Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
LIETUVOS FILOSOFIJOS RAIDA 1960–2010: APIMTIS, INSTITUCIJOS, LEIDINIAI
Get PDFStraipsnyje taikant bibliometrinę prieigą nagrinėjami Lietuvos filosofiniai akademiniai 1960–2010 metų tekstai. Pamatuota jų visumos apimtis, jos kaitos dėsningumai: Lietuvos filosofijai pastaruosius 40 metų būdingas eksponentinis augimas – jos tekstų apimtis padvigubėja kas 8–11 metų. Straipsnyje gauti ir palyginti sovietinio ir posovietinio laikotarpio filosofinio diskurso vidutiniai rodikliai. Eksplikuota ir palyginta minėtų laikotarpių filosofijos institucinė struktūra: abiem laikotarpiais Lietuvoje vyrauja duopolija – didžiąją dalį filosofinių tekstų sukuria dvi institucijos (Vilniaus universitetas ir Lietuvos kultūros tyrimųinstitutas). Apžvelgta periodinių leidinių raida, jų kiekybiniai pokyčiai. Tyrimas parodė, kad Lietuvos filosofijai nuo 1970 m. būdingas eksponentinis augimas („mokslo jaunystės“ fazė). Daroma išvada, jog nepriklausomybės atgavimas teigiamai paveikė Lietuvos filosofijos produktyvumą, paskatino leidybinęir dalinę institucinę decentralizaciją.Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos filosofija, bibliometrija, diskurso augimas, institucijos, leidiniai.The Development of Lithuanian Philosophy During 1960–2010: Volume, Institutions, PublicationsGintaras Kabelka
SummaryThe article applies the approach of bibliometrics in order to analyze the development of Lithuanian philosophy. The object of the research was Lithuanianacademic philosophical texts published during the period 1960 to 2010. The article analyzes regularities in quantitative growth of Lithuanian philosophicaldiscourse. Since 1970 its growth rate is exponential: the total amount of philosophical texts doubles during 8–11 years periods. The article reveals theinstitutional structure of Lithuanian philosophy and the main changes in the field of philosophical publications after 1990. Research shows that Lithuanianphilosophy since 1970 was growing exponentially (is in the phase of “youth of science”). It is concluded that restitution of independence has made a positiveimpact on the productivity of Lithuanian philosophy, and has facilitated institutional and publicational decentralisation. Key words: Lithuanian philosophy, bibliometrics, growth of discourse, institutions, publications
KIEK BENDRAS MŪSŲ BENDRAS PASAULIS? HANNAH ARENDT IR SOCIALUMO IŠKILIMAS
No full textRemiantis Hannah’os Arendt įvesta viešumo ir privatumo skirtimi, straipsnyje teigiama, jog iš pirmo žvilgsnio elitinę jos demokratiją galima sutaikyti supolitiniais idealais, kuriais remiantis kuriamas polis: tai įvairovė, laisvė ir veiksmas. Toks sutaikymas įmanomas, jei politiškumas yra suprantamas kaip erdvė tarp žmonių, o ne skrupulingai suręsta fizinė erdvė, išstumianti visus privatumo aspektus. Straipsnyje taip pat teigiama, kad socialumo iškilimas žymi ne tik politiškumo kolonializaciją, bet ir demokratinę ekspansiją tų, kurie, kaip ir pati Arendt, anksčiau galėjo būti išstumti iš politinio dalyvavimo bendramepasaulyje.Pagrindiniai žodžiai: Arendt, pasaulis, politika, laisvė, viešumas, privatumas, socialumas.How Common is our Common World? Hannah Arendt and the Rise of the SocialSiobhan Kattago
SummaryBased on Hannah Arendt’s distinction between the public and the private, the paper argues that it is possible to reconcile her seemingly elite democracy with the political ideals upon which the polis is constructed, namely, plurality, freedom and action. Such reconciliation is possible when the political is understood as the space between people, rather than as a carefully constructed physical space that excludes all aspects of privacy. Likewise, the paper argues that the rise of the social represents not only the colonialization of the political, but also a democratic expansion of those, who like Arendt herself might have been formerly excluded from political participation in our common world.Key words: Arendt, world, politics, freedom, public, private, social.
 
APIE DENOTACIJĄ
Get PDFBertrand Russell\u27s "On Denoting", translated into Lithuanian by Jonas Dagys. Bertrando Russello "On Denoting" vertimas į lietuvių kalbą. Vertė Jonas Dagys.
ŠIUOLAIKINĖ PSICHOFIZINIO REDUKTYVIZMO IR ANTIREDUKTYVIZMO POLEMIKA IR JOS METODOLOGINĖS IŠDAVOS
Get PDFThe object of this paper is the controversy about the materialist accounts of sensory qualia in analytic philosophy of recent decades. The first section deals with the identity thesis and reductionist strategy connected to it that has established and shaped the development of materialist problematics as central to philosphy of mind. The second section discusses two most influential antireductionist arguments – the knowledge argument and the argument from the conceivability of zombies. The the paper focuses on the epistemological and semantic aspects of the controversy that can be translated into the different interpretations of two-dimensional modal matrix, which allows to specify the disagreement between reductionism and antireductionism. Finally the conclusion arrived at in the last section is that the premises of antireductionist arguments are not compatible with the stable connection between mental and physiological domains, and thus contemporary philosophy of mind brings out the dilemma: either we hypostatize the introspectively available qualitative content on the basis of epistemic asymmetry of the mental and physical concepts, thereby deriving a dualist ontology, and embrace all the sceptical consequences, or we prefer the extensional explanation of concepts, without internalist ambitions, conceivability of zombies, and antireductionist conclusions.Šio straipsnio objektas – pastarojo laikmečio kontroversija dėl materialistinės patyrimo kokybių koncepcijos. Pirmame skirsnyje aptariama analitinės sąmonės filosofijos raidą lėmusi psichinių ir neurofiziologinių būvių tapatumo tezė bei su ja siejama reduktyvistinė strategija. Antrame skirsnyje aptariami du reikšmingiausi antireduktyvistiniai argumentai – žinojimo argumentas ir zombių pamanomumo argumentas. Trečiame skirsnyje išryškinami epistemologiniai ir semantiniai psichofizinio reduktyvizmo kontroversijos aspektai, leidžiantys tiksliau nusakyti polemizuojančių platformų metodologinius skirtumus bei ketvirtame skirsnyje padaryti išvadą, jog antireduktyvistiniai argumentai nėra suderinami su stabilių psichofizinių ryšių pripažinimu. Šiuolaikinėje analitinėje sąmonės filosofijoje išryškėja tokia dilema: arba atsižvelgdami į episteminę psichinių ir fizinių sąvokų asimetriją hipostazuojame introspekciškai prieinamą turinį, taip tikėdamiesi išsaugoti aukštus racionalumo standartus, kuriais grindžiama ir dualistinė metafizika, ir priimame visas skeptines tokio pasirinkimo išdavas; arba sąvokų turinio aiškinimą pradedame teikdami pirmenybę ekstensionaliai interpretacijai, atsisakydami internalistinių ambicijų, zombių pamanomumo prielaidų ir antireduktyvistinių išvadų
ROLSIŠKASIS „TEISINGUMAS“ IR EVOLIUCINĖ LOŠIMŲ TEORIJA: KULTŪRINĖ EVOLIUCIJA IR NATŪRALIOS MAKSIMALAUS MINIMUMO TAISYKLĖS KILMĖ
No full textStraipsnyje nauju aspektu analizuojama kertinė Johno Rawlso teisingumo teorijos koncepcija – vadinamasis maksimalaus minimumo principas. Aptariami sunkumai, kuriuos kelia šis principas, kai mėginama pateikti natūralistinę J. Rawlso teisingumo teorijos interpretaciją. Atlikta analizė atskleidžia, kad maksimalaus minimumo principas, kurį Rawlsas laikė racionalia ir „teisinga“ elgesio strategija nežinojimo uždangos situacijoje, iš tiesų nesuderinamas su modernios, tikimybių analize grindžiamos racionalių sprendimų teorijos principais. Straipsnyje nagrinėjamos galimybės išspręsti šią problemą pasitelkiant naujausius evoliucinės lošimų teorijos laimėjimus. Jie atveria galimybę suderinti maksimalaus minimumo principą su tam tikru natūraliai kultūrinės evoliucijos būdu įsitvirtinančiu žmogaus socialinio elgesio modeliu.Pagrindiniai žodžiai: maksimalus minimumas, Nasho derybų lošimas, evoliucinė lošimų teorija, evoliuciškai stabili strategija, mokymosi taisyklės.Rawlsian “Justice” and the Evolutionary Theory of Games: Cultural Evolution and the Origins of the Natural Maximin RuleMantas Radžvilas
SummaryThis paper is dedicated to the analysis of the maximin principle, which is one of the key theoretical concepts of John Rawls’s theory of justice, and the problem that this principle creates for any attempt to provide a naturalistic interpretation of Rawls’s concept of fairness . Analysis shows that maximin principle is, in fact, incompatible with the Bayesian decision theory. This paper is intended to show that recent breakthroughs in evolutionary game theory could help to reconcile the maximin principle with a certain naturally emerging and evolutionary stable pattern of human social behaviour.Keywords: Maximin principle, Nash bargaining game, Evolutionary Game Theory, Evolutionary Stable Strategy, learning rules
SAVIORGANIZACIJA IR EPISTEMOLOGINIS SILPNUMAS
No full textStraipsnyje siekiama visapusiškai sujungti pripažintas teorines ir metodologines saviorganizacijos ir sudėtingumo sąvokas su bendrosiomis socialinės teorijos problemomis (tokiomis kaip žinojimas, subjektyvumas, veikmė ir numatymas), taip pat su naujuoju episteminio nuosaikumo bei kuklumo etosu ir estetika. Kitaip sakant, bendroji saviorganizacijos teorija yra tinkamas ir patvarus analitinis karkasas kurti ir plėtoti radikalią epistemologinio silpnumo etiką/estetiką bei silpnesnę ir refleksyvesnę sociologinę/epistemologinę pasaulėžiūrą.Pagrindiniai žodžiai: žinojimas, saviorganizacija ir kompleksiškumas, epistemologija ir etika, refleksyvumas ir socialinė teorija.Self-Organization and Epistemological WeaknessCharalambos Tsekeris, Ioannis Katerelos, Konstantinos Koskinas
SummaryThis paper seeks to comprehensively and critically interconnect the well-established theoretical and methodological conceptions of self-organization, complexity and chaos with more general issues and dilemmas in the contemporary field of social theory (such as knowledge, objectivity/subjectivity, structure/agency and prediction), as well as with a new reflexive ethos (practice) and aesthetic (style) of epistemic modesty and humility. In other words, a general theory of self-organization seems to be a suitable and sustainable analytic framework for generating, developing and cultivating a radical ethics/aesthetics of epistemological weakness, as well as a sense of less strong and more reflexive sociological/epistemological worldview.Keywords: knowledge, self-organization and complexity, epistemology and ethics, reflexivity and social theory
GERIAUSIO PAAIŠKINIMO IŠVEDIMO PSICHOLOGINIS ADEKVATUMAS IR ONTOLOGINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
No full textGeriausio paaiškino išvedimas (GPI) dabartinėje analitinėje epistemologijoje ir mokslo filosofijoje yra plačiai tyrinėjama episteminė teorija, teigianti, kad hipotezės buvimas geriausiu paaiškinimu yra pakankama šios hipotezės teisingumo sąlyga. Straipsnyje teigiama, kad GPI analizuotina ne tik kaip episteminė, bet ir kaip psichologinė bei ontologinė teorija. Pirma, aptariami kognityviųjų mokslų tyrimai, kurie leidžia teigti, jog GPI teisingai aprašo žmonių samprotavimų praktiką: paaiškinimas suvokiamas kaip teisingumo požymis; teiginiai, kurie yra geresni paaiškinimai, priimami kaip labiau tikėtini; aiškinimo vertybės bei turimas žinojimas daro įtaką teiginių tikimybės vertinimui. Antra, straipsnyje aptariama, kokia turėtų būti pasaulio ontologija, kad GPI kaip episteminė teorija būtų teisinga. Realizmas apie išorinį pasaulį, gamtos vienodumas, turimo žinojimo teisingumas bei aiškinimo vertybių palankumas tiesai yra būtinos ir pakankamos sąlygos tam, kad GPI būtų teisinga.Pagrindiniai žodžiai: geriausio paaiškinimo išvedimas, abdukcija, psichologija, ontologija, aiškinimo vertybės.Psychological Adequacy and Ontological Commitments of Inference to the Best Explanation Adolfas Mackonis
SummaryThe article explicates psychological and ontological aspects of Inference to the Best Explanation (IBE). IBE is a psychological theory, because cognitive science studies support IBE as descriptively true and psychologically adequate theory, i.e., people perceive best explanations as true and follow the rule of IBE in their reasoning. Moreover, different features of IBE imply that conclusions of IBE can be true only in a world with a very particular ontological constitution. Realism about the external world, the uniformity of nature, the truth of background knowledge and the truth-conduciveness of explanatory virtues are necessary and sufficient for IBE to be truth-conducive. Therefore, IBE is an epistemic theory only because at the same time it is committed to a particular ontology.Keywords: inference to the best explanation, abduction, psychology, ontology, explanatory virtues
LIETUVOS FILOSOFINIŲ DISCIPLINŲ APŽVALGOS IR JŲ NARATYVINĖS STRATEGIJOS
Get PDFStraipsnio tikslas – taikant filosofinio žinojimo sociologijos prieigą ištirti strategijas, kurias Lietuvos filosofai naudoja apžvelgdami savo disciplinų tapsmo ir raidos istorijas. Straipsnyje nagrinėjamos keturios apžvalgos, skirtos Lietuvos filosofų įdirbiui šiose srityse: Lietuvos filosofijos istorijos tyrinėjimai (1993), filosofinė antikotyra (1995), fenomenologija (2008), analitinė kalbos ir mokslo filosofija (2010). Pagrindiniai klausimai: kaip aprašoma ir pateikiama konkrečios filosofinės krypties raida? Kokį vaidmenį apžvalgoje atlieka nuorodos į išorinį kontekstą? Kokia istorija dominuoja apžvalgoje – vidinė ar išorinė? Kuriems filosofams ir jų tekstams skiriama daugiausia dėmesio? Kokia apžvalgose pateikiamų tekstų dinamika?Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos filosofija, filosofinio žinojimo sociologija, filosofijos istorija, vidinė ir išorinė istorija.The Reviews of Lithuanian Philosophical Disciplines and Their Narrative StrategiesAldis Gedutis
SummaryThe article applies the approach of sociology of philosophical knowledge in order to analyze the strategies Lithuanian philosophers use reviewing development of their disciplines. Four reviews on different fields of Lithuanian philosophy are analyzed: History of Lithuanian Philosophy (1993), Philosophical Studies of Antiquity (1995), Phenomenology (2008), Analytic Philosophy of Language and Science (2010). The major questions are to be answered: How development of certain philosophical field is described and presented? What role the references to external and extra-philosophical context play? What historical approach is predominant – internal or external? What philosophers and texts are presented as most influential? What is dynamics of the philosophical texts presented in reviews?Keywords: Lithuanian philosophy, sociology of philosophical knowledge, history of philosophy, internal and external history
MOKSLAS KAIP MOKSLO FILOSOFIJOS PROBLEMA
Get PDFNormatyvinėje mokslo filosofijoje siekiama atsakyti į klausimą, kas yra mokslas. Tiek Carnapas, tiek Popperis pasiūlo savus mokslo apibūdinimus, remdamiesi logine pažinimo turinio analize. Tie apibrėžimai yra universalūs ir laikui bėgant nekintantys. Jais remdamasis tyrinėtojas gali atskirti mokslines teorijas nuo nemokslinių ir nuspręsti, kada atsiranda mokslas. Kitokia padėtis susiklosto istorinėje mokslo filosofijos mokykloje, kuri siekia atskleisti įvaizdžius, pasaulio suvokimo būdus ir mokslinio tyrimo praktiką, vyravusią tam tikru istoriniu laikotarpiu, net ir tuos, kurie šiandien yra atmesti, primiršti ar laikomi klaidingais. Istorinis požiūris į mokslo raidą verčia klausti visai kitko – ne kas yra mokslas, o kaip vartojama ir kaip buvo vartota mokslo sąvoka. Tačiau Kuhnas to nedaro ir aiškinasi, kas yra mokslas. Matyt, tai yra viena iš jo nesėkmės kuriant naują mokslo filosofijos variantą priežasčių.Pagrindiniai žodžiai: falsifikacija, fizika, loginė analizė, menas, mokslas, patyrimas, verifikacija.Science as a Problem in the Philosophy of ScienceAlbinas Plėšnys
SummaryThe question what is science arises in the normativephilosophy of science. Both Carnap and Popper proposed their own definitions of science. For this purpose they used the logical analysis of language in which the content of science was expressed. These definitions are universal and stable over time. On the basis of these definitions investigator can discern scientific theories from non-scientific ones and determine when the science started up. The issue was treated quite differently in historical school of philosophy of science where the historians of science attempted to display even those images, world-views and practices of scientific investigation which dominated in their own time and are now discarded. The new sort of questions arises to the followers of the historical school of philosophy of science: how was the concept of science used in their investigations but not what is this thing called science. However, Kuhn still attempts to answer the old question in his Structure of Scientific Revolutions. In our opinion the failure of his theory was determined by this fault.Keywords: falsification, physics, logical analysis, art, science, experience, verification