Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
PROFESORIAUS HABILITUOTO DAKTARO ROLANDO PAVILIONIO GYVENIMO IR MOKSLINĖS VEIKLOS SVARBIAUSIOS DATOS
Get PDF[...][...
LIETUVOS FILOSOFIJA – KAIP ISTORIJA, DABARTIS IR ATEITIES VIZIJA
Get PDFStraipsnis skiriamas šviesiam profesoriaus Romano Plečkaičio atminimui. Straipsnyje analizuojamas Plečkaičio mokslinis palikimas, profesoriaus indėlis į Lietuvos ir visos Vakarų filosofijos istoriją, vertinama teorinis ir asmeninis Plečkaičio vaidmuo Lietuvos filosofijos akademiniame gyvenime ir kultūroje. Straipsnyje teigiama, kad Plečkaitis visų pirma laikytinas filosofijos istorijos kaip solidžios akademinės disciplinos pradininku Lietuvoje, ypač išskirtini jo Viduramžių ir Apšvietos epochos filosfijos istorijos tyrinėjimai. Kita reikšminga Plečkaičio įnašo į lietuviškąjį filosofijos lobyną kryptis – klasikinių tekstų vertimai, ypač pabrėžiant Kanto, Spinozos ir Tomo Akviniečio veikalų pristatymą lietuvių kalba. Atsakomybė, su kuria profesorius vertė Vakarų filosofijos klasikus, formavo akademinio vertimo tradiciją Lietuvoje ir darė įtaką visai Lietuvos kultūrai.Pagrindiniai žodžiai: Romanas Plečkaitis, Vakarų filosofijos istorija, Lietuvos filosofijos istorija.Lithuanian Philosophy – as History, Present and Vision of the FutureNaglis Kardelis
AbstractThe article is devoted to the memory of the late Professor Romanas Plečkaitis. The author presents an evaluation of the extraordinary scholarly achievements of Plečkaitis in the field of the history of philosophy, both Lithuanian and Western in general, discusses the unique force and influence of his professional and personal authority in the context of academic life at the Faculty of Philosophy at Vilnius University, underscores the Professor’s role as one of the most prominent figures in the cultural life of contemporary Lithuania, shares with the reader some private reminiscences from personal communication with the Professor.It is argued that Romanas Plečkaitis was the sole true initiator of the history of philosophy in Lithuania as a solid, scientifically grounded academic discipline. His achievements in various branches of the history of Western philosophy, especially Medieval philosophy and the philosophy of the Enlightenment, are brought to the fore. The superbly conducted translations of the works of various thinkers representing almost all periods of Western philosophy, but especially the translations of the writings of Saint Thomas Aquinas and Immanuel Kant, prominently stand out as an acknowledged classic in the context of Lithuanian philosophical translations. The translations of Plečkaitis with adjacent commentaries as well as precise textual and philosophical analyses are mentioned by the author of this article as being of particular importance to contemporary philosophical discourse in Lithuania and Lithuanian cultural life in general.The achievements of Plečkaitis in the field of the history of Lithuanian philosophy are arguably even more important. In the author’s opinion, the discovery, textual research and philosophical analysis of the extant manuscripts of the philosophy courses taught at various academic institutions of the Grand Duchy of Lithuania at university- and school-level constitute the most valuable part of the Professor’s work in the field of the history of Lithuanian philosophy. The singular role of Romanas Plečkaitis as an informal ambassador of Lithuanian philosophy to other European countries, especially Poland, is also briefly touched upon.Keywords: Romanas Plečkaitis, history of Western philosophy, history of Lithuanian philosophy
DEKARTIŠKOJI EPISTEMOLOGIJA PROTO VADOVAVIMO TAISYKLĖSE
Get PDFVyrauja nuomonė, jog ankstyvoji Descartes’o filosofija angažuojasi metodologinėms problemoms, o tai laikytina naujosios epochos ženklu. Tačiau turint omenyje tokios problematikos išskirtinį aktualumą Aristoteliui bei faktą, kad Descartes’o metodologija aiškiai stokoja apibrėžtumo, jo santykis su ankstesniąja tradicija turėtų būti įvertintas naujai. Straipsnyje siekiama apginti požiūrį, kad „Proto vadovavimo taisyklėse“, savo pirmajame filosofiniame veikale, Descartes’as demonstruoja pastangas duoti tvirtą epistemologinį pagrindą teorinio mąstymo išlaisvinimui iš bet kokių formalių apribojimų. Pateikdamas naują mąstymo procedūrų traktuotę, Descartes’as numato perspektyvų įvairovės galimybę teoriniame reiškinių aiškinime ir šiuo aspektu atsiskleidžia jo originalumas.Pagrindiniai žodžiai: epistemologija, silogizmas, intuicija, dedukcija, analizė.
Cartesian Epistemology in the Rules for the Direction of the MindTomas Saulius
AbstractAccording to dominant opinion, the early philosophy of Descartes engages on methodological problems, and this should be regarded as a mark of the new epoch. However, bearing in mind that these problems are of great relevance to Aristotle and that Descartes’ methodology evidently lacks explicitness, his relationship with the former tradition should be re-evaluated. The present paper aims to defend the view that in the Rules for the Direction of the Mind, his first philosophical work, Descartes demonstrates efforts to give firm epistemological basis for the liberation of theoretical thinking from any formal restrictions. Presenting new treatment of cognitive procedures, Descartes envisages a possibility of the variety of perspectives in theoretical explanation of phenomena, and this aspect reveals his originality.Keywords: epistemology, syllogism, intuition, deduction, analysis
NEVERBALINIO KONTINUUMO HIPOTEZĖ: PRASMĖ KAIP ĮGIMTAS GEBĖJIMAS INTERPRETUOTI?
Get PDFThis paper is dedicated to a critical discussion of the logical-philosophical conceptions of language that are presented in Rolandas Pavilionis’ book Language. Logic. Philosophy, its primary focus being an analysis of Pavilionis’ hypothesis of meaning as nonverbal continuous system. The paper consists of two parts. Two types of theories of meaning are distinguished and an analysis of the discussed conceptions of natural languages is proposed in the first, analytic, part of the paper: assumptions that are relevant for the philosophical semantics are identified and used for clarification of the presuppositions of the alternative semantic programme advanced by Pavilionis. Two shortcomings of Pavilionis’ semantic theory are presented in the second, critical, part of the paper. First, it is maintained that Pavilionis’ theory of understanding, which suggests taking the notion of interpretation as fundamental, is unacceptable: interpretation is an enabling, not a constitutive condition of understanding. Second, due to the lack of discussion of the epistemic aspects of meaning and the relation between concepts and conceptual capacities, it remains unclear what theoretical value can be carried by the idea of innate concepts and how can it be made compatible with externalistic aspects of this semantic theory.Šiuo straipsniu siekiama kritiškai aptarti Rolando Pavilionio knygoje „Kalba. Logika. Filosofija“ analizuojamas logines-filosofines kalbos koncepcijas, pagrindinį dėmesį skiriant Pavilionio prasmės kaip neverbalinio kontinuumo hipotezės analizei. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmoje, analitinėje, dalyje išskiriami du prasmės teorijų tipai bei atliekama knygoje kritiškai aptariamų natūralios kalbos koncepcijų analizė: įvardijamos filosofinei semantikai reikšmingos šių koncepcijų prielaidos, kurių pagrindu specifikuojamos Pavilionio siūlomos alternatyvios semantinių tyrimų programos teorinės prielaidos. Antroje, kritinėje, dalyje išskiriami du Pavilionio semantikos teorijos trūkumai. Pirma, teigiama, jog Pavilionio supratimo teorija, interpretacijos sąvoką siūlanti laikyti fundamentalia, yra nepriimtina: interpretacija yra ne supratimą steigianti, o jį įgalinanti sąlyga. Antra, kadangi nėra episteminių prasmės aspektų bei konceptų ir konceptualinių gebėjimų santykio aptarties, lieka neaišku, kokią teorinę vertę turi įgimtų konceptų idėja bei kaip ši idėja gali būti suderinama su eksternalistiniais šios semantikos teorijos aspektais
ESTIJOS, LATVIJOS, LIETUVOS FILOSOFŲ IR ISTORIKŲ BENDRADARBIAVIMO VAISIUS: ACTA BALTICA HISTORIAE ET PHILOSOPHIAE SCIENTIARUM
Get PDFResult of the Cooperation between Estonian, Latvian and Lithuanian Philosophers and Historians: Acta Baltica Historiae et Philosophiae ScientiarumJuozas A. Krikštopaitis, Birutė Railienė
SUVOKIMO IR VAIZDUOTĖS SĄVEIKA: FENOMENOLOGINĖ PERSPEKTYVA IR PASĄMONĖS TYRINĖJIMAI
Get PDFStraipsnyje nagrinėjamos dvi problemos. Pirmoji – tai suvokimo ir vaizduotės santykio problema. Antroji yra vaizduotės ir pasąmonės santykio problema. Abi šias problemas jungia klausimas, ar gali sąmonė būti redukuota į pasąmonę? Taip pat straipsnyje kritikuojami bandymai sąmonę sutapatinti su vaizduote. Redukuodami suvokimą į vaizduotę, o sąmonę į nesąmoningumą užkertame kelią fenomenologiniam vaizduotės ir nesąmoningumo aprašymui, nes vaizduotę galime aprašyti tik suvokimo atžvilgiu, o nesąmoningumą – tik sąmonės atžvilgiu kaip įsisąmoninimą. Atsiminimų ir vaizduotės vaizdiniai yra taip pat susieti su aktualiais ar galimais suvokimo rakursais. Perspektyvų kaitaliojimas ir varijavimas leidžia atskleisti invariantišką dalykų esmę. Bet tiktai atlikdami dvigubą redukciją ir vaizduotės ar atsiminimų vaizdinius susiedami su suvokimais ir jų asocijuota esamybe galime įsisąmoninti vaizdiniuose glūdinčius troškimus, kurių nepripažįstame savais.Pagrindiniai žodžiai: suvokimas, vaizduotė, fenomenologija, nesąmoninga sąmonė.
The Interaction between Perception and Imagination: Phenomenological Perspective and Studies of the UnconsciousDalius Jonkus
AbstractTwo problems are investigated in the article. The first problem is the connection between perception and imagination. The second problem is the connection between imagination and the unconscious. Both problems are connected by the question whether the conscious can be reduced to the unconscious? Also the article criticises attempts to identify the consciousness with imagination. By reducing perception to imagination and the conscious to the unconscious we block the path for the phenomenological description of imagination and the unconscious, because we can only describe imagination from the perspective of perception, and unconsciousness can only be described from the perspective of consciousness as awareness. The representations of memories and imagination are also related with actual or possible angles of perception. The changing and variation of perspectives allows to uncover an invariant essence of things. But only by doing double reduction and relating visions of imagination or memories with perception and their associated meaning can we become aware of the desires submerged in the representations, which we do not admit as being our own.Keywords: perception, imagination, phenomenology, unconscious consciousness
POLITINIS VIRSMAS LIETUVOJE: INDIVIDO MĄSTYMO POKYČIAI
Get PDFStraipsnis yra platesnio šiuolaikinės Lietuvos visuomenės mąstymo pokyčių tyrimo dalis. Vadovaujamasi prielaida, kad kiekviena kultūra, istorinė epocha sukuria savo individo ir jo mąstysenos tipą. Aptariami materialieji ir idealieji veiksniai, kurie lemia individo gyvenseną, veiklos motyvaciją ir mąstymą. Tų veiksnių visumai apibrėžti vartojama paradigmos sąvoka. Aptariamos pagrindinės socialinės, ekonominės, politinės sąlygos, skirtingai apibūdinančios totalitarinę ir demokratinę santvarkas, kurios veikė individo mąstymo ypatumus ir pokyčius prieš 1990 metų politinį virsmą ir veikia po jo – per dvidešimt nepriklausomybės metų. Tarp aplinkybių, veikiančių pastarojo laikotarpio individo mąstymą, išskiriama visuomenės vartotojiškumas, globalusis atvirumas, informacinių technologijų naudojimas, kai kurios postmodernizmo idėjos. Parodoma, jog technologijos, įsiskverbdamos į žmonių santykių ir darbo sritį, silpnina tiesioginio bendravimo poreikį, atveria galimybes formuotis netradiciniams tapatumams ir mąstymo būdams. Individų mąstymas evoliucionuoja keliomis kryptimis.Pagrindiniai žodžiai: individas, mąstymas, politinis virsmas, totalitarizmas, demokratija, vartotojiškumas, informacinės technologijos.
The Political Transformation in Lithuania: Alterations of Individual MentalityBronislovas Kuzmickas
AbstractThe article is a part of the research project devoted to the investigation of the changes taking place in the contemporary society of Lithuania. Considering that each culture, each historical epoch creates the type of its own of an individual and his way of thinking, the author analyses material and ideal factors which influence individual’s way of thinking and motivation. The concept of paradigm is used to denote the whole of these factors. There are highlighted the basic social, economic, political circumstances, which differently characterize totalitarian and democratic political systems and have influence on the mentality of an individual before the political transformation of 1990 and after it during the twenty years of independence. Consumerism, wide application of information technologies, global openness, certain ideas of postmodernity are singled out among the circumstances influencing mentality of individuals. The usage of communication technologies is weakening the need for direct personal contacts, thus opening ways to develop non-traditional identities and modes of thinking. The individual thinking is thus evolving in several directions.Keywords: individual, thinking, political transformation, totalitarianism, democracy, consumerism, information technologies
IKIPOLITIŠKUMAS IR POLITIŠKUMAS ARISTOTELIO POLITIKOJE
No full textStraipsnyje teigiama, kad ikipolitiškumo ir politiškumo skirtis, išreikšta valstybės ir namų ūkio sąvokomis, yra esminga suvokiant Aristotelio bendruomeninius projektus. Mąstymas šia skirtimi atskleidžia tokių bendruomeninių projektų struktūrą ir principus bei pašalina įtampas, glūdinčias skirtinguose ir dažnai nesuderinamuose Aristotelio teiginiuose. Straipsnyje parodoma, kaip namų ūkį bei valstybę galima apibrėžti kaip skirtingas ir vis dėlto tarpusavyje priklausomas bendruomenes ir kaip jų apibrėžimai paveikia konkrečių konstitucinių bendruomenių suvokimą.Pagrindiniai žodžiai: Politika, ikipolitiškumas, politiškumas, valstybė, namų ūkis.
Ikipolitiškumas ir politiškumas Aristotelio PolitikojeVilius Bartninkas
AbstractThe paper argues that the distinction between the pre-political and the political in the form of the household and the state is essential to the understanding of Aristotle’s communal projects. The analysis with the help of this distinction reveals the structure and principles of Aristotelian communal projects and removes tensions, which are rooted in different and frequently incompatible statements of Aristotle. In the course of the paper, it is showed that the household and the state can be defined as separate and yet interdependent communities and how these definitions affect the understanding of concrete constitutional communities.Keywords: Politics, the political, the pre-political, state, household