Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
E. HUSSERLIO FENOMENOLOGINIS PROJEKTAS IRPSICHOTERAPIJOS PROBLEMOS
Get PDFNors fenomenologinė filosofija jau kurį laiką daro įtaką psichoterapeutų darbo metodams, galima teigti, kad pastarieji naudojasi egzistencialistinėmis fenomenologijos traktuotėmis, o štai pirminis, dar Edmundo Husserlio inicijuotas projektas išleidžiamas iš akių. Straipsnyje kaip tik ir užsibrėžiama grįžti prie pastarojo fenomenologijos supratimo, nagrinėjant metodologines psichologijos problemas bei nužymint galimas psichoterapijos perspektyvas. Pirmoje dalyje aptariamos metodologinės ir tipologinės psichoterapijos problemos. Teigiama, kad empirinė psichoterapija neteikia galimybių iš esmės užčiuopti ego struktūros – tikrosios žmogiškojo patyrimo ir atitinkamai psichinių konfliktų erdvės. Sykiu pateikiama fenomenologinė žinojimo traktuotė, psichologinio bet transcendentalinio ego perskyra bei kitos pamatinės, psichoterapijos uždavinius reformuluojančios fenomenologijos temos. Antroje dalyje kaip viena iš galimų fenomenologijos ir psichologijos koreliacijos perspektyvų pateikiama kritinė lyginamoji Sigmundo Freudo sąmonės ir pasąmonės bei „atitinkama“ Husserlio impresinės (produktyvios) ir reproduktyvios sąmonės teorijų analizė, nepamirštant, kad Freudo psichoanalizės jokiu būdu negalima tapatinti su psichoterapija apskritai. Parodoma, kad Husserlio žodynas leidžia naujai konstruktyviai perskaityti Freudo pastabas apie instinktyvaus skatulio teorijos dėsningumus bei represavimo mechanizmą. Trečioje dalyje glaustai suformuluojamos bendros fenomenologinės hermeneutikos rekomendacijos psichoterapeutams. Straipsnyje jokiu būdu neteigiama, kad fenomenologija gali ar turi pakeisti psichoterapiją, tačiau numatoma, kad kaip ir kiekviena teorinė-praktinė disciplina, psichoterapija gali ir turi atrasti fenomenologiją kaip savo atspirties ir plėtotės tašką.Pagrindiniai žodžiai: fenomenologija, psichoterapija, psichologinis ir transcendentalinis ego, instinktyvus skatulys, psichiniai sutrikimai, reproduktyvi sąmonė.E. Husserl’s Phenomenological Project and the Problems Concerning PsychotherapyMindaugas Briedis
SummaryThough phenomenological philosophy has influenced practitioners of psychotherapy for a long time, it is also true, that it was precisely existentialist approach to phenomenology that was exploited, while the whole initial project of phenomenology initiated by E. Husserl was almost forgotten. In this article I beckon to re-enter this initial understanding of phenomenology, considering methodological problems of psychology and laying down possible perspectives for psychotherapy.First part of the article deals with the methodological problems of psychotherapy while raising the thesis that empirical psychotherapy in principle cannot grasp the ego-structure, misses the true depth of the human experience, which in turn is the real sphere of mental disorders. Hand in hand goes the phenomenological critique of the scientific approach and other phenomenological issues relevant to the reformulation of the goals of psychotherapy.Second part of the article is dedicated to the one of many possible perspectives stemming from the correlation between phenomenology and psychotherapy, i.e. critical comparison of S. Freud’s consciousness and unconsciousness and “corresponding” theory of impressional (productive) and reproductive consciousness presented by Husserl. It is indicated that Husserl’s approach enables new and constructive reading of Freud’s theory of instinctual drive while keeping in mind, that Freud’s psychoanalysis cannot be identified with psychotherapy in general. However, the final part of the article suggests some methodological advices for mental care practice from the perspective of phenomenological hermeneutics.Keywords: phenomenology, psychotherapy, psychological and transcendental ego, instinctive drive, mental disorders, reproductive consciousness
KULTŪROS STUDIJŲ IDĖJOS IR VARDAI LIETUVOJE
Get PDFStraipsnyje nagrinėjamos Lietuvos kultūros studijos. Autorius analizuoja tris laikotarpius: 1) tarpukario; 2) pokario, kuris apima tiek kultūros tyrimus Sovietų Lietuvoje, tiek Lietuvos emigrantų užsienyje kultūros studijas; 3) posovietinį. Kultūros tyrimai interpretuojami vadovaujantis šiomis prielaidomis: 1) kultūros studijos neatsiejamos nuo modernybės diskurso, net kalbant apie postmodernios kultūros situaciją ir jos atstovus; 2) kultūra interpretuotina kaip integrali visuma, prieinama filosofinei refleksijai; 3) kultūros studijos balansuoja tarp regioninio tapatumo ir globalių tendencijų; 4) kultūros studijos plėtotinos atsižvelgiant į mūsų hermeneutinius siekius; 5) kultūros fenomenai, įtraukiami į kultūros studijas, nurodo gyvenamąjį pasaulį kaip kultūros aplinką ir mūsų kūrybinį vaidmenį joje; 6) kultūros studijų tyrinėtojai dalyvauja tiek vertikalioje tam tikro regiono kultūros bendrijoje, tiek horizontalioje pasaulinėje mokslo visuomenėje; 7) kultūros studijos iškyla kaip tarpdalykinis diskursas, t. y. kaip „ilgojo kelio“ (Ricoeuras) taktikos išdava.Pagrindiniai žodžiai: kultūros studijos, kultūros idėja, regionas, tapatumas.The Ideas and the Names of Cultural Studies in LithuaniaTomas Kačerauskas
SummaryThe article deals with cultural studies in Lithuania. The author interprets three periods: 1) the interwar period, 2) the post-war period that covers both culturalresearch in Soviet Lithuania and research of Lithuanian emigrants abroad, and 3) the post-soviet period. The author interprets a number of Lithuanian cultural researchers on the basis of the following assumptions: 1) cultural studies are inseparable from the discourse of modernity even if we speak about postmodern cultural situation and its representatives; 2) culture should be interpreted as an integral whole available for philosophical reflection; 3) cultural studies balance between regional identity and global tendencies; 4) cultural studies should be developed with respect to our hermeneutic intentions; 5) cultural phenomena have been used by cultural studies referring to our life world as cultural environment and our creative role within it; 6) the researchers of cultural studies take part in both vertical cultural community of a certain region and horizontal scientific society around the world; 7) cultural studies emerge as interdisciplinary discourse, i.e. as a result of “long way” (Ricoeur) tactics.Keywords: cultural studies, idea of culture, region, identity
MOKSLO ISTORIJOS IR FILOSOFIJOS TYRINĖJIMAI BALTIJOS EUROPOS STUDIJŲ ŽURNALE
Get PDFHistory and Philosophy of Science in the Journal of Baltic European StudiesAdolfas Mackoni
SIMULIAKRAI NIEKUR NEBUVO IŠĖJĘ
Get PDFŠiame straipsnyje į simuliakrų problemą pažvelgiama be Baudrillard’o tekstų tyrimų. Nagrinėjant antikinętermino reikšmę ir taikant jo analizei fenomenologinę optiką, mėginama išsiaiškinti, ką reiškia realybės ir vaizduotės priešprieša. Pastebima, kad epikūriečių ir stoikų phantasia sampratoje egzistuoja vaizduotės ir tikrovės sampyna, dėl kurios tikrovė ab origine yra apraizgyta neišpainiojamu fiktyvumo koreliatu. Šiuo požiūriu išvedama paralelė su Husserlio eidetine žiūra ir dėl jos pasiekiamu Erfüllung. Iškeliama hipotezė, kad ne statiškai, bet dinamiškai suvoktas pasaulio ir sąmonės homegeniškumas pasiekiamas tik vaizduotės ištekliais. Tai patvirtina ir naujausi fenomenologiniai tyrimai, kurie nagrinėdami„silpnųjų pamėklių“ (weak phantasmata) fenomeną atskleidžia, kaip vaizduotė aktyviai veikia kiekviename suvokime.Pagrindiniai žodžiai: simuliakras, vaizduotė, tikrovė, Erfüllung, silpnosios pamėklės (weak phantasmata)Simulacra have Always PrecededKristupas Sabolius
SummaryThis paper focuses on the problem of simulacra avoiding the direct reading of Baudrillard’s work. Reconsidering original meaning of the term in the ancient texts and drawing the parallels with phenomenological contexts, it strives to gain the new meaning for the juxtaposition between the reality and illusion (or imagination). The concept of Epicurean and Stoic Phantasia contained the intrinsic intertwining of reality and simulacra, due to which reality ab origine presented itself as a correlate of fiction and truth. The similar structure could be identified in the eidetic way of knowledge, which phenomenology finds through the task of Fulfillment (Erfüllung). According to this research, by virtue of eidetic seeing based on imaginings, the dynamic homogeneity of the conciosousness and the world can be re-established. This tendency is also endorsed by the analysis of so-called ‘weak phantasmata’, ellucidating the active role which imagination takes in every perception.Keywords: simulacra, imagination, reality, Erfüllung, weak phantasmata
TRANSDISCIPLININIS PROJEKTAS: PROVERŽIS Į MOKSLŲ IR PRAKTIKOS SINTEZĘ?
Get PDFAntrojoje XX amžiaus pusėje prasidėjo mokslo sričių (disciplinų, dalykų) integracijos procesai, apibūdinami multi-, poli-, pliurali-, inter-, tarp-, trans- discipliniškumo terminais. Parodoma, kad tarptautinis terminas „disciplina“ turi kur kas platesnę prasmę nei lietuviškas terminas „dalykas“, suprantamas kaip mokslo šaka ar sritis. Teigiama, kad svarbiausiu kriterijumi, leidžiančiu apibūdinti disciplinų sąveikų tipus, turi būti „disciplininio grynumo“ pažeidimo laipsnis, o transdisciplininis projektas, skirtingai nei kiti disciplinų integracijos tipai, „disciplininio grynumo“ reikalavimą atmeta iš principo. Parodoma, kad transdisciplininis projektas pirmiausia siejamas su siekiu akademinį mokslą orientuoti į pragmatinį socialinių reikmių tenkinimą, į jį įtraukiant neakademinius veiksnius. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad stiprioji transdisciplininio diskurso versija, kuri pabrėžia poreikį gilintis į fundamentalius pasaulėvaizdžio klausimus ir siekia suvienyti visus mokslus, susiduria su rimtomis ontologinėmis bei epistemologinėmis problemomis. Išsakomas nuogąstavimas, kad dėl jų transdisciplininis projektas gali likti apologetinio pobūdžio ar tik euristikos šaltiniu.Pagrindiniai žodžiai: mokslas, dalykai, disciplinos, transdisciplininis diskursas, transgresija.Transdisciplinary Project: Breakthrough in Synthesizing Science and PracticeSaulius Kanišauskas
SummaryThe second half of the 20th century witnessed discontent with rigid distinction between science specializations, thus science integration processes which can be described in terms of multi-, poli-, pliurali-, inter-, trans- disciplinary started to evolve. The article attempts to show that the international term “discipline” has a significantly broader meaning than the Lithuanian term “subject”, which is perceived as a branch or field of science. It is maintained that the vulnerability degree of “disciplinary purity” should be the most important criterion which allows defining relation types of disciplines. However, conversely to other types of disciplinary integration, the transdisciplinary project rejects the requirement of “disciplinary purity” in principle. Moreover, the transdisciplinary project is first associated with striving to direct the academic science that it could satisfy the pragmatic social needs through introduction of non-academic factors. Also, the article points out that the “strong version” of the transdiciplinary project which focuses on the need to delve into fundamental questions of worldview and which attempts to consolidate all sciences faces serious ontological and epistemological problems. As a result, there is considerable danger that due to not solved epistemological problems, the transdisciplinary project is at risk to remain of apologetic character and a source of heuristics.Keywords: science, subjects, discipline, transdisciplinary discourse, transgression
NIUJORKAS, PASAULIO PABAIGA IR „NUOBODŪS“ FILMAI
Get PDFNew York, the End of World and “Boring” Movies. Philosopher Nerijus Milerius Interviewed by Miglė Anušauskait
KALBANČIO SUBJEKTO IŠNYKIMAS M. FOUCAULT FILOSOFIJOJE
Get PDFStraipsnyje apmąstoma Michelio Foucault išdėstyta kalbančio subjekto išnykimo idėja. Straipsnio tikslas yra aptikti esmines tokią poziciją lemiančias prielaidas ir atsakyti į klausimą: kas kalba iš paties mąstytojo tekstų? Problema analizuojama ir aptariama struktūriškai, išskiriant „kalbos būties“, „teiginio“ ir „subjekto“ pjūvius, bei ontologiškai, atskiriant absoliutųjį ir istorinį būties matmenis. Visų šių elementų sąveika padeda ne tik atskleisti fundamentalias Foucault įžvalgas, susijusias su kalba, bet ir nustatyti bendrus skirties mąstymo principus, postmodernistinę subjekto mirtį suvokti ir kaip etišką gestą. Šiam uždaviniui pagrįsti kreipiamasi ne tik į Foucault „istorijos ontologiją“, bet ir Gilles’io Deleuze’o skirties filosofiją, t. y. perspektyvas, numatančias ontologinę skirtumo principo pirmenybę prieš tapatybės principą ir šio principo aktualizaciją istoriniame-imanentiniame lauke.Pagrindiniai žodžiai: „kalbos būtis“, subjektas, teiginys, Foucault, Deleuze.Dissolution of the Speaking Subject in Philosophy of M. FoucaultKristina Karvelytė
SummaryThe focus of this article is the idea of dissolution of the speaking subject in Foucault’s philosophy. The main purpose of the article is to extract the essential presuppositions of such attitude and to answer the question: whose voice is speaking from the thinker’s books? The problem can be observed by invoking the structural analysis of “language-being”, “statement” and “subject”. It can also be exercised ontologically when distinguishing between absolute and historical dimensions of being. The interplay of all these elements reveals Foucault’s fundamental insights about language and helps to define general principles of postmodern thinking. This also permits to think of ethical outcomes related to the question of the subject’s death. The paper invokes not only Foucault and his “ontology of history”, but also Deleuze’s philosophy of difference, which gives preference to the principle of difference over the principle of the Same and implementation of the former in the historical field of immanence.Keywords: “language-being”, statement, subject, Foucault, Deleuze
2002–2011 M. „PROBLEMOSE“ (T. 61–80) IŠSPAUSDINTŲ STRAIPSNIŲ RODYKLĖ
Get PDFIndex of Papers Published in “Problemos”, 2002–2011 (Vol. 61–80) Compiled by Česlovas Kalenda and Nijolė Radavičien
NEPASTEBĖTA PASAULIETINĖ RELIGIJA MOKSLE
No full textPasaulietinės religijos sąvoka, vartojama socialinėje filosofijoje, taip pat gali būti šiek tiek kitaip pritaikyta ir mokslo analizei, nes tarp mokslininkų galime aptikti nepastebėtų religinių nuostatų, kaip antai pasitikėjimo nuomone ar šventumo pajauta. Tokios nuostatos žadina abejotinos argumentacijos vartojimą kovojant prieš pseudomokslus, skatina kontekstinę demagogiją mokslinėje propagandoje. Pasaulietinės religijos moksle pripažinimas leistų atskirti disciplinas, kuriose religiškumas yra klaidinantis reiškinys (pvz., fizika), nuo tų, kurios yra pagrįstos religiniais įsitikinimais (pvz., astrologija). Religiškumą moksle galima tyrinėti pasitelkiant daugiamates religiškumo skales. Remdamiesi pragmatizmo ideologija, mokslininkaigalėtų išsaugoti savo ištikimybę tikrovės pažinimui, išvengdami nukrypimo į pasaulietinę religiją.Pagrindiniai žodžiai: įsitikinimai, religiškumo matmenys, civilinė religija, mokslo filosofija, religiškumas moksle.Unperceived Civil Religion in ScienceEnn Kasak
SummaryThe concept of civil religion, as used in social philosophy, can also be applied in the study of science in a slightly different way, as we can find unperceived religious attitudes in trusting beliefs and feelings of sanctity among scientists. Such reactions evoke the use of questionable argumentation in the struggle against pseudo-sciences, spawning contextual demagogy in scientific propaganda. Recognising civil religion in science enables us to distinguish disciplines in which religiosity is a misleading phenomenon (e.g. physics) from others that are based on religious convictions (e.g. astrology). Religiosity in science can be analysed via multidimensional scales of religiosity. Using pragmatist ideology, scientists could retain their devotion to cognizing reality without deviating into civil religion.Keywords: beliefs, dimensions of religiosity, civil religion, philosophy of science, religiosity in science
