Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
KVIESTINĖ PASKAITA BUFFALO UNIVERSITETE
Get PDFInvited Lecture at Buffalo University Interview with Professor Rita Šerpytyt
NEGYVENTAS GYVENIMAS NEVERTAS TYRINĖJIMO
Get PDFThe Unlived Life is not Worth ExaminingAlphonso Lingis interviewed by Kristupas Saboliu
APOKALIPSĖS VIZIJOS KINE. FILOSOFINĖS BANALAUS ŽANRO PRIELAIDOS
Get PDFŠis straipsnis yra prieš kurį laiką skelbto „Problemų“ žurnale straipsnio „Kaip galima kino filosofija?“ tąsa. Kartą aptarus kino filosofijos kaip specifinės kino analizės prielaidas, dabar iš kino filosofijos pozicijų interpretuojama prieiga prie masinės kultūros reiškinio – apokalipsės kino. Aptariamos skirtingos žanrų analizės galimybės – žanro kaip reprodukuojamos klišės, mitologinės struktūros ir darinio, kurį lemia įvairūs kultūriniai, socialiniai ir istoriniai kontekstai. Apokalipsės kinas analizuojamas kaip kinas, kurį pagrindžia specifinė laiko traktuotė. Tvirtinama, jog apokalipsės kine įvykiai skaidomi į „mažuosius“ ir „didžiuosius“. „Mažuosiuose“ įvykiuose funkcionuoja kasdienis laikas, kurį suardo „didžiųjų” įvykių globalus – ribotas, pabaigą ženklinantis – apokaliptinis laikas. Analizuojant tokią apokalipsės kino dinamiką nuo „mažųjų“ įvykių link „didžiųjų“, kasdienis laikas ir apokalipsė aptariami kaip bendresni konceptualūs kontekstai, lemiantys iš pažiūros banalias apokaliptinio kino prasmes.Pagrindiniai žodžiai: kino filosofija, žanrinis kinas, kasdienis laikas, apokalipsė.The Visions of the Apocalypse in Cinema: the Philosophical Presuppositions of the Banal GenreNerijus Milerius
SummaryThe article is a continuation of the considerations for first time announced in “How is film philosophy possible?”, the article published in “Problemos”. The discussion of the presuppositions of film philosophy as a peculiar way to analyze cinema now leads to a philosophical interpretation of a mass culture phenomenon apocalyptic movies. The article shows that an apocalyptic film could be treated as a reproduction of the fixed cliché, a mythological structure or a phenomenon determined by various cultural, social and historic contexts. It is presupposed that apocalyptic film is determined mostly by the concept of time. In an apocalypse film, two types of events, “small” and “big”, are usually distinguished. In the “small” events, the everyday time reigns, while the “big” events are the domain of the global apocalyptic time of the end. The plot of an apocalyptic film is based on the transition from everyday to global disasters and attempts to restore the everyday order of “small” events. Analyzing this type of the plot structure, the time of the everyday and the time of the apocalypse are treated as general contexts which determine and transform the field of the apparently banal genre.Keywords: film philosophy, genre film, everyday time, apocalypse
POZITYVIOJI IR NEGATYVIOJI TIKROVĖS TEMATIZACIJA. ŠLIOGERIS IR BAUDRILLARD’AS
Get PDFStraipsnis skirtas Arvydo Šliogerio filosofijos ontologinių nuostatų tyrimui, jame analizuojamos ir lyginamos Šliogerio ir Baudrillard’o tikrovės ontologinio statuso traktuotės. Šliogerio filosofijoje tikrovės ontologinis statusas tematizuojamas parodant ir tai, kas yra, ir tai, kas nėra tikrovė. Baudrillard’as tikrovės ontologinį statusą įvardija negatyviai tematizuodamas tik tai, kas nėra tikrovė. Šliogerio filosofija yra grindžiama paradoksalia ontologine prielaida, jog metadiskursyvinė tikrovė funkcionuoja kaip galutinis neredukuojamas referentas, kuris savo ruožtu traktuojamas kaip juslinė substancija (Esmas). Tačiau pati juslinė substancija, nors ir būdama pamatiniu principu, įgalinančiu prasmingumą, pati negali būti adekvačiai įvardyta ex definitio, nes ji iš principo esti neredukuojama į jokį prasminį darinį ir juo labiau į prasminę sistemą. Baudrillard’o filosofija grindžiama semiologiniu reduktyvizmu, t. y. prielaida, kad prasminės nuorodos į metadiskursyvinę tikrovę yra autoreferentiški simboliniai konstruktai (simuliakrai), todėl bet koks bandymas ir apčiuopti tikrovę, ir apibrėžti ją pozityviai tesukuria negatyvų efektą, t. y. spontanišką ir neišvengiamą kitų autoreferentiškų simbolinių konstruktų gamybą.Pagrindiniai žodžiai: Tikrovė, simuliakras, Baudrillard’as, Šliogeris, ontologija.Positive and Negative Thematization of Reality: Šliogeris and BaudrillardMantautas Ruzas, Marius P. Šaulauskas
SummaryThe article aims to elucidate the dialectical nature of the most fundamental ontological tenets of Šliogerian philosophy while contrasting them to Baudrillard’s interpretation of the ontological status of the Real. In contrast to Šliogeris who thematizes the Real both in terms of what it is an what it is not, Baudrillard proceeds in a negative way only by showing what the Real is not. Šliogeris’ philosophy is based on a paradoxical ontological argument that the metadiscursive Real functions as the final non-reductive referent conceptualised as the ultimate perceptual substance (Isness). As an ultimate metaphysical principle, it serves as a core of experience, although it cannot be adequately described ex definitio or else somehow reduced to any meaningful counterpart of the conceptual system. Baudrillard’s philosophy, on the contrary, is based on the principle of semiological reductionism, i.e. on the premise that all meaningful links to metadiscursive reality follow the self-referential logic and therefore are merely interrelated symbolic constructions (simulacra) precluding any direct access to the Real and not only to its positive (cataphatic) articulation.Keywords: the Real, simulacrum, Baudrillard, Šliogeris, ontology
FILOSOFIJA LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE: IN MEMORIAM R. PLEČKAITIS
No full textPhilosophy in the Grand Duchy of Lithuania: In Memoriam R. PlečkaitisConference
/span
KOKS YRA SINTAKSĖS SĄVOKOS TURINYS?
Get PDFStraipsnyje analizuojama, kaip aiškintina sintaksės sąvoka. Nesant galimybės pateikti universaliai pritaikomo sintaksės sąvokos išaiškinimo reikia tenkintis paieška tokio, kuris pritaikomas tik kai kurių kalbų ar jų fragmentų atžvilgiu; šį išaiškinimą vėliau būtų galima papildyti ar patikslinti atsižvelgus į kitas kalbas ar kalbų fragmentus. Toks pradinis sintaksės sąvokos išaiškinimas gali būti gautas analizuojant sudėtines išraiškas, sudarytas iš prisotintų ir neprisotintų išraiškų. Pagrindinis straipsnio rezultatas yra išvada, kad tokių sudėtinių išraiškų sintaksė gali būti išskaidyta į tris aspektus: struktūrą, sintaksines kategorijas ir tiesioginių dalių vaidmenis.Pagrindiniai žodžiai: loginė semantika, kalbos filosofija, sintaksė, sintaksinė kategorija, funktorius, bazinė išraiška, kompozicionalumas.Initial Explication of the Concept of SyntaxLaisvūnas Šopauska
SummaryThe author analyzes how the concept of syntax should be explicated. It being impossible to formulate an explication applicable to all languages, we should be content by achieving an explication applicable only to some languages or their fragments; this explication can later be enriched or made more precise using data provided by analysis of other languages or their fragments. Such an initial explication of the concept of syntax can be achieved by analyzing complex expressions consisting of saturated and unsaturated expressions. The author comes to the conclusion that the syntax of such complex expressions consists of three aspects: structure, syntactical categories and the role of the immediate parts.Keywords: logical semantics, philosophy of language, syntax, syntactical category, functor, basic expression, compositionality
GILLES’IS DELEUZE’AS: FILOSOFIJOS SAMPRATA
Get PDFStraipsnyje analizuojama prancūzų filosofo Gilles’io Deleuze‘o filosofijos samprata, labiausiai eksplikuota viename iš paskutinių jo veikalų „Kas yra filosofija?“ Straipsnio tikslas yra aptikti pagrindinius šio mąstytojo filosofijos principus, padedančius apibrėžti jo suponuojamą filosofijos sampratą. Ji grindžiama apverčiant tradicinį transcendencijos ir imanencijos santykį, keičiant mąstymo sampratą ir uždavinį, o tai numato eksperimentuojantį, o ne interpretuojantį santykį su tikrove ir paneigia išankstinį filosofijos ryšį su tiesa. Straipsnyje analizuojama ir aptariama filosofijos sampratai būdinga mąstymo heterogeniškumo, įgalinančio filosofijos komunkaciją su kitomis mąstymo – meno ir mokslo – plotmėmis, problema. Teigiama, kad pagrindinis filosofijos tikslas yra naujumo radimosi sąlygų tyrimas ir naujų perspektyvų kūrimas. Šiam uždaviniui pagrįsti reikia kreiptis į plotmę, generuojančią duotybės sritį.Pagrindiniai žodžiai: filosofija, imanencija, mąstymas, patirtis, naujumas.Gilles Deleuze: the Concept of PhilosophyLaura Junutytė
SummaryThe focus of this article lies on the concept of philosophy of Gilles Deleuze, mostly considered in the book What is Philosophy? The main purpose of the article was to extract the basic principles of the type of philosophy that shows its difference from the traditional concept of philosophy. The transformation of the concept of philosophy can be observed in the reversal of relation between transcendence and immanence as well as in the different kind of thought and the main purpose that it helds. It can also be seen in the different approach to reality, when reality is treated by means of experiment and not interpretation (this also denies philosophy’s pre-existent relation to truth). Eventually, the concept of philosophy is observed in the supposed heterogeneity of philosophy, since it always communicates with two different kinds of though, namely with art and science. So the nature of philosophy is defined as the inventing discipline and not the representing one. The main purpose of philosophy is to think over the conditions of the novelty and to invent the new perspectives. But it is possible only by appealing to the plane of immanence which generates our givenness.Keywords: philosophy, immanence, thought, experience, novelty
ONTOLOGINIS SKIRTUMAS IR METAFIZIKA
Get PDFStraipsnyje svarstoma ontologinio skirtumo ir jo santykio su metafizika problema Heideggerio filosofijoje. Pirmiausia parodoma, kad ontologinis skirtumas yra metafizikos ištaka ir jos galimybė. Taip pat analizuojama, kokiu būdu Vakarų filosofijos tradicijoje buvo skiriama būtis ir esiniai ir kodėl Heideggeris tai vadina skirtumo užmarštimi. Svarstant tiesos, išsišakojančios į ontinę ir ontologinę, sampratą aiškinamasi, kaip tai atveria skirtumo pamatymo galimybę. Taip pat parodoma, kaip ontologinio skirtumo įžvalga ir ontologinės tiesos samprata pagrindo problemą leidžia iškelti iš naujo ir pagrindą pamatyti kaip bepagrindybę.Pagrindiniai žodžiai: ontologinis skirtumas, metafizika, tiesa, pagrindas.Ontological Difference and MetaphysicsJolanta Saldukaitytė
SummaryThe problem of the “ontological difference” and its relation to metaphysics in Heidegger’s philosophy is discussed. The ontological difference is presented as the origin of metaphysics and as its very possibility. In addition, the problem of how being and entities have been separated in the metaphysical tradition and why Heidegger calls this separation the “forgetfulness of difference” is analyzed. In contrast, conceiving the truth as arising from a split between the ontic and the ontological presents the possibility to see the ontological difference itself. An insight into the ontological difference and the conception of ontological truth open the possibility of re-wakening the Grundfrage, the question of ground, and to see the ground (reason) as an abyss (Ab-grund).Keywords: ontological difference, metaphysics, truth, ground
MARKSISTINĖ FILOSOFIJOS ISTORIOGRAFIJA LIETUVOJE: HORIZONTALUSIS REDUKCIONIZMAS
Get PDFStraipsnyje nagrinėjami Lietuvos filosofijos istoriografijos marksistinės metodologijos darbai, kuriems būdingas vadinamasis horizontalusis redukcionizmas. Eksplikuojama Lietuvos marksistinės filosofijos istoriografijos veikalų metodologinė struktūra, parodomas jiems būdingo vadinamojo aiškinimo solipsizmonevienodas laipsnis. Analizuojami filosofijos raidos marksistiniai vaizdiniai, teigiama, kad jie pagrįsti progreso idėja. Nagrinėjamas Eugenijaus Meškausko teorinių principų poveikis filosofijos istorijostyrimams Lietuvoje (Juozo Mureikos, Albino Lozuraičio darbai), kuris pasireiškia marksizmo kaip tam tikro problemų sprendimo būdo traktuote bei filosofijos dėsningo vystymosi sampratos plėtote. Apžvelgiamipaties marksizmo istorijos tyrinėjimai.Pagrindiniai žodžiai: filosofijos istoriografija, marksizmas, horizontalusis redukcionizmas.Marxist Historiography of Philosophy in Lithuania: Horizontal ReductionismGintaras Kabelka
SummaryThe article analyzes the Marxist methodology of historiography of philosophy in Lithuania. The so-called interpretative solipsism is characteristic of the horizontal reductionism. It enforces the conceptual apparatus of its own theoretical position upon the subject of research, without considering whether the terms of that apparatus have something in common with the content of the subject. There are different degrees of interpretative solipsism in the Lithuanian history of philosophy. Zaksas is a priori convinced that his own theory is impeccable and that the subject of inquiry is undoubtedly fallacious and theoretically worthless. Balčius and Griška pay more attention to the description of the subject of inquiry. They rely on the materialistic, atheistic and scientist aspects of Marxism. Lozuraitis and Mureika regard Marxism as quite a reliable method of solving some theoretical problems. Their approach is akin to the methodology of the history of problems.Keywords: historiography of philosophy, Marxism, horizontal reductionism.sp
FILOSOFIJA LIETUVOJE PO 1989: KĄ APIE TAI BYLOJA LIETUVIŠKI AKADEMINIAI ŽURNALAI?
Get PDFStraipsnyje nagrinėjama Lietuvos filosofijos būklė po 1989 metų. Pagrindinis dėmesys skiriamas klausimui, ar po 1989 metų Lietuvoje atsirado filosofinė (s) tradicija (-os) bei mokykla (-os). Tyrimo objektas – lietuviški akademiniai žurnalai – „Problemos“, „Filosofija. Sociologija“ ir „Logos“. Chronologinė aprėptis –straipsniai, publikuoti nuo 1989 iki 2009 metų. Siekiama išnagrinėti lietuvių filosofų citavimo ir tarpusavio komunikavimo strategijas, esant galimybei ieškoti kriterijų, leidžiančių identifikuoti filosofinės tradicijos buvimą. Pagrindinis dėmesys skiriamas šiems klausimams: kaip dažnai ir kokiu būdu lietuvių filosofai cituoja ir mini savo kolegas? ar citavimas ir kolegų (pa)minėjimas leidžia identifikuoti tradicijai būdingus santykius tarp Lietuvos filosofų? kurie lietuvių filosofai ir filosofiniai tekstai yra įtakingiausi ir dažniausiai naudojami? 1Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos filosofija, filosofinė tradicija, filosofinė mokykla, citavimo indeksas, komunikacija filosofijoje.Philosophy in Lithuania after 1989: What do Lithuanian Academic Journals Reveal?Aldis Gedutis
SummaryIn this study, the condition of Lithuanian philosophy after 1989 was analyzed. The attention is focused on the question whether any philosophical tradition(s) and/or school(s) have originated during the last 20 years. The object of the research was Lithuanian academic philosophical journals: Problemos, Filosofija.Sociologija and Logos. The chronological scope: articles published during the period 1989–2009. The major objective of the inquiry is to reveal and figure out citation and communication strategies in the discourse of Lithuanian academic philosophy and to identify the existence of philosophical tradition(school), if any. The major concern can be summarized by the following questions: what is the frequency of the colleagues’ citation? Are Lithuanian philosophers’ citation strategies sufficient to claim the fact of the existence of Lithuanian philosophical tradition (school)? What are the most influential Lithuanian philosophers and philosophical texts?Keywords: Lithuanian philosophy, philosophical tradition, philosophical school, citation index, communication in philosophy