Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
ANALITINĖ KALBOS IR MOKSLO FILOSOFIJA LIETUVOJE
Get PDFStraipsnyje nagrinėjama analitinės kalbos ir mokslo filosofijos raida Lietuvoje. Konstatuojama, kad analitinė filosofija Lietuvoje pradėta plėtoti XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai Evaldas Nekrašas ir Rolandas Pavilionis paskelbė savo pirmųjų mokslo filosofijos ir kalbos filosofijos tyrinėjimų, kuriuose remiamasi analitine tradicija, rezultatus. Straipsnyje analizuojami jų ir kitų tyrėjų, kurie rėmėsi ta pačia tradicija, pirmiausia Algirdo Degučio ir Albino Plėšnio darbai. Analitinė filosofija buvo pirmoji nemarksistinės filosofijos kryptis, pradėta plėtoti pokarinėje Lietuvoje, todėl aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose ji atliko svarbų vaidmenį plečiant šalyje filosofinių tyrinėjimų tematiką ir keičiant jų metodologinius pagrindus. Nors pastaruoju metu jos įtaka Lietuvos filosofijoje kiek sumažėjo, ji aiškiai juntama kai kuriuose pastarojo meto darbuose, kuriuose nagrinėjamos sąmonės filosofijos, priežastingumo, humanitarinių ir socialinių mokslų metodologijos problemos. Ji padarė nemažą poveikį ir pozityvizmo raidos bei politinės filosofijos problemų tyrimui.Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos filosofija, analitinė filosofija, kalbos filosofija, mokslo filosofija, pozityvizmas.Analytical Philosophy of Language and Science in LithuaniaJonas Dagys, Evaldas Nekrašas
SummaryThe paper presents an overview of analytical philosophy in Lithuania. It is observed that analytical philosophy had not been studied or developed in Lithuania before the 1970s, when Evaldas Nekrašas and Rolandas Pavilionis began their work in philosophy of science and philosophy of language, rooted in analytical tradition. The article discusses the works of Nekrašas and Pavilionis, as well as those of others (e.g., Degutis and Plėšnys). It notes that analytical philosophy was the first non-Marxist trend of philosophy to be developed in post-war Lithuania, and thus it was of considerable influence at the time when the Marxist methodology had to be overthrown. Although the influence of analytical philosophy in Lithuania has diminished during later years in favour of postmodern trends, it is still evident in some recent works on philosophy of mind, philosophy of causation, and methodology of the humanities and social sciences. It has also made a strong impact upon the development of political philosophy and research in the history of positivism.Keywords: Lithuanian philosophy, analytical philosophy, philosophy of language, philosophy of science, positivism
NEMO INTRAT IN CAELUM NISI PER PHILOSOPHIAM
Get PDFKolegas kalbino ir tekstą užrašė Mindaugas KubiliusNemo intrat in caelum nisi per philosophiamMarius P. Šaulauskas, Mindaugas Kubilius
ANTROPOLOGIJA PRAGMATINIU POŽIŪRIU (ištrauka)
Get PDFAnthropology from a Pragmatic Point of View (excerpt)Immanuel Kant
 
NIHILIZMAS, PERFORMATYVUMAS IR KASDIENYBĖS ONTOLOGIJA
No full textStraipsnyje svarstoma performatyvumo problema, iškilusi teoriniuose nihilizmo tyrinėjimuose. Norint atskleisti aštrius, tačiau savaip „paslėptus“ šios problemos kampus, nihilizmo analizė yra kreipiama į vadinamąją kasdienybės „ontologiją“. M. Ferraris kasdienybės „ontologijos“ teorinės nuostatos straipsnyje tampa ne tik parankiu nihilizmo problemos interpretacijos lauku, bet sykiu ir teorinės kritikos objektu. Pasitelkiant ne tik nihilizmo „diagnostikų“ nuostatas, bet ir J. L. Austino, É. Benveniste, G. Agambeno etc. argumentus, straipsnyje oponuojama nihilizmo kaip tikrovės teorijos traktavimui. Atliktas tyrimas demonstruoja negalimybę nihilizmą laikyti paprasčiausia tikrovės teorija ir iškelia reikalavimą nihilizmą traktuoti kaip performatyvą.Pagrindiniai žodžiai: nihilizmas, kasdienybė, ontologija, performatyvumas, tiesa, tikrovė.Nihilism, Performativity and the Ontology of Everyday LifeRita Šerpytytė
SummaryThe article deals with the problem of performativity in the treating of nihilism. In order to disclose acute, but at the same time, concealed angles of this problem, the analysis of nihilism is being turned to the so called “ontology” of everyday life. The theoretical approach of Maurizio Ferraris ensure the rich field of investigation as well as provide with the object of theoretical critics. By using theoretical attitudes of the “diagnosticians” of nihilism as well as the arguments of Austin, Benveniste, Agamben etc., the article discusses and opposes the nihilism as the theory of reality. The investigation demonstrates the impossibility to understand nihilism as a simple theory of reality and discloses the requirement to reconsider nihilism as the performative.Keywords: nihilism, everyday life, ontology, performativity, true, reality
IŠTIKIMYBĖ ESAČIAI KAIP PAMATINIS LIETUVOS FILOSOFIJOS ORIENTYRAS
Get PDFStraipsnyje nagrinėjami kai kurie paskutinį sovietmečio dešimtmetį ir du pastaruosius antrosios nepriklausomybės dešimtmečius skelbti Lietuvos filosofų tekstai, geriausiai atskleidžiantys Lietuvos filosofijos savitumą, kurį, autoriaus manymu, nusako ištikimybės esačiai filosofema. Teigiama, kad Lietuvos filosofijos savitumą lėmė ikimodernioji pasaulio patirtis, kuri dar kitaip įvardijama kaip valstietiškas pasaulio patyrimo būdas. Šiandienės Lietuvos filosofijoje vyrauja ir viena kitą veikia analitinės filosofijos, fenomenologinės filosofijos ir postmoderniosios filosofijos paradigmos. Joms visoms būdinga pripažinti anapus filosofinio proto mąstomų teiginių esančią tikrovę ir jai suteikti ontologinį statusą.Pagrindiniai žodžiai: esatis, ikimodernioji patirtis, tikrovė, filotopija, topokratija.Fidelity to the Presence as the Key Landmark of Lithuanian PhilosophyAugustinas Dainys
SummaryThe article analyzes the texts of Lithuanian philosopers published during the last Soviet decade and the two latest decades of independence. It is argued that Lithuanian philosophy is characterized by originality which is best described by the philosopheme of fidelity to the presence. It is argued that the originalityof Lithuanian philosophy was determined by pre-modern world experience, which has been otherwise identified as a peasantry way to experience the world. The contemporary Lithuanian philosophy is dominated and interacted by the paradigms of analytic philosophy, phenomenological philosophy, and postmodern philosophy. They all can be characterized by the recognition of the reality beyond the propositions contemplated by philosophical reason, and granting it the ontological status.Keywords: presence, pre-modern experience, reality, phylotopy, topocracy
FILOSOFIJOS IR LITERATŪROS SUSILIEJIMAS NIHILISTINIAME MĄSTYME
No full textŠiuo straipsniu siekiama parodyti, kad postmetafizinė filosofija turėtų liautis mėgdžiojusi formalias mokslo taisykles ir verčiau suintensyvintų dialogą su menu, o ypač – su literatūra. Daugiausia remiamasi Gianni Vattimo, pasak kurio turėtume priimti nihilizmą ir sutikti, kad joks teorinis naratyvas nėra teisingas epistemologine prasme ir negali pretenduoti į atitiktį realybei. Remiantis nihilizmu kaip prielaida, tenka pripažinti radikalų kontingentiškumą, vadinasi, sutikti, kad jokia samprotavimo linkmė nebus amžina. Taip filosofinis mąstymas tampa silpnuoju, atsisako savo paties validumo pretenzijų, ir prasideda nauja filosofijos ir literatūros dialogo epocha, paženklinta jų susiliejimo žyme.Pagrindiniai žodžiai: nihilizmas, hermeneutika, literatūra, niekis, postmodernus.The Fusion of Philosophy and Literature in Nihilist ThoughtLeo Luks
SummaryIn this paper, I will attempt to demonstrate that post-metaphysical philosophy should cease its attempts to imitate the formal rules of science and rather intensify its dialogue with art, especially literature. I will draw on the philosophy of Gianni Vattimo, according to whom we should accept nihilism and admit that no theoretical narrative is true in the sense of corresponding to reality. Acceptance of nihilism amounts to the acceptance of radical contingency, where no line of argument is everlasting. As philosophical thinking is weakened in this manner, and as it lets go of the presumption of its own validity, a new era will arrive in the dialogue between philosophy and literature by their fusion.Keywords: nihilism, hermeneutics, literature, nothingness, postmodern.: 18px;"> 
AR HETEROFENOMENOLOGIJA ĮVEIKIA AUTOFENOMENOLOGIJĄ?
Get PDFStraipsnyje aptariamas Danielio C. Dennetto pasiūlytas heterofenomenologijos metodas, pretenduojantis sąmonės patirtis tirti iš trečiojo asmens perspektyvos, ir analizuojamas argumentų už šio metodo pranašumą autofenonomenologijos, arba Edmundo Husserlio fenomenologijoje taikomo introspekcijos metodo iš pirmojo asmens perspektyvos atžvilgiu, korektiškumas. Dennettas, įvesdamas trečio asmens perspektyvą, heterofenomenologijos metodui siekia suteikti gamtos mokslų metodams būdingo objektyvumo, kurio nepavyko pasiekti Husserlio autofenomenologijos projektui dėl neišvengiamo subjektyvumo veiksnio. Todėl Dennettas subjektų pranešimams apie sąmonės patirtis suteikia įsitikinimų statusą, kurį legitimuoja jau ne pats subjektas, o stebėtojas (heterofenomenologas), šitaip atlikdamas mokslinį subjektų įsitikinimų apie sąmonės patirtis tyrimą. Bet ar subjektų pranešti įsitikinimai gali būti neutralūs, be subjektyvios interpretacijos apvalkalo, kaip to tikisi Dennettas? Straipsnyje tvirtinama, kad ambicingas Dennetto heterofenomenologijos metodas neišvengia Husserlio fenomenologijai būdingo subjektyvumo, nes Dennettas nekorektiškai interpretuoja Husserlį, iškreipdamas, bet neišvengdamas autofenomenologijai priskiriamų trūkumų.Pagrindiniai žodžiai: heterofenomenologija, autofenomenologija, sąmonė, metodas, intencionalumas, patyrimas.Does Heterophenomenology Surmount Autophenomenology?Ernesta Molotokienė
SummaryDaniel C. Dennett’s heterophenomenological method for analyzing the experiences of one’s consciousness using the third person approach, as well as an analysis of the argument correctness of its superiority over the autophenomenology or introspective method of the first person approach applied in Edmund Husserl’s phenomenology are presented. By introducing the third person perpective, Dennett seeks to bestow the impartiality which is typical of the nature sciences, to heterophenomenological method. The Husserl autophenomenology project had failed in this field because of its inevitable subjectivity. Therefore, Dennett provides the subject’s messages about experiences of consciousness with the conviction status, which is legitimated not by the subject but by the observer (the heterophenomenologist), and in this way he carries out the scientific research of the subject’s convictions about the experiences of consciousness. But can the subject’s convictions be neutral, without a shell of subjective interpretation, as Dennett expects them to be? The article argues that the ambitious heterophenomenologic method of Dennett is unable to avoid the subjectivity typical of Husserl’s phenomenology, because Dennett interprets Husserl incorrectly by twisting his ideas, but is unable to elude the drawbacks of autophenomenology.Keywords: heterophenomenology, autophenomenology, consciousness, method, intentionality, experience
KOMUNIKACIJOS FILOSOFIJOS GENEZĖ
Get PDFStraipsnyje nagrinėjama komunikacijos filosofijos kilmės problema ir šios problemos reikšmė šiuolaikinėms filosofinėms komunikacijos sampratoms. Tvirtinama, jog, priešingai nei teigia paplitusi pozicija, komunikacijos filosofija kyla ne iš antikinio domėjimosi komunikacijos ir medijų problematika, bet iš filosofų dėmesio pastarųjų dviejų šimtmečių visuomenės kaitai (industrializacijai, urbanizacijai, informatizacijai) ir naujųjų medijų plėtrai. Toks komunikacijos filosofijos genezės aiškinimas išryškina šiuolaikinės komunikacijos specifiką, skiriančią ją nuo komunikacijos ankstesnėse visuomenėse, – būtent tai, kad vyraujanti šiuolaikinė komunikacija yra masinė ir medijuota1.Pagrindiniai žodžiai: komunikacijos filosofija, medijų filosofija, filosofijos istorija.Genesis of Philosophy of CommunicationKęstas Kirtiklis
SummaryThe article deals with the problem of the genesis of philosophy of communication and its impact on contemporary philosophical conceptions of communication. The article argues that, contrary to the widespread opinion, philosophy of communication originated not from the interest in problems of communication that could be traced back to the ancient Greek philosophy (namely Plato), but from the attention that is paid by philosophers to the recent changes in society (industrialization, urbanization, informatization) and the development of new media. Such an explanation of the genesis of philosophy of communication highlights some specific traits of contemporary communication, namely that the prevailing form of contemporary communication is mediated mass communication.Keywords: philosophy of communication, media philosophy, history of philosophy
FILOSOFIJA IR LITERATŪRA: DVI SUSILIEJIMO KRYPTYS
No full textStraipsnyje „Filosofijos ir literatūros susiliejimas nihilistiniame mąstyme“ (Problemos 2010, 77) rašiau, kad postmetafizinė filosofija turėtų suintensyvinti dialogą su literatūra ir galų gale su ja susilieti. Šiame straipsnyje siūlomos dvi galimos šio susiliejimo kryptys: 1) ribų tarp realybės ir išmonės išnykimas. Kartu su G. Vattimo atsisakę korespondentinės tiesos teorijos, prieisime prie išvados apie principinę galimybę bet kuriam naratyvui būti teisingam (angl. truthful). Nihilistiniam mąstymui būdingas silpnesnis realybės jausmas, skeptiškas požiūris į sveiko proto ar natūralistinę poziciją. Tokia situacija,aprašyta Nietzsche’s, skirtį tarp realaus pasaulio ir net neįtikėtinų pasakų daro iš principo neįmanomą. Iš to plaukia keletas toli siekiančių epistemologinių ir etinių konsekvencijų. 2) Susiliedama su literatūra, nihilistinė filosofija ieško kalbos, galinčios artikuliuoti niekį, reprezentuoti tai, kas nereprezentuojama. Straipsnyje šis siekis analizuojamas pasitelkiant postmodernaus diskurso sąvokas – literatūros erdvė, nerimas. Remiamasi Maurice Blanchot, Rolando Barthe’o ir Jeano-François Lyotard’o kūriniais. Susiliedama su literatūra nihilistinė filosofija gali gyvuoti ir neturėdama ką pasakyti.Pagrindiniai žodžiai: nihilizmas, hermeneutika, pramanytumas, niekis, postmodernus.Philosophy and Literature: Two Lines of FusionLeo Luks
SummaryIn the article “The Fusion of Philosophy and Literature in Nihilist Thought” (Problemos 2010, 77) I argued that post-metaphysical philosophy should intensify its dialogue with literature to the point of their eventual fusion. In this paper I will start from the conclusions of my previous article and will highlight two possible lines of this fusion:1) The disappearance of the boundary between reality and fiction. Once we let go of the correspondencetheory of truth, as Vattimo recommends, we will arrive at the principled possibility of the truthfulness of any and all narratives. Nihilist thought is characterised by a weakened sense of reality, a renouncement of common sense and naturalism. This condition, described by Nietzsche,where making a distinction between the real world and tall tales is impossible in principle, has several far-reaching epistemological and ethical consequences.2) In its fusion with literature, nihilist thought seeks for a language to articulate the nothing, to represent the unrepresentable. In the paper I will analyse this pursuit by way of the concepts of postmodernity, the space of literature, and anxiety. I will draw on the views of Maurice Blanchot, Roland Barthes and Jean-François Lyotard.By fusing with literature, nihilist philosophy can continue in a situation where it has nothing to say.Keywords: nihilism, hermeneutics, fictionality, nothingness, postmodern