Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
NIHILIZMAS LIETUVOJE, ARBA KAS BENDRA TARP A. ŠLIOGERIO IR E. SEVERINO
Get PDFKaip nihilizmo problemos kėlimo bei nihilizmo ir Niekio problemos nealternatyvaus traktavimo pavyzdžius autorė analizuoja E. Severino ir A. Šliogerio filosofiją. Nihilizmo ištakų analizė rodo, kad būtent loginė (onto-loginė) nihilizmo plotmė provokuoja nihilizmo kritiką. Šiuolaikinės ontologijos radikali orientacija – neoparmenidiškoji laikysena, atstovaujama Severino, – nihilizmą taip pat laiko loginiu „defektu“. Autorė parodo, kad nors Severino save ir išbraukia iš Vakarų mąstytojų, „užmiršusių būtį“, t. y. mąsčiusių nihilistiškai, šis iškėlimas nėra Vakarų ontologinės tradicijos užginčijimas, o atvirkščiai – yra jos aktualizavimas. Šliogerio filosofijoje išvengiama „pačios būties“ požiūrio nulemto nihilizmo skelbimo: Šliogeris nihilizmo problemą įšaknija antropologiškai. Šliogeriui nihilizmo skelbimo ir jo konceptualizavimo horizontą sudaro savitas svyravimas tarp retorinės ir antropologinės plotmių. Šliogeriui nihilistinis yra mąstymas, kuriame ne Niekis yra tapęs Būties duoties būdu, o kaip tik mąstymas, kuriame Būtis visada buvusi Niekio duoties būdas. Autorė problemiškai klausia – kaip įmanoma ir ar įmanoma skelbti nihilizmą, užginčijant Būtį kaip pirminę metafizinę duotį ir šitaip iškeliant save anapus Vakarų mąstymo tradicijos? Pagrindiniai žodžiai: nihilizmas, Niekis, Būtis, logos, Vakarų mąstymas.Nihilism in Lithuania or – What Is in Common between A. Šliogeris and E. Severino?Rita Šerpytytė
SummaryThe article deals with the philosophy of Emanuele Severino and Arvydas Šliogeris as two cases of the non-alternative treatment of the history of nihilism. The analysis of the fountainhead of nihilism demonstrantes that the critics of nihilism is being evocated on a logical (onto-logical) level. The radical orientation of contemporary philosophy – neoparmenidian one – which is namely representated by E. Severino, treats nihilism as a logical “defect”. While Severino excludes himself from those Western thinkers, who “have forgotten” the Being, according to the author, this elimination is not the contestation of Western ontological tradition, but, on the contrary, its actualization. Šliogeris avoids the treating of the nihilism as determinated by the attitude of “Being itself” as he roots the nihilism antropologically. The horizon of the proclamation and the conceptualization of the nihilism, for Šliogeris, is composed of the particular fluctuation (variation) between the rhetorical and antropological levels. For him, the thought is a nihilistic one not in the case when Nothingness has become a mode of the giveness of Being, but when the Being is a mode of giveness of Nothingness. The author questions – how it is possible or whether it is possible to proclaim the nihilism, while contesting the Being as the primordial metaphysical giveness, and taking this way yourself out of the tradition of Western philosophy? Keywords: nihilism, Nothingness, Being, logos, Western thought./span
GRAIKIŠKASIS FILOSOFIJOS MITAS
Get PDFStraipsnyje aptariama galimybė graikų filosofijos fenomeną analizuoti „netechniniu“ aspektu (ieškant alternatyvos tam, ką Heideggeris apibūdina kaip mąstymo „techninio“ interpretavimo aspektą); siūloma šį fenomeną traktuoti kaip diskursą, kurio reikšmė nepriklauso nuo praktinio taikymo sąlygų. „Netechniniu“ požiūriu graikų filosofija – tai idealaus tikslo siekis, galima sakyti, idėjos apskritai siekis, nesutampantis su jokiais kasdieniais interesais. Straipsnyje iškeliama hipotezė, jog graikų filosofijos savivokos ar refleksijos pradinės formos yra ne naujai atsiradusios, bet perimtos iš ankstesniosios literatūrinės tradicijos. Pagrindiniai žodžiai: teorija, praktika, diskursas, išmintis.The Greek Myth of PhilosophyTomas Saulius
SummaryIn the article, the possibility of the “non-technical” interpretation of Greek philosophy is discussed (in other words, we try to find the point of view opposite to that which Heidegger describes as the “technical” aspect of the interpretation of thought). From the “non-technical” point of view, philosophy is conceived essentially as a discourse, and its meaning and value do not depend on the external circums tances of practical application. The main assumption is that Greek philosophy inherits its primordial forms of self-reflection from the previous tradition of Greek literature. It becomes obvious when the new ideal of philosopher (i.e. “wisdom seeker“) is analysed in the context of so-called “Greek wisdom“. Keywords: theory, practice, discourse, wisdom.mily: Calibri, sans-serif;"> 
NESATYS KAIP REDUKTYVISTINĖS PRIEŽASTINGUMO ANALIZĖS ARGUMENTAS
Get PDFStraipsnis supažindina su argumentu už reduktyvistinę, hiumišką priežastingumo sampratą. Remiamasi Davido Lewiso ir Hugh’o Melloro įžvalga, kad negali egzistuoti priežastis ir jų padarinius siejantis santykis, nes priežastimis ar padariniais gali būti vadinami ne tik pozityvūs, bet ir negatyvūs faktai ar įvykiai (nesatys). Jeigu toks santykis neegzistuoja, tai prieš vadinamąją „hiumiškojo supervenavimo“ tezę nukreipti mintiniai eksperimentai negali įrodyti, jog priežastingumas yra neredukuojama pasaulio ypatybė. Daugiausia, ką jie gali įrodyti, – tai įprastinės priežastingumo sampratos prieštaringumą. Pagrindiniai žodžiai: priežastingumas, hiumizmas, nesatys.Absences as an Argument for Reductionist Analysis of CausationVytautas Grenda
SummaryThe article advances an argument in favour of the reductionist, Humean conception of causation. The author draws upon an insight of David Lewis and Hugh Mellor: there can be no irreducible relation between causes and their effects, because not only the case that something exists, but also the case that something does not exist (i. e. absence) can be called a cause or an effect. If there’s no such a relation, then the thought experiments that are directed against the so-called “Humean supervenience” thesis cannot prove that causation is an irreducible feature of the world. The utmost such experiments can prove is that the ordinary conception of causation is inconsistent. Keywords: causation, humeanism, absences.ht: 115%; font-family: Calibri, sans-serif;"> 
Sudarytojo žodis
Get PDFThe current issue of the "Problemos" deals with the relationship between body and technologies.Šis Problemų numeris skiriamas aptarti kūno ir technologijų santykiui
KOGNITYVIOJI PSICHOLOGIJA IR MORALĖS FILOSOFIJA: AR TVIRTOS KOGNITYVINĖS IR MORALINĖS RAIDOS PARALELĖS?
Get PDFStraipsnyje analizuojami argumentai, pagrindžiantys paralelizmą tarp kognityvinės ir moralinės raidos. Keliamas klausimas, ar šios dvi universalios raidos formos yra fundamentaliai tarpusavyje susijusios, jei taip, tai kokiu būdu? Straipsnyje keliamiems uždaviniams spręsti visų pirma privalu pateikti universalius šio paralelizmo tipus. Tam geriausiai pasitarnauja Lawrenso Kohlbergo pateikta chrestomatine tapusi kognityvinės ir moralinės raidos komplementarumo hierarchija, savo ruožtu įkvėpta J. Piaget idėjų. Nors Kohlbergo sistema padeda struktūruoti psichologinius ir moralinius procesus, konstruoti praktinę veiklą numatančius argumentus, joje yra daug keblumų, kuriuos ir pasistengsime išryškinti bei aptarti. Visų pirma, straipsnyje kritiškai analizuojami pamatiniai Kohlbergo pateikti asmens raidos viziją apibūdinantys principai. Antra, kvestionuojamas bendrasis šios vizijos principas, tai yra paralelizmas tarp kognityvinės ir moralinės brandos. Pamatinių Kohlbergo sistemos aspektų pristatymas, revizija, kritika ir yra šio straipsnio probleminė ašis. Moralės filosofijos bei kognityviosios psichologijos gretinimas iš naujo pateikia pamatinius šių disciplinų teorinės žiūros objektus – žmogaus pažintinę veiklą ir moralinę brandą. Tai leidžia ne tik praplėsti kognityviosios psichologijos nagrinėjamų problemų lauką, bet ir parodyti, kaip naudojant kognityviosios psichologijos metodologiją, psichologija gali prisidėti prie moralės filosofijos problemų sprendimo. Straipsnio tematika reikalauja tarpdisciplininio požiūrio, todėl leidžia svarbiausiuose probleminiuose kognityvumo ir moralės problematikos laukuose sudurti filosofiją ir psichologiją, kartu numatant platesnes išvadas šių disciplinų savivokos klausimais. Pagrindiniai žodžiai: moralinė raida, kognityvinė raida, raidos stadijos, moralės filosofija, psichologija.Cognitive Psychology and Moral Philosophy: How Strong are Parallels between Cognitive and Moral Development?Evaldas Kazlauskas, Mindaugas Briedis
Summary The analysis presented in the article is devoted to the implied parallelism between cognitive and moral development. We discuss whether these universal aspects of human development are fundamentally interrelated, and if the answer is yes, then how this is possible. In order to reach our tasks, we refer to the widely known theory of cognitive and moral development formulated by Lawrence Kohlberg who was directly influenced by the prominent Swiss scientist Jean Piaget. Kohlberg’s theory of moral development emphasizes cognitive processes as the key component in moral judgments. Development of cognitive abilities has a huge impact on moral development. Although Kohlberg’s stages of moral development enable to structure cognitive and in a broader sense the psychological processes and probably help to predict moral actions, there are a number of weak arguments in his theory which we discuss in thes article. Presentation of Kohlberg’s theory, as well as its revision, and critics are the key points of the article. A juxtaposition of moral philosophy and cognitive psychology reveals new trends in the analysis of relevant moral issues, while the main focus of these different fields is still contradictory – human cognitive processes and moral maturity. Utilization of cognitive psychology defining moral issues while using cognitive methods definitely broadens the scope of cognitive psychology, and contributes to moral philosophy. The interdisciplinary approach to psychology and philosophy which we choose in the article enables us to confront the complex issues of cognition and the moral problems using different approaches, and at the same time we conclude that this discussion contributes to a broader understanding of the role and boundaries of both psychology and philosophy. Keywords: moral development, cognitive development, stages of development, moral philosophy, psychology
INTERSUBJEKTYVAUS KŪNO FENOMENOLOGIJA: PRISILIETIMO PATIRTIS
Get PDFStraipsnis analizuoja Edmundo Husserlio, Jeano-Paulo Sartre’o ir Maurise Merleau-Ponty požiūrį į kūno vaidmenį intersubjektyviuose santykiuose. Jeanas-Paulas Sartre’as atmeta dvigubų jutimų sampratą. Jis neigia galimybę patirti kūną kaip subjektą ir objektą vienu metu. Sartre’as akcentuoja, kad kitas vizualiai pažįstamas tik jį paverčiant objektu. Edmundas Husserlis ir Maurise Merleau-Ponty ieško sąryšio su kitu kūniškumo plotmėje. Atrasdami prisilietimo grįžtamąjį ryšį su savimi, o vėliau išplėtodami šią kvazirefleksijos sampratą ir kitų juslių lygmeniu, Husserlis ir Merleau-Ponty sugriauna tradicinę sąmonės ir savasties sampratą. Sąmonė nebegali būti suprantama kaip vidujybė, o kūnas kaip išorybė. Pats kūnas atrandamas kaip susidvejinęs – patiriantis kitą ir save tuo pat metu. Suskyla ir savasties substanciškumas. Savastis visada pasirodo kitame, kitam ir per kitą. Kartu pasikeičia ir santykio su kitu traktuotė. Kitas nėra kažkoks transcendentiškas objektas, kurį reikia pažinti ar užvaldyti. Santykis su kitu atsiskleidžia kartu kaip santykis su savimi ir santykis su pasauliu. Jei mano kūnas nėra vien mano kūnas, bet jis yra tarp manęs ir kitų, tai tada galime suvokti, kodėl aš negaliu savęs sutapatinti su vieta, kurioje esu. Ir mano vieta, kaip ir mano kūnas, yra mano tiktai kitų atžvilgiu. Mano savastį iš esmės apibrėžia šis tarpkūniškumas, kurio patirtis sudaro sąlygas ne tik įsisąmoninti savąjį socialumą, bet ir suvokti savosios būties tarp – pasauliškumą. Pagrindiniai žodžiai: fenomenologija, intersubjektyvumas, kitas, gyvenamas kūnas, tarpkūniškumas, savipatirtis.
Phenomenology of Intersubjective Body: the Experience of TouchDalius Jonku
Summary The article deals with the conception of intersubjective body in Edmund Husserl’s, Jean-Paul Sartre’s and Maurice Merleau-Ponty philosophy. Jean-Paul Sartre rejects the conception of double sense, i.e. he denies the possibility to have bodily experience as a subject and an object at the same time. He argues that we can know Other visually only as an object. Husserl and Merleau-Ponty are in search of connection with the Other on a new plane. They investigate the preconditions of the openness to the Other. Their attention is focused on the bodily self-awareness in the experience of touch. Both philosophers develop the conception of bodily quasi-reflection. They transform the traditional conception of selfhood and show its paradoxical alienation from itself. The one’s own body is revealed as insisting on the otherness. The analysis of double senses in the experience of the sense of touch reveals the experience of “my” body as an inter-corporality. That’s because both philosophers can reject the prejudice of immanence and transcendence. The experience of a living body is always a relation with “myself”, with the other and with the world. Keywords: phenomenology, intersubjectivity, interreflectivity, Other, living body, self-awareness.ibri, sans-serif; font-size: 15px; line-height: 17px;"> 
FILOSOFIJA IR POLITIKA ATGIMIMO EPOCHOJE
Get PDFStraipsnyje, apžvelgus kai kuriuos bendruosius filosofijos ir politikos santykio klausimus, siekiama išaiškinti, kodėl Lietuvos politinio atgimimo laikotarpiu, 1988–1993 metais, jos filosofai, atstovavę disciplinai, laikytai sovietinės valdžios ideologine atrama, aktyviai įsitraukė į politinę veiklą, kurios tikslas buvo Lietuvos išlaisvinimas iš tos valdžios. Tuo tikslu analizuojama filosofijos padėtis okupuotoje Lietuvoje ir pirmiausia, Vilniaus universitete. Bandoma atsakyti į klausimą, kuo ji skyrėsi nuo filosofijos padėties kitose TSRS aukštosiose mokyklose. Nagrinėjami veiksniai, lėmę gan aukštą filosofų prestižą Lietuvoje, turėję įtakos jų įsitraukimui į politinius Atgimimo procesus ir aktyviam dalyvavimui valstybingumo atkūrime ir nepriklausomybės įtvirtinime. Glaustai aptariami kai kurie pastarųjų šešių dešimtmečių filosofijos raidos Lietuvoje periodizacijos aspektai. Pagrindiniai žodžiai: Lietuva, Atgimimas, filosofija, politika, marksizmas.Philosophy and Politics in the Epoch of RebirthEvaldas Nekrašas
SummaryAfter examining shortly some general issues concerning relation of philosophy to politics, the author of the article makes an attempt to answer the question why during the period of Lithuania’s political rebirth, in the years 1988–1993, Lithuanian philosophers representing a discipline which in its Marxist form had been regarded as an ideological basis of the Soviet rule took a vigorous part in political activities aiming at liberation from that rule. With this aim in mind, analysis of the situation of philosophy in occupied Lithuania is presented. A special emphasis is put on the situation at Vilnius University. An attempt is being made to explain why and in which respect it was different from that at other universities in the Soviet Union. The factors that were responsible for a relatively high reputation of philosophers among Lithuanian reading public are examined. Exactly that high reputation and the developed sense of responsibility explains why philosophers were so eager to join the popular movement aiming at the liberation of Lithuania, were able to become its distinguished leaders and play a very important role in the political rebirth and the consolidation of the regained independence. Some issues related to the periodization of the development of Lithuanian philosophy during the last six decades are also put under scrutiny. Key words: Lithuania, Rebirth, philosophy, politics, Marxism
RELIGIJOS FENOMENAS ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE
No full textPhenomenon of Religion in Contemporary WorldJolanta Saldukaitytė
/span
JUOZO GIRNIAUS LAIŠKAI BRONIUI KUZMICKUI
Get PDFLetters of Juozas Girnius to Bronius Kuzmickas