Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
Apie filosofiją. Dorotėjai
Get PDF...Grynas gyvenimas vien dėl paties gyvenimo yra tikrasis menkystės šaltinis, ir visa yra menka, kas neturi visiškai nieko iš filosofijos ir poezijos pasaulio dvasios. Jos vienos yra pilnatviškos ir gali visus atskirus mokslus bei menus persmelkti ir sujungti į visumą. Tik jose paskiras kūrinys gali apimti pasaulį ir tik apie jas galima teigti, kad visi jų kada nors sukurti kūriniai yra vienos sąrangos dalys. [...
Husserlio ir Heideggerio ginčas dėl fenomenologijos
Get PDFThe article aims to explain the controversy between Husserl and Heidegger about the grounds, possibilities, and aims of phenomenology. First the author notes the commitment of both philosophers to phenomenology as the new way of thinking which suspends a naivety of objectivism, gives answers about transcendental preconditions of knowledge and guides to the Ursprungswissenschaft. Then the paper discusses which evidence, intuitions and assumptions became the base for the absolutely grounded science in Husserl’s philosophy. Further, Heidegger’s criticism of the givenness is analyzed, the way he opens the strata of historicity and guides to the deeper question – what is a human being and what is the meaning of being? Lastly is noted that many issues under discussion overlap, but the ultimate goals of both thinkers – the absolutely grounded science and the question of being – lead them in different directions.Straipsnis yra skiriamas Husserlio ir Heideggerio ginčui dėl fenomenologijos prielaidų, galimybių ir tikslų. Pradžioje yra pažymimas abiejų filosofų angažavimasis fenomenologijai kaip naujam mąstymo būdui, kuris pašalina objektyvizmo naivumą ir veda į pirmapradį mokslą. Aptariamas Husserlio ir Heideggerio ginčas ir abipusis nusivylimas istoriniu aspektu. Keliamas klausimas, kodėl Husserlio ir Heideggerio pozicijos nesuderinamos ir kodėl juos galima traktuoti kaip skirtingų plotmių filosofus bendrame fenomenologiniame judėjime? Nagrinėjami nesutarimai dėl žmogaus klausimo fundamentalumo ir fenomenologijos antropologizavimo. Svarstoma, kokios duotys, intuicijos ir evidencijos tampa Husserlio atskaitos taškais, siekiant absoliučiai pagrįsto mokslo. Toliau eksplikuojama, kaip Heideggeris kritikuoja Husserlio duotis, atveria istoriškumo matmenį ir veda prie gilesnių nei transcendentalinis klausimų, – kas yra žmogus ir kokia yra būties prasmė? Galiausiai fiksuojama, kad nors nemažai ginčijamų dalykų persidengia, abiejų filosofų gautiniai tikslai – absoliučiai pagrįstas mokslas, arba būties klausimas, – nuveda abu mąstytojus skirtingomis kryptimis, kurias susieti turi vėlesnė fenomenologija
Nelauktas vertimas: M. Heideggerio Būtis ir laikas
Get PDFMartin Heidegger. Būtis ir laikas. Vertėjas Tomas Kačerauskas.Vilnius: Technika, 2014
DEKARTAS, NEŠALIŠKAS APGAVIKAS IR RADIKALI INTERPRETACIJA
No full textThe aim of this paper is to show how and why the method of radical interpretation can solve the problems that are formulated in a variety of sceptical scenarios. First of all, the method of radical interpretation deprives Cartesian sceptical scenario – both in its traditional and more recent versions – of the status of philosophical problem appealing to the difference between intended and unintended lies. The paper also formulates an argument in favour of expanded version of naturalized epistemology due to the introduction of social factors. In particular, there are always at least two necessary limitations imposed by the communication of our hypothesis about knowledge and delusion. In addition, the article explains the need of a moderate externalism (both perceptual and social) for the variants of Descartes and Hume’s sceptical scenario.Šio straipsnio tikslas yra parodyti, kaip ir kodėl radikalios interpretacijos metodas gali išspręsti problemas, formuluojamas įvairių skeptinių scenarijų pavidalu. Pirmiausia radikalios interpretacijos metodas neleidžia dekartiško skeptinio scenarijaus, tiek tradicinės, tiek naujesnių versijų, laikyti filosofine problema, kuri remiasi sąmoningo ir nesąmoningo melo skirtumu. Straipsnyje argumentuojama už išplėstinę natūralizuotos epistemologijos versiją, įtraukiančią ir socialinius veiksnius. Konkrečiau, hipotezių apie žinojimą ir apgaulę komunikavimui visuomet galioja bent du apribojimai. Be to, straipsnyje aiškinama nuosaikaus (percepcinio ir socialinio) eksternalizmo būtinybė dekartiškam ir hiumiškam skeptiniams scenarijams
NUODUGNŪS IR ORIGINALŪS LEVINAS TYRINĖJIMAI
No full textEmmanuel Levinas: A Radical Thinker in the Time of Crisis, Edited by Rita Šerpytytė. Vilnius: Vilnius University Publishing House, 2015. 214 p. ISBN 978-609-459-671-
Mąstymo etika ir racionalizacijos įprotis
Get PDFIn this article, the concept of the ethics of thinking, which has been rarely used previously, is introduced and its basic analysis is carried out. The author claims that this concept corresponds to the understanding of philosophy as spiritual practice, and its essence lies in initiating such a relationship with reality in which “a whole person”, not only the power of conceptual rationality, would be participating. In this light, the philosophy of M. Heidegger, E. Levinas, H. Bergson, S. Weil as well as that of Pope John Paul II – the author of the concept himself, are taken into account. The ethics of thinking is contrasted with the habit of rationalization, which is deeply rooted in the tradition of the European thinking. Rationalization is defined as a replacement of reality by concepts, which ultimately results in the creation of ideologies and their conflicts. A radical phase of rationalization – the global technologisation in which reality has started to be replaced by digits, not by concepts anymore – is singled out. The aim of the article is to juxtapose the two conceptions of thinking in the context of multiple existential problems that the contemporary world is facing.Straipsnyje pristatoma iki šiol beveik nevartota mąstymo etikos sąvoka bei atliekama pamatinė jos analizė. Teigiama, kad ši sąvoka atitinka filosofijos kaip dvasinės praktikos suvokimą, o jos esmė – įvesti į tokį mąstymo santykį su tikrove, kuriame dalyvautų „visas žmogus“, o ne tik konceptualaus racionalumo galia. Šiuo požiūriu yra nagrinėjama M. Heideggerio, E. Levino, H. Bergsono, S. Weil bei paties sąvokos autoriaus, popiežiaus Jono Pauliaus II, filosofijos. Mąstymo etikai yra priešinamas giliai europietiškoje mąstymo tradicijoje įsišaknijęs racionalizacijos įprotis. Racionalizacija apibrėžiama kaip tikrovės pakeitimas konceptais, užsibaigiantis ideologijų kūrimu bei jų konfliktais. Išskiriama radikali racionalizacijos fazė – visuotinė technologizacija, kai tikrovė yra keičiama jau net ne konceptais, o skaičiais. Straipsnio tikslas – konfrontuoti abi mąstymo koncepcijas atsižvelgiant į daugybę egzistencinių problemų, su kuriomis susiduria šiuolaikinis pasaulis
KORUPCIJOS KRIMINALIZACIJA: FILOSOFINIAI IR TEISINIAI ASPEKTAI
No full textThe article discusses philosophical, historical and social issues of corruption. The authors analyse the peculiarities of perception of corruption in different paradigms of criminal justice: classical, positivistic, and constructionist, as well as its respective interpretation in terms of vice and sin, wrongful conduct, or conflict between public and private interests. The analysis presented allows to conclude that criminalization of corruption has its own legal logic and reflects existing social cultural context, and due to this reason cannot be considered to be a universal instrument of dealing with conflicts between public duties and private interests.Straipsnyje aptariami filosofiniai, istoriniai ir socialiniai korupcijos aspektai. Autoriai tiria, kaip korupciją suvokia skirtingos baudžiamojo teisingumo paradigmos – klasikinė, pozityvistinė ir konstrukcionistinė, kuriose korupcija atitinkamai interpretuojama kaip yda ir nuodėmė, blogas elgesys arba konfliktas tarp viešojo ir privataus intereso. Straipsnyje pateikiama analizė leidžia formuluoti išvadą, kad korupcijos kriminalizacija turi savo teisinę logiką ir yra priklausoma nuo konkretaus socialinio bei kultūrinio konteksto, todėl negali būti laikoma universaliu viešųjų ir privačių interesų konfliktų sprendimo įrankiu
HEIDEGGERIO TECHNIKOS SAMPRATOS UŽUOMAZGOS ANKSTYVOSIOSE SENOVĖS GRAIKŲ INTERPRETACIJOSE
Get PDFIn this article an attempt is made to explicate the influence that the early Heidegger’s interpretations of Ancient Greek philosophy had on his later conception of modern technology. It is shown, first, how the conception of Being as produced, which has arisen while searching for origins of Ancient Greek philosophy, reflects itself in the later thought on the modern technological opening of Being, named machination (Machenschaft) and, later, enframing (Gestell). Secondly, it is shown how one of the essential structural elements of productive behaviour (herstellende Verhalten) – namely the conception of causality – is important for the later explication of modern technological understanding of Being. And finally, it is shown how the early Aristotelian conception of tέχνη as a mode of truth (ἀλήθεια) or mode of being in truth (ἀληθεύειν) reflects itself in the innovative Heideggerian conception of technology as a mode of understanding of Being.Straipsnyje parodoma ankstyvųjų Martino Heideggerio senovės graikų filosofijos interpretacijų svarba jo vėlesnei moderniosios technikos sampratai. Parodoma, pirma, kaip ankstyvųjų senovės graikų tekstų interpretacijose iškylanti pagamintos būties (Hergestelltsein) samprata su joje glūdinčiu pamatiniu graikų ontologijos orientyru į pastovią esamybę atsispindi vėlesniuose moderniosios techninės būties atverties apmąstymuose, tarpstančiuose po machinacijos (Machenschaft) ir vėliau – sąstato (Gestell) vardais. Antra, parodoma vieno iš pamatinių gaminančios Dasein veiklos (herstellende Verhalten) struktūrinių elementų – priežastingumo sampratos – svarba vėlgi vėlyvajai moderniosios technikos kaip būties atverties interpretacijai. Ir trečia, parodoma, kaip ankstyvoji aristotelinės tέχνη kaip tiesos (ἀλήθεια) ar buvimo tiesoje (ἀληθεύειν) būdo samprata atsispindi moderniosios technikos kaip būties atverties būdo sampratoje