Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
KOOPERACIJA PRIEŠ RINKOS IR VALDŽIOS NESĖKMES, ARBA KAIP ANKSČIAU LAIKO SUKURTI GERĄ KAPITALIZMĄ
Get PDFSkiriama Tarptautiniams kooperatyvų metamsStraipsnyje nagrinėjamas kooperacijos sąjūdžio vaidmuo kapitalizmo raidoje. Nors šis procesas gali baigtis tobulo kapitalizmo sukūrimu, – jo vaizdą pateikia išsamios tobulai konkurencingų rinkų sistemos visuotinės pusiausvyros modelis neoklasikinėje ekonomikoje, kuris yra neoliberalios globalistinės politikos teorinio įkvėpimo šaltinis, – tikrajam kapitalizmui būdingos įvairios ydos, vadinamosios rinkos nesėkmės. Jų priežastys yra ne visų rinkų egzistavimas ir nepakankamas esamų rinkų išsivystymas, taip pat galios ir informacijos asimetrija realiose rinkose. Šių nesėkmių stebėjimas yra vienas iš geresnės alternatyvios ekonominės sistemos – socializmo – paieškų šaltinių. Du pagrindiniai socializmo modeliai yra dėl valdžios nesėkmių žlugęs valstybinis socializmas ir kooperatinis socializmas, kurį tik iš dalies (bet taip pat nesėkmingai) įgyvendino komunistinė Jugoslavija. Nors alternatyvios ekonomiškai pranašesnės už kapitalizmą ūkinės sistemos vizija yra utopinė, vartotojų, kredito ir vertikali gamybinė smulkiųjų gamintojų kooperacija gali geriau už valstybinį kapitalizmą neutralizuoti daugelį rinkos nesėkmių besivystančiose šalyse, kokia buvo ir tarpukario Lietuva. Pirmame straipsnio skirsnyje apžvelgiamos skirtingų ekonominės kooperacijos sričių institucijos, antrame analizuojamos kooperacijos sąjūdžio ideologinės doktrinos, trečiame lyginamos rinkos, valstybinės valdžios ir kooperacijos nesėkmės. Teigiama, kad stipri, nors ir klaidinga ideologija gali padėti sušvelninti kooperacijos nesėkmes – ištaisyti rinkos nesėkmes pasitelkiant valstybės remiamą kooperaciją. Ketvirtame skirsnyje šis teiginys iliustruojamas aptariant kooperacijos ekonominį vaidmenį tarpukario Lietuvoje, kur susiformavo savita periferinio kapitalizmo atmaina – valstybinis kooperatinis kapitalizmas.Pagrindiniai žodžiai: konkurencija, kooperacija, rinkos nesėkmės, valdžios nesėkmės, kooperacijos nesėkmės, kooperatinis socializmas, valstybinis kooperatinis kapitalizmas.Cooperation Against Market and Government Failures, or How to Build Good Capitalism Ahead of TimeZenonas NorkusSummaryThe paper discusses the role of the cooperation movement in the long-term development of capitalism. This process may end with the perfect capitalism as a complete system of perfectly competitive markets represented in the neoclassical general equilibrium model which is the theoretical source of inspiration for the neoliberal globalist policies. However, real capitalism is imperfect because of numerous market failures. Main causes of these failures are incompleteness and underdevelopment of markets, as well as power and informational asymmetries on the really existing markets. The observation of these imperfections is an inspiration source searching for an alternative and allegedly better socialist economic system. The two main models of socialism are state socialism, which has collapsed because of the massive government failures, and cooperative socialism, which was only partially realized in Communist Yugoslavia and also broke down. However, although the dream about the superior economic alternative to capitalism is an utopia, the consumer, credit and vertical production cooperation between small producers is superior to state capitalism in coping with market failures in the developing countries, interwar Lithuania (1918–1940) being an exemplary case for this statement. The first section of the paper provides the survey of the economic institutions of cooperation in various areas, the second one discusses the ideologies of cooperation movement. Then the comparison of the failures of market, government, and cooperation follows in the third section. Main conclusion is that strong (even if false) ideology can mitigate the failures of cooperation, empowering the cooperation movement helped by the state to correct market failures. In the concluding fourth section this statement is exemplified by the case study of the economic role of the cooperation movement in the interwar Lithuania, where this movement contributed to the building of a distinctive version of the peripheric capitalism – a state cooperative capitalism.Keywords: competition, cooperation, market failures, government failures, cooperation failures, cooperative socialism, state cooperative capitalism
MODERNIOSIOS EPISTEMOLOGIJOS SOLIPSIZMAS EX PRINCIPIO INTERNO. METAFILOSOFINIS AGNEOLOGIJOS SVARSTYMAS
Get PDFKonstitutyvinė moderniojo filosofavimo savastis – epistemologinis svarstymas. Pažinimo teorija, o ne aksiologinė ir ontologinė žiūra, čia pašaukta pagrįsti tinkamą filosofinės problematikos visetą. Todėl episteminės filosofinio diskurso pretenzijos privalo būti artikuliuojamos metafilosofinės refleksijos horizontene tik nuosekliai redukuojant bet kokius sprendžiamus klausimus į filosofinio tyrimo sui generis euristinį potencialą, bet ir įtvirtinant tokio potencialo būtinumą, patikimumą ir nelygstamumą. Taip metafilosofinė filosofinio moderno savigrinda išvirsta episteminio ir epistemologinio ego principio tapatumoimperatyvu: žinojimas teįmanomas tik kaip save patį reglamentuojantis ir įteisinantis savo paties neatšaukiamą įsisteigimą aktas. Iš čia ir refleksyviosios epistemologijos primatas, ir eo ipso solipsizmo išvangos implikatyvas, verčiantis tokią neatsiejamą epistemologinio ir episteminio ego sąjungą agneologiniu svarstymu par excellance: modernioji pažinimo teorija išvirsta pirmapradės nežinojimo duoties, jo būdų ir jo sąlyginės įveikos galimybių konceptualinio tyrimo sistematika. Solipsizmo grėsmės genama modernioji epistemologinė metafilosofija ex principio interno tampa ne žinojimo įtvirtinimo, o nežinojimo amelioracijos ieška.Pagrindiniai žodžiai: metafilosofija, modernioji filosofija, epistemologija, agneologija, solipsizmas.Metaphilosophy of Modern Agneological Epistemology: Solipsism ex principio internoMarius Povilas Šaulauskas
SummaryEpistemology serves as a crucial constituent of modern philosophy. Theory of knowledge, in contrast to axiological and ontological theorization, provides the ultimate framework underpinning the problematic whole of philosophical inquiry. Therefore, epistemic claims of the philosophical discourse should be articulated in terms of metaphilosophical reflection not only by reducing scrutinized problematics into the heuristic potential of philosophical analysis sui generis, but also by grounding such a potential in terms of its necessity, certainty and uniqueness. Metaphilosophical self-founding of the philosophical modernity dwells on an imperative identification of the epistemic and epistemological ego: knowledge posits itself only by providing its own procedural principals and grounds of justification. Hence the unsurpassable primacy of reflective epistemology, and by the same token the urgent necessity to avoid solipsism transforming the enterprise of modern epistemology into the agneological discourse par excellence. Modern epistemological metaphilosophy, in the wake of solipsism, turns into agneology ex principio interno: epistemologically grounded philosophy unfolds not as a fortification of knowledge and truth, but as the unremitting search after the amelioration of ignorance and falsehood.Key words: metaphilosophy, modern philosophy, epistemology, agneology, solipsism.
 
REDUKTYVIZMAS IR VEIKSMUS ŽYMINTYS PREDIKATAI
No full textThis article aims at characterizing discussions within the analytic philosophy of action on reductionist and antireductionist approaches to ordinary action predicates. Two antireductionist arguments – both of them directed against the possibility of extensional equivalence of ordinary action predicates and scientific predicates – are identified as central in shaping the discussion, namely, the argument from multiple realizability and the argument from rationality constraints. The article ends with a short discussion of practical considerations which, together with theoretical prospects for the reduction of ordinary action predicates, delineate possible scenarios of retentive and eliminative theory change in action theory.Straipsnyje siekiama apibūdinti analitinėje veiksmo filosofijoje vykstančias diskusijas dėl reduktyvistinių ir antireduktyvistinių požiūrių į kasdienių veiksmus žyminčių predikatų analizę. Išskiriami du antireduktyvistiniai argumentai, atliekantys ypač svarbų vaidmenį formuojantis diskursui: materialiojo įkūnijimo įvairovės argumentas ir racionalumo reikalavimų argumentas. Abu šie argumentai yra nukreipti prieš galimybę sistemingai sutapatinti kasdienių veiksmus žyminčių predikatų ir mokslinių predikatų ekstensijas. Straipsnis baigiamas trumpai aptariant praktinius sumetimus, kurie, sykiu su teoriniu galimybės atlikti kasdienių veiksmus žyminčių predikatų redukciją įvertinimu, nužymi galimus konservatyvios ir radikalios teorijų kaitos veiksmo filosofijoje scenarijus
ATVIROJO KLAUSIMO ARGUMENTAS IR REDUKTYVIZMO GALIMYBĖ
No full textIn this paper I am interested in which reductionist positions are blocked, and on what grounds, by the Open Question Argument (OQA) both historically and by its contemporary guises. I single out four most salient interpretations of the OQA and analyze their impact on the possibility of reductionist theories of evaluative properties. It will be suggested that the OQA poses a serious threat to semantic naturalism about moral terms, but does not block the possibility of metaphysical ethical naturalism (though possibly condemns it to a certain schizophrenia).Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokių reduktyvizmo formų galimybę blokuoja vadinamasis atvirojo klausimo argumentas (AKA) – tiek savo istoriniu, tiek šiandieniais pavidalais – ir kokiu pagrindu. Išskirtos keturios svarbiausios AKA interpretacijos ir išanalizuotas jų poveikis vertinamųjų savybių reduktyvistinių teorijų galimybei. Teigiu, jog AKA kelia didelę grėsmę semantiniam etiniam natūralizmui, tačiau ne metafiziniam etiniam natūralizmui (nors ir pasmerkia jį tam tikrai „šizofrenijai“)
RATIONALITY: NORMAL MENTAL FUNCTIONING OR PSYCHOLOGICAL COHERENCE?
Get PDFA version of the rationalist internalist argument, employing a pro tanto reading of the term “normative reason”, is often criticized due to its conception of rationality. It is said that the condition of rationality is insufficient to secure the necessary relation between the moral judgement and the respective motivation to act. I claim that such a criticism is based on the false supposition that rationality is to be identified with normal mental functioning. It is shown that for the rationalist internalists rationality does and should rather amount to inner psychological coherence, and that the respective conception of irrationality can account for all the purported counterexamples to the motivational internalism. In addition, I pinpoint that “full rationality” is neither an intuitive notion nor a necessary condition for the rationalist internalism to hold, therefore, a line of criticism employing the notion misses the target.Keywords: rationalist internalism, coherence, full rationality, pro tanto normative reason.Racionalumas: normalus psichinis funkcionavimas ar psichologinis koherentiškumas?Ieva VasilionytėSantrauka
Racionalistinio internalizmo argumento versija, normatyvaus pagrindo terminą vartojanti pro tanto reikšme, neretai kritikuojama nusitaikius į jos racionalumo sampratą. Teigiama, kad veikėjo racionalumo sąlyga nėra pakankama būtinam ryšiui tarp moralinio sprendinio arba normatyvaus pagrindo bei atitinkamos motyvacijos veiksmui užtikrinti. Straipsnyje teigiama, kad tokia kritika remiasi klaidinga prielaida, jog racionalumas tapatintinas su normaliu psichiniu funkcionavimu. Parodoma, kad racionalistiniams internalistams racionalumas yra ir turėtų būti tapatintinas veikiau su vidiniu veikėjo psichologijos koherentiškumu, o atitinkama iracionalumo samprata pajėgi apimti visus motyvaciniam internalizmui tariamai prieštaraujančius atvejus. Taip pat patikslinama, jog „visiškas racionalumas“ nėra nei intuityvi sąvoka, nei būtina sąlyga racionalistinio internalizmo teisingumui, todėl kritika, besiremianti šia sąvoka, nepasiekia tikslo.Pagrindiniai žodžiai: racionalistinis internalizmas, racionalumas, koherentiškumas, visiškas racionalumas, pro tanto normatyvus pagrindas
RACIONALUMO IR TEISINGUMO SĄJUNGOS PROBLEMA JOHNO RAWLSO „POLITINIAME LIBERALIZME”
Get PDFStraipsnyje analizuojamos Johno Rawlso pastangos sukurti „politinės, bet ne metafizinės“ tvarkos modelį, kuris tenkintų specifiškai apibrėžtus „racionalumo“ bei „teisingumo“ kriterijus, ir išryškinamas šio modelio vidinis prieštaringumas. Parodoma, kokie problemiški yra pagrindiniai „politinio liberalizmo“ konstravimo įrankiai – politikos / moralės ir protingumo / racionalumo perskyros – ir teigiama, jog koncepcijos nenuoseklumų priežastis yra principinė, ji glūdi pačiame Rawlso sumanyme susieti, bet nesutapatinti du autonomiškus ir heterogeniškus normatyvumo šaltinius; o atsisakius kurio nors vieno „politinis liberalizmas“ apskritai suirtų.Pagrindiniai žodžiai: racionalumas, teisingumas, neutralumas, politinis liberalizmas, fundamentizmas.The Problem of Combining Rationality with Justice in John Rawls’ “Political Liberalism”Nida VasiliauskaitėSummaryThe article deals with Rawlsian attempts to offer a theoretical model for universal “political, not metaphysical” order, based on the ideas of rationality and justice specifically defined. My point is to reveal the inner inconsistency in the very notion of political liberalism showing that its fundamental presuppositions – the distinctions of politics / morals and reasonable / rational – are flawed. Which means that as a project built on two distinct in kind sources of normativity trying to “make them one” without damaging their logical autonomy, political liberalism is deemed to generate inconsistencies and cannot be saved by any “cosmetic changes”.Keywords: rationality, justice, neutrality, political liberalism, fundamentism
AR KELIAS Į TIESĄ GALĖTŲ BŪTI GRĮSTAS GERIAUSIO PAAIŠKINIMO IŠVEDIMU?
Get PDFIs Inference to the Best Explanation Truth Conducive? Jonas Dagys
 
APOKALIPSĖS KINAS KAIP KONTRFAKTINIS FENOMENAS
Get PDFStraipsnyje analizuojamas pramoginio apokalipsės kino ir kasdienybės santykis. Kinematografinius pasaulio pabaigos vaizdus ir kasdienybę įprasta traktuoti per jų tarpusavio opoziciją. Tačiau straipsnyje parodoma, jog tokia įprasta traktuotė yra smarkiai modifikuojama, jei domėn priimama kasdienybės kontrfaktinių negatyvių galimybių sritis.Kaip argumentavo anglų teoretikas A. Giddensas, įprastoje kasdienių veiksmų, įvykių ir situacijų tėkmėje kontrfaktinės negatyvios galimybės yra suskliaustos ir užblokuotos, nes gresia kasdienio subjekto egzistencijai. Kad ir kokios, globalios ar lokalios, būtų kontrfaktinės galimybės – nuo Armagedono iki banalaus komiško eksceso, – jos neutralizuojamos kaip ardančios įprastos kasdienybės nustatytą tvarką.Apokalipsės kinas aktyvuoja suskliaustas kontrfaktines galimybes, bet kartu sukuria specifinį mechanizmą jas neutralizuoti. Taigi tai, kas kasdienybėje funkcionuoja savaime, beveik automatiškai, apokalipsės kine eksploatuojama intencionaliai. Kinematografiniame santykyje „matyti–būti matomam“žiūrovui suteikiama privilegijuota pozicija, leidžianti matyti, bet išlikti nematomam, nepaveiktam globalių destrukcijos vaizdų.Pagrindiniai žodžiai: apokalipsės kinas, kasdienybė, negatyvios kontrfaktinės galimybės.
Apocalypse Cinema as Counterfactual PhenomenonNerijus Milerius
SummaryThe article deals with the relationship of apocalypse cinema genre to the everyday. Usually cinematic images of the end of the world and the routine everyday are treated through the prism of their mutual opposition. It is argued, however, that such interpretation should be essentially modified, by taking into account the realm of the negative counterfactual possibilities of the everyday.As Anthony Giddens has put it, in the habitual flow of everyday actions, events and situations, counterfactual negative possibilities are bracketed out and blocked, since negative counterfactual world threatens the self-identity of the everyday subject. All the counterfactual possibilities, irrespective to theirlocal or global character, small misunderstandings or Armageddon, are neutralized as something that destroys the pre-established everyday order. Apocalypse cinema activates bracketed counterfactual possibilities but also creates the special mechanism to neutralize them. Procedure, which functions in the ordinary everyday automatically, is created intentionally in the apocalypse cinema. In the cinematic relationship “to see – to be seen”, a spectatoris given the privileged position that allows him/her to see, but remain unseen, not affected by the images of the global destruction.Key words: apocalypse movie, the everyday, negative counterfactual possibilities.
 
AR NATŪRALISTINIAI SOCIALINIAI MOKSLAI GALI BŪTI KRITINIAI?
Get PDFStraipsnyje nagrinėjama kritinių socialinių mokslų samprata ir jų vieta platesnėse metodologinėse šiuolaikinės socialinių mokslų filosofijos diskusijose (ypač diskusijose dėl natūralizmo). Analizuojami du pamatiniai kritinių socialinių mokslų bruožai – metodologinis antinatūralizmas ir kritinė vertybinė nuostata. Straipsnyje tvirtinama, jog kritinė vertybinė nuostata numato itin siaurą vertybių sampratą (suprantant vertybes kaip nuostatas, nurodančias tyrimo tikslus), kurios laikydamiesi kritinių socialinių mokslų filosofai nepajėgia įrodyti būtino ryšio tarp kritinės vertybinės pozicijos ir konkrečios metodologinės pozicijos. Todėl kritinę vertybinę nuostatą įmanoma sieti tiek su natūralistine, tiek su interpretacine metodologija.Pagrindiniai žodžiai: kritiniai socialiniai mokslai, natūralizmas, interpretacinė prieiga, vertybinis neutralumas socialiniuose moksluose.Are Critical Naturalist Social Sciences Possible?Kęstas KirtiklisSummaryThe article deals with the conception of critical social sciences and their place in the wider context of methodological debates, particularly in the naturalism debate in contemporary philosophy of social sciences. The article analyzes two basic characteristics of critical social sciences – methodological antinaturalism and critical axiological position. It is argued that because of excessively narrow notion of values (values as research-directing attitudes) implied by the critical axiological position philosophers of critical social sciences fail to demonstrate a necessary link between critical axiological attitude and particular methodology. Therefore, it is possible to relate critical axiology with naturalist as well as with interpretive methodology.Keywords: critical social sciences, naturalism, interpretivism, value-neutrality in social sciences