Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Kaltinamojo fizinio patrauklumo, socioekonominio statuso ir lyties reikšmė seksualinio priekabiavimo situacijos dalyvių elgesio vertinimui
Get PDFSexual harassment is still a widespread problem in today’s modern society. Therefore, it is important to identify extralegal factors that shape society’s attitudes towards sexual harassment cases and why, sometimes, the victim of sexual harassment is being blamed for the situation. Most of the previous studies do not explore the causal relationship between the characteristics of the accused and the attitudes towards the cases. Moreover, the results of many existing studies are contradictory. Therefore, the aim of this study is to determine the impact of sex, physical attractiveness and socioeconomic status (SES) of the perpetrator on the attitudes towards sexual harassment situations. A hundred seventy-nine respondents participated in the study. During the research, a fictional news report and situation assessment scale were used. It was found that only a perpetrator’s physical attractiveness and socioeconomic status had a statistically significant impact on the appraisal of the perpetrator and victim’s behavior in the situation. The physical attractiveness of the perpetrator resulted in a statistically significant positive appraisal of his behavior and a more negative appraisal of the victim’s behavior. SES only had a statistically significant impact on the appraisal of perpetrator’s behavior: when the perpetrator was of high SES, his behavior in a sexual harassment situation was perceived more negatively than that of low SES. Results of this research not only emphasize the importance of extralegal factors on the attitudes toward the sexual harassment victims and perpetrators among younger adults, but also indicates possible societal changes – diminished gender and opposite SES effects on the attitudes toward the aforementioned situations.Seksualinis priekabiavimas yra plačiai paplitusi šiuolaikinėje visuomenėje problema, todėl svarbu išsiaiškinti, kokie veiksniai formuoja visuomenės narių požiūrį į seksualinio priekabiavimo situacijas ir kodėl tam tikrais atvejais priekabiavimo auka yra laikoma situacijos kaltininke. Apžvelgus tyrimus, nagrinėjančius įvairių neteisinių veiksnių poveikį seksualinio priekabiavimo situacijos dalyvių elgesio vertinimui, matyti, kad daugelio jų rezultatai yra nevienodi, nėra aiškus ryšys tarp kaltinamojo savybių ir požiūrio į seksualinio priekabiavimo situacijas. Tad šio tyrimo tikslas – nustatyti, kokį poveikį seksualinio priekabiavimo situacijos dalyvių elgesio vertinimui daro tokie veiksniai kaip kaltinamojo lytis, fizinis patrauklumas ir socioekonominis statusas (SES). Tyrime dalyvavo 179 respondentai, iš kurių 151 studijavo Lietuvos aukštosiose mokyklose ir 28 buvo per pastaruosius trejus metus studijas baigę asmenys. Tyrimo metu, naudojant tariamą naujienų portalo pranešimą bei situacijos vertinimą nagrinėjančią skalę, buvo nustatyta, kad statistiškai reikšmingą poveikį situacijos dalyvių elgesio vertinimui darė tik kaltinamojo (-osios) fizinis patrauklumas ir SES. Didelis kaltinamojo (-osios) fizinis patrauklumas lėmė statistiškai reikšmingai pozityvesnį jo elgesio vertinimą ir negatyvesnį aukos elgesio vertinimą, o kaltinamojo (-osios) SES statistiškai reikšmingai veikė tik požiūrį į kaltinamojo (-osios) elgesį: kai kaltinamasis (-oji) buvo aukšto SES, respondentai jo elgesį vertino negatyviau, palyginti su žemo SES kaltinamojo elgesiu
Dvikalbė prieiga prie paskirų ir suporuotų žodžių epizodinėje atmintyje
Get PDFIn a series of four experiments, the cued-recall task was used to explore bilingual word representation in episodic memory. When target words were encoded singly, their recall to same-language and to crossed-language extralist cues was found not to be different. These results appear to support a language independent view of bilingual word representation in which words of different languages are mutually accessible. When target words were encoded in a cue-target relational fashion, recall of target words was much higher to original-language than to translated-language intralist cues, thus supporting a language dependent view. In this case information seems to be bound by the language in which it was originally encountered. This difference in results of cross-language cuing of singly and relationally encoded words was assumed to result from shifts in meaning brought about by contrasting word experiences. More broadly, the findings were interpreted within the context of Don Dulany’s (1997) mentalistic theory of evocative versus deliberative processing of words.Keturių tyrimų metu pažvelgta į dviejų kalbų žodžių santykį dvikalbio asmens atmintyje. Dviejų kalbų žodžių santykis buvo tikrinamas, atliekant nuorodų ir tikslinių žodžių užduotį, kai, naudojantis žodžių (angliškų ar lietuviškų, pavyzdžiui, chair ar kėdė) nuorodomis, dalyviams tekdavo atkurti įsimintus tikslinius žodžius (angliškus ar lietuviškus, pavyzdžiui, TABLE ar STALAS). Vienu atveju dalyviai pirma turėjo įsiminti pavienių tikslinių žodžių (TABLE) sąrašą, o paskui dar kartą juos prisiminti padedami tapačios ar skirtingos kalbos nuorodų (chair ar kėdė). Atrasta, kad, nesvarbu, ar nuorodos buvo tos pačiõs, ar skirtingos kalbos, jos lygiai veiksmingai padėdavo prisiminti anksčiau matytus tikslinius žodžius. Taigi skirtingų kalbų žodžiai peržengia kalbos ribas ir kalbiniu atžvilgiu yra nepriklausomi. Išeitų, kad dvikalbiam asmeniui atskirų kalbų žodžiai yra betarpiškai susiję ir lygiai prieinami. Kitu atveju dalyviai pirma turėjo įsiminti nuorodų ir tikslinių žodžių poras (pavyzdžiui, chair-STALAS). Vėliau tikslinių žodžių (STALAS) prisiminimas buvo patikrintas dalyviams pateikiant arba kartu buvusias nuorodas (chair), arba jų vertimus (kėdė). Aptikta, kad tiesiogiai matytos nuorodos, palyginti su jų verstiniais atitikmenimis, kur kas geriau padėdavo prisiminti tikslinius žodžius. Šiuo atveju atrodytų, kad kalba ir žodžiai yra vienas nuo kito priklausomi. Susidaro įspūdis, kad žodžiai yra užsklęsti kalbos rėmuose. Kaip paaiškinti šiuos skirtingų kalbų žodžių santykius, susijusius su pavieniui ir poromis pateiktais žodžiais? Bandyta šiuos skirtingus duomenis aiškinti žodžių reikšme. Manyta, kad pavieniai tapačios kalbos žodžiai reikšmės atžvilgiu yra labai panašūs ir todėl nesunkiai vienas kitą atliepiantys. O žodžiai, esantys poroje, gali lengvai įgauti savitą reikšmės atspalvį ir todėl tapti nelengvai sukeičiami su kitos kalbos verstiniais žodžiais. Aiškinant šiuos duomenis platesniu mastu, jiems buvo pritaikyta Don Dulany (1997) sąmonės sampratos teorija, kuria remiantis, yra skirtumas tarp sukeliančiojo (angl. evocative) versus svarstomojo (angl. deliberative) žodžių apdorojimo
Galvos smegenų traumą patyrusių asmenų pažintinių gebėjimų sąsajos su gyvenimo kokybe
Get PDFIt is known that a traumatic brain injury causes different consequences, affecting not only a person’s physical health but also damaging one’s cognitive functions. The consequences of traumatic brain injury are negatively related to an individual’s quality of life. However, obtained research results regarding the health-related quality of life are often ambiguous and contradictory. Thus, it is unclear what impact do impaired cognitive functions have on the quality of life after a traumatic brain injury. The aim of the present study was to analize the link between cognitive functions and the quality of life among patients with traumatic brain injuries and healthy subjects. Two samples participated in this study – 46 patients with traumatic brain injuries and a control group of 60 healthy people. The age of the participants ranged from 20 to 81 years (M=44.60, SD=15.49). Of the participants, 51 were men (48.1%), and 55 – women (51.9%). The clinical group of participants consisted of the survivors of mild traumatic brain injuries. Based on the GCS (Glasgow Coma Scale), the traumas were evaluated within a range of 13–15 points. The present study was conducted in the Department of Physical Medicine, Rehabilitation and the Department of Neurology at the Republican Hospital of Vilnius University. A part of the sample was interviewed at the Department of Neurological Rehabilitation at the Kaunas Clinics of the Lithuanian University of Health Sciences. The cross-sectional study design was selected and the data were collected using a Hopkins Verbal Learning Test-Revised (HVLT-R), while a Trail Making Test was utilized for studying the attention, the speed of its transferring as well as the executive functions of the participants; the study also made use of the short version of the World Health Organization Quality of Life Questionnaire a (WHOQOL BREF). The study revealed that cognitive functions are not associated with the quality of life among both TBI survivors and healthy controls. While evaluating the quality of the lives of TBI survivors and healthy participants, it was revealed that the TBI survivors give lower scores for their physical health scale; however, there were no significant differences in any other fields of life quality. When examining the differences of the cognitive functions of the participants, a connection between age and education was noticed. These results indicate that the survivors of traumatic brain injuries have lower cognitive abilities than healthy ones. However, cognitive functions are only partially related to the quality of life.Galvos smegenų trauma ne tik sutrikdo žmogaus fizinę sveikatą, bet ir turi neigiamą įtaką pažintiniams gebėjimams. Esama įrodymų, kad tokios traumos padariniai neigiamai siejasi ir su asmens gyvenimo kokybe, tačiau tyrimų duomenys neretai yra nevienareikšmiai ir prieštaringi. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti patyrusių galvos smegenų traumą ir jos nepatyrusių asmenų pažintinių gebėjimų ryšį su gyvenimo kokybe. Tyrime dalyvavo 46 Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose besigydantys asmenys, kuriems buvo diagnozuota lengvo sunkumo galvos smegenų trauma (pagal Glasgow komos skalę 13–15 balų). Kontrolinę tyrimo imtį sudarė 60 sveikų asmenų. Tyrimo dalyvių amžius – nuo 20 iki 81 metų (M = 44,60, SD = 15,49). Iš tyrimo dalyvių 51 buvo vyras (48,1 %) ir 55 moterys (51,9 %).Tyrimo metu buvo naudoti atminties (HVLT-R), sekos sudarymo (angl. Trail-making-test) testai, skirti tirti dėmesį, jo perkėlimo greitį ir vykdomąsias funkcijas, bei sutrumpintas gyvenimo kokybės klausimynas (WHOQOL BREF). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad abiejų imčių pažintiniai gebėjimai nėra susiję su subjektyviai vertinama gyvenimo kokybe, tačiau galvos smegenų traumą patyrę asmenys prasčiau vertina savo fizinę sveikatą, palyginti su kontroline grupe. Nagrinėjant tyrimo dalyvių pažintinių gebėjimų skirtumus, nustatyta, kad galvos smegenų traumą patyrę asmenys pasižymi prastesniais pažintiniais gebėjimais nei sveiki. Taip pat nustatytas amžiaus ir išsilavinimo ryšys su rezultatais
Implicitinis ir eksplicitinis požiūris į naudojimąsi „Facebooku“
Get PDFWe already know that attitude and behavior are related and can influence each other. Greenwald and Banaji (1995) suggest that attitude can be explicit or implicit. Explicit attitude is conscious and related to such behavior. Implicit attitude is unconscious, automatic, and has more relationships with unconscious behavior. The authors of the mentioned study suggest that neither of them is “real” attitudes, but it is important to recognize both, as they can have different influences on our behavior. Facebook is the most popular social network around the world, especially across the younger generations. Researchers found that the explicit attitude toward Facebook is very positive (Johnston et al. 2013; Acılar & Mersin 2015), but there are no papers on implicit attitude. So, the purpose of this study was to find out the implicit and explicit attitudes toward using Facebook and to reveal the interrelations between these attitudes and experiences from using Facebook. The study participants consisted of 210 teenagers from a single gymnasium. Their ages were 17 (40%), 18 (50%) and 19 (10%); 41.4% of them represented boys, 58.6% – girls. Implicit attitudes were measured by the Single Attribute Implicit Association Test (SA-IAT), and the explicit attitudes – by a 21-item questionnaire regarding the attitude toward using Facebook (Kokoç & Çiçek 2011). Results showed that the majority of them have a Facebook account (N=171). Facebook users have more positive explicit attitudes, and this was related to time spent on Facebook and the number of times they connect to the social media network on a daily basis. Also, it was revealed that explicit attitude is the predictor of having an account on Facebook, and that implicit attitude had predicted the opposite. Moreover, implicit attitude does not differ between users and non-users and has no significant relationship with behavior. However, it was noticed that Facebook users were faster when pairing Facebook with pleasant rather than unpleasant words. Non-users reacted in both test conditions equally. This could mean that users unconsciously associate Facebook with pleasant feelings and may share positive implicit attitudes. However, this study has several limitations. Most of the participants were Facebook users, so the differences that were found could be inaccurate. Also, all of them were from the same gymnasium, so different results may possibly be gathered from different school populations. Therefore, the obtained results should be interpreted with caution.Straipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti implicitinį ir eksplicitinį požiūrį į naudojimąsi „Facebooku“, rezultatai. Apklausta 210 vienos gimnazijos mokinių. Jų amžius buvo nuo 17 iki 19 metų, 41,4 % – vaikinai, 58,6 % – merginos. Implicitiniam požiūriui matuoti buvo pasitelktas vieno atributo implicitinių asociacijų testas (SA-IAT), o eksplicitiniam – 21 teiginio klausimynas apie požiūrį į naudojimąsi„Facebooku“ (Kokoç & Çiçek, 2011). Buvo atskleista, kad jaunuolių, besinaudojančių „Facebooku“, požiūris į jo naudojimą teigiamesnis nei tų, kurie neturi susikūrę savo paskyros šiame tinkle. Be to, eksplicitinis požiūris yra susijęs su prisijungimų dažniu ir laiku, praleistu prie šio socialinio tinklo, ir padeda prognozuoti „Facebooko“ paskyros turėjimą. Implicitinio požiūrio sąsajų su elgesiu bei skirtumų tarp turinčių paskyrą ir jos neturinčių jaunuolių rasti nepavyko. Taip pat šis požiūris nėra prognozuojantis veiksnys, tačiau, nagrinėjant reakcijos greičio skirtumus, pastebėta, kad turintys paskyrą jaunuoliai greičiau susieja „Facebooką“ su malonumu. 
Muzikos konceptualizavimas erdvės ir judėjimo metaforomis
Get PDFThe usage of metaphors of space and movement is a common way to conceptualize what is heard in music. However, there are not many empirical studies that investigate this process, and almost all of them were conducted using extremely simple stimuli. The aim of this study is to understand how specific the connection between the properties of musical sound and the concepts of space and movement is, and to check if musical education has any influence on this process. We conducted two studies wherein excerpts from real instrumental classical music recordings were used. Study participants listened to a number of excerpts from instrumental classical music recordings and – after each excerpt – the participants were asked to rate how appropriate different concepts were for describing the excerpts. Six concepts were used in the first study on synesthetic metaphors: rising, falling, widening, narrowing, approaching, moving away (the last two were used as controls). In the second study, we used concepts that are transferred to music from normal auditory cognition. Namely, participants were asked to rate the appropriateness of six concepts (approaching, moving away, gaining energy, losing energy, accelerating, slowing down). The results of these two studies show that even if the simplest concepts of space and movement are chosen, there is no “one-to-one” connection between the properties of sound and the concepts used to describe them; however, a number of regularities were observed. Moreover, associations between the properties of sound and the concepts of space and movement were symmetrical. This means that if one property of sound is associated with a concept, then an opposite property is associated with an opposite concept, but only if the concepts that are theoretically predicted to be chosen are considered. The studies also did not observe any important differences between study participants with musical education and those without musical education.Siekiant geriau suprasti ryšius, siejančius muzikos garsų savybes su erdvės ir judėjimo metaforomis, kurios yra įprastai pasitelkiamos kalbant apie muziką, atlikti du tyrimai. Pirmo tyrimo metu aiškintasi, kaip muzikai priskiriamos sinestetinio pobūdžio konceptualiosios metaforos, antro tyrimo metu – kaip priskiriamos sąvokos, išvedamos iš įprasto klausos suvokimo. Rezultatai rodo, kad sąvokų priskyrimas muzikos fragmentams pasižymi tam tikru sistemiškumu, tačiau jis nėra tiek specifiškas, kad vienai garso savybei būtų taikoma tik viena sąvoka, o vienai sąvokai – tik viena garso savybė. Taip pat nebuvo aptikta esminių skirtumų tarp to, kaip sąvokas muzikai priskiria muzikinį išsilavinimą turintys ir jo neturintys tyrimo dalyviai
Psichologijos institucionalizacija Lietuvoje: žvilgsnis iš valstybės 100-mečio perspektyvos
Get PDFDifferent sides of the development of psychology as a science, a teaching subject and a professional activity in Lithuania during the 100-year period are analyzed and discussed. This analysis is performed in the context of the institutionalization of the modern Lithuania. The three main premises of the development of psychology in Lithuania are revealed: the sociopolitical and economical context of state, the influence of the global field of psychology and the activities of the enthusiasts of profession. The extent of development of psychology in Lituania during the different periods of Lithuanian history of last 100 years of its existance is evaluated according to 10 criteria of recognizing the profession: 1) Social need; 2) State regulation of the profession; 3) Legislative basis of the profession; 4) Trust by society and authority; 5) Control of professional competence; 6) Being included in a classification of scienes and a scientific studies system; 7) Education (teaching and training) of the profession; 8) Professional and scientiffic communication (journals, conferences); 9) Values and professional ethics; 10) Professional self-regulation (professional NGO). The development of psychology in Lithuania can be divided in stages according to the context of the modern state’s development events: 1) Before the year 1918 (the period of arousal and enlightenment in psychological culture); 2) The years 1918–1940 (start of the institutionalization of psychology in the First Republic of Lithuania); 3) The years 1940–1944 (an empty, topsyturvy-esque or confused of social and economical life stage during the Second World War); 4) The years 1945–1988 (an unsettled stage of training and researches in psychology with stabilization after when psychologists were begun to be educated at Vilnius University in 1969); 5) The years 1989–2018 (a dissociation from the Russian academic field of psychology and an independent development with the rising ifluence of Western academic psychological influences). The names of the main enthusiasts of the institutionalization of psychology in Lithuania during the five listed stages are presented. The main persons from this list were Alfonsas Gučas (1907–1988), Jonas Vabalas-Gudaitis (1881–1955), Vladas Lazersonas (1889–1945) and Juvencijus Lapė (1925–1911). The main conclusion of paper is that psychology in Lithuania, during the 100-year period, was developed according to all 10 criteria; it was reasonably adapted to the national state culture and infrastructure. In other words, at the present time, we can speak and write not only about the development of psychology in Lithuania but about a Lithuanian psychology – a nationally indigenized profession. Eleven features of indeginized psychology are also listed.Straipsnyje analizuojama psichologijos institucionalizacijos – jos diegimo ir virtimo tiek visateisiu mokslu, tiek reglamentuojama profesija – raida Lietuvos Respublikos pastarųjų 100 metų istorijos kontekste. Psichologijos institucionalizacijos procesas analizuojamas pagal 10 profesijai (ir mokslui) svarbiausių kriterijų: 1) socialinis užsakymas (profesijos poreikis); 2) profesijos reglamentavimas; 3) profesinės veiklos teisinis pagrindas ir psichologo teisės bei pareigos; 4) visuomenės pasitikėjimas ir autoritetas; 5) profesinės kompetencijos kontrolė; 6) tyrimai ir vieta mokslo bei praktikos klasifikacijose; 7) profesijos mokymas; 8) profesinė ir mokslinė komunikacija; 9) vertybės ir etika; 10) profesinis susireguliavimas (asociacijos). Bendra išvada tokia: nors psichologijos, kaip ir daugelio kitų mokslų, raidos pradžia Lietuvoje vėlavo, pastarųjų trijų dešimtmečių psichologijos institucionalizacijos procesas buvo toks spartus, kad atsilikimo nebeliko faktiškai pagal visus profesijos kriterijus. Psichologija tapo indigenizuota profesija – susieta su šalies kultūra profesionalų moksline ir praktine veikla. Šio mokslo raida glaudžiai susijusi su Lietuvos modernios tautinės valstybės raida. Lietuvos pastarojo šimtmečio raidos etapai – tai ir psichologijos institucionalizacijos etapai. Straipsnio pabaigoje aptariami svarbesni Lietuvos psichologijos bruožai
Socialinės paramos ir vadovo proaktyvaus elgesio reikšmė darbuotojų proaktyviam elgesiui
Get PDFThe proactive behavior of employees is becoming more and more important in contemporary organizations, but less attention is paid to the impact that the proactive behavior of supervisors has on promoting proactivity in the behavior of employees. Meanwhile, there is a growing amount of research on the role of social support in encouraging proactive behavior, but research data are contradictory and there is no clear understanding of the role of different forms of social support (organizational, coworker and supervisor) on employee proactive behavior and its types (work, person-environment fit and strategic). The study aims to analyze the relations between supervisor proactive behavior, support on the levels of organizational, coworker and supervisor and employee proactive behavior as well as its types (work, person-environment fit and strategic). The study method consists an online survey and a sample of 206 employees (79 males and 127 females, aged 19 to 64 years) working in various Lithuanian organizations, who had participated in online survey. The results have shown that organizational, coworker and supervisor support are positively related with the proactive behavior of employees, but only organizational support is a predictor for two types of proactive behavior – strategic and work. Meanwhile, there is no direct effect between the proactive behavior of supervisors and employees. This connection occurs only if employees receive support on the organizational level as well as from their coworkers and supervisors; however, this relation is not the same for all types of proactive behavior. Support on the organizational level and from coworkers reinforces the relation between supervisor proactive behavior and employee proactive strategic behavior; supervisor support reinforces the relation between supervisor proactive behavior and employee proactive person-environment fit behavior.Organizacijoms, siekiančioms konkurencingumo dinamiško verslo sąlygomis, neabejotina darbuotojų proaktyvaus elgesio reikšmė. Proaktyvaus elgesio prielaidų tyrimuose vis dažniau atkreipiamas dėmesys į socialinės aplinkos svarbą. Šiame straipsnyje aprašomo tyrimo tikslas siejamas su iki šiol mažai tirtų potencialių proaktyvaus darbuotojų elgesio prielaidų analize: ieškoma sąsajų su vadovo, kolegų ir organizacijos parama bei vadovo proaktyviu elgesiu. Tyrime dalyvavo 206 darbuotojai (79 vyrai ir 127 moterys, amžiaus vidurkis 30 metų). Rezultatai: organizacijos, vadovo ir kolegų parama yra teigiamai susijusi su darbuotojų proaktyviu elgesiu, stipriausias prediktorius yra organizacijos parama. Vadovo proaktyvus elgesys tiesiogiai nėra susijęs su proaktyviu darbuotojų elgesiu, tačiau padeda numatyti bendrą proaktyvaus elgesio rodiklį, užduoties atlikimo, asmens ir aplinkos dermės bei strateginį tipus, kai išreikšta vadovo, kolegų ir organizacijos parama: vadovo proaktyvaus elgesio ir darbuotojų strateginio elgesio ryšį sustiprina kolegų ir organizacijos parama, o vadovo proaktyvaus elgesio ir darbuotojo asmens ir aplinkos dermės elgesio ryšį – vadovo parama
Kai neteisinga informacija lemia politinius sprendimus dėl autizmo gydymo
No full textBehavior analysts have an important role to play in the management of autism spectrum disorders (ASDs). While empirical support for interventions that are based on behavior analysis is extensive, this is not the case for many other kinds of interventions. This has resulted in significant differences in public policy and recommendations in different parts of the world, most notably between Europe and North America. In this paper, we outline some of the reasons for this disparity.Elgesio analizė yra svarbi, kalbant apie autizmo spektro sutrikimo intervencijas. Elgesio analize pagrįstos intervencijos turi didelį empirinį pagrindimą, tačiau apie daugelį kitų intervencijų rūšių to pasakyti negalima. Tai lėmė didelius politinių sprendimų ir rekomendacijų skirtumus skirtingose pasaulio dalyse, ypač tarp Europos ir Šiaurės Amerikos. Straipsnyje analizuojamos kai kurios šių skirtumų priežastys
Informacija autoriams
Get PDF[information in Lithuanian and English][informacija lietuvių ir anglų kalbomis