Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
Pusiausvyros siekis Arvydo Šliogerio filosofijoje
Get PDFThe authors of the article argue that Arvydas Šliogeris’ philosophy, although prima facie very radical, is in its essence actually based on the striving for balance as its main intention. It is also argued that the thought of this philosopher revolves around the structures of balance. Looking at how, when and what kind of ontological givens and entities find their particular point of balance between certain polar opposites, helps to better understand the philosophy of Šliogeris as a complex conceptual whole as well as to reveal its deepest motivational grounds. Using the notion of balance as a starting heuristic point, the authors of the article present a novel reconstruction of Šliogeris’ thought. One of the results of this reconstruction is a conclusion that this philosophy might be viewed in terms of two distinct evolutionary stages.Straipsnyje keliama hipotezė, kad Arvydo Šliogerio filosofijai yra būdingas pusiausvyros tarp diametraliai priešingų žmogaus prigimties impulsų ir pačią tikrovę konstituojančių bei radikaliai poliarizuojančių sandų, atskleidžiamų egzistencinės patirties ir filosofinio mąstymo, siekis. Teigiama, kad ši hipotezė leidžia geriau paaiškinti pamatines Šliogerio filosofijos nuostatas, filosofinę minties ekonomiją ir filosofavimo motyvus. Mokslinio tyrimo, kurio rezultatai pateikiami šiame straipsnyje, naujumą lemia ta aplinkybė, kad pusiausvyros siekis Šliogerio veikaluose nėra diskursyviai ir konceptualiai eksplikuotas paties autoriaus – jis išryškėja tik atlikus nuodugnią ir daugiapakopę šio mąstytojo tekstų analizę. Straipsnio autorių požiūriu, pusiausvyra, Arvydo Šliogerio filosofijoje netiesiogiai pasirodanti įvairiais turinio ir formos aspektais, dažniausiai iškyla kaip tai, ko šis mąstytojas siekia ir linki kiekvienam mąstančiajam ar net apskritai kiekvienam mirtingajam. Kartu akcentuojama, jog ir pats Šliogerio mąstymas skleidžiasi įvairiomis skirtingai temizuotomis pusiausvyros struktūromis. Analizuojant, kaip ir tarp kokių duočių Šliogerio filosofijoje nusistovi pusiausvyra, rekonstruojamas vientisas šios filosofijos vaizdas, leidžiantis atpažinti du chronologiškai ir konceptualiai išsiskiriančius jos etapus
REDUKTYVIZMO RAIŠKA ŠIUOLAIKINĖJE ANALITINĖJE FILOSOFIJOJE
Get PDFŠio straipsnio tikslas – bendrais bruožais aptarti reduktyvizmo raišką šiuolaikinėje analitinėje sąmonės, moralės, veiksmo ir priežastingumo filosofijoje bei įvertinti redukcijos strategijų šiose filosofijos šakose panašumus ir skirtumus. Straipsnyje aptariamos šešios reduktyvizmo strategijos – sąvokų sinonimija paremta redukcija, a posteriori tapatybės tezė, analitinis funkcionalizmas, anomalusis monizmas, analizė pasitelkiant pareities sąvoką, konceptualinė analizė be sąvokų sinonimijos – ir konstatuojama, kad skirtingose filosofijos srityse šios strategijos reiškiasi skirtingai, taip pat yra skirtingai kritikuojamos ir interpretuojamos. Straipsnyje mėginama paaiškinti kai kuriuos šių skirtumų ir daroma išvada, kad šiuolaikinėje analitinėje filosofijoje neperspektyvu kalbėti apie reduktyvizmą apskritai, kaip vieną visas sritis apimantį reiškinį, paremtą visas reduktyvistines koncepcijas vienijančiu reduktyvizmo modeliu, forma ar vizija.Pagrindiniai žodžiai: reduktyvizmas, analitinė filosofija, konceptualinė redukcija, ontologinė redukcija.
Reductionism in Contemporary Analytical PhilosophyJonas Dagys, Vilius Dranseika, Vytautas Grenda, Ieva Vasilionytė
AbstractThe aim of this paper is to provide a general account of the forms of reductionism in contemporary analytical philosophy of mind, morality, action and causation, and also to evaluate the similarities and differences of reductionist strategies in these fields. We discuss six reductionist strategies – reduction based on synonymy of terms, the thesis of a posteriori identity, analytical functionalism, anomalous monism, analysis invoking the concept of supervenience, and conceptual analysis without synonymy – and maintain that these strategies have different manifestations in different areas of philosophy, and so they are prone to different criticisms and interpretations. In this paper we attempt to provide an explanation for some of those differences, and also conclude that speaking of reductionism in general in contemporary analytical philosophy, as a phenomenon encompassing all fields, based on a single unifying model or vision of reduction, is not viable.Keywords: reductionism, analytical philosophy, conceptual reduction, ontological reduction
Kaip suderinti metaetiką ir sveiko proto moralę?
Get PDFDoctoral defense of Ieva Vasilionytė.Ievos Vasilionytės disertacijos gynimas
Valstybė nepanaši į avilį: Platono Valstybininko savarankiškumas
No full textThe paper explores Plato’s Statesman in the perspective of its philosophical unity and autonomy. The relevance of this approach arises from the problem posed by the traditional readings of the Statesman – the developmental and unitarian. Both methods interpret the Statesman in the context of Plato’s major political dialogues of, the Republic and the Laws, thus preventing the exposing of the internal theoretical coherence of the dialogue. Hence this paper focuses on the analysis of the main political themes of the dialogue – conflict, statesmanship, and political knowledge – and their relations to each other. By discussing the emergence of the political and its importance for conceptualizing political practice, as well as by indicating the structural elements of statesmanship, the author of the paper argues that the Statesman contains a coherent and internally completed political theory.Šiame darbe Platono dialogas Valstybininkas analizuojamas filosofinio vientisumo ir savarankiškumo prieiga. Tokia prieiga yra aktuali atsižvelgiant į tradicinių Platono interpretavimo būdų, evoliucinio ir unitarinio metodų, keliamą problemą. Abu metodai Valstybininką interpretuoja didžiųjų Platono politinių dialogų, Valstybės ir Įstatymų, fone, taip trukdydami atskleisti vidinį dialogo teorinį nuoseklumą. Todėl straipsnyje renkamasi tirti pagrindines dialogo politines temas – konfliktą, valstybininkystę bei politinį žinojimą – ir šių temų ryšius. Aptariant politiškumo atsiradimą, jo svarbą konceptualizuojant politinę veiklą ir nurodant struktūrinius valstybininkystės elementus, straipsnyje teigiama, kad dialoge glūdi nuosekli ir vidujai baigta politinė teorija
KODĖL SUNKU SUPRASTI SPENCERIO ETIKĄ?
Get PDFWhy is it Difficult to Understand Spencer’s Ethics?Romualdas Kacevičius
pan
Eksperimentinės filosofijos maršrutai
Get PDFVilių Dranseiką ir Renatą Berniūną kalbina Zbignev Gricevič
Žmogiškosios būties prasmės problema Jeano-Paulo Sarte’o filosofijoje
No full textThe paper critically engages with Jean-Paul Sartre’s philosophical project of Being and Nothingness, especially with the way Sartre articulates the key philosophical question of the meaning of human existence. It argues that the problem of the meaning of being in Sartre’s thought is rooted in the negation of the metaphysical base. To explain this philosophical negation we aim to spell out Sartre’s rejection of the dualism between being and appearance. We argue that Sartre’s philosophical emphases on appearance, on nothingness, and the negation of the consciousness of the Other should be understood against the socio-political background of the mid twentieth century post-war Europe. Sartre’s understanding of the non-authentic and authentic conditions of existence, otherwise known as the individual and non-individual, is also critically discussed. The paper concludes that Sartre’s emphasis on nescience and on radical choice is both philosophically and existentially counterproductive.Straipsnyje kritiškai aptariamas Jeano-Paulo Sartre’o filosofinis Būties ir niekio projektas, ypač jame pateikta filosofinė žmogaus egzistencijos prasmės interpretacija. Teigiama, kad būties prasmės problema Sartre’o mintyje yra tiesiogiai susijusi su jo metafizinio pagrindo neigimu. Tam, kad būtų paaiškinta ši Sartre’o neigimo filosofinė koncepcija, siekiama aptarti jo būties ir regimybės dualizmo atmetimą. Prancūzų filosofo regimybės, niekio ir kito sąmonės neigimo ontologinė artikuliacija turi būti suprantama socialiniame politiniame pokario Europos kultūriniame kontekste. Straipsnyje trumpai aptariama ir Sartre’o skirtis tarp autentiškos ir neautentiškos egzistencijos. Išvadose teigiama, kad Sartre’o akcentuojamos nežinojimo ir radikalaus pasirinkimo sampratos nėra nei filosofiškai, nei egzistenciškai įtekančios
Modernioji laisvė ir lygybė kaip demokratinis vartojimo projektas
Get PDFThis paper discusses the philosophical hypothesis, which claims that modern democratic culture based on individual consumption and culturally stressed consumerism functions as an almost purely economic phenomenon. It is proposed to treat this culture as the mythical validation of goals of eternal freedom and equality, finding a way of pooling modern people together and at the same time being a contradictory form of their management and control. The article ends with the conclusions about the necessity of searching for other ways to convincingly justify and normatively legitimise the practical implementation of egalitarian and libertarian cultural and political theories, especially trying to establish them as a norm throughout the entire world.Straipsnyje aptariama filosofinė hipotezė, teigianti, jog šiuolaikinė demokratijos kultūra remiasi individualiu vartojimu bei kultūriškai įreikšminamu vartotojiškumu ir funkcionuoja kaip bene išimtinai ekonominis reiškinys. Siūloma šią kultūrą traktuoti kaip amžinų laisvės ir lygybės siekių mitinį įteisinimą, tampantį šiuolaikinių žmonių sutelkimo būdu bei tuo pat metu prieštaringa jų valdymo ir kontrolės forma. Straipsnis baigiamas išvadomis apie būtinybę ieškoti kitų būdų, kaip įtikinamai pagrįsti bei normatyviai įteisinti egalitarinės ir libertarinės kultūros bei politikos teorijų praktinį įgyvendinimą, mėginant ją kaip normą įtvirtinti visame pasaulyje
PASTABOS APIE ROLANDO PAVILIONIO NEVERBALINIO KONTINUUMO IDĖJĄ
Get PDFThe paper discusses the hypothesis of continuous nonverbal conceptual system, or nonverbal continuum, proposed by Rolandas Pavilionis. It attempts to provide an overview of the sources of inspiration as well as theoretical presuppositions of the hypothesis, its relation to the theory of W.V.O. Quine and contemporary frameworks of modal semantics. Finally, the status of the hypothesis against the background of analytical philosophy. It is claimed that Pavilionis’ philosophical corpus is justifiably considered as belonging to analytical tradition of philosophy with which it smoothly connects, while also, in accordance to the author’s intentions, it cannot be fitted strictly within the limits of this tradition, as it is also saturated with an urge to seek connections between analytic and hermeneutic traditions, to overcome the oft dogmatically imposed dichotomy between them.Straipsnis skiriamas Rolando Pavilionio pasiūlytos „nenutrūkstamos neverbalinės konceptualios sistemos“, arba „neverbalinio kontinuumo“, hipotezės aptarimui. Apžvelgiamos neverbalinio kontinuumo hipotezės idėjinės ištakos bei konceptualinės prielaidos, Pavilionio koncepcijos sąsajos suW. Quine’o teorija bei šiuolaikinėmis modalinėmis semantikos koncepcijomis. Galiausiai bendrais bruožais aptariamas jos santykis su šiuolaikine analitine filosofija. Pavilionio filosofinė kūryba dažniausiai pagrįstai priskiriama analitinei tradicijai, į kurią ji sklandžiai įsilieja, tačiau atsižvelgiant į autoriaus intencijas, ji negali būti vienareikšmiškai įsprausta į šios tradicijos rėmus ir veikiau yra persmelkta pastangos rasti sąlytį tarp analitinės kalbos filosofijos ir hermeneutinės tradicijų, įveikti neretai dogmatiškai primetamą šių tradicijų perskyrą