Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
MENO APIBRĖŽTIES PROBLEMA: MORRISO WEITZO METODO LOGINIS REDUKTYVIZMAS
Get PDFStraipsnyje analizuojama šiuolaikinėje analitinėje meno filosofijoje daug diskusijų sukėlęs Morriso Weitzo bandymas įrodyti meno apibrėžties neįmanomumą. Tipologizuojami pagrindiniai šio įrodymo argumentai – lingvistinis, demarkacinis, episteminis ir metakritinis. Tvirtinama, kad Weitzo reduktyvistiniai argumentai yra nepakankami meno apibrėžties galimybei paneigti. Ši tezė grindžiama siekiant apginti „tradicinį“ esencializmą – atskleidžiant Clive’o Bello ir Benedetto Croce’s meno sampratų pagrindinius principus. Teigiama, kad Weitzo „panašumo sąlygų“ metodas remiasi per plačiais kriterijais, todėl neišsprendžia meno ir ne-meno atskyrimo problemos.Pagrindiniai žodžiai: meno apibrėžtis, analitinė meno filosofija, reduktyvizmas, esencialistinės meno teorijos, Morrisas Weitzas.Defining Art: Methodological Reductionism of Morris WeitzIeva StraukaitėSummaryThe article analyzes the argument for the impossibility of the definition of art by Morris Weitz which provoked a controversy in contemporary analytic philosophy of art. The typology of its basic components – the linguistical, the demarcational, the epistemic and the metacritical – is given. Weitz’s reductionist argumentation is asserted to be insufficient for denying the possibility of the definition of art. With the aim of defending “traditional” essentialism, this thesis is grounded by displaying the basic principles of Clive Bell’s and Benedetto Croce’s conceptions of art. Weitz’s method of “similarity conditions” is shown to be based on too broad criteria and thus to fail to solve the problem of the demarcation between art and non-art.Keywords: definition of art, analytic philosophy of art, essentialist theories of art, Morris Weitz
ESĖ APIE ŽMOGAUS MĄSTYMO GALIAS (ištrauka)
No full textOn the Intellectual Powers of Man (Excerpt)Thomas Reid
 
MOKSLAS, GENETINĖS ŽINIOS IR ŽMOGAUS KŪNAS
No full textStraipsnyje apžvelgiamas mokslo ir mokslinio pažinimo dinaminis pobūdis besikeičiančioje biotechnologijų eroje, taip pat besiformuojantis genetizacijosdiskursas ir jo reikšmė genetiniam konsultavimui (akcentuojant Huntingtono ligą) ir žmogaus kūnui. Žvelgiant iš daugiadalykės perspektyvos, siekiamanuodugniai ištirti ir kritiškai įvertinti šiuolaikinę kritinę literatūrą, skirtą šiems atskiriems, tačiau susipynusiems klausimams. Straipsnyje taip pat kviečiamasvarstyti, ką reiškia būti žmogumi ir kaip tvarkyti genetinį ir kūno pažinimą bei praktikas.Pagrindiniai žodžiai: mokslas, genetinis pažinimas, žmogaus kūnas, gamta, etika.Science, Genetic Knowledge and the Human BodyCharalambos Tsekeris, George Alexias
SummaryThis paper aims to overview the dynamical character of science and scientific knowledge within the changing biotechnological era, as well as the emergent discourse of geneticization and its relevance to genetic counseling (with particular emphasis on Huntington’s Disease) and the human body. Its mainpurpose is to carefully explore and comprehensively critique the contemporary theoretical literature on these distinct but interdependent issues from an interdisciplinary standpoint. The paper encourages further critical contributions to thinking about what it means to be human, as well as about how to copewith current genetic and bodily knowledge and practices.Key words: science, genetic knowledge, human body, nature, ethics
KAIP ĮMANOMAS ĮNIRTINGAS ŽALIŲ BESPALVIŲ IDĖJŲ MIEGAS?
Get PDFGarsioji Chomskio frazė „Colorless green ideas sleep furiously“ yra gramatiškai taisyklingas, bet logiškai prieštaringas teiginys. Ir nors empiriniame pasaulyje tokio fenomeno aptikti neįmanoma, vaizduotės plotmėje šis oksimoroniškas darinys gali atsiverti kaip tam tikras patirties rakursas. Negana to, priešybių įsisąmoninimas išryškina latentinius pačios vaizduotės veikimo bruožus. Remiantis Anaksimandro, Becketto, stoikų, Descartes’o, britų empiristų, Husserlio ir Sartre’o įžvalgomis, šiame straipsnyje Chomskio sakinys traktuojamas kaip fenomenologinės pratybos, leidžiančios lavinti sąmonės pasyvumo ir aktyvumo dinamiką, o loginį prieštaravimą paverčiančios kitimo orientacijos principu.Pagrindiniai žodžiai: vaizduotė, apeironas, imagination dead imagine, asociacija.How is Furious Sleep of Colorless Green Ideas Possible?Kristupas Sabolius
SummaryThe article is based on the sentence composed by Noam Chomsky: “Colorless green ideas sleep furiously”. Although a phenomenon referred to by thisgrammatically correct, but logically contradictory phrase is not to be found in the empirical field, it can stimulate a certain perspective of experiencein the field of imagination. The cultivation of this oxymoronic unity of opposites serves for a better understanding of the latent function of imagination. Based on the insights of Anaximander, Beckett, Stoics, Descartes, British Empiricists, Husserl, and Sartre, this sentence is reconsidered as a phenomenological exercise facilitating the dynamism of the activity and passivity of consciousness as well as turning the logical contradiction into the principle of orientation of change.Key words: imagination, apeiron, imagination dead imagine, association.
 
ACCESSING SOCIAL THEORY THROUGH CIVILIZATION
Get PDFThe scientific modern Western pronouncement that everything has to be treated with objective impartiality requires the positing of our own culture as one among others, having no value claim to be privileged in its various pronouncements. The claim to scientific objectivity is an aspect of Western modern culture and belongs only to its interpretive context. Hence, the very claim to Western scientific superiority as having methods to access all phenomena objectively is a culture bound position that cannot be universal. After all, “objectively speaking” other cultures, as equal, have very different understandings that do not include such tandems as “objectivity” or for that matter “subjectivity.” Culturally objectively speaking, we cannot deny them their different reading of cultural, and indeed all other, phenomena. To say that the others are wrong would be tantamount to saying that we have a criterion of the “right culture” which belongs only to our culture. But in this sense, one abolishes the treatment of other cultures as given objectively and equivalently. We then would posit our scientific culture as universal and require that all others interpret themselves in terms of our own requirements. If social theory is part of modern western culture, then it is limited by that culture and cannot claim universality.Keywords: civilizational awareness, common daily world, life world, transitional awareness.Socialinė teorija civilizacijos požiūriuAlgis MickūnasSantraukaModerni mokslinė Vakarų nuostata, kad viskas turi būti traktuojama objektyviai ir nešališkai, reikalauja mūsų pačių kultūrą priimti kaip vieną iš daugelio, nesuteikiant privilegijuoto statuso jokioms jos formoms. Mokslinio objektyvumo reikalavimas yra šiuolaikinės Vakarų kultūros bruožas ir priklauso tik jos interpretaciniam kontekstui. Taigi, pati Vakarų mokslo pretenzija į metodų, leidžiančių pažinti visus reiškinius objektyviai, monopolį yra kultūriškai sąlygota ir negali būti universali. Kitoms kultūroms, kaip lygioms, būdingos visai kitokios nuostatos, kuriose nerasime Vakarams įprasto „objektyvumo“ ir „subjektyvumo“ tandemo. Kultūriškai objektyviai kalbant, mes negalime paneigti kitokio jų kultūrinių ir kitokių fenomenų supratimo. Sakyti, kad kiti klysta, yra tas pat, kas teigti, jog turime teisingos kultūros kriterijų, kuris priklauso tik mūsų kultūrai. Taip būtų neigiamas kitų kultūrų traktavimas kaip objektyviai duotų ir lygiaverčių. Taip mes laikytume savo mokslinę kultūrą universalia ir reikalautume visas kultūras interpretuoti pagal mūsų kultūros standartus. Jei socialinė teorija yra modernios Vakarų kultūros dalis, ji turi išlikti toje kultūroje ir negali pretenduoti į universalumą.Pagrindiniai žodžiai: civilizacinis supratimas, kasdienis pasaulis, gyvenamasis pasaulis, pereinamasis supratimas
THE POLITICAL IMPLICATIONS OF ALASDAIR MACINTYRE’S CLAIMS OF DEPENDENT RATIONAL ANIMALS
Get PDFThis paper engages with the key philosophical claims of Alalsdair MacIntyre’s Dependent Rational Animals. I argue that despite MacIntyre’s convincing accounts of an alternative Aristotelian social ontology, and the political structures of the common, his emphasis on the politics of communal self-defense is dubious unless the proponents of Aristotelian politics are in the position to challenge the power of limitless capital accumulation. The paper also engages with Aristotle’s conception of virtue and the role legislation plays in our attempts to acquire virtues. Finally, on the basis of Karl Marx’s distinction between necessary labour time and surplus labour time, this paper offers a new concept – Exploitation Calculus – which is designed to measure the level of the exploitation of labour in a given company.Keywords: Alasdair MacIntyre, Dependent Rational Animals, the politics of the common good, Aristotle, virtue, communal self-defense, emancipation, global capitalism, exploitation calculus.Alasdairo Macintyre’o veikalo „Priklausomi racionalūs gyvūnai“ teiginių politinės implikacijosAndrius BielskisSantraukaStraipsnyje analizuojami svarbiausi Alasdairo MacIntyre’o veikalo Priklausomi racionalūs gyvūnai teiginiai. Jame teigiama, kad, nepaisant MacIntyre’o pateikiamos įtikinamos alternatyvios aristoteliškos socialinės ontologijos ir bendrojo gėrio politinių struktūrų sampratos, jo akcentuojama bendruomenių protekcionistinė politika yra abejotina, jei aristoteliškos politikos šalininkai neturi galimybės pasipriešinti besaikei kapitalo kaupimo galiai. Straipsnyje taip pat yra aptariama Aristotelio dorybės samprata, o sykiu įstatymų leidybos reikšmė ugdant dorybes. Remiantis Karlo Marxo skirtimi tarp būtinojo ir pridedamojo darbo laiko, straipsnyje pateikiama eksploatacijos skaičiuoklės formulė.Pagrindiniai žodžiai: Alasdairas MacIntyre’as, Priklausomi racionalūs gyvūnai, bendrojo gėrio politika, Aristotelis, dorybė, emancipacija, globalus kapitalizmas, eksploatacijos skaičiuoklė
RELIATYVIZMO PANEIGIMAS
Get PDFMonroe C. Beardsley\u27s "The Refutation of Relativism" translated into Lithuanian by Nijolė Radavičienė.Monroe C. Beardsley\u27io "The Refutation of Relativism" vertimas į lietuvių kalbą. Vertė Nijolė Radavičienė
EMILIO BETTI VERSUS HANSAS-GEORGAS GADAMERIS: HERMENEUTINIO PRASMĖS SUPRATIMO DILEMA
Get PDFStraipsnio tikslas – apibrėžti Emilio Betti vartojamas sąvokas, eksplikuoti pagrindines jo metodinės hermeneutikos nuostatas, nurodyti esmines jam rūpimas hermeneutinių tyrimų problemas ir išryškinti Betti „metodinės hermeneutikos“ bei Hanso Georgo Gadamerio „filosofinės hermeneutikos“ esminius skirtumus ir nesutarimus. Betti priėjo kaltinamąją išvadą, kad Gadameris interpretuojamojo autoriaus objektyvią reikšmę pavertė interpretuojančiojo subjektyviu ir istoriškai kintančiu reikšmingumu, atvedusiu į reliatyvizmą. Straipsnyje pirmiausia įrodinėjama, kad autoriaus arba „objekto autonomijos“ prasminis krūvis prieš Betti valią dėl „perimančio rūpinimosi“ pranyksta ir persikelia į interpretatoriaus, kuris yra įsigyvenęs į objektyvumą, sąmonės plotmę. Taip jis tampa priklausomas nuo interpretatoriaus rekonstruojančių užmojų, kuriuos lydi tam tikri metodologiniai sumanymai. Kai Betti pabrėždamas „objekto autonomijos“ svarbą teigė, jog „svetimos dvasios“ objektyvumas pasiekiamas per interpretatoriaus kongenialų įsigyvenimą į ją – Aš įsigyvenimą į Tu, – jis tam tikru atžvilgiu „svetimai dvasiai“ ne suteikė objektyvųjį „svorį“, bet jį atėmė. Kitaip tariant, ne sustiprino, bet susilpnino dvasios autonomiją. Antra, nepagrįsta laikoma Betti išvada, kad gadameriškasis interpretatorius, remdamasis „pilnaties numatymu“, užgrobia tiesos monopoliją, kuri jam tampa jei ne nuosavybe, tai kontrolės instancija. Trečia, nepagrįsta laikoma Betti išvada, jog Gadamerio „filosofinė hermeneutika“ paneigia „objekto autonomiją“ ir todėl veda prie reliatyvizmo. Gadamerio „filosofinė hermeneutika“ numato teksto prasminio turinio autonomiją – ne tik interpretatoriaus, bet ir kūrybos autoriaus bei pirminio skaitytojo atžvilgiu. Ketvirta, teigiama, jog Gadamerio hermeneutinio supratimo efektas yra tas, kad jis ne subjektyviai iškreipia prasmės ar tiesos objektyvumą, kaip norėjo parodyti Betti, bet išskleidžia ir apnuogina interpretacijos subjektyvumą – kaip teisėtą arba neteisėtą – to, kas buvo parašyta ar pasakyta, atžvilgiu.Pagrindiniai žodžiai: interpretacija, supratimas, prasmė, E. Betti „metodologinė hermeneutika“, H. G. Gadamerio „filosofinė hermeneutika“.
Emilio Betti versus Hans-Georg Gadamer: the Dilemma of Hermeneutical Understanding of MeaningArūnas MickevičiusSummaryThe paper aims to define the terms used by Emilio Betti, explicate the basic attitudes and the essential problems of his methodical hermeneutics, and highlight fundamental differences and disagreements between Betti’s “methodical hermeneutics” and Hans-Georg Gadamer’s “philosophical hermeneutics”. Betti came to the indictment that Gadamer turned the objective meaning of the author to subjective and historical significance which had led to relativism. The paper first argues that objective meaning of the author or the “autonomy of the object”, against the will of Betti, disappears and moves to the realm of consciousness of the interpreter. When Betti claimed, emphasizing “autonomy of the object”, that objectivity of the “alien spirit” is achieved through the interpreter’s congeniality, he has not strengthened but weakened the autonomy of the spirit. Second, Betti is wrong in stating that Gadamer’s interpreter, referring to the “anticipation of the fullness”, occupies the monopoly of the truth of which he becomes the instance of ownership or control. Third, Betti is wrong in stating that Gadamer’s “philosophical hermeneutics” denies the autonomy of the object, and thus leads to relativism. Gadamer’s “philosophical hermeneutics” provides the autonomy of the text not only with respect to the interpreter, but also with respect to the creativity of the author and the primary reader. Fourth, the article states that the effect of Gadamer’s hermeneutical understanding is that it does not subjectively distort the meaning of truth or objectivity, as Betti wanted to show, but expands and exposes the subjectivity of interpretation – as a legitimate or illegitimate – with respect to what has been written or said.Keywords: interpretation, understanding, meaning, E. Betti’s methodological hermeneutics, H.G. Gadamer’s philosophical hermeneutics
KANTIŠKOJI „DAIKTO PATIES SAVAIME“ PROBLEMA RAE LANGTON INTERPRETACIJOJE
Get PDFStraipsnyje pristatomas ir nagrinėjamas Rae Langton požiūris į kantiškąją „daikto paties savaime“ problemą. Autorė noumeno ir fenomeno perskyrą interpretuoja kaip dviejų „daikto paties savaime“ savybių rūšių perskyrą. Fenomenas – tai išoriškai noumeno atžvilgiu pasireiškiančios jo savybės. Išorinės savybės yra noumeno generuojamos jėgos. Noumenas turi ir vidines savybes, vidinę prigimtį, kuri nepasireiškia išoriškai ir todėl nėra prieinama pažinimui. „Vidinių savybių“ koncepcija kritikuojama teigiant, jog ji pernelyg išplečia Kanto apriorinių intelekto kategorijų taikymo sferą ir yra nesuderinama su noumeno, kaip nekonceptualizuoto ir nepriklausomo nuo juslinio receptyvumo daikto, galima reikšme Kanto filosofinėje teorijoje.Pagrindiniai žodžiai: Langton, Kantas, daiktas pats savaime, išorinės savybės, vidinės savybės.Rae Langton’s Interpretation of the Kantian Problem of the Thing-in-ItselfEdvardas Rimkus
SummaryThe paper presents and examines Rae Langton’s approach to the Kantian problem of noumena. Langton treats the distinction between noumena and phenomena as a distinction between two kinds of properties of the thing-in-itself. Phenomena are externally manifested qualities of noumena. Appearance is the power generated by noumena. Noumena also have intristic properties or the inner nature, which are not externally manifest and thus are not accessibleto cognition. The paper criticizes such conception of intrinsic properties, since it extends the scope of application of Kant’s intellectual apriori categoriesand are not compatible with the possible significance of noumena as nonconceptual things independent of sensory receptivity.Key words: Langton, Kant, thing-in-itself, intrinsic property, extrinsic property