Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Darbo reikalavimų, išteklių, darbuotojų perdegimo ir įsitraukimo į darbą reikšmė darbo ir gyvenimo balansui
Full text linkProfessional, motivated, and productive employees represent one of the most important conditions for the effective operation of modern organizations, seeking to adapt to a dynamic social and economic environment and the constantly changing needs of society. This highlights the importance of maintaining a work–life balance for employees, as only those who have a fulfilling life can make the best use of their skills and energy to perform their work. Research shows that, in order to encourage organizations to create favorable conditions for employees so that they could maintain a work–life balance, it is important to understand the significance of work environment factors and work-related employee well-being for this balance. The aim of this study is to examine the significance of job demands, resources, employee burnout, and work engagement for work–life balance. The theoretical assumptions of the study are related to the Job Demands-Resources Theory (Bakker & Demerouti, 2017) and Kalliath and Brough’s (2008) concept of work–life balance. The cross-sectional study used an online survey method, with 222 employees from various organizations participating, 85% of whom were women, with an average age of 32.3 years. Data were collected by using scales measuring job demands, resources, burnout (Bakker, 2014), work engagement (Schaufeli et al., 2017), and work–life balance (Brough et al., 2014). Analysis using descriptive statistics, correlation, and structural equation modeling has revealed that burnout mediates the relationships between job demands and work–life balance and between job resources and work–life balance. Work engagement was positively associated with work–life balance but did not mediate the relationship between job resources and work–life balance. Further research directions and practical recommendations are discussed.Profesionalūs, motyvuoti ir rezultatyvūs darbuotojai yra svarbi šiuolaikinių organizacijų veiksmingos veiklos sąlyga, siekiant prisitaikyti prie dinamiškos socialinės bei ekonominė s aplinkos ir nuolat kintančių visuomenės poreikių. Tai išryškina darbuotojų pusiausvyros tarp darbo ir gyvenimo palaikymo svarbą, nes tik visavertį gyvenimą turintis darbuotojas gali geriausiai panaudoti savo gebėjimus bei energiją darbui atlikti. Tyrimai atskleidžia, kad norint skatinti organizacijas kurti palankias darbuotojų darbo ir gyvenimo balanso palaikymo sąlygas, svarbu išsiaiškinti, kokią reikšmę pusiausvyrai turi darbo aplinkos faktoriai ir su darbu susijusi darbuotojų savijauta. Šio tyrimo tikslas – ištirti darbo reikalavimų, išteklių, darbuotojų perdegimo ir įsitraukimo į darbą reikšmę darbo ir gyvenimo balansui. Teorinės tyrimo prielaidos siejamos su Darbo reikalavimų ir išteklių teorija (Bakker & Demerouti, 2017) bei Kalliath ir Brough (2008) darbo ir gyvenimo balanso koncepcija. Skerspjūvio tyrime taikytas anketinės apklausos internetu metodas, dalyvavo 222 įvairių organizacijų darbuotojai, 85 % jų sudarė moterys, dalyvių amžiaus vidurkis – 32,3 metų. Duomenims rinkti naudotos darbo reikalavimų, išteklių, perdegimo (Bakker, 2014), įsitraukimo į darbą (Schaufeli et al., 2017) ir darbo ir gyvenimo balanso skalės (Brough et al., 2014). Rezultatai analizuoti aprašomosios statistikos, koreliacinės analizės, struktūrinių lygčių modeliavimo metodais. Tyrimas atskleidė, kad perdegimas yra tarpinis kintamasis darbo reikalavimų ir darbo išteklių ryšiams su darbo ir gyvenimo balansu. Nustatyta teigiama tiesinė įsitraukimo į darbą bei darbo ir gyvenimo balanso sąsaja, tačiau įsitraukimas netarpininkauja darbo išteklių ir balanso ryšiui. Rezultatų pagrindu aptariamos tolesnės tyrimų kryptys ir praktinės rekomendacijos
Implicitinės jaunuolių santuokos teorijos ir jas formuojantys veiksniai
Full text linkThis study aimed to explore how young males formed implicit theories of a happy marital relationship and identify key socialization influences. Thirteen young adult males studying at a university in Eastern Europe participated in a qualitative study. Semi-structured interviews were conducted online or face-to-face asking the participants to describe their ideas about marriage and what influenced them. The interviews were transcribed and analyzed by using the thematic analysis method. The following key socialization influences on the formation of their ideas about marital relationships have been identified: observations of parental and other relationships, culture (own culture and the culture of others), personal characteristics of the participants, and parenting practices of their parents. Šio tyrimo tikslas buvo suprasti, kaip formuojasi implicitinės laimingos santuokos teorijos ir kokie socializacijos veiksniai tam turi įtakos vaikinų imtyje. Tyrime dalyvavo trylika jaunų suaugusių vyrų, studijuojančių universitete Rytų Europoje. Pasitelktas pusiau struktūruoto interviu metodas nuotoliu ir gyvai. Interviu metu dalyviai dalijosi savo mintimis apie požiūrį į santuoką ir tuo, kas turėjo įtakos tam požiūriui susidaryti. Interviu buvo transkribuoti ir analizuoti taikant teminės analizės metodą. Buvo nustatyti tokie pagrindiniai socializacijos veiksniai, formuojantys dalyvių požiūrį į santuoką: tėvų ir kitų santykių stebėsena, kultūros (savo ir kitų) įtaka, dalyvių asmeninės savybės ir jų tėvų ir motinų auklėjimo pavyzdžių svarba
Psichologinio atstumo poveikis tikėjimui pasaulio teisingumu bei racionalių-neracionalių gynybos strategijų naudojimui konfliktų Ukrainoje ir Mianmare kontekste
Full text linkPeople have a basic need to believe in a world that is just, that is, a place where benevolence is rewarded, and misdemeanors are punished. Experiences of unfair events (e.g., a war) bring doubts about the justness of the world leading to attempts to re-establish righteousness by objective or subjective means (defense strategies). Importantly, it has become fairly common to encounter events which are not limited to the current place, and which affect people whom one may not otherwise acknowledge because contemporary media helps to discover what is happening beyond immediate human perception. This separation between a person and a given scenario is described as psychological distance. In order to inspect how psychological distance influences beliefs in a just-world and its defense, an experimental study was conducted on 60 participants. After random assignment to proximal and distal psychological distance groups, the subjects were exposed to just-world altering news articles about war. Before and after the articles, the just-world belief was evaluated, and defensive reactions to the stimuli were assessed. The results demonstrate that people perceive psychologically proximal and distal stimuli as similarly offensive to just-world beliefs. In addition, people are prone to use more rational strategies to defend justice in psychologically close conditions, and more nonrational strategies when events are psychologically distant. This study provides insights into psychological distance effects on just-world perception and defense strategies, which may have an impact on forming a positive or negative view towards victims.Žmonės turi bazinį poreikį tikėti, kad pasaulis yra teisinga vieta, kurioje geranoriški poelgiai yra apdovanojami, o nusižengimai yra baudžiami. Susidūrus su įvykiais, kurie vertinami kaip neteisingi (pvz., karas), pradedama abejoti pasaulio teisingumu, todėl stengiamasi jį atstatyti taikant objektyvias arba subjektyvias priemones (gynybines strategijas). Svarbu tai, kad dažnai galima susidurti su įvykiais, neapsiribojančiais vien tuometine vieta ir paveikiančiais asmenis, kuriems įprastai neskiriama daug dėmesio, nes šiuolaikinė žiniasklaida padeda sužinoti apie tai, kas vyksta toli už tiesioginių žmogaus suvokimo ribų. Šis tarpas, skiriantis žmogų nuo sutinkamos informacijos, vadinamas psichologiniu atstumu. Siekiant ištirti psichologinio atstumo įtaką tikėjimui, kad pasaulis teisingas, bei šio požiūrio gynybai, atliktas eksperimentinis tyrimas su ٦٠ dalyvių. Atsitiktinai suskirsčius į artimo ir tolimo psichologinio atstumo grupes, buvo pateikiami pasaulio teisingumą neigiantys žiniasklaidos straipsniai apie tam tikrą karinį konfliktą. Prieš ir po straipsnių buvo išmatuotas tikėjimas pasaulio teisingumu ir įvertintos gynybinės reakcijos į stimulus. Rezultatai parodė, jog žmonės tiek psichologiškai artimus, tiek tolimus stimulus suvokia kaip panašiai pažeidžiančius pasaulio teisingumą. Taip pat žmonės yra labiau linkę naudoti racionalias strategijas teisingumui apginti psichologiškai artimesnėse sąlygose bei naudoti daugiau neracionalias strategijas, kai įvykiai randasi psichologiškai toli. Šis tyrimas suteikia įžvalgų, jog psichologinis atstumas gali daryti įtaką pasaulio teisingumo suvokimui bei gynybos strategijų pasirinkimui, kurios nuteikia teigiamam arba neigiamam požiūriui į neteisingumo aukas
Pozityvios ir negatyvios darbo refleksijos skalių vidinis suderinamumas: patikimumo apibendrinimo metaanalizė
Full text linkPositive and Negative work reflection are important constructs in the field of organizational psychology. To measure these constructs, reliable measures are needed. In order to summarize the findings from different studies, a reliability generalization meta-analysis was performed. A literature search in six databases was conducted. In total, 216 records were found, while 26 papers were included in the analysis. Positive and Negative work reflection scales by Fritz and Sonnentag (2005) and Binnewies et al. (2009) were analyzed. Analysis revealed that internal consistency varied from 0.90 to 0.93. Additionally, the region in which a study was conducted moderated part of the results.Pozityvi ir negatyvi darbo refleksija organizacinės psichologijos srityje yra svarbūs konstruktai. Norint išmatuoti šiuos konstruktus, reikia patikimų matavimo priemonių. Siekiant apibendrinti skirtingų tyrimų rezultatus, buvo atlikta patikimumo apibendrinimo metaanalizė. Atlikta literatūros paieška šešiose duomenų bazėse. Iš viso rasta 216 įrašų, o į analizę įtraukti 26 straipsniai. Buvo išanalizuotos Fritz ir Sonnentag (2005) ir Binnewies ir kt. (2009) pozityvios ir neigiamos darbo refleksijos skalės. Analizė parodė, kad vidinis suderinamumas svyravo nuo 0,90 iki 0,93. Be to, regionas, kuriame buvo atliktas tyrimas, turėjo įtakos daliai rezultatų
Policijos darbuotojų priekabiavimo darbe, organizacinių priekabiavimo rizikos veiksnių, psichologinio kapitalo ir gerovės sąsajos
Full text linkWorkplace bullying is a form of aggressive behavior that employees across various fields, including police officers, may encounter. It serves as a significant source of psychosocial stress. It can lead to long-term negative consequences for an employee’s physical and psychological health and overall well-being. Therefore, investigating the organizational and individual factors contributing to workplace bullying among police officers and its impact on their well-being is highly relevant. This study aimed to examine the relationships between workplace bullying, organizational bullying risk factors, psychological capital, and the well-being of police officers. Method. The cross-sectional study employed an online survey as the data collection method. The questionnaire included demographic questions, the Negative Acts Questionnaire (Notelaers et al., 2018), scales measuring Organizational Bullying Risk Factors (Gamian-Wilk, 2018), Psychological Capital (Lorenz et al., 2016), and the WHO-5 Well-Being Index. The sample included 147 police officers from various Lithuanian counties and police departments, 55.8% of whom were women. The average age of the participants was 38.8 years. Correlation, regression, and mediation analyses were conducted to examine the empirical data. Results. The findings revealed that organizational bullying risk factors negatively predicted bullying among police officers. Both organizational risk factors and psychological capital positively and workplace bullying negatively predicted well-being. Furthermore, workplace bullying mediated the relationship between organizational risk factors and officers’ well-being: risk factors were indirectly related to well-being through a reduction in workplace bullying. Recommendations are provided for reducing workplace bullying among Lithuanian police officers with the objective to enhance their well-being.Priekabiavimas darbe yra agresyvaus elgesio forma, su kuria gali susidurti įvairių sričių, taip pat policijos, darbuotojai. Tai stiprus psichosocialinio streso, kuris gali sukelti ilgalaikes neigiamas pasekmes darbuotojo fizinei ir psichologinei sveikatai, darbo rezultatams, šaltinis, todėl aktualu nagrinėti policijos darbuotojų priekabiavimo darbe organizacinius ir individualius veiksnius bei jo reikšmę gerovei. Tyrimo tikslas – išnagrinėti Lietuvos policijos darbuotojų priekabiavimo darbe, organizacinių priekabiavimo rizikos veiksnių, psichologinio kapitalo ir gerovės sąsajas. Metodas. Skerspjūvio tyrime taikytas apklausos internetu duomenų rinkimo metodas, anketą sudarė demografiniai klausimai, neigiamų poelgių klausimynas (Notelaers et al., 2018), organizacinių priekabiavimo rizikos veiksnių (Gamian-Wilk, 2018), psichologinio kapitalo (Lorenz et al., 2016), Pasaulio sveikatos organizacijos PSO-5 gerovės vertinimo skalės. Dalyvavo 147 policijos darbuotojai iš įvairių Lietuvos apskričių policijos įstaigų ir padalinių, 55,8 % imties sudarė moterys, dalyvių amžiaus vidurkis – 38,8 metų. Empiriniams duomenims analizuoti taikyta koreliacinė, regresinė ir mediacinių ryšių analizė. Rezultatai. Nustatyta, kad priekabiavimą darbe neigiamai numato organizaciniai rizikos veiksniai, psichologinis kapitalas priekabiavimo darbe vertinimo neprognozuoja. Gerovę teigiamai numato organizaciniai rizikos veiksniai ir psichologinis kapitalas, o neigiamai – priekabiavimas darbe. Policijos darbuotojų suvoktas priekabiavimas yra tarpinis kintamasis, paaiškinantis organizacinių rizikos veiksnių ir gerovės sąsają: rizikos veiksniai yra netiesiogiai susiję su gerove dėl prasčiau vertinamo priekabiavimo kaip tarpinio veiksnio. Pateikiamos rekomendacijos policijos darbuotojų priekabiavimui darbo vietoje mažinti ir jų gerovei didinti
Vištos ir kiaušinio dilema nagrinėjant suaugusiųjų socialinį nerimą ir kompulsyvų socialinių tinklų naudojimą
Full text linkBackground. Social media is characterized by a habit-forming virtual architecture, which leads some users to exhibit compulsive behavior. There are clear links between social anxiety and compulsive online behavior, but it is not evident whether social anxiety is a risk factor for compulsive behavior or a consequence of time spent on social media. Aim. This study aimed to investigate the longitudinal cross-lagged relationship between different types of social anxiety and compulsive social media use. Method. The longitudinal sample consisted of 220 social media users who filled out the questionnaire twice with an approximate interval of 8 months between the data points. Compulsive use of social networks and four types of social anxiety arising from content sharing, privacy concerns, interactions with unfamiliar persons, and negative evaluation were assessed. We tested for autoregressive and cross-lagged effects between key study variables using structural equation modeling. Results. The results revealed that initial interaction and self-evaluation anxiety predicted later compulsive social media use but not vice versa, compulsive use predicted later content-sharing anxiety but not vice versa, and there were no cross-lagged associations between compulsive use and privacy concern anxiety. Conclusion. Such results suggest that the chicken-and-egg dilemma between social anxiety and compulsive online behavior may have different solutions, depending on the specific forms of social anxiety. Theoretical and practical implications of the obtained results are also discussed.Įvadas. Socialiniams tinklams būdinga įpročius formuojanti virtuali architektūra, dėl kurios kai kurie vartotojai pradeda ją vartoti kompulsyviai. Aiškiai matomas ryšys tarp socialinio nerimo ir kompulsyvaus elgesio internete, tačiau nėra aišku, ar socialinis nerimas yra kompulsyvaus elgesio rizikos veiksnys, ar veikiau pasekmė, atsirandanti dėl laiko, praleidžiamo socialiniuose tinkluose.Tikslas. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti ilgalaikį kryžminį ryšį tarp skirtingų socialinio nerimo tipų ir kompulsyvaus socialinių tinklų naudojimo. Metodas. Ilgalaikiame (longitudiniame) tyrime dalyvavo 220 socialinių tinklų vartotojų, kurie klausimyną pildė du kartus, maždaug su 8 mėnesių pertrauka tarp matavimų. Buvo vertinamas kompulsyvus socialinių tinklų naudojimas ir keturi socialinio nerimo tipai, kylantys dėl dalijimosi turiniu, privatumo klausimų, bendravimo su nepažįstamais asmenimis ir neigiamo vertinimo. Autoregresiniams ir kryžminiams ryšiams tarp pagrindinių tyrimo kintamųjų nustatyti buvo taikytas struktūrinių lygčių modeliavimas. Rezultatai. Rezultatai parodė, kad pradinis nerimas dėl bendravimo ir savęs vertinimo prognozavo vėlesnį kompulsyvų socialinių tinklų naudojimą, bet ne atvirkščiai; kompulsyvus naudojimas prognozavo vėlesnį nerimą dėl dalijimosi turiniu, bet ne atvirkščiai; kryžminių ryšių tarp kitų kintamųjų nenustatyta
Profesinio perdegimo patyrimas: praktikuojančių psichoterapeutų perspektyva
Full text linkThe article presents the phenomenon of professional burnout among practicing psychotherapists, which is an extremely relevant issue that, surprisingly, has been underexplored by using qualitative methods in scientific literature. Interestingly, while professional burnout among psychotherapists has been extensively studied quantitatively, there is a lack of systematic qualitative research and meta-analyses addressing how psychotherapists experience professional burnout (Vivolo et al., 2024). The aim of this study is to understand and describe psychotherapists’ experiences of professional burnout. The study involved five psychotherapists who had experienced burnout during their psychotherapeutic practice, aged between 31 and 47 years (M = 40). A qualitative research strategy was chosen, with data collected through semi-structured interviews and processed by using thematic analysis (Braun & Clarke, 2021). The findings mostly align with some existing literature on psychotherapist burnout; however, additionally, the data have revealed that many of the burnout prevention measures identified in the literature often remain unimplemented in practice, while help-seeking stigma and job-specific challenges frequently go unaddressed in psychotherapists’ everyday work context. Four main themes emerged in the study regarding the experience of professional burnout among psychotherapists: 1) A gradual journey toward burnout; 2) A work culture that fosters burnout; 3) Burnout and personality: being more than just a psychotherapist; 4) The significance of job-specific factors in burnout. These themes not only illustrate how psychotherapists experience the phenomenon of professional burnout but also highlight both external and internal factors influencing its manifestation. External factors include working conditions, peer support, and job characteristics, while internal factors encompass the psychotherapists’ personality traits, ability to set boundaries, personal goals and standards, and attention to their own needs.Straipsnyje pristatomas profesinio perdegimo fenomenas tarp praktikuojančių psichoterapeutų – itin aktuali problema, tačiau mokslinėje literatūroje stebėtinai mažai nagrinėjama kokybiniais metodais. Įdomu, kad profesinis perdegimas tarp psichoterapeutų nemažai tyrinėtas kiekybiškai, tačiau nėra atlikta sistemingų kokybinių tyrimų ir metaanalizių, atsakančių į klausimą, kaip psichoterapeutai patiria profesinį perdegimą (Vivolo et al., 2024). Tyrimo tikslas buvo suprasti ir aprašyti psichoterapeutų profesinio perdegimo patyrimą. Tyrime dalyvavo 5 profesinį perdegimą psichoterapinės praktikos metu patyrę psichoterapeutai, kurių amžius svyravo nuo 31 iki 47 m. (M = 40). Tyrimui atlikti pasirinkta kokybinio tyrimo strategija, duomenys surinkti pusiau struktūruoto interviu būdu, o analizuoti pasitelkiant teminės analizės metodą (Braun & Clarke, 2021). Tyrimo duomenys sutampa su kai kuriais mokslinėje literatūroje rastais duomenimis apie psichoterapeutų perdegimą ir atskleidė, kad daugelis literatūroje įvardytų prevencinių priemonių praktikoje lieka laiku neįgyvendintos, o pagalbos gavimo stigma bei darbo specifikos problemos dažnai nėra atliepiamos psichoterapeutų praktiniame kontekste. Tyrime aptinkamos 4 pagrindinės psichoterapeutų profesinio perdegimo patyrimo temos: 1) palaipsninė kelionė iki perdegimo; 2) darbo kultūra, formuojanti perdegimą; 3) perdegimas ir asmenybė: buvimas daugiau nei psichoterapeutu; 4) darbo specifikos reikšmė perdegimui. Šios temos ne tik atskleidė, kaip psichoterapeutai išgyvena profesinio perdegimo fenomeną, bet ir nurodė, kad perdegimo pasireiškimui įtakos turi išoriniai veiksniai, kaip antai darbo sąlygos, kolegų palaikymas, darbo specifika, bei vidiniai veiksniai, tokie kaip psichoterapeutų asmenybė, gebėjimas brėžti ribas, asmeniniai tikslai ir standartai, asmeninių poreikių paisymas