Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
ASMENS TAPATUMAS BE ASMENS IR BE TAPATUMO
Get PDFThe paper argues that theories of psychological continuity destroy themselves from within due to insufficient and unreliable methodological assumptions, hence personal identity is left without a person and an identity. It is claimed that thought experiments, being a necessary methodological means for establishing the existence of persons, are both insufficient and unreliable. Two arguments are presented. First, thought experiments presuppose conceptual possibility of distinctness and separation of a person and a biological organism, but the direct application of such possibility is not reliable due to subjective description of the thought experiment and lack of independent arguments. Second, two different interpretations of the same thought experiment (the brain transplantation case) yield conceptually possible, albeit contrary and thus ontologically incompatible, conclusions.Straipsnyje siekiama parodyti, kad psichologinio tęstinumo teorijos pačios save sugriauna iš vidaus dėl nepakankamų ir nepatikimų metodologinių prielaidų, todėl asmens tapatumas lieka be asmens ir be tapatumo. Straipsnyje teigiama, kad mintiniai eksperimentai, laikomi būtina metodologine priemone asmens egzistavimo ontologijai, yra ir nepakankami, ir nepatikimi. Pateikiami du argumentai: pirma, mintiniai eksperimentai numato konceptualinę asmens ir biologinio organizmo skirtingumo ir atskiriamumo galimybę, tačiau tiesioginis tokios galimybės pritaikymas tikrovėje nėra patikimas dėl subjektyvaus mintinio eksperimento aprašymo ir nepriklausomų argumentų trūkumo, antra, iš to paties mintinio eksperimento dviejų skirtingų interpretacijų gaunamos konceptualiai galimos, tačiau priešingos, vadinasi, ir ontologiškai nesuderinamos išvados (padalintų smegenų persodinimo atvejis)
MATEMATINĖ TIESA BE REFERENCIJOS
No full textAccording to a canonical argument for mathematical platonism, if we are to have a uniform semantics which covers both mathematical and non-mathematical language, then we must understand singular terms in mathematics as referring to objects and understand quantifiers as ranging over a domain of such objects, and so treating mathematics as literally true commits us to the existence of (mind-independent, abstract) mathematical objects. In this paper, I argue that insofar as we can provide a uniform semantics for the better part of ordinary, non-mathematical language, we can provide a uniform semantics covering both mathematical and non-mathematical language without thereby committing ourselves to the existence of mathematical objects.Pagal kanoninį argumentą, remiantį matematinį platonizmą, vieninga semantika, apimanti matematinę ir nematematinę kalbą, įmanoma tik jei matematikos singuliarinius terminus laikysime nurodančiais objektus, o kvantorius – apimančiais tokių objektų sritį, todėl jei matematikos teiginius laikome teisingais tiesiogine prasme, tai įpareigoja mus pripažinti (nuo mąstymo nepriklausomų, abstrakčių) matematinių objektų egzistavimą. Šiame straipsnyje siekiama įrodyti, kad jei mes galime sukurti vieningą semantiką reikšmingai daliai kasdienės nematematinės kalbos, tai galime sukurti vieningą semantiką apimančią matematinę ir nematematinę kalbą, neįsipareigodami matematinių objektų egzistavimui
PAMATYTI TIRPSTANTĮ CUKRŲ
Get PDFKristupas Sabolius. Įnirtingas miegas: vaizduotė ir fenomenologija.Vilniaus universiteto leidykla, 2012. 282 p. ISBN 978-609-459-123-6
To See Melting SugarVirginijus Gusta
KAIP APIBRĖŽIAMOSIOS DESKRIPCIJOS VARTOJAMOS SINGULIARINIAMS TEIGINIAMS IŠREIKŠTI?
No full textStraipsnyje keliamas klausimas: kokios sąlygos turi būti patenkintos, kad, ištarę sakinį su apibrėžiamąja deskripcija kaip sakinio subjektu, mes išreikštume singuliarinį teiginį (Kaplano prasme). Autorius teigia, kad Wettsteino įsitikinimas, jog teiginio singuliariškumas nustatomas ištarimo metu nurodant apibrėžiamosios deskripcijos referentą, yra nenuoseklus. Straipsnyje siūlomas kitas singuliariškumo kriterijus: teiginys yra singuliarinis, jeigu jame dalyvaujanti apibrėžiamoji deskripcija įvertinama vieninteliame galimame pasaulyje, o jeigu apibrėžiamoji deskripcija turi būti įvertinta daugiau nei vieno galimo pasaulio atžvilgiu, tai teiginys yra bendrasis (general). Šis kriterijus veiksmingas aiškinant kontroversiškus atvejus – kai išreiškiame teisingą singuliarinį teiginį, kurio subjekto dėmuo nedera su apibrėžiamąja deskripcija, pavartota ištartame sakinyje.Pagrindiniai žodžiai: apibrėžiamoji deskripcija, nuoroda, singuliarinis ir bendrasis teiginys, galimų pasaulių semantika.
How Do We Use Definite Descriptions to Express Singular Propositions?Evgeny Borisov
AbstractThe paper is devoted to the question: under what conditions do we express a singular proposition (in the Kaplanian sense) when uttering a sentence containing a definite description as the subject term. It is argued that Wettstein’s claim that singularity of a proposition is determined by the demonstration of the referent of definite description accompanying the utterance contains an inconsistency. An alternative criterion of singularity is proposed: we express a singular proposition if the definite description in question is to be evaluated at a single possible world, and we express a general one if the definite description in question is to be evaluated at a range of possible worlds. This criterion is effective in explaining controversial cases in which we manage to express a true singular proposition with a subject constituent that does not fit the definite description used in the utterance.Keywords: definite description, reference, singular and general propositions, possible world semantic
HEIDEGGERIO PRASMĖS SAMPRATA ARISTOTELIO FILOSOFINĖS MINTIES KONTEKSTE
Get PDFPrasmės sąvoka yra sietina su XX a. susiformavusia vadinamąja egzistencializmo kryptimi, kurios pagrindinis svarstymų objektas yra gyvenimo prasmės klausimas. Šio straipsnio tikslas yra pateikti Heideggerio prasmės sampratos analitiką Aristotelio filosofijos kontekste. „Būtyje ir laike“ Heideggeris nurodo, kad jo pagrindinis tikslas yra naujai kelti būties prasmės klausimą tradicinės ontologijos kritikos kontekste. Teigiama, kad svarbiausias ir tradicinės ontologijos turinį geriausiai reprezentuojantis mąstytojas Heideggeriui yra Aristotelis, o Heideggerio egzistencinė prasmės interpretacija yra reakcija bei Aristotelio teleologijos ir etikos kritika.Pagrindiniai žodžiai: Heideggeris, Aristotelis, prasmė, būtis, teleologija, egzistencija.
Heidegger’s Conception of Meaning in the Context of Aristotle’s Philosophical ThoughtAneta Rostovskytė
AbstractThe aim of this paper is to analyse Martin Heidegger’s conception of the meaning of Being against the background of Aristotle’s philosophical thought. In Being and Time Heidegger shows how this question of the meaning of Being should be thoroughly worked out in the light of the critique of the traditional ontology. The paper argues that for Heidegger the key thinker exemplifying the content of traditional ontology is Aristotle. Thus Heidegger’s philosophical interpretation of the meaning of the temporality of human existence is both reaction to and critique of Aristotelian teleology and ethics.Keywords: Heidegger, Aristotle, meaning, Being, teleology, existence
RŪPESČIO ETIKOS IR SENTIMENTALIZMO SANTYKIS
Get PDFŠiame straipsnyje analizuojama ryškėjanti tendencija sutapatinanti rūpesčio etiką su sentimentalizmu. Lyginant šios tendencijos atstovo Michaelo Slote’o ir vienos iš rūpesčio etikos kūrėjų Nel Noddings filosofiją, analizuojamas rūpesčio etikos ir sentimentalizmo santykis, pastarojo galimybės adekvačiai konceptualizuoti rūpesčio / rūpinimosi specifiką. Teigiama, kad sentimentalizmo konceptualinis žodynas, grindžiamas empatijos sąvoka, užgožia reliacinį rūpesčio etikos pobūdį. Straipsnyje empatijos sąvokai priešpriešinama dėmesio sąvoka, kurią nemaža dalis rūpesčio etikos atstovų pasitelkia apibrėžti moralinį rūpestį / rūpinimąsi. Analizuojant Simone Weil ir Iris Murdoch filosofiją, atskleidžiama dėmesio sąvokos reikšmė rūpesčio etikai.Pagrindiniai žodžiai: rūpesčio etika, sentimentalizmas, Slote, Noddings.
The Relationship Between Ethics of Care and SentimentalismRenata Bikauskaitė
AbstractThe article analyses the currently emerging tendency to identify ethics of care with sentimentalism. Through comparison of philosophy represented by one of the most prominent representative of this trend, Michael Slote, with the ideas of Nel Noddings, one of the founders of ethics of care, the relationship between ethics of care and sentimentalism is identified. The question arises whether sentimentalist moral vocabulary is adequate for conceptualising the peculiarities of ethics of care? The paper argues that any attempt to elaborate ethics of care while at the same time invoking the conceptual apparatus of sentimentalism, which is based on the notion of empathy, actually conceals the relational nature of this ethics. Further analysis of the notion of attention found in the works of Simone Weil and Iris Murdoch highlights the theoretical influence of this notion to ethics of care in general.Keywords: ethics of care, sentimentalism, Michael Slote, Nel Noddings
Vinco Vyčino filosofinio palikimo tyrimas
Get PDFDocotral defense of Žilvinas Svigaris.Žilvino Svigario disertacijos gynimas
Tikroji apokalipsė yra kasdienybė
Get PDFBook review.Nerijus Milerius. Apokalipsė kine: filosofinės prielaidos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. 256 p. ISBN 978-609-459-233-1.Knygos recenzija.Nerijus Milerius. Apokalipsė kine: filosofinės prielaidos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. 256 p. ISBN 978-609-459-233-1
Sekuliarumo fenomeno filosofiniai išsišakojimai
Get PDFBook review. Sekuliarizacija ir dabarties kultūra: kolektyvinė monografija / sud. Rita Šerpytytė. Autoriai: Rita Šerpytytė, Danutė Bacevičiūtė, Mintautas Gutauskas, Tomas Sodeika, Kristupas Sabolius, Vaiva Daraškevičiūtė, Sigita Maslauskaitė, Aušra Pažėraitė. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013. 524 p. ISBN 978-609-459-245-4.Knygos recenzija. Sekuliarizacija ir dabarties kultūra: kolektyvinė monografija / sud. Rita Šerpytytė. Autoriai: Rita Šerpytytė, Danutė Bacevičiūtė, Mintautas Gutauskas, Tomas Sodeika, Kristupas Sabolius, Vaiva Daraškevičiūtė, Sigita Maslauskaitė, Aušra Pažėraitė. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013. 524 p. ISBN 978-609-459-245-4
Fenomenologijos ir natūralizmo suderinamumo klausimas Shauno Gallagherio filosofijoje
Get PDFThe paper analyses Shaun Gallagher’s way of addressing the question of the compatibility of phenomenology and naturalism. The first part discusses Gallagher’s point of departure: the application of phenomenological conception of the body schema in an analysis of data acquired using the third-person approach. The second part discusses Gallagher’s broader project of naturalizing phenomenology: arguments supporting the idea that the naturalist programme should include not separate phenomenological insights but systematic application of the first-person approach. The third part discusses counterarguments to the naturalization of phenomenology. The authors claim that the main problem facing the philosopher trying to naturalize phenomenology is the naturalization of the phenomenology of thought. Finally, an attempt is made to describe the prospects of the project of naturalizing phenomenology.Straipsnis nagrinėja, kaip Shaunas Gallagheris sprendžia fenomenologijos ir natūralizmo suderinamumo klausimą. Pirmoje dalyje aptariamas Gallagherio tyrimų atspirties taškas: fenomenologinės kūno schemos sampratos pritaikymas interpretuojant trečiojo asmens prieiga gautus duomenis. Antroje dalyje aptariamas bendras Gallagherio fenomenologijos natūralizavimo projektas: argumentai už tai, kad į natūralistinę programą būtų įtrauktos ne paskiros fenomenologų įžvalgos, bet metodiškas pirmojo asmens prieigos taikymas. Trečioje dalyje aptariami argumentai prieš fenomenologijos natūralizavimą. Teigiama, kad pagrindinė problema fenomenologiją ir natūralizmą derinančiam filosofui – mąstymo fenomenologijos natūralizavimas. Galiausiai bandoma apibrėžti fenomenologijos natūralizavimo projekto perspektyvas