Vidurinėje vaikystėje ir paauglystėje, vykstant reikšmingiems prieraišumo sistemos pokyčiams, prieraišumo ir tėvų mentalizacijos vaidmuo vaiko mentalizacijos raidai ir sklaidai nėra apibrėžtas. Šios apžvalgos tikslas yra atskleisti ir analizuoti svarbiausius empirinius atradimus, susijusius su mentalizacijos vaikystėje ir paauglystėje tyrimais ir taip išryškinti ir kritiškai įvertinti vaiko prieraišumo ir tėvų mentalizacijos, kaip pagrindinių teoriškai postuluojamų veiksnių, vaidmenį vaiko mentalizacijos raidai. Apžvelgti tyrimai rodo, kad gera tėvų mentalizacija yra svarbi saugiam prieraišumui ir psichikos teorijos įgijimui ankstyvoje raidoje, atskleidžia motinų reflektyviosios funkcijos prieraišumo santykiuose svarbą organizuotoms vaiko prieraišumo strategijoms. Be to, prasta motinų reflektyvioji funkcija siejasi su dezorganizuotu prieraišumu, o šis, skirtingų tyrimų duomenimis, yra susijęs su prastesniais mentalizacijos gebėjimais tiek ankstyvoje, tiek vėlesnėje raidoje. Nors prieraišumo, saugumo ir mentalizacijos ryšys lieka svarbus ir vidurinėje vaikystėje, ir paauglystėje, tyrimai pateikia skirtingų duomenų apie strategijų reikšmę mentalizacijos naudojimui ir kartu rodo, kad ne tiek prieraišumo saugumas, kiek prieraišumo sistemos organizavimas apskritai yra sėkmingos mentalizacijos raidos sąlyga. Empiriniai duomenys rodo, kad motinų mentalizacija būna svarbi vaiko mentalizacijai ir vėlesnėje raidoje, kartu atskleisdami skirtingų motinos mentalizacijos gebėjimo dėmenų reikšmę vaiko ir paauglio mentalizacijos raiškai. Kita vertus, vis dar nepakanka empirinių duomenų, kurie leistų paaiškinti galimus aptariamų procesų sąveikos vėlesnėje raidoje mechanizmus. Apžvelgus esamus tyrimus galima teigti, kad Fonagy ir kolegų siūlomas požiūris gali būti iš dalies perkeltas ir į vėlesnę raidą: tiek tėvų mentalizacija, tiek vaiko prieraišumas yra svarbūs vaiko mentalizacijos veiksniai
Mentalizacijos paauglystėje raida ir sutrikimai
Get PDFNumerous important changes that occur in social cognition during adolescence determine the progressively growing self-awareness in adolescents (Harter, 2012) and the better understanding of their own and other people’s emotions. More importantly, the need and ability to control emotional processes in the interpersonal context and in the self notably change as well. The developmental tasks of adolescents determine the shift in their interactions from the family of origin to peers. Thus, the ability to mentalize, which facilitates an understanding of the self and the behaviors of others in terms of mental states, becomes crucial (Fonagy, Gergely, Jurist, & Target, 2005). Mentalization research traditionally focused on the developmental context – early attachment relationships. However, in adolescence, the directions of the research inevitably become more complex and broad due to the changes during adolescence per se. Therefore, the understanding of mentalization in adolescence has a strong link to the wider field of social cognition constructs. Regardless of the unequivocal agreement on the importance of the establishment of the ability to mentalize in adolescence, any consistent analysis of mentalization during this period is still sparse. The article proposes to fill this gap by analyzing the multidimensional construct of mentalization in the context of theoretical and empirical data in psychodynamic theory, developmental psychology, developmental psychopathology and neuroscience. The central focus of the article is the examination of the polarized dimensions of the mentalization construct: cognitive vs. affective, self vs. other mentalization in adolescence. A further analysis, based on theory and rather limited available research, turns the attention to the dysfunction of mentalization and its links to different manifestations of psychopathology during adolescence. The data allow us to consider at least two aspects in theoretical perspective on linking mentalization dysfunction to psychopathology in adolescence: 1) The status quo of the ability to mentalize based on the earlier experience of the individual; 2) Possible links of mentalization dynamics during adolescence in relation to psychopathology. Particular attention is drawn to the meaning that the dysfunction of mentalization may have to the psychopathology and difficulties in adolescents. Special emphasis is made on the imbalance found in the various dimensions of mentalization and/or the lack of their integration in general.Paauglystė – tai laikotarpis, kai vyksta itin daug pokyčių, ypač svarbių socialiniam pažinimui. Tai nulemia vis geresnį paauglių savęs įsisąmoninimą (Harter, 2012). Todėl šiuo laikotarpiu labai svarbus tampa besivystantis mentalizacijos gebėjimas, užtikrinantis savo ir kitų elgesio supratimą psichikos būsenų kontekste (Fonagy, Gergely, Jurist, & Target, 2005). Nors neabejojama paauglystės laikotarpio svarba įtvirtinant mentalizacijos gebėjimą, vis dar stokojama nuoseklios mentalizacijos raidos paauglystėje analizės. Šiame straipsnyje* siekiama užpildyti esamą spragą ir, remiantis psichodinamine, raidos psichologijos, raidos psichopatologijos bei neuromokslo teorine ir empirine medžiaga, analizuoti mentalizacijos gebėjimo raidą paauglystėje, pagrindinį dėmesį skiriant paauglystėje svarbiausioms poliariškoms mentalizacijos konstrukto dimensijoms – emocinei ir kognityviai bei savęs ir kito mentalizacijai, taip pat mentalizacijos sutrikimo sąsajai su psichopatologija
Ar visada „gražu yra gerai“: potencialių darbuotojų suvokto fizinio patrauklumo ir lyties įtaka priimant sprendimą pakviesti į pokalbį dėl darbo
Get PDF
A great number of scientific studies have proven that better personal characteristics are attributed to attractive people rather than less attractive ones. However, a negative effect of perceived physical attractiveness of woman in a managerial position has been noticed. This paradoxical situation usually is explained by the belief stating that an attractive woman does not have certain relevant competencies for a high-level working position. Nevertheless, the findings of recent years’ studies reveal an increase in the number of women in leading positions. It may affect the power of the belief. Therefore, the aim of this study is to evaluate the significance of perceived physical attractiveness and sex on attributing personal characteristics related to work and decision in inviting a potential employee, in applying to managerial and non-managerial positions and to a job interview. The research was based on several parts. The first part was dedicated to selecting four photographs that should be used in the second part of the research. 90 participants took part in this research (mean age 36.06). Participants had to evaluate the attractiveness of men and women in the photographs. Two photographs of men (most attractive, most unattractive) and two photograps of women (most attractive, most unattractive) were selected. The second part of the research was based on an experiment. 85 participants took part in this research (mean age 36.4). Participants were asked to evaluate personal characteristics related to work of four people shown in the photographs and to decide which of these people they would invite to the job interview. One group of participants was told that the person in the photograph is applying for a managerial position, another group stated that he/she is applying for a non-managerial position. The results revealed that the more attractive person is, the more positive personality traits are assigned to him/her regardless of gender or position that he/she were applying for. This research has proved the “beauty is good” belief. The hypothesis that attractive women are evaluated more negatively that unattractive ones when they apply for a managerial position was not confirmed. Also, attractive people are more likely to be invited to a job interview than unattractive ones.Įsitikinimas, kad „grožis yra gėris“, reiškia, jog patraukliems žmonėms priskiriamos teigiamesnės asmenybės savybės nei nepatraukliems, tačiau įdarbinimo srityje gaunami prieštaringi rezultatai. Pastebėta, kad patrauklios moterys, siekiančios vadovaujamų pareigų, vertinamos neigiamiau, palyginti su patraukliais vyrais ir nepatraukliomis moterimis. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, kokią reikšmę suvoktas fizinis patrauklumas turi asmens savybių vertinimui ir potencialaus darbuotojo pasirinkimui pakviesti į darbo pokalbį dėl vadovaujamų / nevadovaujamų pareigų. Pagrindiniame tyrimo etape dalyvavo 85 asmenys. Jie turėjo įvertinti keturių fotografijose pavaizduotų skirtingų lyčių žmonių asmenybės savybes, taip pat nuspręsti, kurį iš asmenų kviestų į darbo pokalbį. Nustatyta, kad patraukliems žmonėms priskiriamos teigiamesnės savybės, nesvarbu, kokia jų lytis ar pareigos, į kurias jie kandidatuoja, taip pat jie būtų dažniau kviečiami į darbo pokalbius
Studentų rizikingo elgesio ir aštrių pojūčių siekio sąsajos
Get PDFExtraversion, psychoticism and positive/negative affectivity were found to be positively correlated to alcohol and drug use (Wicki, Kuntsche, & Gmel, 2010). Sensation seeking, as a personality variable that describes an individual‘s tendency to seek out for novelties and exiting stimuli, also can have impact on alcohol, drugs use and other types of risky behaviour (Hansen & Breivik, 2011; Negreiros, 2006; Zuckerman, 1979).The purpose of our study was to find out how much risky behaviour is common among university students and to reveal interrelations between risky behaviour and sensation seeking. 664 students from eight universities in Lithuania have been interviewed. The average age of students surveyed – 20,4 years (SD = 2,21), 76% of them represented women, 24% – men.We used a specially designed questionnaire to detect 12 types of risky behaviours: drug use, frequent alcohol use, binge drinking, smoking, driving under the influence of alcohol, riding with a drunk driver, not using seat belts, SMS writing while driving, extreme sports, suicidal thoughts, unprotected sexual intercourse and ≥2 sex partners during a one year period. The Sensation Seeking Scale, Form V (SSS-V, Zuckerman, 2007), was used.Only 5.2% of students are not involved in any risky behaviour. The most prevalent risky behaviour among students – excessive alcohol consumption (binge drinking). 67.3% of students declared such behaviour (over 6 standard drinks in one occasion). 50.8% admitted that they drove under the influence of alcohol. About one-third of students engage in such risky behaviour, such as smoking, frequent alcohol consumption, drug use, extreme sports, unsafe sex or texting while driving a car.Student men are more likely to exhibit risk behaviour than women: namely, the excessive use of alcohol, trying drugs, driving under the influence of alcohol, texting while driving, cultivating extreme sports and having more than 2 sexual partners during the last 12 months.The results revealed strong correlations between different types of risky behaviour in students.11.3% of students engaged in a single type of risky behaviour, 49% – 2–4 types, 34.5% – 5 and more types of risky behaviour.Our results revealed that sensation seeking is a good predictor of the number of risky behaviours one might take part in – higher scores of the sensation seeking scale predict more types of student risky behaviour.In conclusion, it could be stated that sensation seeking is a personal variable, which gives up a lot information about behaviour in young people and could be used not only as a predictor of numbers of risky behaviour, but as a predictor of such types of risky behaviour, as drug use and extreme sports. The evaluation of sensation seeking in students allows us to choose the appropriate methods of prevention and early intervention of risky behaviour.Straipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti įvairių rizikingo elgesio tipų paplitimo tarp studentų ypatumus ir rizikingo elgesio bei aštrių pojūčių siekio sąsajas, rezultatai. Apklausti 664 studentai iš 8 Lietuvos universitetų. Apklaustų studentų amžiaus vidurkis 20,4 metų (SD = 2,21), 76 proc. jų moterys, 24 proc. – vyrai. Tyrime naudotas specialiai sukurtas klausimynas, skirtas 12 rizikingo elgesio tipų, ir Aštrių pojūčių siekio skalės penktoji versija (SSS-V, Sensation Seeking Scale, Form V, Zuckerman, 2007). Tyrimas atskleidė, kad 94,7 proc. studentų būdingas rizikingas elgesys. Dažniausiai paplitęs elgesys – didelio alkoholio kiekio vartojimas vienu metu. Antroje vietoje yra važiavimas su apsvaigusiu nuo alkoholio vairuotoju. Apie trečdaliui studentų būdingas rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas, narkotikų vartojimas, ekstremalus sportas, nesaugūs lytiniai santykiai, SMS žinučių rašymas vairuojant. Rečiausiai paplitęs rizikingas elgesys – daugiau nei du sekso partneriai per metus. Nustatyta, kad visi rizikingo elgesio tipai yra susiję tarpusavyje. Vienas rizikingo elgesio tipas būdingas 11,3 proc. studentų. Beveik pusei studentų (49 proc.) būdingi 2–4 rizikingo elgesio tipai, o daugiau nei trečdaliui (34,5 proc.) būdingi penki ir daugiau rizikingo elgesio tipų.Studentai, kuriems būdingi įvairūs rizikingo elgesio tipai, gauna didesnius aštrių pojūčių siekio skalės balus. Labiau išreikštas aštrių pojūčių siekis prognozuoja didesnį asmeniui būdingų rizikingo elgesio tipų skaičių. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad aštrių pojūčių siekis yra asmenybės matmuo, kuris gali būti naudojamas prognozuoti ne tik studentams būdingo rizikingo elgesio kiekį, bet ir atskirų rizikingo elgesio tipų apraiškas, kaip antai narkotikų vartojimas ir užsiėmimas ekstremaliu sportu. Aštrių pojūčių siekio įvertinimas leidžia pasirinkti tinkamus tiek prevencijos, tiek ankstyvosios intervencijos metodus
Naudinga, vadinasi – teisinga? Žmogiškųjų išteklių valdymo sprendimų suvokiamo teisingumo prielaidų empirinė analizė
Get PDFSeveral decades of organizational justice research consistently show that employees accept the decisions made by organizations and authorities and are satisfied with them when they perceive those decisions to be fair (Colquitt et al., 2012). It is usually agreed that perceived fairness of decision outcomes (or distributive justice), decision making procedures (or procedural justice), and the behavior of decision makers (or interactional justice) depend on their correspondence with certain justice principles or rules (Cropanzano et al., 2001). However, even strict adherence to justice rules does not always help to attain fairness, and different goals of various HRM decisions require the application of different justice rules (Cropanzano & Ambrose, 2015). Moreover, some studies show that the fairness of employee judgments are based on those justice rules that allow to attain favorable results (Brockner & Wiesenfeld, 2005). However, such a selective application of justice rules is more intuitive than based on careful investigation. A systematic investigation is needed to determine the relative importance or weight of justice rules in various HRM decisions and how it depends on decision favorability. Therefore, the study was conducted with the aim to analyze the role of decision favorability and justice rules in determining perceived fairness across HRM decisions of performance appraisal, pay, benefits and opportunity to develop.440 employees were surveyed. Thirty percent of the respondents were male, seventy percent were female. The average age of respondents was 39.75 years, with 6.06 years of tenure in the organization. 25.5 percent of study participants were middle-level managers and 74.5 percent were subordinates.The results of the study reveal that decision favorability predicts the perceived justice of HRM decision outcomes, decision-making procedures and decision makers above and beyond fairness rules. When a favorable decision is made, the decision-making procedures, interpersonal treatment and the decisions themselves are perceived to be fairer. This result applies to all decisions investigated. Moreover, decision favorability also determines the weight of justice rules in predicting distributive, procedural and interactional justice of HRM decisions. An unfavorable performance appraisal decision is perceived to be fairer when it is equal for all employees, but not when it is favorable. Furthermore, an unfavorable pay decision is perceived to be fairer when it is equal and less equitable, while pay raise is perceived as fairer when it is equitable and not equal to other employees; also, when the decision maker provides all information and behaves properly. In addition, when an employee is awarded with benefits, fairness of procedures is based on their accuracy. Finally, when an employee is deprived of the opportunity to develop, decision making procedures are evaluated as fairer when they are accurate and the decision maker provides explanation. On the contrary, when an employee is awarded with an opportunity to develop, the accuracy of procedures and the explanation of a decision become less important for fairness judgements.Kelis dešimtmečius trunkantys teisingumo organizacijoje tyrimai nuosekliai rodo, kad darbuotojai sutinka su tais organizacijos ir vadovų sprendimais ir yra labiau jais patenkinti, kuriuos vertina kaip teisingus (Colquitt, Le Pine, Piccolo, Zapata, & Rich, 2012). Teigiama, kad suvoktas sprendimo, jam priimti taikomų procedūrų ir tarpasmeninio elgesio priimant sprendimus teisingumas priklauso nuo jų atitikties tam tikroms teisingumo taisyklėms (Cropanzano, Rupp, Mohler, & Schminke, 2001). Tačiau net jei vadovai laikosi teisingumo taisyklių, darbuotojai ne visada jų sprendimus vertina kaip teisingus (Cropanzano & Ambrose, 2015). Maža to, kai kurie tyrimai (Brockner & Wiesenfeld, 2005) rodo, kad darbuotojai jiems palankius sprendimus vertina kaip teisingesnius, o pirmenybę teikia toms teisingumo taisyklėms, remiantis kuriomis priimami jiems palankūs sprendimai (Gilliland & Paddock, 2005). Visgi nei toks selektyvus teisingumo taisyklių taikymas praktikoje, nei nagrinėjimas tyrimuose nėra pagrįstas nuoseklia teisingumo taisyklių ir sprendimo palankumo analize. Nėra tyrimų, kurie leistų atsakyti į tiek moksliniu, tiek taikomuoju požiūriais aktualų klausimą, kokiais principais turėtų būti grįsti atskiri žmogiškųjų išteklių vertinimo sprendimai, kad darbuotojai juos vertintų kaip teisingus, ir kaip tai priklauso nuo sprendimo palankumo darbuotojui. Todėl buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti sprendimo palankumo ir teisingumo taisyklių vaidmenį formuojant darbuotojų suvokiamą veiklos vertinimo, darbo užmokesčio ir papildomo atlygio bei galimybės tobulėti sprendimų teisingumą.Tyrimu apklausus 440 įvairių organizacijų darbuotojų nustatyta, kad jei yra priimamas darbuotojui palankus veiklos vertinimo, darbo užmokesčio, papildomo atlygio ir galimybės tobulėti sprendimas, tiek pats sprendimo rezultatas, tiek jam priimti taikytos procedūros ir tarpasmeninis sprendimą priimančio asmens elgesys darbuotojo yra vertinami kaip teisingesni. Be to, nuo sprendimo palankumo darbuotojui priklauso ir teisingumo taisyklių vaidmuo formuojant skirstymo, procedūros ir sąveikos teisingumą visuose žmogiškųjų išteklių valdymo sprendimuose