Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
PROFESORIAUS HABILITUOTO DAKTARO R. PLEČKAIČIO GYVENIMO IR MOKSLINĖS VEIKLOS DATOS
No full textProfessor Doctor Habilitatus R. Plečkaitis: Curriculum Vita
K. NARBUTAS IR APŠVIETOS PRADŽIA LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE
No full textStraipsnyje tyrinėjamas Apšvietos mąstymo formavimasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, analizuojamos pagrindinės Kazimiero Narbuto idėjos. Narbutas buvo vienas iš tų, kurie inspiravo edukacinių kursų pokyčius ir darė įtaką filosofijos raidai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.Pagrindiniai žodžiai: Apšvieta, Narbutas, proto problema, logika, pažinimas.K. Narbutt and the Beginning of Enlightenment in the Grand Duchy of LithuaniaJana Tarasiuk
SummaryThis article focuses on the process of formation of Enlightenment’s thought in the Grand Duchy of Lithuania. The main ideas of Kazimierz Narbutt are analyzed. He was one of those persons who inspired changes of educational courses and influenced the development of philosophy in the Grand Duchy of Lithuania.Keywords: Enlightenment, Narbutt, problem of reason, logic, cognition
KVIETIMAS Į KONFERENCIJĄ „FILOSOFIJA LIETUVOJE IR LIETUVOS FILOSOFIJA“
No full textConference „Philosophy in Lithuania and Lithuanian Philosophy
TIESOS IR MENO KŪRINIO SANTYKIS: B. CROCE IR H. G. GADAMERIS
Get PDFStraipsnyje aptariamas tiesos ir meno kūrinio santykis B. Croce’s ir H. G. Gadamerio filosofijoje. Lyginami Croce’s estetikos ir Gadamerio meno filosofijos principai, analizuojami panašumai ir skirtumai. Croce akcentuoja meno autonomiją ir subjektyvųjį intuityviojo pažinimo lygmenį, jo estetikoje per meno kūrinį patiriamas intuityvusis tiesos matmuo, tačiau esama ir universalumą suponuojančių meno patirties aspektų. Gadameris meno kūrinio supratimo analize siekia pagrįsti hermeneutikos universalumą – tiesa čia priešinama metodologijai ir suvokiama kaip supratimo įvykis. Straipsnyje grindžiama tezė, kad Croce’s estetikoje tiesos ir meno kūrinio santykis analogiškas Gadamerio hermeneutikoje aptariamam tiesos ir meno kūrinio santykiui.Pagrindiniai žodžiai: meno kūrinys, tiesa, intuityvusis pažinimas, ekspresija, hermeneutika.
The Relationship Between Truth and the Work of Art: B. Croce and H. G. GadamerVaiva Daraškevičiūtė
SummaryThe article analyzes the relationship between truth and the work of art in Benedetto Croce’s aesthetics and Hans Georg Gadamer’s philosophy of art. It compares the main principles of art in their philosophies, showing their similarities and differences. The approaches of these two thinkers are compared by presenting their concepts of truth, the art work and art experience. Croce considers art as an autonomic, subjective cognition. Nevertheless, the universal dimension of art experience is especially important in his aesthetics as well. Gadamer, for his part, uses the reflection of the experience of the art work as the foundation of a hermeneutic universality. The truth in this case is described as contrasting with methodology and is taken to be an event of understanding. The article concludes that the relationship between truth and the art work which we find in Croce’s aesthetics is analogous to the one that lies in Gadamer’s philosophy of art.Keywords: Truth, Art work, Hermeneutics, Intuition, Experience.t: 115%;"> 
SUGRĮŽIMAS PRIE HOULDENO: FILOSOFINĖ PERSONAŽOPRIGIMTIES STUDIJA
Get PDFŠis straipsnis yra mūsų pastanga kiek įmanoma savarankiškiau ištirti keletą su literatūra susijusių filosofinių problemų. Pirma, tai rašytojo ir personažo santykio problema; antra, literatūrinio personažo tikroviškumo klausimas; ir trečia, literatūros ir tikrovės santykio klausimas. Aptariame ir galimą postmodernistinę šios problemos interpretaciją, peržvelgdami simuliakro sąvoką ir palikdami ją nuošalyje. Nors viso šių problemų lauko mūsų tyrimas ir neišsemia, vis dėlto kaip pastanga nubrėžti jų kontūrus jis yra pritaikomas ir spręsti vidinius žmogaus ir literatūros santykio klausimus.Pagrindiniai žodžiai: rašytojas, personažas, asmuo, schema, simuliakras, tikrovė.Return to Holden: Philosophical Study of the Nature of Fictional CharacterSaulenė Pučiliauskaitė
SummaryThis article is our attempt to investigate, as independently as possible, some philosophical problems concerning literature. First, it is the relationship between the writer and the literary character; second, it is the reality of a literary character, and third – it is the relationship between literature and reality. During our discussion, we come across its possible interpretation in the postmodern context, namely the concept of simulacrum, and leave it behind. And even though our investigation does no exhaust all the field of study, as an attempt to draw its shape it can be applied to solve some internal questions concerning man’s relation to literature.Keywords: writer, literary character, person, scheme, reality, simulacrum.
SUPPLÉMENT IR ESATIES METAFIZIKA J. DERRIDA GRAMATOLOGIJOJE
Get PDFStraipsnyje analizuojama J. Derrida veikale „Apie gramatologiją“ atlikta J. J. Rousseau tekstuose vartojamos sąvokos „supplément“ dekonstrukcija. Rousseau šią sąvoką vartoja tokių temų kaip gamta/kultūra, kalbėjimas/raštas, heteroerotizmas/autoerotizmas kontekste. Derrida, skaitydamas Rousseau, aptinka tam tikras hierarchijas, kuriose pirmajam nariui suteikta viršenybė, o antrasis įvardijamas kaip „pavojingas supplément“ (priedas ir/ar pakaitalas), keliantis grėsmę natūraliai, autentiškai ir sau pakankamai esačiai. Derrida atskleidžia, jog „supplément“ ne nutolina esatį, kaip manė Rouseau, bet sukuria esaties, kurios niekuomet ir nebuvo, efektą.Pagrindiniai žodžiai: supplément, raštas, esaties metafizika.Supplément and Metaphysics of Presence in J. Derrida’s Of GrammatologyAušra Urbonienė
SummaryThe article deals with Derrida’s deconstructive reading of the concept of supplément in the corpus of Rousseau works. Rousseau uses the concept in the context of such themes as nature/culture, speech/writing, heteroerotism/autoerotism, etc. According to Derrida, these binary oppositions are hierarchical, i.e. the first element is given priority over the second one. The denounced element is treated as a ‘dangerous supplement’ (replacement/addition) endangering the natural and original self-presence. The point of Derrida’s reading is to show that it is not the supplement that mediates the presence as Rouseau thought, but it is the chain of supplements that produces the effect of a presence that has never existed.Keywords: supplément, writing, metaphysics of presence
R. PLEČKAIČIO FILOSOFIJOS ISTORIJOS TYRIMŲ METODOLOGIJA
No full textStraipsnyje nagrinėjami Romano Plečkaičio filosofijos istorijos tyrimų metodologijos svarbiausi elementai: filosofijos istorijos kaip problemų sprendimų kaitos samprata – filosofiją sudaro nuolat kintantys problemų sprendimai; problema yra ir tyrimo prieiga, tyrimo medžiagą konceptualiai struktūruojantis veiksnys; probleminės situacijos (istoriniu momentu susiklosčiusi teorinių elementų konsteliacija, lemianti naujos teorijos sukūrimą) istorinė rekonstrukcija; objektyvaus istorinio supratimo prieiga, kuri filosofiją traktuoja kaip objektyviai ir visuotinai galiojančių žinojimo elementų visumą. Plečkaitis kuria filosofijos pažangios raidos vaizdinį, kurį papildo paradigmų kaitos elementais: radikalus problemų sprendimų pokytis vaizduojamas kaip visiškai naujos probleminės situacijos susiformavimas. Ši traktuojama kaip paradigminė, lemianti visus kitus problemų sprendimo būdus.Pagrindiniai žodžiai: Plečkaitis, problemų istorijos metodologija, probleminė situacija, objektyvus istorinis supratimas.R. Plečkaitis’ Methodology of Historical-Philosophical ResearchGintaras Kabelka
SummaryThe article analyzes the methodology of Romanas Plečkaitis’ research, in which the most important ele-ments are: the conception of the history of philosophy as a process of transformation of philosophical problems, which initiates the historical study and provides the material and structures of the interpreta-tion of results; the historical reconstruction of the problematic situation as a constellation of theoretical elements motivating the creation of a new theory; the objective historical understanding, which treats philosophy as the totality of objectively and universally functioning cognitional elements and excludes from the interpretation of the history of philosophy all subjective and metaphysical factors. The picture of progress of philosophy presented in the works of Plečkaitis involves the elements of paradigm shifts. He presents the radical modification of the solution of problems as the formation of a new problematic situation, which is regarded as paradigmatic for the solution of other remaining problems. Keywords: Plečkaitis, methodology of history of problems, problematic situation, objective historical understanding
ine-height: 18px;"> 
FILOSOFIJA LIETUVOJE PO 500 METŲ
Get PDFPhilosophy in Lithuania after 500 Years Mindaugas Stošku
FILOSOFIJOS ORIGINALUMAS IR ORIGINALUMAS FILOSOFIJOJE: LIETUVA IR PASAULIS
Get PDFMetafilosofinių svarstymų smaigalyje pas mus visuomet buvo ir yra klausimas apie filosofijos specifiką. O pastarajame šimtmetyje, kurį ženklina ypač smarki filosofinių diskursų ir profesionaliųjų filosofų proliferacija, vienas šio bendrojo klausìmo būdas tampa itin jautrus: o kiek gi esama originalumo – ir veikiausiai net ir vertės – vis didėjančioje filosofinių tekstų lavinoje? Pirma, straipsnyje teigiama, kad turime skirti filosofijos kaip ypatingos konceptualios praktikos originalumą nuo individualiojo ar grupinio originalumo kultivuojant tokią ypatingą praktiką, t. y. filosofijos originalumas skirtinas nuo originalumo filosofijoje. Antra, parodoma, kad originalumas filosofijoje yra nulemtas pamatinės filosofijos originalumo apibrėžties – abejojančios savigrindos ir jos apodiktinio rekursyvumo imperatyvo. Trečia, tvirtinama, kad trikdančią originalumo filosofijoje kriterijų gausą įveikia tik autentiško ir korektiško dalyvavimo filosofijoje kaip specifinėje teorinėje žiūroje matas, kuris savo ruožtu taip pat negali būti fiksuojamas vienareikšmiškai. Šia prasme Lietuvos filosofija yra originali ne tuo, kuo ji skiriasi nuo Vakarų filosofijos tradicijos, o tuo, kad ir kaip labai ji pajėgia joje būti autentiškai, t. y. atvirai bei nuoširdžiai, ir korektiškai, t. y. sutinkamai su esminiais diskursyviojo Vakarų filosofinio paveldo kanonais.Pagrindiniai žodžiai: originalumas, metafilosofija, filosofijos specifika, Vakarų filosofija.Originality of and in Philosophy: Lithuania and the WorldMarius P. Šaulauskas
SummaryThe search after the specificity of original Western philosophy lies at the bottom of the metaphilosophical debate from its very incipience. In the last century, given the rapid and overwhelming proliferation of variated philosophical discourses and growing multitudes of professionals, we also face another formulation of the old question. It pertains to the originality within our philosophical tradition, and perhaps it also determines the value of these many proliferations itself. Thus, first, the article claims that originality of philosophy should be carefully distinguished from originality in philosophy, i.e. that we should draw a line between originality of the definite conceptual praxis and the individual or collective originality of a concrete way it is cultivated. Second, originality in philosophy is constituted by the basic characteristics of the originality of philosophy, which are posited as a twofold imperative of questioning foundationism and apodictic recursiveness. Third, the perplexing abundance of originality criteria could be reduced by the principle of authentic and appropriate participation in the available philosophical discourse, even though this principle itself cannot be applied univocally and settled once for all. From this perspective, the originality of Lithuanian, like of any other, national Western philosophy consists not in its deviance from the traditional mode of discourse, but in its potential to partake in it both authentically, i.e. openly and sincerely, and appropriately, i.e. in a strict correspondencewith the basic imperatives of the still ongoing discursive praxis.Keywords: originality, metaphilosphy, specificity of philosophy, Western philosophy