Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Kūrybiškumo ir pasaulinio / nacionalinio identiteto ryšiai: lyginamasis Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų studentų tyrimas
No full textThe mindset of either a national or global identity was primed in the participants in the United States and Lithuania. The effects of priming on creativity were then examined. Two hundred and eighty-five participants from the United States and 95 Lithuanian participants received one of three possible manipulations: one that primed national identity, one that primed global identity, or no manipulation. They were then asked to complete measures of creativity. The results suggested that participants from Lithuania scored higher than the American participants on measures of national orientation regardless of the condition in which they participated. Lithuanian participants were the most affected by the national prime, and scored particularly low on global orientation when they were in the national identity condition. Lithuanian participants scored higher than participants from the United States on all measures of creativity, regardless of the condition. However, a country-by-condition interaction was also present, showing that participants in the US scored higher on creativity when they were in the global prime condition, while Lithuanians received higher creativity scores when in the national prime condition. Explanations and implications for these results are discussed.Eksperimento dalyviai iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos buvo paskatinti identifikuotis su nacionalinės arba pasaulinės mąstysenos vertybėmis. Paskui buvo nagrinėjami nacionalinės ir pasaulinės mąstysenos ryšiai su kūrybiškumu. 285 dalyviai iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir 95 iš Lietuvos buvo atsitiktiniu būdu priskirti vienai iš trijų eksperimentinių grupių: nacionalinio identiteto, pasaulinio identiteto ir kontrolinei. Tada tyrimo dalyviai atliko kūrybiškumo užduotis. Gauti rezultatai parodė, kad visų trijų grupių
dalyviai iš Lietuvos labiau identifikavosi su nacionaline mąstysena nei dalyviai iš Jungtinių Amerikos
Valstijų. Dalyviai iš Lietuvos, palyginti su dalyviais iš Jungtinių Amerikos Valstijų, gavo didesnius kūrybiškumo įverčius, kad ir kokia būtų buvusi taikyta manipuliacija. Buvo aptikta tyrimo dalyvių šalies ir identifikacijos sąveika: dalyviai iš Jungtinių Amerikos Valstijų buvo kūrybiškesni, kai buvo paskatinti identifikuotis su pasaulinės mąstysenos vertybėmis, o dalyviai iš Lietuvos buvo kūrybiškesni, kai buvo paskatinti identifikuotis su nacionalinės mąstysenos vertybėmis
Autizmas, intervencijos ir tėvų mokymas
No full textWorldwide, the prevalence rates of autism are increasing. This review looks at the additional stressors that parenting a child with autism can bring, including psychological distress and mental health difficulties. With the difficulties associated with the autism diagnosis and additional demands on the parents, research has shown that parent training, which helps teach parents new skills, may be advantageous. This review also looks at the most commonly used interventions that parents might avail of in order to acquire new skills, and it examines whether they are based in science, pseudoscience or anti-science. Utilizing best practice from evidence-based research, parents can be successfully trained to teach new skills across a variety of different domains. The advantages and disadvantages of one-on-one training sessions versus group training events, as well as the different components that contribute to each, are discussed. A number of training packages are discussed, including Behavioral Skills Training, video modelling and manualized training packages. We conclude that there is substantial evidence showing that packages with behavioral underpinnings are more effective for children with autism. Autism awareness and education is simply not enough – educate the parents using evidence-based practice to help effectively educate the childrenVisame pasaulyje daugėja sergančiųjų autizmu. Šiame straipsnyje analizuojama, kokius papildomus stresorius, tokius kaip psichologinis distresas ar psichikos sveikatos problemos, sukelia vaiko, sergančio autizmu, auginimas. Tyrimai rodo, kad dėl problemų, kurias sukelia autizmo diagnozė ir papildomi reikalavimai tėvams, gali būti naudingos intervencijos, skirtos mokyti juos naujų įgūdžių. Šis straipsnis apžvelgia dažniausiai taikomas intervencijas, kurios gali būti pasitelktos, siekiant tėvams suteikti naujų įgūdžių, ir analizuoja, ar jos grįstos mokslu, pseudomokslu ar antimokslu. Taikant geriausius metodus, grįstus moksliniais įrodymais, tėvai gali būti sėkmingai apmokyti įvairių skirtingų sričių įgūdžių. Straipsnyje aptariami ir grupinio bei individualaus mokymo, taip pat jų komponentų pliusai ir minusai. Be to, aptariami įvairūs mokymo metodai, tokie kaip elgesio įgūdžių mokymas, vaizdo modeliavimas, instrukcijomis grįsti metodai. Galima daryti išvadą, kad tyrimai rodo, jog metodai, turintys ir elgesio komponentą, yra efektyviausi. Autizmo įsisąmoninimo ir švietimo tiesiog nepakanka – siekiant padėti tėvams ugdyti vaikus, reikia mokyti tėvus įrodymais grįstais metodais
Galimybės keisti klaidingus įsitikinimus dėl seksualinio priekabiavimo Lietuvos studentų imtyje
Get PDFSexual harassment is one of the most common gender-based discrimination forms in Lithuania and is experienced at least once in a lifetime by 35% of women from the age of 15. The recently published results of a survey implemented by the Lithuanian Students’ Union (2018) showed that 5 percent of students from different universities and colleges in Lithuania possess experiences that they identify as sexual harassment; however, the majority of them are afraid to report these incidents because of the negative public reaction or because of the potential impact on their academic achievements. An absence of a clear definition and the prevailing misconceptions about sexual harassment, as well as a lack of information about the procedure of reporting sexual harassment, makes sexual harassment an ambiguous problem that became the topic of public discussion but has not been dealt with properly. Various studies show promising results of different sexual harassment prevention activities and makes it possible to assume that such training might be a way of reducing the prevalence of sexual harassment in the academic environment. The aim of this study was to assess the effectiveness of a brief sexual harassment training course in reducing positive attitudes toward sexual harassment and the acceptance of sexual harassment myths, as well as improving the identification of sexual harassment situations, in a sample of Lithuanian students.
Thirty-two students (28 females and 4 males) took part in this research and attended a brief sexual harassment training that lasted for 1 hour 30 minutes. The participants’ age varied from 19 to 28 years, the average age being 22.9 years (SD = 2.19). A self-reported questionnaire consisted of several scales: the Sexual Harassment Attitude Scale (Cronbach α – 0,86) (Mazer & Percival, 1989) measuring the participants’ positive attitudes toward sexual harassment; the Illinois Sexual Harassment Myth Acceptance Scale (Cronbach α – 0,92) (Lonsway, Cortina, & Magley, 2008); 8 self-report scenarios were created based on Bursik (1992) and consultations with the Office of the Equal Opportunities Ombudsperson to measure the participants’ perceptions of sexual harassment. Additional demographic questions were also included.
The results revealed significant changes in sexual harassment perception, myth acceptance and attitudes toward sexual harassment before and after the training. Study results showed significantly reduced positive attitudes toward sexual harassment and that the participants were less likely to attribute sexual harassment to being a part of a romantic relationship. Even though the results showed a significantly lower “Normal heterosexuality” subscale in terms of the results on the Sexual Harassment Myth Acceptance Scale, participants were, however, more likely to attribute blame to the victim of sexual harassment after the prevention training. The study results also revealed that after the training, the participants evaluated more sexual harassment scenarios as sexual harassment than before the training.Tyrimu siekiama įvertinti vienkartinio užsiėmimo seksualinio priekabiavimo tema veiksmingumą mažinant studentų klaidingus įsitikinimus dėl seksualinio priekabiavimo ir teigiamas nuostatas dėl seksualinio priekabiavimo, skatinti geresnį seksualinio priekabiavimo situacijų atpažinimą, taip siekiant spręsti seksualinio priekabiavimo problemą studentų grupėje. Tyrimo rezultatai parodė statistiškai reikšmingus požiūrio į seksualinį priekabiavimą, seksualinio priekabiavimo mitų išreikštumo bei seksualinio priekabiavimo situacijų vertinimo skirtumus prieš dalyvaujant užsiėmime ir po jo. Studentai, dalyvavę užsiėmime, pasižymėjo mažiau išreikštomis teigiamomis nuostatomis dėl seksualinio priekabiavimo ir rečiau seksualinį priekabiavimą laikė romantinių santykių dalimi. Be to, šie studentai visas seksualinio priekabiavimo situacijas vertino kaip labiau atspindinčias seksualinį priekabiavimą, seksualiniam priekabiavimui dažniau priskyrė ir tas situacijas, kuriose auka yra vyras. Vis dėlto duomenų analizė taip pat parodė, kad dalyvavę užsiėmime studentai dažniau buvo linkę atsakomybę už seksualinį priekabiavimą priskirti moterims nei prieš dalyvaudami užsiėmime
Psichologo profesijos reguliavimas Europoje: Europos Komisijos reglamentuojamų profesijų bendro vertinimo apžvalga
No full textThe article provides a summarized review of the current legal status of the profession of psychology across European countries, making a case for the need of a legal status and recognition of the profession. The review is based on comparing and contrasting the results of the European Commission’s mutual evaluation of the regulated professions report published in 2016 and the currently available information on the EU Single Market Regulated Professions Database maintained by the European Commission. Results show that, despite the different levels of qualifications required in the Member States, the general requirements tend to follow the Bologna process. The review also focuses on the rationale provided for regulation and the requirement for professional membership.Straipsnyje pateikiama bendra dabartinio teisinio profesijos statuso Europos šalyse apžvalga, pagrindžiant teisinio statuso ir profesijos pripažinimo poreikį. Apžvalga remiasi Europos Komisijos reglamentuojamų profesijų bendro vertinimo, paskelbto 2016 m., ir šiuo metu Europos Sąjungos bendrosios rinkos reglamentuojamų profesijų duomenų bazėje (prižiūrimoje Europos Komisijos) prieinamos informacijos palyginimu. Rezultatai rodo, kad, nors skirtingos Europos Sąjungos šalys narės reikalauja skirtingo kvalifikacijos lygmens, bendri reikalavimai dažniausiai atitinka Bolonijos proceso reikalavimus. Apžvalgoje taip pat analizuojamas reglamentavimo pagrindas ir reikalavimai, keliami profesinei narystei
Lietuvos vaikų naudojimosi internetu 2010 ir 2018 metais ypatumų palyginimas
Get PDFThe accessibility of the internet and the availability of online services in Lithuania are steadily increasing; the demand for some services is almost twice the EU average and is growing every year. In the context of Europe, Lithuania is among the countries with high internet use, which increases the risk and threat to children through the internet. In a study conducted by the EU Kids Online II in 2010, it was found that Lithuanian children lack the skills of safe use of internet, while parents lack the knowledge and ability to ensure the safe use of internet by their children. The purpose of this article is to identify how children’s threats and the involvement of parents in ensuring the safe use of internet by their children are changing as the access to information technology and the internet grows. During a survey conducted in 2018, 1 012 children aged 9 to 17 years and one of each of their parents were interviewed. These data were compared to the data from 2010 survey, when 1 004 online users aged 9 to 16 years and one of each of their parents were interviewed. The results revealed that in 2018, children and their parents spend more time on the internet. Children spend 4–5 hours on the internet every day and it is approximately one hour longer than in 2010. Children use a variety of devices to connect to the internet and use the internet to perform various activities, especially the sharing of pictures, watching videos and playing games on the internet, and more often use social networks sites. The most popular social network is Facebook. In the current year, children are less likely to share their personal information, communicate less with strangers, but children experience more abusive behavior from others online and have more access to sexual content in 2018 than in previous years. Parents report less negative experience and technical threats, such as the use of a child’s personal information or device infection with a virus, regarding their children spending their time on the internet. The data suggests that parents nowadays seldom are in the same room with the child while he/she is on the internet, but parents talk with children on safety issues, encourage them and are interested in their activities on the internet more often than in previous years.Interneto pasiekiamumas ir interneto paslaugų prieinamumas Lietuvoje ir kitose šalyse nuolat didėja. Vaikai ir paaugliai naudotis internetu gali nuolat ir būdami bet kurioje vietoje, o tai susiję su didesne galimybe patirti tam tikras grėsmes. 2010 m. atliktame tyrime „ES vaikai internete II“ buvo nustatyta, kad Lietuvos vaikams trūksta saugaus naudojimosi internetu įgūdžių, o tėvams – žinių bei gebėjimų užtikrinti saugų vaikų naudojimąsi internetu. Kyla klausimas, ar, pasikeitus technologijoms, jų spartai, keičiasi vaikų veikla internete ir jos dažnumas; kaip kinta vaikų patiriamos grėsmės, rizikos supratimas ir tėvų įsitraukimas užtikrinant saugų savo vaikų naudojimąsi internetu pasikeitus laikams. Tyrimo metu 2018 m. apklausta 1 012 vaikų nuo 9 iki 17 metų ir vienas iš jų tėvų. Šie duomenys palyginti su 2010 m. apklausos rezultatais, kai buvo apklausti 1 004 internetu besinaudojantys 9–16 metų vaikai ir vienas iš jų tėvų. Rezultatai atskleidė, kad 2018 m. vaikai ir jų tėvai praleidžia daugiau laiko internete. Vaikai prie interneto jungiasi įvairesniais įrenginiais ir naudoja internetą įvairioms veikloms atlikti, dažniau naudojasi socialiniais tinklais. 2018 m. vaikai mažiau dalijasi savo asmenine informacija, mažiau bendrauja su nepažįstamais asmenimis, tačiau yra dažniau užgauliojami, turi didesnį priėjimą prie seksualinio turinio informacijos, palyginti su 2010 m. Šiais metais tėvai rečiau būna su vaiku viename kambaryje šiam naudojantis internetu, tačiau dažniau kalba su vaikais, skatina juos savarankiškai tyrinėti ir stebi vaikų veiklą internete
Homoseksualumo atsiskleidimą aprašančių straipsnių komentarų turinio analizė
Get PDFBoth researchers and society agree that those who decide to disclose their sexual orientation can find acceptance and even support in these experiences, while others are met with negative reactions, such as anger, rejection or bullying etc. There are lots of controversial studies about the differences in reactions to the coming out of homosexual men and women. It is agreed that these attitudes could be defined as multidimensional constructs comprised of cognitive, affective, and behavioral components. A content analysis of comments on articles describing coming out of homosexual individuals has not been yet performed in Lithuania. The aim of this study was to analyze the content of comments as reactions to the articles describing homosexuality disclosure in order to reveal the prevailing beliefs, emotions and behavioral reactions toward the disclosure of homosexuality and to compare any differences in responses while taking into account the sex of a disclosed person. A content analysis of 380 comments collected on the websites lrytas.lt and delfi.lt was carried out. The validity of the content categories was assessed with a second-rater procedure. The agreement percentage among the raters ranged from 84 to 100 and Cohen’s kappa from 0.42 to 1 throughout the categories. After the first evaluation of the content and after an objective selection of the comments for this research, 156 comments, which were suitable for further analysis, were selected. The analysis has shown that commentators tend to have negative perceptions regarding the disclosure of a homosexual individual’s sexual orientation. In the comments of the articles describing homosexuality disclosure, it was most often expressed that homosexuality is an unnatural thing or a perversion; that homosexual people should not disclose their sexual orientation; that homosexual people should not be allowed to raise children. At the same time, any positive attitude was expressed rarely. The most prevailing positive attitude is the following: homosexual people are just as normal as heterosexual people. Negative emotions, such as anger or disgust, as well as homophobic bullying (offensive remarks, jokes, and name-calling), were dominating in the comments. The accepting behavior (not encouraging someone to change), positive emotional reactions, such as support and suggestions to emigrate, were the rarest. The content analysis of the comments revealed the different reactions of the readers to homosexual men and women. The negative attitude toward raising children and the emotion of anger are more often addressed toward homosexual women than to homosexual men. The results of this study indicate the prevailing negative attitude toward the public disclosure of the sexual orientation of homosexual persons.Viešai demonstruojamas neigiamas visuomenės požiūris į homoseksualius asmenis ir jų seksualinės orientacijos atskleidimą neigiamai veikia tokių asmenų socialinį ir asmeninį gyvenimą. Lietuvoje neaptikta straipsnyje aprašomo homoseksualios seksualinės orientacijos atskleidimo atvejo komentarų turinio analizė. Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – išanalizuoti ir aprašyti komentarų, kuriais atsiliepiama į homoseksualumo atskleidimo žinią pristatančius straipsnius, turinį. Siekiama atskleisti komentaruose vyraujančias nuostatas, emocines reakcijas į homoseksualių žmonių atsiskleidimą, vyraujantį diskriminuojantį bei atsiskleidimą priimantį elgesį. Atliktà 380 komentarų, surinktų lrytas.lt ir delfi.lt internetiniuose dienraščiuose, turinio analizė. Įvertinus jų turinį, tyrimui naudojami 156 interpretuotini komentarai. Nustatyta, kad komentatoriai dažniausiai demonstruoja neigiamas nuostatas dėl homoseksualių asmenų seksualinės orientacijos atskleidimo. Jie linkę manyti, kad homoseksualumas yra nenatūralus, kad tai – iškrypimas, kad homoseksualūs asmenys neturėtų atskleisti savo seksualinės orientacijos. Komentaruose taip pat vyrauja tokios neigiamos emocijos kaip pasišlykštėjimas ar pyktis ir dažniausiai pasireiškia homofobinės patyčios (įžeidžiančios replikos, homofobiniai pajuokavimai bei prasivardžiavimai). Taip pat išsiaiškinta, kad dažniau išreiškiama neigiama nuostata homoseksualių moterų vaikų auginimo tema ir pykčio emocija. Teigiama emocija, jog homoseksualai yra tokie pat normalūs kaip ir heteroseksualieji, yra dažnesnė reaguojant į homoseksualių vyrų nei homoseksualių moterų atsiskleidimą. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad vyrauja neigiamos nuostatos dėl homoseksualių asmenų ir jų viešo atsiskleidimo
Piešimo testo kūrybiškam mąstymui (TCT-DP) psichometrinės charakteristikos 8–10 metų lietuvių vaikų imčiai
Get PDFThis article analyzes whether the Drawing Test for Creative Thinking (TCT-DP) can be applied as a reliable and valid instrument for the assessment of the creative potential of 8–10-year-old Lithuanian children. Currently in Lithuania, there is no such test for this particular age. Empirical and theoretical research shows that the developmental pace and structure of creative potential among children of primary school age may be specific (Urban, 1991; Rudowicz, 2004; Lubart et al., 2010; Ju et al., 2015; Jastrzębska & Limont, 2017; Welter et al., 2017). The study consisted of 497 primary pupils across grades 2–4. The quota sample was based on the criteria of a child’s age, gender, and school location. All children are assessed by A and B forms of TCT-DP; the Wechsler’s Intelligence Scale for Children (WISC-IIILT) was administered to 63 randomly selected children for the purpose of verifying discriminant validity. The SPSS Statistics 25 software package was used for data analysis. The results revealed a significant difference in the creative potential among children of age 8 and age 10; the results for girls and boys were similar. The evaluation of several types of reliability had shown good or excellent inter-rater reliability, the accuracy of the categories rating system, minimally sufficient stability of the aggregate score of A and B forms, and an inadequate internal consistency of these forms. Both A and B forms equally well differentiated the level of children’s creativity. The TCT-DP construct validity
was confirmed by the stable increase of performance of 8-year-olds, 9-year-olds and 10-year-olds. Exploratory factor analysis has highlighted that the creative potential of children aged 8–10 years is best described by three factors – Originality, Adaptability and Risk taking. That generally consists with the findings of other researchers (Rudowicz, 2004; Lubart et al., 2010) that emphasize originality, nonconventionality
on the one hand, and adaptation to the requirements on the other hand. However, it is difficult to consistently match these results with the original data on TCT-DP, as Urban and Jellen (1995) performed a factor analysis in a joint sample of 4–16-year-old children. Low correlations with the WISC-IIILT results confirm the discriminant validity of TCT-DP.Straipsnyje analizuojama, ar Piešimo testas kūrybiškam mąstymui (TCT-DP) tiksliai, stabiliai ir pagrįstai įvertina 8–10 metų lietuvių vaikų kūrybinį potencialą. Šiuo metu Lietuvoje nėra tokio amžiaus vaikų kūrybiškumą vertinančio testo. Moksliniai tyrimai rodo, kad pradinio mokyklinio amžiaus vaikams gali būti būdinga specifiška kūrybinio potencialo raida. Tyrime dalyvavo 497 pradinių, 2–4, klasių mokiniai; imtis sudaryta taikant kvotinę atranką, atsižvelgiant į vaiko amžių, lytį ir mokyklos vietą. Visi vaikai įvertinti TCT-DP A ir B formomis; 63 atsitiktinai atrinkti vaikai įvertinti Wechslerio intelekto skale vaikams (WISC-IIILT) turint tikslą patikrinti diskriminantinį validumą. Rezultatai atskleidė, kad reikšmingai skiriasi 8 ir 10 metų vaikų kūrybinis potencialas, mergaičių ir berniukų rezultatai panašūs. Keliais būdais įvertinus testo patikimumą, išryškėjo, kad abiejų testo formų vertintojų suderintumas yra labai geras, kategorijų vertinimo sistema tiksli, minimaliai pakankamas bendro A ir B formų suminio įverčio stabilumas, nepakankamas A ir B formų vidinis suderintumas. Abi testo formos vienodai diferencijuoja vaikų kūrybiškumo lygį. Gauti rezultatai patvirtina TCT-DP konstrukto validumą. Tiriamoji faktorių analizė išryškino, kad 8–10 metų lietuvių vaikų kūrybiškumo potencialą geriausiai apibūdina trys faktoriai – originalumo, adaptyvumo bei pasirengimo rizikuoti
Karininkų suvoktos simuliacinės karinės operacijos rizikos skalės kai kurios psichometrinės charakteristikos
Get PDFThis article presents the scale of the officers’ perceived risk of simulated military operations (hereinafter – the RPO). This methodology is based on a strategy of constructing empirical scales. The risk perceived by the officers in the article covers the internal convictions of junior officers regarding the risks of loss of life and property during simulated military tasks.The officers’ perceived risk scale would help in clarifying the structure of the perceived risks in the military and create conditions for revealing the sources of mistakes made during the military operations.With an identified relatedness between the most common decision-making mistakes and perceived risks among officers, we could carefully analyze the mistakes associated with the perceived risks of simulated military operations and contribute to reducing these errors by developing specific military training programs.The aim of this research is to develop a methodology for assessing the risks of a simulated military operation as perceived by the officers and to explore some of the psychometric characteristics of the said methodology. The research participants are officers of the Lithuanian Armed Forces from different counties of Lithuania.The research was conducted in three stages. In the first stage, 26 officers in total were involved, and a scale of 22 risky situations (the RPO scale) was compiled based on real-time observation and the semistructured interview method. The construction of risky situations was also based on theoretical assumptions and previous empirical researches in the fields of military, health and organizational psychology. In addition, during this stage of the study, the validity of the content of the completed scale was checked based on the assessments of an expert group. The second stage involved 94 officers. In this stage, the construct validity of the RPO scale was checked based on an analysis of cluster data and an expert group. In the third stage, data gathered from 129 officers were processed, and the construct validity of the RPO scale was checked. The RPO scale was prepared based on the study results of the three stages. The obtained results allow us to distinguish three subscales of the officers’ perceived risk scale of simulated military operations: the risk of civilian deaths, the risk of soldier and commander deaths, and the risk of the loss of resources and assets. The established psychometric characteristics of the RPO scale suggest that this scale is suitable for use in further research for assessing the risks perceived by officers in simulated military operations. This scale structure includes the key indicators of perceived risks relevant to the military process. Separate subscales of the created scale have sufficient internal compatibility (the Cronbach alpha coefficients: first subscale – 0.802; second subscale – 0.753; third subscale – 0.883). Also, the validity of the content of the RPO scale and the partial validity of the construct were verified.Straipsnyje pristatoma karininkų suvoktos simuliacinės karinės operacijos rizikos (toliau – KSR) skalė. Ši metodika parengta taikant empirinę skalių kūrimo strategiją. Karininkų suvokta rizika straipsnyje apima jaunesniųjų karininkų įsitikinimus dėl žūties ir turto sunaikinimo rizikos, vykdant simuliacines karines užduotis. Tokia skalė gali padėti išaiškinti suvoktos rizikos struktūrą karyboje ir atskleisti karininkų karinių operacijų metu daromų klaidų šaltinius. Nustatę karininkų dažniausiai daromų sprendimo priėmimo klaidų ir suvoktos rizikos sąsajas, galėtume nuodugniai ištirti klaidas, susijusias su suvokta simuliacinių karinių operacijų rizika, ir prisidėti prie šių klaidų mažinimo, kuriant specifines karinių mokymų programas. Mūsų tyrimo tikslas – sukurti karininkų suvoktos simuliacinės karinės operacijos rizikos skalę ir ištirti kai kurias jos psichometrines charakteristikas jaunesniųjų karininkų imtyje. Tyrime dalyvavo Lietuvos kariuomenės jaunesnieji karininkai, tarnaujantys įvairiose Lietuvos apskrityse. Tyrimas buvo sudarytas iš trijų etapų. Pirmame tyrimo etape (dalyvavo 26 karininkai), remiantis stebėjimo ir pusiau struktūruoto interviu rezultatais, taip pat teorinėmis prielaidomis, anksčiau atliktais empiriniais tyrimais karo, sveikatos ir organizacinės psichologijos srityse, sudaryta 22 rizikingų situacijų skalė (KSR skalė). Be to, šiame etape, remiantis ekspertiniu situacijų vertinimu, tikrintas sudarytos skalės turinio validumas. Antrame tyrimo etape (dalyvavo 94 karininkai), remiantis klasterine duomenų analize ir ekspertiniu vertinimu, buvo tikrinamas sudarytos KSR skalės konstrukto validumas. Trečiame tyrimo etape, kuriame dalyvavo 129 asmenys, taip pat tikrintas konstrukto validumas surinkus kitą dalyvių imtį. Remiantis trijų etapų tyrimo rezultatais, parengta KSR skalė. Gauti rezultatai leidžia išskirti tris karininkų suvoktos simuliacinės karinės operacijos rizikos skalės poskales: civilių žūties rizikos, karių ir vadų žūties rizikos bei išteklių ir turto praradimo rizikos. Nustatytos KSR skalės psichometrinės charakteristikos leidžia teigti, kad ši skalė yra tinkama naudoti tolesniuose tyrimuose, vertinant karininkų suvoktą simuliacinę karinių operacijų riziką. Ši skalė apima pagrindinius suvoktos rizikos vertinimo rodiklius karybos procese. Sudarytos skalės poskalės pasižymi geru vidiniu suderinamumu (Cronbacho alfa koeficientai: pirmos subskalės – 0,802; antros subskalės – 0,753; trečios subskalės – 0,883). Taip pat patvirtintas KSR skalės turinio validumas ir gauti daliniai konstrukto validumo įrodymai