Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
LIETUVOS FILOSOFIJOS POSOVIETINĖ TRANSFORMACIJA: FILOSOFIJOS KRYPTYS, DISCIPLINOS, PRODUKTYVUMAS
Get PDFStraipsnyje pateikiama Lietuvos filosofinio diskurso (1960–2010 m.) bibliometrinių duomenų apie filosofijos disciplinas, kryptis ir tekstų autorius interpretacija. Eksplikuojama šių krypčių ir disciplinų apimtis bei kaita posovietiniu laikotarpiu. Filosofinių krypčių struktūros pokyčiams aiškinti taikoma lyginamuosiuose istoriniuose sociologiniuose tyrimuose naudojama posovietinės transformacijos orientacijų (mimetinės, kontinuacinės, restitucinės ir inovacinės) schema. Analizuojama filosofinių tekstų autorių bendrijos apimtis ir jos pokyčiai sovietiniu ir posovietiniu laikotarpiais, taip pat autorių stratifikacija pagal produktyvumą. Patikrinamas Lotkos ir Price’o dėsnis, teigiantis, jog didžiąją dalį mokslinių tekstų sukuria autorių bendrijos produktyviausioji mažuma.The Post-Soviet Transformation of Lithuanian Philosophy: Trends, Disciplines, ProductivityGintaras Kabelka
SummaryThe paper presents the interpretation of bibliometric data about the Lithuanian philosophical discourse (1960–2010) concerning the philosophical disciplines, branches, and authors of the texts. The scope and changes of these branches and disciplines during the post-soviet period is explicated. The structural changes of the of philosophical movements are explained employing the scheme of orientations of post-soviet transformation (mimetic, continuational, restitutive, and innovative), used in historical sociological comparative research. The extent of the community of the authors of philosophical texts and its transformations during the soviet and post-soviet period are analyzed, as well as the stratification of the authors according to their productivity. The Lotka-Price law, according to which the majority of the scientific texts are produced by the minority of the most productive authors, is put to test
LEO STRAUSSAS: ISTORIZMAS, POLITINĖ FILOSOFIJA IR POLITIKOS MOKSLAS
Get PDFStraipsnyje analizuojamas Leo Strausso iškeltas istorizmo poveikis politinei filosofijai. Aptariamos istorizmo sąsajos su pozityvizmu, moderniąja politine filosofija. Aiškinamasi, kuo remdamasis istorizmas iš mokslinio diskurso eliminuoja pagrindines klasikinės politinės filosofijos problemas apie teisingumą, prigimtinę teisę ir geriausią režimą, svarstoma, kokį poveikį tai padarė visai politinei filosofijai. Straipsnyje analizuojama, kaip ir kokias istoristines nuostatas perėmė naujas politikos mokslas, kaip tai paveikė politikos mokslininkų požiūrį į filosofinę politinės tikrovės analizę. Nagrinėjamos Strausso idėjos apie istorizmo vidinius prieštaravimus, jo nesugebėjimą nuosekliai pagrįsti nei filosofinio mąstymo ribotumo, nei istoristinio požiūrio patikimumo. Iškeliama ir ginama mintis, jog politikos mokslas, perėmęs istoristines nuostatas, taip pat neišvengiamai įsivelia į prieštaravimus.Leo Strauss: Historicism, Political Philosophy, and Political ScienceMindaugas Stoškus
SummaryThe aim of this article is to discuss the influence of historicism on political philosophy which was revealed by Leo Strauss. The paper deals with links between historicism, modern political philosophy, and political science. Reasons are explicated for historicist elimination from scientific discourse of the main problems of classical political philosophy: justice, natural right, best political regime. The paper discusses the main ideas of historicism, which political science absorbed, and Strauss`s exposed contradictions of historicism, its inability to prove consistently the narrowness of philosophical thinking or the reliability of historicist attitude. Political science also becomes self-contradictory as much as it uses historicist approach
UNFOLDING FLESH TOWARDS THE OTHER: LEVINAS’ PERSPECTIVE OF MATERNITY AND THE FEMININE
Get PDFThe paper discusses a formation of the ethical body in Levinas’ philosophy. The central question is how different modalities of subjectivity, brought into light in face-to-face relation with the other, constitute a particular ethical and sensible embodiment. The main topics of the paper are caress, touch, and pain, and their role in constructing ethical embodiment. The focus is given to such existential modalities as being-in-one’s-own-skin, the-one-for-the-other and having-the-other-under-one’s-own-skin. The conceptual work of maternity and the feminine in the face-to-face situation accentuate a meaning of responsive and responsible sensibility which Levinas reveals in his major works Otherwise than Being or Beyond the Essence and Totality and Infinity. Keywords: Emmanuel Levinas, sensibility, embodiment, flesh, face, the other, skin, caress, touch, pain, maternity, feminineAtveriant kūną kitam: leviniškoji motinystės ir moteriškumo interpretacijaIrina Poleshchuk
SantraukaStraipsnyje analizuojamas etinis kūnas Levino filosofijoje. Pagrindinis klausimas – kaip skirtingi subjektyvybės modalumai, išnirę į šviesą betarpiškoje akistatoje su Kitu, įsteigia konkretų etinį ir juslinį įkūnytumą. Pagrindinės straipsnio temos yra glamonė, lietimas ir skausmas bei jų vaidmuo kuriant etinį įsikūnijimą. Dėmesys skiriamas tokiems egzistenciniams modalumams kaip „buvimas savo paties odoje“, „vienas kitam“, „kito buvimas po mano oda“. Motinystės ir moteriškumo konceptualinis veikimas akistatos situacijoje išryškina reikšmę atsakančio ir atsakingo juslumo, kurį Levinas atskleidžia savo pagrindiniuose darbuose „Kitaip negu būtis, arba anapus esmės“ ir „Totalybė ir begalybė“.Pagrindiniai žodžiai: Emmanuel Levinas, juslumas, įkūnytumas, kūnas, veidas, kitas, oda, glamonė, lietimas, skausmas, motinystė, moteriškumas
BALTIJOS ŠALIŲ FILOSOFINIO DISKURSO POSOVIETINĖ TRANSFORMACIJA I
Get PDFStraipsnis skirtas trijų Baltijos šalių filosofijos posovietinių pokyčių lyginamajai analizei, ypač pabrėžiant šių šalių filosofinių diskursų svarbesnius bruožus – augimo tempą, apimtį, dalykinę struktūrą, kokybinius pokyčius, produktyvumą. Pirmoje straipsnio dalyje Lietuvos skaitytojai glaustai supažindinami su sovietinio ir nepriklausomybės laikotarpio (1955–2011 m.) Estijos ir Latvijos filosofijos raida: išskiriamos vyraujančios filosofijos kryptys, aptariamos pagrindinės nagrinėtos problemos ir atskiros šalies filosofijos specifika. Apžvelgiama Baltijos šalių filosofinių centrų istorija, filosofų grupių formavimasis, konceptualiniai ginčai, diskursų ryšiai, palyginami filosofų profesinių biografijų bruožai.Pagrindiniai žodžiai: Lietuva, Latvija, Estija, filosofinis diskursas, posovietinė transformacija
The Post-Soviet Transformation of the Philosophical Discourse in Baltic Countries IGintaras Kabelka
Abstract The paper presents a comparative analysis of philosophical discourses (1955–2011) and their post-soviet changes in three Baltic countries – Estonia, Latvia, and Lithuania. Special attention is paid to the scope, growth rate, productivity and structural changes of these discourses. In the first part of this paper a general overview of philosophy in Latvia and Estonia is introduced to the Lithuanian readers. The main philosophical trends and problems are discussed, as well as particularity of each country. The paper surveys the history of philosophical centres, the formation of philosophical groups and disputes, and the ties among the discourses. The more characteristic tendencies in professional biographies of philosophers are explained and compared.Keywords: Lithuania, Latvia, Estonia, philosophical discourse, post-soviet transformatio
VERČIANT EPIKŪRĄ IR BENTHAMĄ
No full textTranslating Epicurus and BenthamKęstas Kirtiklis, Vilius Dranseika, Viktoras Bachmetjevas 
DUNSO ŠKOTO MINČIŲ ATGARSIAI WITTGENSTEINO ETIKOJE
Get PDFStraipsnyje analizuojamos Wittgensteino etinės pažiūros, pateiktos jo veikale „Tractatus Logico-Philosophicus“ ir „Lecture on Ethics“. Juose Wittgensteinas tvirtina, kad etikos dalykai nepriklauso faktų sričiai. Todėl negali būti jokių etikos teiginių ir etika negali būti išreikšta. Wittgensteinas buvo vienas iš analitinės filosofijos kūrėjų ir etikos problemas svarsto būdu, kuris vėliau tapo įprastas šios filosofijos atstovams. Jis analizuoja, kaip kalboje funkcionuoja etikai būdingos sąvokos, ir tuo grindžia savo išvadas. Klasikinėje tradicijoje etinių sąvokų funkcionavimo ypatumai buvo aiškinami remiantis proto ir valios santykiu. Wittgensteinas etiką irgi sieja su valios subjektu, laikydamasis tam tikros proto ir valios santykio sampratos. Mūsų nuomone, ji labiausiai artima Dunso Škoto pasiūlytai proto ir valios santykio interpretacijai. Tačiau ne ja Wittgensteinas grindžia savo išvadą apie tai, kad etika neišreiškiama.Pagrindiniai žodžiai: absoliučios vertybės, etika, faktai, valios subjektas, santykinės vertybės.Ripples of Duns Scotus’ Thinking in Wittgenstein’s EthicsAlbinas Plėšnys
Abstract The paper deals with Wittgenstein’s interpretation of ethics which was given in his Tractatus Logico-Philosophicus and in his Lecture on Ethics. He asserts that there are no propositions which we would call ethical propositions and that statements of facts can express nothing ethical. It is clear for him that ethics cannot be expressed. Wittgenstein was a pioneer in the field of analytic philosophy and he considered ethical questions in the manner of thought typical for its protagonists. He analyses the working of ethical conceptions in spoken language and draws the conclusions on this basis. On the other hand, in the classical tradition the peculiarity of ethical concepts had been founded on the relations of subject’s mind and volition. Wittgenstein linked ethics with the willing subject too. What is good and evil is essentially the I, not the world, says he. We think Wittgenstein’s opinion is closest to Duns Scotus’ understanding of the relation of mind and will. On the other hand, Wittgenstein argues the conclusion that ethics is inexpressible without appealing on mind and will relation.Keywords: absolute values, ethics, facts, subject of the will, relative values
DVILYPĖ FILOSOFINIO MODERNO SAVIGRINDA IN PECTORE – TVARUSIS HYPOKEIMENON IR ATOMON SĄJUNGOS TRAPUMAS
Get PDFModernusis epistemologinis metanaratyvas randasi kaip universalusis žmogiškojo pažinimo savigrindos projektas. Retrospektyviąją šio projekto pagrindų rekonstrukciją įgalina dekartiškojo subjectum kaip epistemologinio ego siejimas ne tik, sekant Heideggeriu, su hypokeimenon, bet ir, reinterpretuojant Habermaso įžvalgas, su atomon kaip performatyviąja moderniosios individualumo sampratos versme. Epistemologinis ego kaip atomon apnuogina solipsistinę moderniosios pažinimo teorijos agneologinę priedermę, o epistemologinis ego kaip hypokeimenon išreiškia dekartiškojo subjectum performatyvumą. Toks agneologinis performatyvumas ir yra agneologinis antropocentrinės epistemologijos branduolys, atskleidžiantis ir sisteminantis darnią jame ex necessitate rei slypėjusių pažintinių galių visumą galimos pažinti būties ir metafilosofinių ego cogito steiginių izomorfijos horizonte. Tad klausimas „Kaip įmanomas pažintinių patikimumo pretenzijų įteisinimas reflektyviosios epistemologinio ego savipratos ištekliais?“ laikytinas visos moderniosios, par excellence agneologinės, filosofijos ašimi. Būtent tokia nuolat replikuojama epistemologinio ego metafilosofinė performacija ir yra tvariojo moderniosios Vakarų filosofijos trapumo – jos agneologinio gymio – laidas, raiška ir lemtis.Bifurcating Foundationalism of the Philosophical Modernity in pectore: Persistent Lability of the Hypokeimenon-Atomon JointureMarius Povilas Šaulauskas
SummaryThe primary desiderata of the modern epistemological metanarrative eventually hinges on the reflexively founded certainty and universality of human knowledge. The retrospective reconstruction of the conceptual underpinnings of this modernity’s project dwells on the reinterpretation of Cartesian subjectum, posited as an epistemological ego, in terms of not only Heideggerian hypokeimenon, but also of Habermasian atomon, understood as a performative constituent of the modern nuclear individuality. While hypokeimenon pinpoints the irreducible performativity of the epistemological ego, its atomon determinant unveils the agneological and solipsistic nature of modern epistemology. It is the agneological performativity of the modern anthropocentrical epistemology that serves as an ultimate basis for the systematic disclosure of the unified epistemic potential of modern knowledge, unfolded along the isomorphic lines of the metaphilosophical presumptions of ego cogito and universal pretensions of empirical natural philosophy. Thus the question how to establish the certainty of reliable human knowledge on the ground of reflexive self-understanding of the epistemological ego stands as the ultimate basis of the par excellence agneological modern philosophy. The metaphilosophical performation of the epistemological ego is unremittingly replicated as a warrant, expression and fortune of the persistent lability of modern Western philosophy, its ineradicably agneological posture
TWO METAPHORS OF MEMORY IN EARLY MODERN PHILOSOPHY
Get PDFThe article analyses the relation between two metaphors of memory: project and repository. These ancient metaphors in early modern philosophy describe memory as the origin of such a duration which is the foundation of autonomy of contemplating being. That description gives the opportunity to answer the questions: what is the necessity of memory, what is memorabilia (and why memory and mnemonical things are essentially the same), and what it means to remember “by heart”. The concept of duration, which is central for Bergson’s philosophy, has its roots in early modern thinking and is strongly connected with a special kind of memory machine: machine without movement.Keywords: memory, duration, contraposition of memory and history, memory machinesDvi atminties metaforos ankstyvoje moderniojoje filosofijojeEugeny Malyshkin
SantraukaStraipsnyje analizuojamas dviejų atminties metaforų – projekto ir talpyklos – santykis. Šios senos metaforos ankstyvoje moderniojoje filosofijoje nusako atmintį kaip kontempliuojančios būtybės autonomijos pagrindą sudarančios trukmės šaltinį. Toks aprašymas suteikia galimybę atsakyti į klausimus – kokia yra atminties būtinybė, kas yra atmintini daiktai (ir kodėl atmintis iš esmės yra tas pats kas mnemoniniai dalykai) ir ką reiškia išmokti mintinai. Trukmės sąvoka, centrinė Bergsono filosofijoje, yra kilusi iš ankstyvojo moderniojo mąstymo ir glaudžiai susijusi ypatingos rūšies atminties mašina – statiška mašina.Pagrindiniai žodžiai: atmintis, trukmė, atminties ir istorijos priešprieša, atminties mašinos