Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
NIHILIZMAS IR TIKROVĖ: SPEKULIATYVUSIS REALIZMAS – NIHILIZMO BANALIZAVIMAS?
Get PDFStraipsnis yra skirtas naujausioms nihilizmo teorinėms perspektyvoms aptarti. Laikomasi nuomonės, kad nihilizmo kaip šiuolaikinio pasaulio iššūkio analizė neįmanoma neįvertinus naujausių teorinių požiūrių į patį nihilizmo fenomeną, nepermąsčius nihilizmo „koncepcijos“. Tokį impulsą šiuolaikiniame teoriniame kontekste kaip tik suteikia palyginti nauja, tačiau jau labai įtakinga filosofinė „kryptis“ – vadinamasis spekuliatyvusis realizmas. Straipsnyje kertiniu polemikos su spekuliatyviuoju realizmu tašku laikoma ne vien „naujai“ siūloma nihilizmo „samprata“, bet ypač – iš to išplaukiantis nihilizmo ir tikrovės santykio aptarimas, taip pat su tuo susijęs pačios tikrovės / realybės „koncepto“ suprobleminimas. Akivaizdu, kad nihilizmas „turi kažką bendra“, „yra susijęs“ su tikrovės problema. Tačiau apie kokią tikrovę kalbama? Vietoje „koreliacijos“ su tikrove / realybe principo, iškeldamas realybės principą, spekuliatyvusis realizmas ir Nieką – Nihil – mato kaip nesusaistytą (unbound) Nieką. Nihilizmas tad ima išreikšti ne mūsų(mąstymo) santykį su tikrove (būtimi), o atstovauti steriliai mąstymo galimybei.Nesusaistytas Niekas demonstruoja principinį mąstymo sterilumą tikrovės atžvilgiu, paverčiant ją realybe. Tačiau sykiu išnyksta, tampa banali ir pati nihilizmo problema – radikaliai iš tikrovės „išjungtas“ Niekas – nesusaistytas Niekas – tampa tuščiu mąstymo principu.Ši spekuliatyvųjį realizmą „demaskuojanti“ išvada sykiu yra nuoroda į nihilizmo problemos principinį „turiningumą“ ir „tikroviškumą“.Pagrindiniai žodžiai: nihilizmas, tikrovė, realybė, spekuliatyvusis realizmas.Nihilism and Truth: Speculative Realism – Banalisation of Nihilism?Rita Šerpytytė
SummaryThe article deals with the newest perspectives in the theory of nihilism. The analysis of nihilism as the challenge of contemporary world is impossible without an assessment of recent theoretical approaches to the same phenomenon of nihilism, without rethinking its “concept”. In the given context, a relatively new, but already a very influential philosophical movement, socalled Speculative Realism can stipulate very strong theoretical impulses. The main point of controversy, according to the author, is not only the “novelty” of the concept of nihilism, but reassessment of the relationship between nihilism and reality. It is clear that nihilism has something “in common” with reality, is associated with the problem of reality. However, what kind of reality?Rejecting the principle of “correlation” with reality, Speculative Realism proposes the principle of the reality itself: Nihil or Nothingness is consideredas Nihil Unbound. In this perspective Nihilism does not express one’s relationship with reality, but becomes representative of the sterile possibility ofthinking itself. The sterility of thinking, making the True into reality, at the same time turns the problem of Nihilism into banality: Nihil Unbound representsan empty mind principle. This conclusion, unmasking the speculative realism, also refers to the “truth” and “realism” pertinent to the problem of nihilism.Key words: nihilism, truth, reality, Speculative Realism.
 
POLITINĖS FILOSOFIJOS IR POLITIKOS MOKSLO SANTYKIO TYRIMAS
Get PDFRelation Between Political Philosophy and Political Science Julija Tuleikytė
/span
STEBINIŲ TIPAI IR REIKŠMĖ HUSSERLIO FENOMENOLOGIJOJE
Get PDFStraipsnyje pristatomi ir analizuojami stebinių tipai ir reikšmė Husserlio fenomenologijoje. Stebinių skirties pagrindu, kurį Husserlis atlieka „Loginiuose tyrinėjimuose“, straipsnyje keliamas klausimas: ar objektyvuojantys sąmonės aktai ir su jais koreliuojantys objektai išreiškia objektyvią tikrovę, jeigu sąmonės lauke, priklausomai nuo objekto sąmonei teikimo būdų, galima skirti keletą stebinių tipų? Teigiama, kad stebinių kaip objektyvuojančių sąmonės aktų skilimas į egzistuojantį objektą sąmonei teikiančius stebinius ir neutralizuotus stebinius lemia: 1) skirtingus objekto teikimo sąmonei būdus, 2) sąmoningumo formų skyrimą į percepciją ir vaizduotę, 3) skirtingą objektų statusą sąmonės lauke.Pagrindiniai žodžiai: stebinys, neutralizuotas stebinys, vaizdinys, sąmonė, tikrovė.
Types and Significance of Observations in Husserl’s PhenomenologyErnesta Molotokienė
SummaryThe article presents and discusses the types and the significance of observations in Husserl’s phenomenology. Based on the differentiation of observationscarried out in Husserl’s Logical Investigations, the article raises the following question: do the objectivating acts of consciousness and objects correlatingwith them reflect the objective reality if several types of observations may be distinguished in the area of consciousness depending upon the way of presenting the object to the conscious? It is perceived that the splitting of observations as objectivating acts of consciousness into observations presenting an existing object to the conscious and neutralized observations is influenced by the following factors: 1) different ways of presenting the object to the conscious; 2) distinguishing the forms of consciousness into perception and imagination; and 3) distinct status of the objects in the area of consciousness.Key words: observation, neutralized observation, intentional representation, consciousness, reality.
15%; font-family: \u27Calibri\u27,\u27sans-serif\u27;"> 
REDUKTYVIZMO RAIŠKA ŠIUOLAIKINĖJE PRIEŽASTINGUMO FILOSOFIJOJE
Get PDFThis paper provides an overview of how the term “reduction” is used in contemporary philosophy of causation. It is considered how, according to this usage, theories of causation may be classified as reductive or as non-reductive, and what types of reductive theories may be distinguished. On the basis of this metatheoretical analysis, the prospects of two forms of reductionism, namely, so-called “Humean reductionism” and “empirical analysis”, are evaluated.Straipsnyje apžvelgiama, kaip terminas „redukcija“ vartojamas šiuolaikinėje priežastingumo filosofijoje. Svarstoma, kaip, jeigu atsižvelgiama į šią vartoseną, priežastingumo teorijas galima skirstyti į reduktyvias ir nereduktyvias ir kokias galima išskirti reduktyvių teorijų rūšis. Remiantis atlikta metateorine analize, pateikiamas dviejų rūšių reduktyvizmo – vadinamojo „hiumiškojo reduktyvizmo“ ir „empirinės analizės“ – teorinių perspektyvų įvertinimas
REDUKCINIS EMPIRIZMAS – METODOLOGIJA AR EPISTEMOLOGIJA?
Get PDFThe philosophy of reductive empiricim and its impact on the contemporary debates in the analytic philosophy of science are analysed in this paper. Reductive empiricism, mostly associated with the philosophy of science of logical positivism, aims to show, how theoretical terms can be reduced to the observational terms, thus eliminating the former from the language of science.Reductive empiricism is often considered to be a type of semantic scientific antirealism, which is unsuccessful due to the inner flaws of the idea of theoretical terms reduction to observational terms, for example, unsuccessful application of Bertrand Russell logical formalism or hidden presuppositions of verificationism. I argue, that reductive empiricism, as a part of programme of early logical positivism, fails not because of the idea of theoretical terms reduction to the observational terms itself, but because of hidden assumption, that successful reduction immediately implies the epistemology of empiricism. I suggests that the clear distinction between the reduction, as the method of philosophy, suitable both for realism and empiricism, and empiricism, which ir not neccessarily based on the method of reduction, should be drawn.Šiame darbe nagrinėjami redukcinio empirizmo filosofijos bruožai ir jo reikšmė šiuolaikinės analitinės mokslo filosofijos ginčams. Redukciniu empirizmu vadinama pirmiausia loginio pozityvizmo mokslo filosofija, kuria siekiama parodyti, kaip teoriniai terminai gali būti redukuojami į stebėjimo terminus ir eliminuojami iš mokslo kalbos žodyno.Paprastai laikomasi nuomonės, kad redukcinio empirizmo filosofija yra semantinio mokslinio antirealizmo forma ir yra nesėkminga dėl pačios teorinių terminų redukcijos į stebėjimo terminus idėjos ydų, pavyzdžiui, netinkamo Bertrand’o Russello loginio formalizmo arba paslėptų verifikacionistinių prielaidų. Šiame darbe ginsiu tezę, kad redukcinio empirizmo, kaip ankstyvojo loginio pozityvizmo programos dalies, nesėkmes lemia ne pats sumanymas redukuoti teorinius terminus į stebėjimo terminus, bet paslėpta nuostata, jog sėkminga redukcija iš karto numato empiristinę epistemologiją. Tai yra įrodinėsiu, kad reikia griežtai atskirti du dalykus – redukciją, kuri gali būti filosofijos metodas, tinkamas ir realizmui, ir empirizmui, bei empirizmą, kuris nebūtinai turi remtis redukcijos metodu
NIHILIZMAS IR NAUJIEJI REALIZMAI
Get PDFoai:ojs.www4063.vu.lt:article/723Straipsnyje svarstomas šiuolaikinėje filosofijoje atsinaujinęs ginčas „apie tikrovę / realybę“. Šis ginčas pristatomas analizuojant vieno ryškiausių jo iniciatorių – vadinamojo naujojo realizmo atstovo Maurizio Ferrario poziciją. Ferrario „realistinio“ palinkimo ištakos atpažįstamos iš Nietzsche’s frazės „Nėra faktų, tiktai interpretacijos“ savito traktavimo. Straipsnyje atskleidžiama, kad su šios frazės permąstymu Ferraris’o filosofijoje sietina ir modernybės / postmoderno kritika, ir naujojo realizmo pozicijoje išryškėjanti realybės samprata. Parodomas naujojo realizmo perspektyvoje atsiskleidžiantis modernybės / postmoderno santykis, svarstomas postmodernistinis tikrovės / realybės praradimas, kurį fiksuoja tikrovės „virgoletizacija“. Keliamas klausimas, ką reiškia realybę „imti į kabutes“. Tačiau sykiu aptariant Ferrario mokytojo ir oponento Vattimo poziciją, klausiama – „kam reikalinga, kam tarnauja tiesa be kabučių?“ Vattimo ontologinės hermeneutikos persektyvoje iškylanti interpretacinė realybės/tikrovės samprata straipsnyje parodoma kaip alternatyva Ferrario naujojo realizmo požiūriui. Kita vertus, atskleidžiamas Ferrario realybės sampratos giminingumas Kanto ir Fichte’s kritiko Jacobi realistinėms sveiko proto nuostatoms bei jos santykis su nihilizmu.Pagrindiniai žodžiai: realybė, interpretacija, postmodernizmas, ėmimas į kabutes, nihilizmas.
Nihilism and the New RealismsRita ŠerpytytėSummaryThe article deals with the controversy ‘concerning reality’ – an ongoing and constantly updated discussion in the contemporary philosophy. The analysis stems from the premises proposed by Maurizio Ferraris – one of the most prominent initiators and representatives of the so-called ‘new realism’. The roots of Maurizio Ferraris’s inclination to ‘realism’ can be recognized in his specific interpretation of Nietzsche’s phrase “There are no facts, only interpretations”. The article reveals that there is a link between this revised phrase and Ferraris’s criticism of modern and postmodern philosophy as well as the concept of reality represented by ‘new realism’. The relationship between modernism and postmodernism, the postFerraris, modern ‘loss’ of reality, expressed as a ‘virgolettazione della realtà’ (i.e. putting the reality into commas) is discussed from the perspective of new realism. The question is what do these commas mean for reality? Or one could ask together with Gianni Vattimo: “Who would need the truth without commas, and whom would this truth serve?” In fact, Vattimo’s ontological hermeneutic and the concept of reality intertwined with interpretation appears as an alternative to Ferraris’s position. Finally, the article discloses the affinity of Ferraris’s concept with the Jacobi’s commonsense take on reality and its relation to nihilism.Key words: reality, interpretation, postmodernism, putting into commas, nihilism
UNITY IN ANCIENT AND MODERN PHILOSOPHY AND THE HYPOTHESIS OF UNIVERSAL HISTORY
Get PDFThe paper argues for three things. First, that the abstract concepts of ancient Greek and modern mathematics are fundamentally different. The general treatment of mathematical things in ancient Greek mathematics manifestly does not presuppose a general mathematical object, while in modern mathematics the generality of the method presupposes precisely such a general mathematical object. Two, that this difference in abstract concepts of mathematics makes a difference in our understanding of a discipline other than mathematics, specifically, in the discipline of history. And, three, that what is at issue in this difference is whether it is necessary for human beings to understand themselves from the perspective of history in order to understand themselves properly as human.Keywords: mathematical objects, concept of number, history, self-consciousness.Vienumas antikos ir naujųjų laikų filosofijoje ir visuotinės istorijos hipotezėBurt C. HopkinsSantraukaŠiame straipsnyje ginamos trys tezės. Pirma, kad abstrakčios antikos ir naujųjų laikų matematikos sąvokos yra fundamentaliai skirtingos. Bendras matematinių dalykų traktavimas antikos matematikoje akivaizdžiai nesuponuoja tokios matematinio objekto sąvokos, kokią numato naujųjų laikų matematikos metodas. Antra, šis abstrakčių matematikos sąvokų skirtingumas turi įtakos kitos, nematematinės disciplinos, o būtent – istorijos, supratimui. Trečia, šio skirtumo esminis aspektas yra klausimas, ar savęs kaip žmogaus suvokimui būtina suprasti save iš istorijos perspektyvos.Pagrindiniai žodžiai: matematiniai objektai, skaičiaus sąvoka, istorija, savimonė
PLATONO POLITINIŲ IDĖJŲ RECEPCIJA XX A. PIRMOSIOS PUSĖS LENKIJOS FILOSOFIJOJE
No full textStraipsniu siekiama parodyti, kad Lenkijos mokslininkų požiūris į Platono politines idėjas priklausė nuo politinės situacijos Lenkijoje ir Europoje. Apžvelgiami trijų laikotarpių tekstai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą vyravo entuziazmas Platono politinių idėjų atžvilgiu. Tarpukariu entuziazmas išblėso ir utopinis Valstybės projektas buvo laikomas neįgyvendinamu. Po Antrojo pasaulinio karo Platono projektą neigiamai vertino tiek totalitarizmo ir komunizmo kritikai, tiek marksistai. Pirmieji komunizmą manė esant Platono idėjų realizaciją, o antrieji Platoną laikė demokratinės sitemos priešu.Pagrindiniai žodžiai: Platonas, Valstybė, Platono recepcija, Lenkijos filosofija.On the Reception of Plato’s Political Ideas in Polish Philosophy of the First Half of the Twentieth CenturyTomasz Mroz
SummaryThe main purpose of this paper is to prove that the attitude towards Plato’s political ideas among Polish scholars depended on political situation of Poland and Europe. Selected works of three periods are under examination. Before the World War I the enthusiasm towards Plato’s political ideas prevailed. In the interwar period the enthusiasm waned and the utopian project of the Republic was considered as impossible to be carried out. After the World War II Plato’s project was negatively evaluated by the opponents of the totalitarianism and communism as well as by the Marxist philosophers. The former considered communism to be a fulfillment of Plato’s ideas, the latter thought of Plato as an enemy of the democratic system.Key words: Plato, Politeia, Plato reception, Polish philosophy
POFROIDISTINĖ MOKSLO FILOSOFIJOS TERAPIJA
Get PDFMokslo filosofijos grandai Karlas Popperis ir Adolfas Grünbaumas vieningai, nors ir dėl skirtingų metodologinių priežasčių, atmetė psichoanalizės mokslinio statuso galimybę. Tokia vienareikšmė pozicija (psichoanalizė yra pseudomokslas) analitinės filosofijos tradicijoje vyrauja iki šiol, net ir nunykus racionalizmo ir pozityvizmo įtakai filosofiniame diskurse. Kita vertus, plėtojantis nuosaikesniems mokslinio žinojimo modeliams, susiformavo atitinkama sociokultūrinė ir intelektinė terpė samprotavimams, jog tiek mokslo filosofijai, tiek mokslui, nesusidorojantiems su jų pačių ideologinėmis ir metodologinėmis neurozėmis, būtina terapija, kurią įvairiais pavidalais gali pasiūlyti pofroidistinės psichoanalizės formos. Straipsnyje trumpai apžvelgiama, kodėl dalis autorių, paslaugiai siūlančių terapines priemones akademiniam diskursui, tiesiai reikalauja psichoanalizę pripažinti mokslu, o dalis laikosi nuomonės, jog psichoanalizei moksliškumo vainikas nei siektinas, nei priimtinas.Pagrindiniai žodžiai: psichoanalizė, mokslo filosofija, K. Popperis, A. Grünbaumas, N. Maxwellas, neurozė.Post-Freudian Theraphy for the Philosophy of ScienceEvaldas JuozelisSummaryAuthorities of the philosophy of science Karl Popper and Adolf Grünbaum jointly repudiated the potential status of psychoanalysis as scientific edifice, though for particular methodological reasons. In the tradition of analytical philosophy psychoanalysis is widely considered pseudoscientific, despite the significant decrease of rationalist and positivist influence on philosophical discourse. However, during the last few decades moderate approaches of scientific knowledge evolved and appropriate socio-cultural and intellectual medium emerged, proposing particular therapies of post-Freudian psychoanalysis for the philosophy of science itself, since it allegedly suffers from certain ideological and methodological neuroses. Some authors, while offering certain remedies for academic discourse, insist on scientific status of psychoanalysis, others are certain that scientific status for psychoanalysis is neither necessary nor acceptable.Keywords: psychoanalysis, philosophy of science, K. Popper, A. Grünbaum, N. Maxwell, neurosis