Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
JUSLIŠKUMO SAMPRATOS TRANSFORMACIJOS ŠIUOLAIKINĖJE FENOMENOLOGIJOJE
Get PDFKlausimas apie transcendenciją šiuolaikinės fenomenologijos diskusijose susiejamas su klausimu apie jusliškumą. Jutimai tradiciškai suvokiami kaip išorybės ir vidujybės tarpininkai. Nagrinėdamas objekto duotį patirtyje Edmundas Husserlis įsteigia materijos ir formos perskyrą. Grynieji įspūdžiai pateikiami kaip tokia pirminė patyrimo medžiaga, kuri tampa prasminga tiktai per intencionalų formavimą. Michelis Henry supriešina materialią ir intencionalią fenomenologiją. Jis siekia parodyti, jog be grynųjų įspūdžių analizės nebūtų galima ir intencionali fenomenologija. Henry mano, kad Husserlis aiškiai neatsako į klausimą apie juslinės materijos ir intencionalios formos santykį. Be to, jis teigia, jog Husserlis šį santykį interpretuoja pripažindamas intencionalios formos pirmenybę. Taigi Henry siekia reabilituoti materialinę fenomenologiją, nes būtent joje t. y. juslinėje materijoje, kaip tik ir glūdi, jo manymu, bet kokios pirminės duoties paslaptis. Šis posūkis į materialiąją fenomenologiją reabilituoja „gyvenimo imanencijos“ filosofiją. Tačiau Wilhelmo Schapo, Martino Heideggerio ir Maurice’o Merleau-Ponty pateikti fenomenologiniai aprašymai parodo, kad jusliškumas yra ne imanencijos ir transcendencijos tarpininkas, bet tokia transcendentali empirijos plotmė, kurią įmanoma aprašyti tik atmetant grynųjų įspūdžių sampratą.Pagrindiniai žodžiai: hiletiniai duomenys, intencionali forma, jusliškumas, fenomenologija.Transformation of the Notion of Sensibility in Contemporary PhenomenologyDalius JonkusSummaryThe question about transcendence in the contemporary phenomenology is related to the conception of sensibility. Michel Henry and Emanuel Levinas from one side and Aron Gurwitsch and Maurice Merleau-Ponty from the other side have totaly different understandings of sensibility. Analysing sensibility, Husserl elaborates a distinction between hyletic data and animating noesis. He claims that, from one side, hyle itself means nothing without intentional morfe, and, from the other side, the intuitive presentation of an object arises only on the basis of experienced complex of sensations. Michel Henry finds striking contrast between material and intentional phenomenology. He states that without pure impressions intentional phenomenology is impossible. According to him, Husserl gives preference to the intentional morfe and leaves behind the pure impression of sensuous hyletic data. Michel Henry’s task is to rehabilitate material phenomenology, he stresses that sensuous data keeps the secret of primal experience. This turn to material phenomenology rehabilitates „immanence of life“ and creates new form of empiricism. Aron Gurwitsch criticizes construction of hyle-morfe distinction. He claims that descriptive analysis of direct experience fails to ascertain such an intermediary stratum. Also phenomenological description demonstrates that sensibility is not a mediator between immanence and transcendence, but the domain of interaction between senses which create consciousness of meaning. My purpose is to show that this refutation of the hyle in general has important consequences. Phenomenology gives not only a redefinition of the concepts of noesis and intentionality, but also reforms the concept of time.Keywords: hyletic data, intentional morfe, sensibility, phenomenology
MENO KŪRINIO INTERPRETACIJŲ VERTINIMO PROBLEMA
Get PDFStraipsnyje sprendžiama problema, kaip turėtume vertinti meno kūrinių interpretacijas. Metakritinės teorijos dažnai nesutaria dėl to, ar pagrįstai interpretacijoms keliami teisingumo ir objektyvumo reikalavimai. Ypač daug problemų iškyla, kai susiduriame su prieštaringomis, tarpusavyje nesuderinamomis to paties meno kūrinio interpretacijomis. Straipsnyje atskleidžiamos dvi teorinės kryptys: kritinis monizmas ir kritinis pliuralizmas. Monroe Beardsley’is gina „vienintelės teisingos“ interpretacijos tezę, formuluodamas kūrinio „autonomijos ir nepriklausomybės“ principus, o Josephas Margolis siūlo atsisakyti tiesos kriterijaus ir taikyti reliatyvistinį požiūrį vertinant interpretacijas. Straipsnyje analizuojamos Margolio pateiktos reliatyvizmo kaip „interpretacijos logikos“, intencionalumo ir objektyvumo sąvokos.Pagrindiniai žodžiai: interpretacija, logika, reliatyvizmas, tiesos kriterijus, objektyvumasAssesment Problem of Interpretations of an ArtworkEdita Budrytė
SummaryThis article addresses the question of how we should assess interpretations of artworks. Metacritical theories often disagree on whether requirements of justice and objectivity for interpretations are reasonable. In particular, many problems arise when dealing with opposite, incompatible interpretations of the same artwork. The article reveals two theoretical branches: critical monism and critical pluralism. Monroe Beardsley defends the thesis of “the only correct” interpretation of the artwork, formulating the principles of autonomy and independence while Joseph Margolis offers not to fulfill the criterion of truth, however, to adapt a more relativistic point of view for the assessment of interpretations. This article analyzes the concepts of intentionality and objectivity in relativism given by Margolis as “logic of interpretation”.Key words: interpretation, logic, relativism, criterion of truth, objectivity.
n style="font-size: 11pt; line-height: 115%; font-family: \u27Calibri\u27,\u27sans-serif\u27;"> 
PARANKIŠKUMAS KAIP BŪTIES MĄSTYMO ANTICIPACIJA M. HEIDEGGERIO BŪTYJE IR LAIKE
Get PDFStraipsnyje aptariama parankiškumo analizė M. Heideggerio Būt yje ir laike. Ją interpretuojant siekiama atsižvelgti į visą veikalo ir apskritai į visą jo autoriaus mąstymo, besidriekiančio anapus šio veikalo, kontekstą. Siekiama parodyti, jog esminiai momentai, būdingi vėlesniam būties mąstymui, glūdi jauBūties ir laiko pastraipose. Taip pat akcentuojama tai, jog parankiškumo analizė tiesiogiai nurodo į pamatinių Platono ir Aristotelio sąvokų kilmės horizontą. Taip straipsnyje atskleidžiamas ne tik egzistencinis, bet ir epistemologinis bei ontologinis Būties ir laiko matmuo, išryškėjantis po vadinamojo posūkio. Šis požiūris grindžiamas atskleidžiant konkrečias tekstines ir prasmines sąsajas tarp šio veikalo ir kitų, daugiausia vėlesniųjų, mąstytojo tekstų.Pagrindiniai žodžiai: būties mąstymas, Heideggeris, karteziškasis dualizmas, parankiškumas, priešrankiškumas, subjektizmas.Readiness-to-hand as Anticipation of the Thinking of Being in Heidegger’s Being and TimeNerijus Stasiulis
SummaryThe paper discusses the analysis of the ready-to-hand in M. Heidegger‘s Being and Time. The proposed construal of this existentiale seeks to take into account the whole context of the work as well as the whole context of its author’s thought extending beyond the scope of this work. It seeks to demonstrate that the essential moments characteristic of the later thinking of Being have been implied already in the passages of Being and Time. It is also emphasized that the analysis of the ready-to-hand points directly to the horizon of the provenance of Plato’s and Aristotle’s basic concepts. Thus, in addition to the existential one, the paper reveals the epistemological and ontological dimensions of Being and Time that have been brought to clearer light after “the turn”. This view is substantiated by indicating specific textual and notional links between this work and other, mostly later, texts of the thinker.Key words: Heidegger, present-at-hand, ready-to-hand, subjectism, thinking of Being, Cartesian dualism
SUPRATIMO EPISTEMOLOGIJOS KEBLUMAI: MCDOWELLAS PRIEŠ DUMMETTĄ
Get PDFThe article discusses the justification of John McDowell’s “anti-anti-realist” view towards Michael Dummett’s philosophy of anti-realism. In spite of Dummett’s intention to base his anti-realism (and philosophy at large) on considerations belonging to the theory of meaning, philosophy of language, and metaphysics, McDowell discloses in his forerunner’s arguments a more fundamental and independent “epistemological framework” – a quite traditional, inappropriate and even illusory “epistemology of understanding”. It should be noted that both philosophers share the view as to the understanding of mathematical sentences: both of them support anti-platonism and believe that the notion of responsiveness to decidable circumstances must be central in the epistemology of mathematics. However, McDowell dissents from Dummett’s attempt to generalize this proper model of the epistemology of mathematics, that is, to apply it in an account of understanding the language outside mathematics. Generalized anti-realism (anti-realism about the natural world) can arise only due to a certain epistemological idea, namely, the hankering for “solid”, independently ascertainable, presupposition-free foundations that would serve as a guarantee for the understanding of our utterances.McDowell dismisses this epistemological idea as the “epistemological prejudice” and he opts for a “less ambitious” epistemology according to which the understanding of the linguistic practice presupposes the prior involvement in the very practice – equipment with command of a language. The perspective of a comprehending participant is the only suitable for theorizing about the relation of our language to the world.Straipsnyje nagrinėjama, kuo yra paremtas Johno McDowello „anti-antirealistinis“ požiūris į Michaelo Dummetto antirealizmo filosofiją. Nors pats Dummettas antirealizmo (kaip ir filosofijos apskritai) pamatus tikėjosi pakloti apmąstymais, priklausančiais reikšmės teorijos, kalbos filosofijos ir metafizikos sričiai, McDowellas savo pirmtako antirealistinėje argumentacijoje pastebi fundamentalesnį ir nepriklausomai veikiantį „epistemologinį karkasą“, kurį sudaro iš tradicijos paveldėta netinkama ir net iliuzinė „supratimo epistemologija“. Pabrėžtina, kad abu filosofai sutaria dėl požiūrio į matematikos sakinių supratimą: jie palaiko antiplatonizmą ir mano, jog atsakomumo į išsprendžiamas aplinkybes sąvoka turinti būti kertinė matematikos epistemologijoje. Tačiau McDowellas griežtai nesutinka su Dummetto mintimi matematikos epistemologijos modelį apibendrinti, t. y. jį taikyti ir kalbos už matematikos ribų supratimui aiškinti. Apibendrintas antirealizmas (antirealizmas natūralaus pasaulio atžvilgiu) atsiranda tik tarpininkaujant tam tikrai epistemologinei idėjai, būtent troškimui surasti „tvirtus“, nepriklausomus nuo mūsų kalbos, neprielaidiškus pagrindus, kurie būtų laikomi mūsų ištarų supratimo garantija.McDowellui ši epistemologinė idėja yra „epistemologinis prietaras“ ir jis pasisako už kitokią, „mažiau ambicingą“ epistemologiją, pagal kurią tam tikros kalbinės praktikos supratimas visiškai neįsivaizduojamas be dalyvavimo toje praktikoje galimybės, taigi be tos kalbos mokėjimo. Suprantančio dalyvio perspektyva – vienintelė, iš kurios gali žvelgti teoretikas, mąstydamas apie mūsų kalbos santykį su pasauliu
KASDIENIS „ASMENS“ KONCEPTAS: STRUKTŪRA IR PATIKIMUMAS
No full textThe main goal of this paper is to discuss the folk concept of ‘a person’. The secondary goal is to present a new field of experimental philosophy by using its theoretical framework to study folk concepts. The major part of this paper is devoted to descriptive issues of the concept of a person: in one section I outline the very notion of folk conceptions and then discuss the folk concept of a person; in another section I present a cognitive scientific view of persons. Finally, I outline a tentative answer to the substantive question about the reliability of folk concepts. It is argued that this kind of empirical conceptual analysis (of ‘a person’ or any other concept) can be of use within the standard methodological tool-kit of analytic philosophy, it can contribute to conceptual clarity in cognitive science, and possibly shed some light on normative issues.Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra išnagrinėti kasdienį „asmens“ konceptą. Gretutinis tikslas yra pristatyti naują eksperimentinės filosofijos sritį, naudojant jos teorinę prieigą tyrinėti kasdienius konceptus. Didžioji straipsnio dalis yra skirta kasdienio „asmens“ koncepto deskripcijos problemoms: viename poskyryje bedrais bruožais apibūdinu patį „kasdienio koncepto“ terminą, tada aptariu kasdienį „asmens“ konceptą; kitame poskyryje pristatau asmens sampratą, kuri kyla iš kognityvinio mokslo. Galiausiai pateikiu preliminarius atsakymus į substantyvius klausimus apie kasdienių konceptų patikimumą. Šiame straipsnyje yra teigiama, kad tokio tipo empirinė konceptualinė analizė gali praturtinti standartinius analitinės filosofijos metodus, prisidėti prie koceptualinio aiškumo kognityviniame moksle bei padėti spręsti normatyvines problemas
RŪPESČIO ETIKA IR EMMANUELIS LEVINAS
Get PDFRūpesčio etika šiuolaikinės moralės filosofijos lauke yra gana naujas, vienalytiškumu bei griežtai apibrėžtu žodynu nepasižymintis darinys. Rūpesčio etika užima kritinę poziciją tradicinių etinių teorijų atžvilgiu, tačiau kai kurie jos atstovai, ieškodami tvirtesnio filosofinio pagrindo, siekia įtraukti ją į dorybių etikos teoriją. Šiame straipsnyje siūloma kitokia strategija: įtraukti rūpesčio etiką į Emmanuelio Levino filosofijos kontekstą. Analizuojant vienos žymiausių rūpesčio etikos atstovių Nel Noddings idėjas ir lyginant jas su Levino filosofija siekiama atskleisti abiejų etinių diskursų sankirtos taškus ir bendradarbiavimo galimybes. Straipsnyje teigiama, kad Levino etika suteikia Noddings natūralistinei rūpesčio etikai gilesnį normatyvinį pagrindą ir platesnį filosofinį kontekstą jos kontroversiškoms sąvokoms.Pagrindiniai žodžiai: rūpesčio etika, Noddings, Levinas.Ethics of Care and Emmanuel LevinasRenata BikauskaitėSummaryIn the context of the contemporary moral philosophy ethics of care appears to be quite a new discipline that lacks homogeneity and a well-defined moral vocabulary. Ethics of care is highly critical of the traditional ethical theories, though a few representatives, who are looking for well-established philosophical grounds, try to subsume it under the category of theory of virtue ethics. In this paper a different approach emerges which seeks to incorporate the ethics of care within the philosophy of Emmanuel Levinas. By analysing the ideas of Nel Noddings – one of the best known representatives of the ethics of care – and comparing them with the philosophy of Levinas an attempt is made to describe the overlaps between these two ethical discourses and explore the possibilities of their cooperation. This paper claims that Levinas’ ethics provides a deeper normative ground for the naturalistic care ethics of Nodings and a wider philosophical context for its controversial notions.Keywords: Ethics of care, Noddings, Levinas
FILOSOFIJA KAIP UGDYMAS: INTELEKTINIAI NUOTYKIAI IR DVASINĖS PRATYBOS
Get PDFFilosofę Jūratę Baranovą kalbina Aistė Noreikait
FILOSOFIJOS ŠANSAI IR PARAŠTĖS
Get PDFContemporary Philosophy: its Chances and Marginalia.Philosopher Kristupas Sabolius Interviewed by Daina Habdankait
BIOETIKOS METODOLOGINIO PAGRINDO PAIEŠKA (II): VIENAPRINCIPINĖ PRIEIGA
Get PDFAntrajame svarstomos temos straipsnyje (pirmasis – Bartkienė 2011) analizuojami bioetinių prieštarų sprendimo būdai, pateikti P. Singerio ir T. Engelhardto teorijose. Abu teoretikai naudoja vienaprincipinę prieigą, laikydamiesi nuostatos, kad užtenka vieno esminio principo nustatant normatyvines bioetikosgaires. P. Singeris, plėtodamas utilitarinę poziciją, kvestionuoja tradicinę asmens sampratą. T. Engelhardtas, pabrėždamas pagarbos autonomijai principą, pasiūlo deontologinę bioetikos versiją. Viena vertus, nagrinėjami autoriai formuluoja aiškias normatyvines gaires, reikalingas sprendžiant bioetinesprieštaras. Kita vertus, jų pateikti siūlymai vertintini ypač atsargiai, nes pabrėžiant asmens sampratos reikšmę atmetamos tradicinės medicinos etikos vertybės – geradarybė ir pagarba žmogaus gyvybei. Straipsnyje teigiama, kad aptariamos teorijos, marginalizuodamos labiausiai pažeidžiamas socialinesgrupes, tokias kaip protiškai neįgalūs asmenys ir maži vaikai, atveria kelią dehumanizuotai ir komercializuotai medicinai.Pagrindiniai žodžiai: bioetika, autonomija, geradarybė, žala, teisingumas.A Search for Methodological Basis in Bioethics (II): Monoprinciple ApproachAistė Bartkienė
SummaryThe second paper in the series (see Bartkienė 2011) is designated to disclose the ways of solving the bioethical problems proposed by P. Singer and T. Engelhardt. Both thinkers use one principle approach maintaining that a single main principle is sufficient for acquiring basic normative guides in bioethics. Singer develops a utilitarian position and is questioning traditional notion of a person. Engelhardt is emphasizes the principle of respect for autonomy and proposes deontological conception of bioethics. On one hand, these theories offer clear normative guidance for resolving bioethical controversies in the sphere of medicine. On the other hand, these proposals should be evaluated very carefully because by stressing the significanceof the notion of a person both theories reject traditional values of medical ethics, such as beneficence and respect for human life. Marginalizing the mostvulnerable groups of society, such as mentally ill and small children, they open the path for dehumanized and commercialized medicine.Key words: bioethics, autonomy, justice, utilitarianism.
 
APIE ATEINANČIĄ SINTETINĖS BIOLOGIJOS KONDRATJEVO BANGĄ IR BIOKAPITALISTINĘ LIETUVĄ
Get PDFStraipsnyje nagrinėjamos šiuo metu prasidedančios naujos mokslinės-techninės revoliucijos technologinės prielaidos ir politinės ekonominės pasekmės. Technologines prielaidas sukuria naujas technomokslas – sintetinė biologija, arba radikali genų inžinerija, kuri leidžia pereiti nuo natūralių gyvybės rūšiųgenomo modifikavimo prie dirbtinių rūšių kūrimo. Nors daugiausia masinės informacijos priemonių dėmesio sulaukia sintetinės biologijos perspektyvos medicinoje, didžiausių ekonominių pasekmių jos raida gali turėti energetikoje, tradicinės ir kompiuterių pramonės technologijoje, sukeldama šeštąją Kondratjevo bangą. Jos politinė ekonominė pasekmė – naujo biokapitalistinio gamybos būdo, pakeisiančio dabartinį pofordistinį skaitmeninį kapitalizmą, susiformavimas. Straipsnyje kritikuojamas technologinis determinizmas kaip bendroji socialinės kaitos priežasčių teorija, tačiau pripažįstamas jo adekvatumas technokapitalistinių gamybos būdų atžvilgiu. Kritiškai vertinama Ray’aus Kurzweilio tezė, kad nauja technologinė revoliucija baigsis transhumaniškuoju singuliarumu. Pateikiamas alternatyvus oficialiajam Lietuvos po 2030 metų raidos scenarijus.Pagrindiniai žodžiai: technologinis determinizmas, sintetinė biologija, šeštoji Kondratjevo banga, biokapitalizmas, Lietuva po 2030 metų.On the Coming Synthetic Biology Kondratieff Wave and Biocapitalist LithuaniaZenonas Norkus
SummaryThe paper discusses technological conditions and political-economical outcomes of the forthcoming scientific-technological revolution. Its technologicalconditions will be created by the synthetic biology (extreme genetic engineeering) as new technoscience in the making which promises the transition from the tinkering modification of the genome of natural life species to the creation of the artificial life species. Mass media focus on the prospects of synthetic biology in the medical biotechnologies. However, the changes in the energetics, technology of traditional and computer industries brought by the advances in the synthetic biology may have much more important economic outcomes, unleashing the 6th Kondratieff wave. The political economical outcome of the synthetic biology technological revolution will be the formation of the new biocapitalist mode of production which will succeed contemporary digital capitalism. The author rejects technological determinism as general theory of causes of social change. However, technological determinism remains suitable for the explanation of social change in the societies grounded in the technocapitalist modes of production. Prediction by Ray Kurzweil of transhuman singularity imminent after synthetic biological revolution in technology is also rejected. The paper closes with the alternative to the official scenario of development of Lithuania by and after 2030.Key words: technological determinism, synthetic biology, sixth Kondratieff wave, biocapitalism, Lithuania after 2030.