Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
Sąmonės ir kūno santykio problema ir libertarinė valios laisvė
No full textThe paper analyzes the relation between the mind body problem and the problem of free will within the physicalist framework. It is argued that the problem of free will, as far as metaphysics is concerned, is a specific case of the mind-body problem, namely the problem of how can mental events have physical effects. One need not be eliminativist to be a physicalist about the mind - reductionism or epiphenomenalism is perfectly compatible with the causal closure of the physical world, while preserving certain reality of the mental, but neither epiphenomenalist nor reductionist strategy can save libertarian freedom. If this is in fact so, then somewhat more general conclusion follows: physical determinism and fatalism do not exhaust the opposition to libertarians, and thus the falsity of the two would not in any case suffice to establish libertarian position as true.Straipsnyje tiriamas dviejų metafizinių problemų – sąmonės ir kūno santykio bei valios laisvės – santykis fizikalizmo požiūriu. Teigiama, kad valios laisvė yra specifinis sąmonės ir kūno santykio problemos atvejis, o būtent klausimas, kaip psichiniai įvykiai gali turėti fizinių padarinių. Fizikalizmas nereikalauja būti eliminatyvistu visų mentalinių reiškinių atžvilgiu, nes reduktyvizmas arba epifenomenalizmas neprieštarauja kauzaliniam fizinio pasaulio uždarumui. Tačiau nei epifenomenalistinė, nei reduktyvistinė strategija nėra suderinama su valios laisvės realumu. Jei taip, tai galima daryti ir bendresnę išvadą – fizinis determinizmas ir fatalizmas neišsemia libertarizmui priešingų pozicijų ir todėl pirmųjų paneigimas nepakankamas pastarosios teisingumui įrodyti
DALYKINĖ EKOLOGIJOS KALBA XX AMŽIUJE
Get PDFSpecial Language of Ecology in the 20th CenturyUlrike Hass-Zumkehr
 
L. KARSAVINO ISTORIOSOFINIS MESIANIZMAS IR EURAZIJOS IDĖJA
Get PDFStraipsnyje analizuojamos Karsavino Eurazijos ir simfoninės asmenybės teorijos ir jų įtaka asmeniniam Karsavino likimui, jo sofiologinėms mesianistinėms nuostatoms. Aptariama svarbiausių filosofinių Karsavino idėjų genezė: gyvo religingumo ir bendrojo religinio fondo, gnostinės pleromos interpretacijos, Šv. Trejybės dialektika ir jos santykis su N. Kuziečio filosofija, simfoninės asmenybės teorija. Pagrindinis teiginys apie Karsavino ir Kuziečio filosofijų skirtumą yra pagrįstas kristologiniais Karsavino argumentais apie Kuziečio filosofijos nepakankamumą aiškinant Dievo kaip Possest eksplikacijos ir komplikacijos problematiką. Karsavinas, remdamasis ortodoksiniais kristologiniais teiginiais, simfoninės asmenybės bei ideokratijos teorija bei tipologine, istoriosofine civilizacijų klasifikacija, pagrindžia kairiąją Eurazijos sąjūdžio ideologiją, kuri išliko aktuali ir šiandienos Rusijos politinei situacijai. Straipsnyje parodomos lietuviškosios filosofijos ir Karsavino samprotavimų paralelės ir keliamas klausimas dėl Eurazijos ideologijos nesvarstymo tarpukario Lietuvoje. Straipsnio pabaigoje grįžtama prie filosofinio Karsavino apsisprendimo, saikingų, asmeninių mesianistinių jo nuostatų ir sokratiško likimo tardymų, įkalinimo Abezės lageryje laikotarpiu. Pagrindiniai žodžiai: gyvasis religingumas, simfoninė asmenybė, panteizmas, gnoticizmas, mesianizmas.Historiosophical Messianism of L. Karsavin and the Idea of Eurasia Gintautas Mažeikis
SummaryThe historiosophical and messianistic ideas of L. Karsavin and his ideology of left Eurasia were based on the theological and gnostic symbolism of the early 20th century, F. Schelling’s philosophy of Myth and Universality, Vl. Solovjov’s Philosophy of Universality, Mystics of Christology, the Orthodox understanding of Saint Trinity, typological theory of civilizations. At the beginning of his mediaeval researches Karsavin investigated sacral events in rural areas in the 17th–18th centuries, especially in Italy, magic activities and popular beliefs in Christian Saints, based on uncritical, natural, live religious feelings and spontaneous faith. He maintained live religious faith to be the background for the significance and utility of all canonical religious rules and churches. These ideas are similar to the French school of Annales and to the M. Bakhtin’s theory of Carnival issues of the Mediaeval tradition of laughter. However, Karsavin re lated his consideration of spontaneous hierophany to the gnostic tradition of Divine Pleroma. It is important to them in order to interpret the philosophy of Nicolaus Cusanus, especially his conception of God as Possest and a permanent and contradictory process of explicatio and complicatio. On the basis of Cusanus’ philosophy, Karsavin developed his personal idea of dialectics of Saint Trinity as a union of Divine personalities. Karsavin maintained that the conception of Cusanus is insufficient because Cusanus didn’t explain the role of Christ in the full reunification of sinful human beings with God. By Karsavin, Cusanus avoided pantheistic tendencies and therefore couldn’t develop the theory of divination of personality. On the contrary, Karsavin develops the idea of divination of oneself in his theory of Symphonic personality. Every personality is a form of free solution and responsibility, love and self-sacrifice. Therefore, the personality develops itself from an autonomous individual into the personality as a family, the personality as a nation, as a state, and finally the personality transforms into a cosmic human being, or Adam Kadmon. The hierarchic growth of personality, his ontology presupposes his essential responsibility for the development of nation, state, culture and civilization. It was the basis of Karsavin’s messianism. The nation or culture couldn’t be developed in the necessary direction, towards divinity, without creative and self-sacrificing activity of the individual. The hierarchical conception of the world personality presupposes the ideocratic form of government. The idea of the ideocratic power makes Karsavin’s political considerations similar to the Soviet system of power. Karsavin from 1925 until 1929 was the leader of the left wing of the Eurasia movement which was located in Paris. He initiated and supported a dialog with Bolsheviks’ representatives. However, Karsavin strongly criticized communism and Bolsheviks from the Orthodox point of view. Karsavin was a deep believer and couldn’t support the destruction of churches by the Soviet regime. However, today it is possible to say that Karsavin’s political visions are very similar to the modern Vl. Putins’ regime in contemporary Russia. Eurasia and Symphonic Personality ideas became important motives for Karsavin’s coming to Lithuania in 1928. However, after arrival he didn’t participate in any political movement and developed his civilization ideas, the conception of ideocratic power and Symphonic Personality there. In the Lithuanian period, he becomes closer to the Russian Orthodox tradition of Old Believers and its ideas of self-sacrifice to populace. Karsavin didn’t emigrate from Lithuania in the threat of Soviet occupation. On the contrary, he spread his ideas of Symphonic Personality, dialectics of Trinity, self-sacrificing after the War and even in the concentration camp in Abeze until his death in 1952. Keywords: live religions, Symphonic Personality, pantheism, gnosticism, messianism.-size: 11pt;">
 
„Nežinau, kaip paveikti savo odą iš vidaus“ (kūniškasis autonaratyvo aspektas)
Get PDFIn the article a typology of bodily self-experience is discussed, concentrating on three existential situations: 1) body as an exposed surface (bodily practices of dandyism); 2) body as a surface which cannot be consciously controlled (a common experience of being photographed, described by Roland Barthes); 3) bodily knowledge which is discovered after a loss of memory (autobiographic experience of old Lev Tolstoy). It is claimed that photography and writing are “media of self-awareness”, provoking thematization of bodily experience and problematization of the concepts of “representation” and “identity” – which are examined on the material of three types of bodily experience: 1) consciously constructed body (body as a tool for charming); 2) uncontrolled body (body as a trouble spot); 3) body an experience of “here and now”.Remiantis teze, kad individo savivokos ir savikūros procesas turi būti svarstomas atsigręžiant į konkrečius kontekstus (gyvenimo istorijas ir atskiras situacijas), straipsnyje rekonstruojama savęs patyrimo topologija. Be to, savivokos dinamika yra neatsiejama nuo kūniškumo, kurio suvokimas svyruoja tarp „savo kūno“ ir „eksponuojamo kūno“ sampratų (priklausomai nuo to, ar į savivokos modelį įtraukiama Kito – žiūrovo, skaitytojo – pozicija. Straipsnyje pasitelkiami trys personažai, nužymintys savivokos „ekstremumus“: tai 1) maksimaliai sąmoningas savo kūno atžvilgiu dendis, eksponuojantis savo kūną kaip meno kūrinį; 2) fotografuojamas žmogus, aptinkantis konfliktą tarp tapatybės ir reprezentacijos (kaip sukurti patrauklų „paviršių“, kuris atitiktų „vidinį pasaulį“) ir 3) atminties netekęs žmogus, kuriam belieka pasikliauti savo kūno fiziologija ir spontaniškumu. „Technologijoms“ (fotokameroms ir vaizdo kameroms, taip pat ir raštui) šiame straipsnyje skiriamas katalizatoriaus vaidmuo, atskleidžiant savęs patyrimo struktūrą, kuri visada numato Kito (stebėtojo, skaitytojo) poziciją. Teigiama, kad savęs eksponavimo technikos (teatralinės dendizmo praktikos, fotografavimasis, dienoraščio rašymas) yra savikūros medijos, t. y. terpės, kuriose formuluojama tapatumo ir reprezentacijos problema
FILOSOFINĖ POETIKA: NUO ANTIKOS IKI ŠIŲ DIENŲ
No full textKačerauskas T. Filosofinė poetika. Vilnius: Versus aureus, 2006. 280 p. ISBN 9955-699-17-5Philosophical Poetcs: from Antiquity to Our TimesJovilė Kotryna Barevičiūtė
 
TAUTOS IR TAUTINĖS IŠTIKIMYBĖS PROBLEMA A. MACEINOS IR J. GIRNIAUS VEIKALUOSE
Get PDFStraipsnyje aptariami ir įvertinami Antano Maceinos (1908–1987) ir Juozo Girniaus (1915–1994) veikalai, skirti lietuvių tautos kultūrinio ir politinio išliekamumo klausimams sovietų okupacijos ir tautinės emigracijos sąlygomis. Parodoma, jog šiame darbe cituojami minėtų lietuvių filosofų darbai tebėra vieni reikšmingiausių ir teoriškai brandžiausių veikalų, parašytų ne tik emigracijoje, bet ir per visą Lietuvos filosofijos istoriją. Tai reiškia, kad jie neprarado savo konceptualiojo – teorinio ir praktinio – aktualumo ir mūsų laikais, nes Lietuvos istorija, kaip žinoma, turi didesnių abejonių nekeliančių cikliškumo bruožų – ir tai nėra būdinga vien XX amžiui. Agresyvėjanti dabartinės Rusijos politika – jos strategija ir taktika Baltijos valstybių atžvilgiu rodo, jog minėtuosius pokario laikų lietuvių filosofų, gyvenusių ir dirbusių emigracijos sąlygomis, teorinius veikalus dar pernelyg anksti priskirti tik istorinei lietuvių tautos kovų už savąjį valstybingumą ir laisvę praeičiai. Tai reiškia, tad jie tebeturi ir didesnių abejonių nekeliančio amžinojo šiuolaikiškumo žymę. Pagrindiniai žodžiai: tauta, tautinė ištikimybė, kultūra, moralinė atsakomybė.Nation and National Loyalty in the Works of A. Maceina and J. GirniusJonas Balčius
Summary The article focuses on discussing and evaluating works by Antanas Maceina (1908–1987) and Juozas Girnius (1915–1994) dwelling on questions of the cultural and political survival of the Lithuanian nation under harsh conditions of Soviet occupation and NATIONAL emigration. It is demonstrated that works by the Lithuanian philosophers cited here remain among the most significant and theoretically mature contributions not only in the context of emigration, but also in terms of the whole history of Lithuanian philosophy. These works have not lost their conceptual relevance (both in theory and practice) in the modern times as well, because Lithuanian history may be more or less reasonably characterized by certain cyclical traces, and this assertion holds true not only for the 20th century. The increasingly aggressive policy of modern Russia (ruled by the Putin regime), particularly its strategy and tactics in dealing with the Baltic states, clearly indicate it being far too early to attribute these theoretical works by the above mentioned postwar Lithuanian philosophers living and working in the exile to the historical past of the Lithuanian people’s struggle for its national independence and freedom only. On the contrary, this indicates them being undoubtedly marked with the imprint of eternal modernity. Keywords: nation, national loyalty, culture, resistance, moral responsibility.>
 
GIANNI VATTIMO „SILPNASIS MĄSTYMAS“ IR HERMENEUTIKA
Get PDFPagrindinis straipsnio tikslas – išaiškinti, su kokiu hermeneutiniu teoriniu modeliu ir kontekstu galime sieti bei identifikuoti G. Vattimo „silpnąjį mąstymą“. Straipsnyje išskiriami ir apibūdinami trys kultūros supratimo hermeneutiniai modeliai: silpnoji (silpnų argumentų), arba neįtikinančioji, hermeneutika, svarioji (svarių argumentų), arba tvirtoji, hermeneutika ir nuodugnioji (nuodugnių, išsamių argumentų), arba gilioji, hermeneutika. Straipsnyje siekiama pagrįsti tezę, jog „silpnąjį mąstymą“ reikėtų priskirti silpnajai hermeneutikai ir parodyti, kuo jis skiriasi nuo kitų hermeneutinių modelių. Pagrindiniai žodžiai: silpnasis mąstymas, hermeneutika, interpretacija, supratimas, tikrovė.Gianni Vattimo: „Weak Thought“ and Hermeneutics Arūnas Mickevičius
SummaryThe article is dedicated to G. Vattimo “weak thought” and its hermeneutical implications. There are three distinguishing features of hermeneutical models – weak hermeneutics, strong hermeneutics and deep hermeneutics. The article’s main problem is to prove thesis that “weak thought” is inseparable from weak hermeneutics. Also article discusses differences between these three hermeneutical models and its implication for understanding of contemporary culture. Keywords: weak thought, weak hermeneutics, strong hermeneutics, deep hermeneutics, interpretation, understanding, reality.-family: Calibri, sans-serif;"> 
Socialiniai kūnai ir individo tapatumas veikiant techne ir logos
Get PDFThe article deals with the social space that is influenced by different social bodies as an environment of individual’s existential becoming. Logos is interpreted as a whole of particular social attitudes, techne – as an art of existential creation. The next theses are developed: bodyness of the social groups presupposes a polyphonic environment of individual\u27s existential becoming; an acting and suffering individual existing bodily from birth until death is the constitutional analog and participant of the social group. The authors state that an individual realizing his existential project is a tie of the different community’s intersection and connecting chain of society. As far as there is no one society’s logos that intersect the all social environments, the existing individual become both their connecting tie and a factor of social horizon\u27s development. According to the authors, a society makes up a unit organism not having an environment of common logos, but including becoming individuals that connect the different logos with help of their existential project. The authors state that existential creation demands the skills of existential choice in the polyphonic changing logos’ environment of social bodies\u27 interconnection. The article deals with the role of philosophy in a technical university, as well. According to the authors, philosophical discourse is a special one regarding the other theoretical discourses, because it guaranties the transition from one existential-sensual province to the other one. Philosophical discourse evokes the thought’s fight and pushes the development of other theoretical discourses, i.e. helps to overcome their closeness.Straipsnyje nagrinėjama visuomeninė erdvė, veikiama įvairių socialinių kūnų, kaip individo egzistencinio tapsmo aplinka. Logos interpretuojamas kaip tam tikrų socialinių nuostatų visuma, techne – kaip egzistencinės kūrybos menas. Plėtojamos tezės: socialinių grupių kūniškumas suponuoja polifoninę individo egzistencinio tapsmo aplinką; egzistuojantis nuo gimimo iki mirties kūniškas (veikiantis ir kenčiantis) individas yra socialinės grupės konstitucinis analogas ir dalyvis. Teigiama, kad individas, įgyvendinantis savo egzistencinį projektą, yra įvairių bendrijų sankirtos mazgas ir visuomenės jungiamoji grandis. Kadangi nesą vieno visuomenės logos, persmelkiančio visas socialines aplinkas, egzistuojantis individas tampąs tiek jų sąryšio mazgu, tiek socialinio horizonto plėtros veiksniu. Pasak autorių, visuomenė sudaro rišlų organizmą ne turėdama bendrą logos aplinką, bet susidėdama iš joje tampančių individų, kurie savo egzistenciniu projektu susieja skirtingus logos. Teigiama, kad egzistencinė kūryba reikalauja egzistencinio pasirinkimo įgūdžių daugiamatėje socialinių kūnų sąveikų kintančioje logos aplinkoje. Nagrinėjamas filosofijos vaidmuo mokslo visuomenėje apskritai ir technikos universitete konkrečiai. Anot autorių, filosofinis diskursas - išskirtinis kitų teorinių diskursų atžvilgiu, nes jis laiduoja perėjimą iš vienos egzistencinės-prasminės provincijos į kitą. Filosofinis diskursas, pažadindamas minties kovą, išjudinąs kitų teorinių diskursų plėtrą, t. y. padedąs jiems įveikti savo uždarumą
FENOMENOLOGIJA LIETUVOJE
Get PDFStraipsnyje apžvelgiamos Lietuvos fenomenologijos ištakos, saitai su Vakarų fenomenologija ir saviti bruožai. Pateikiama plati fenomenologijos, hermeneutikos bei egzistencinės filosofijos panorama, pristatant ne tik pagrindinius šių krypčių atstovus, bet ir jų leidžiamus žurnalus. Teigiama, kad fenomenologija ir įvairios jos atšakos Lietuvoje atsirado drauge su pirmaisiais M. Heideggerio ir E. Husserlio mokiniais, t. y. beveik neatsiliekant nuo Vakarų. Pasak autorių, Lietuvoje ši tradicija įgavo naujų bruožų, kurie sietini su nauju etapu Lietuvos filosofijoje – mąstymo tautine kalba pradžia. Kartu pabrėžiama, kad fenomenologija, nors ir priklausoma nuo tarptautinių ištakų (Freiburgo mokyklos), yra atvira plėtrai. Įvedamas filosofijos brandos vertinimo pagal jos autonomiją vyraujančios mokyklos atžvilgiu kriterijus. Daroma išvada, kad „grynoji“ fenomenologija, pincetu narstanti Husserlio palikimą, ir nereikalinga, ir nenaudinga. Teigiama, kad fenomenologijos jėga pasireiškia jos kūrybiniu užtaisu, kuris sujudina ne tik filosofiją, bet ir kitus humanitarinius bei socialinius mokslus. Pasak autorių, tai – dar gyva tradicija, prie kurios plėtotės prisideda ir Lietuvos mintis. Pagrindiniai žodžiai: fenomenologija, Lietuvos filosofija, ištakos, palikimas.Tomas Kačerauskas. Phenomenology in LithuaniaArūnas Sverdiolas
SummaryThe main thesis of the article is as follows: phenomenology is a living tradition that needs both development and interpretation. The minor thesis follows from the major one: the Western phenomenological tradition and Lithuanian philosophy interact and develop each other. According to the authors, the contact between poetics and philosophy is the dominant form of phenomenology in Lithuania. The phenomenological tradition is treated as a creative and vivid philosophical thought.Key words: phenomenology, Lithuanian philosophy, sources, continental tradition, heritage
INTENCIONALUMO STRUKTŪRA IR GENEZĖ HUSSERLIO FENOMENOLOGIJOJE
Get PDFStraipsnyje analizuojama fenomenologinė intencionalumo samprata Husserlio Loginiuose tyrinėjimuose ir vėlesniuose jo raštuose. Siekiama parodyti, jog pačioje statiškoje intencionalumo sampratoje jau yra implikuotos jos genetinio pratęsimo galimybės. Fenomenologinė intencionalumo samprata negali būti redukuota į teorinį santykį su pažinimo objektu, nes joje išryškėja praktinis ir tranzityvus judesio link tikslo realizavimo pobūdis. Fenomenologija atmeta neintencionalių išgyvenimų sampratą, nes tokie išgyvenimai negali būti aprašomi kaip fenomenai, tačiau pripažįsta, jog nė vienas intencionalus išgyvenimas ar jo suponuojamas tikslas negali būti realizuojamas galutinai. Kitaip sakant, kiekvienam išgyvenimui būdingas ne tik universalaus sąmoningumo siekis, bet ir neįsisąmonintas arba nerealizuotas patyrimas. Patyrime patiriame ne tik tai, kas esama, bet ir tai, kas patiriama sykiu kaip kita. Pagrindiniai žodžiai: fenomenologija, intencionalumas, sąmonė, fenomenas, tranzityvumas.The Structure and the Genesis of Intentionality in Husserl’s PhenomenologyDalius Jonkus
SummaryThe article discusses the concept of intentionality in Husserl’s phenomenology. The task of investigation is to show that static structure of intentionality can have prolongation in the genetic concept of intentionality. The concept of intentionality cannot be reduced to theoretical relation with object of cognition. Intentionality is practical realization, transitive movement and teleological process. Intentionality is a process of transition from one act to another. Phenomenological analysis cannot limit itself to only one separate act since every separate act posses the potential transition to another act, while every separate act preserves the interconnection with the integral intentional life. Phenomenology reject concept of nonintentional consciousness, because nonintentional acts of consciousness cannot be described like phenomena. From the other side Husserl affirm that not every act of consciousness can to reach a last goal. With other words, every act of consciousness implicate not only requirement for a plenitude of fulfillment, but in the same time implicate unconscious or unrealizable experience. Keywords: phenomenology, intentionality, consciousness, phenomena, transition.height: 115%; font-family: Calibri, sans-serif;">