Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
Mokslo dėsnių normatyvumas (I): dvi normatyvumo rūšys
No full text[full article, abstract in English; only abstract in Lithuanian]
This article presents the results of a broader research project which aims to argue for the normativity of scientific laws. Usually scientific laws are regarded as descriptive, which contrasts them to prescriptive norms. To show their normativity, I utilize the logical account of explicitly normative systems by Carlos Alchourrón and Eugenio Bulygin (1971). I identify the characteristic elements of normativity and analyse accounts of implicit normativity in science using those terms to show the affinities of explicit and implicit normativities. The research project continues with the substantiation of the normativity of scientific laws in detail and the results will be presented in Normativity of Scientific Laws (II) (Mets 2018).[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnyje pristatomi pirmieji platesnio tyrimo projekto, kurio tikslas – pagrįsti mokslo dėsnių normatyvinį pobūdį, rezultatai. Įprasta teigti, kad mokslo dėsniai yra deskriptyvūs, ir priešinti juos preskriptyvioms išraiškoms – normoms. Siekdama pademonstruoti mokslo dėsnių normatyvumą, remiuosi Carloso Alchourróno ir Eugenijaus Bulygino (1971) atlikta aiškiai normatyvinių sistemų logine analize. Straipsnyje nustatomi elementai, leidžiantys apibūdinti sistemą kaip normatyvinę, ir jais remiantis analizuojamas moksle implicitiškai glūdintis normatyvumas. Taip panaikinamas pagrindas priešinti eksplicitinį ir implicitinį normatyvumą, išryškinamas jų bendrumas. Antrojoje šio tyrimo projekto dalyje (Mets 2018) detaliau aptariami šeši aspektai, teikiantys pagrindą mokslo dėsnius traktuoti kaip normatyvines išraiškas
Gorgijaus samprotavime nėra materialiosios implikacijos
No full text[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
It can be thought that Gorgias’ argument on the non-existence consists of three sentences, the first one being an asseveration and the other two being conditionals. However, this paper is intended to show that there is no conditional in the argument, and that the second and third sentences only appear to be so. To do that, a methodology drawn from the framework of the mental models theory is used, which seems to lead to the true logical forms of these last sentences as well.[full article, abstract in English; only abstract in Lithuanian]
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Gorgijaus samprotavime apie neegzistavimą esama trijų sakinių, iš kurių pirmasis – kategoriškas tvirtinimas, o likę du – sąlyginiai teiginiai. Šio straipsnio tikslas yra parodyti, kad du pastarieji iš tikrųjų nėra materialiosios implikacijos sakiniai, jie tokie tik atrodo. Kad tą įrodyčiau, pasitelkiu mentalinių modelių teoriją, kuri leidžia išryškinti tikrąją dviejų minėtų sakinių loginę formą
Permatomumas, fotografija ir A laiko teorija
No full text[full article, abstract in English; only abstract in Lithuanian]
Walton’s thesis of transparency of photographs has spurred much dispute among critics. One of the popular objections is spatial agnosticism, an argument that concerns the inertia of egocentric spatial information vis-a-vis a photograph. In this paper, I argue that spatial agnosticism fails. Spatial agnostics claim, for a wrong reason, that a photographic image cannot carry egocentric spatial information. I argue that it is the disjuncture of the photographic world in which the depicted object situated from the space in which the viewer of the photograph resides that renders the photograph spatially agnostic. It is the timeless photographic world rather than the photographic object that renders egocentric spatial information inert. With this new formulation of spatial agnosticism, I propose that spatial agnosticism needs to be coupled with the temporal dimension (the A-theory of time) in the efforts to refute the thesis of transparency of photographs.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Waltono fotografijų permatomumo tezė tarp kritikų sukėlė nemenką polemiką. Vienas iš populiariausių priekaištų yra erdvinis agnosticizmas – argumentas, susijęs su egocentrinės erdvinės informacijos inertiškumu fotografijos atžvilgiu. Šiame straipsnyje teigiama, jog erdvinis agnosticizmas yra nepagrįstas. Remdamiesi klaidingu pagrindu erdvinio agnosticizmo atstovai tvirtina, jog fotografinis atvaizdas negali perteikti egocentrinės erdvinės informacijos. Aš teigiu, kad fotografiją erdviškai agnostišką padaro fotografinio pasaulio, kuriame dislokuotas vaizduojamas objektas, atsietumas nuo erdvės, kuriai priklauso fotografijos stebėtojas. Egocentrinę erdvinę informaciją inertišką daro belaikis fotografijos pasaulis, o ne fotografijos objektas. Pasitelkdamas šią naują erdvinio agnosticizmo formuluotę teigiu, jog, siekiant atmesti fotografijos permatomumo tezę, erdvinis agnosticizmas turi būti papildytas temporaline dimensija (A laiko teorija)
Balsas, garsas ir triukšmas: (eko)estetinio ugdymo teorijos ir eksperimentai
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Together with images, sound also has tremendous impact on the perception of the world, and studies devoted to sound in education are still comparably scarce. For that reason, in this paper we attempt to understand why and how does the voice, sound, and especially noise become an object, instrument and an environment of education. The ideas proposed by critical pedagogy began to be applied in practice toward voice discourse analysis a few decades ago. Meanwhile the concepts and ideas of postmodern and posthumanist philosophy and their followers in the educational philosophy are neither simple nor easily applicable to sound and to noise as unpleasant sound. Nevertheless, new projects of sound in educational practice are being tested and implemented, in many cases still in connection with the approach of critical pedagogy to voice discourse. Despite different epistemological and ontological views on education in critical pedagogy and postmodernism, and although their link lacks justification and seems doubtful, the experiments presented in the article are innovative, rather successful and useful for the development of (eco)aesthetical education.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Šiame straipsnyje bandoma aiškintis, kaip balsas, garsas ir triukšmas tampa ugdymo objektu, instrumentu, aplinka ir kodėl jis svarbus dabarties ugdyme. Atsiribojus nuo grynai muzikinio ugdymo ir jo tikslų bei reikšmės meniniam ugdymui, straipsnyje diskutuojamos skirtingos teorijos ir jų prieigos, siekiama suprasti, kokią naudą gali teikti garso bendrajame ugdyme tyrimai ir ugdymas garsu. Analizei pasirinktos tradiciškai šiai tematikai taikomos kritine teorija paremtos kritinės pedagogikos prieigos. Šios, pabrėžiančios ugdytinio „balsą“, pratęsiamos postmodernistinės ir posthumanistinės ugdymo filosofijos prieigomis, kurioms rūpi garsas kaip aktualizuotas ir kaip potencialus bei triukšmo, kaip nepageidaujamo garso, percepcija. Galiausiai įvertinama, kad būdamos skirtingos daugeliu ugdymo tyrimų atvejų abi prieigos (kritinės pedagogikos ir postmodernistinės bei su ja siejamos posthumanistinės ugdymo filosofijos) yra viena kitą pastiprinančios ir atveriančios iki šiol nepakankamai suprastą ugdymo garsu reikšmę
Apie būsimų įvykių baigtį. Vertimas ir komentarai Živilės Pabijutaitės
No full text[text in Lithuanian]
Foreword, translation into Lithuanian and commentaries: Živilė PabijutaitėTranslated from: Richardus Lavenhamus, 1983. De eventu futurorum. In: Richard Lavenham on Future Contingents, ed. by Øhrstrøm P. Cahiers de l‘Institut du Moyen-Age, , 180–186[tekstas lietuvių kalba
M. de Unamuno valios samprata metafizinio voliuntarizmo kontekste
Get PDF[only abstract in English; full article and abstract in Lithuanian]
The article deals with Miguel de Unamuno’s conception of will in comparison with Schopenhauer’s will and Bergson’s vital impetus. Despite the difference of object in philosophies of these three authors (Unamuno says that he deals with a human in concrete sense, Schopenhauer – with reality in the broadest sense, Bergson – with living organisms), the referents of those conceptions are correlative. These correlations are approved by analysing how will and vital impetus act through cognitive faculties in humans. However, Unamuno’s specific methodology is a key aspect that separates him from the two other authors: although they all recognize the intellect’s inability to know the essential reality, Unamuno, unlike Schopenhauer and Bergson, underlines the significance of suffering and empathy (that arises from suffering) in grasping voluntarist essence of reality. Through this methodology, Unamuno thinks, concreteness is not lost in universality as it happens in Schopenhauer’s and Bergson’s systems. This methodological difference is also approved by the form through which Unamuno represents his philosophical ideas: literary fiction (novels, dramas, poetry) as a form of philosophy can be called an attempt to think concreteness and universality together.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje nagrinėjama Miguelio de Unamuno valios samprata ją lyginant su Arthuro Schopenhauerio valia ir Henri Bergsono gyvybės polėkiu. Nepaisant to, kad Unamuno filosofijos objektas, paties filosofo teigimu, yra žmogus konkrečiąja prasme, Schopenhauerio – visa tikrovė, Bergsono – gyvybės evoliucija, pripažįstamas koreliatyvus šių sąvokų pobūdis. Sąsajas patvirtina ir valios bei gyvybės polėkio veikimo per pažintines gebas Unamuno, Schopenhauerio ir Bergsono filosofijoje analizė. Tačiau Unamuno nuo kitų dviejų autorių skiria jo metodologijos specifika: nepaisant visiems trims būdingo intelekto galių pažinti tikrovės esmę nepajėgumo pripažinimo, Unamuno, kitaip nei Schopenhaueris ar Bergsonas, iškelia kančios patirties ir iš jo kylančios užuojautos gebos svarbą voliuntaristinio tikrovės pamato pažinimui; tokiu būdu, Unamuno manymu, visuotinume neprarandama žmogiška konkretybė, kaip nutinka Schopenhauerio ar Bergsono sistemų atveju. Šį skirtumą patvirtina ir jo filosofinių idėjų pateikimo forma – grožinė literatūra, kuri gali būti pavadinta mėginimu mąstyti kartu ir konkretybę, ir visuotinybę
Pesimistinė indukcija ir auksinė taisyklė
No full text[full article, abstract in English; only abstract in Lithuanian]
Nickles advocates scientific antirealism by appealing to the illusion hypothesis, the pessimistic induction over scientific theories, Darwin’s evolutionary theory, and the problem of underdetermination. I object that both the illusion hypothesis and evolutionary theory clash with the pessimistic induction and with the problem of underdetermination. I also argue that Nickles’s positive philosophical theories are subject to Park’s pessimistic induction over antirealists. Finally, I apply the Golden Rule to antirealists, viz., if antirealists do not want scientists to run the pessimistic induction over antirealists, antirealists ought not to run the pessimistic induction over scientific theories.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Nicklesas (2017) gina mokslinį antirealizmą remdamasis iliuzijos hipoteze (Quoidbach, Gilbert, Wilson 2013), pesimistinės indukcijos išvada apie mokslines teorijas, Darwino evoliucijos teorija ir nepakankamo apibrėžtumo problema. Straipsnyje kritikuoju tokią argumentaciją ir teigiu, kad ir iliuzijos hipotezė, ir evoliucinė teorija kertasi ir su pesimistinės indukcijos išvada, ir su nepakankamo apibrėžtumo argumentu. Be to, teigiu, kad Nickleso pozityvios filosofinės išvados neatlaiko Parko (2017a) pesimistinės indukcijos išvados, nukreiptos prieš antirealistus. Pabaigoje aš pritaikau auksinę taisyklę antirealistams: jeigu antirealistai nenori, kad mokslininkai taikytų pesimistinę indukciją antirealistų atžvilgiu, tai antirealistai neturėtų jos taikyti prieš mokslo teorijas
Frege’s–Geacho problema, modus ponens ir teisės kalba
No full text[full article, abstract in English; only abstract in Lithuanian]
This paper proposes a new pragmatic interpretation of the Frege–Geach problem and presents a possible solution using a model of ascriptive legal language. The first section includes the definition of the Frege–Geach problem. In the second section, I analyze the content of Geach’s critical argument against prescriptivism in ethics. I discuss what Geach means by ascriptivism, why he mixes it with prescriptivism, and why a particular article by Herbert Hart became the subject of criticism by Geach. The third section proposes a possible solution to the Frege–Geach problem based on the explication of the assertoric force of ascriptive legal utterances and the performativity of legal language.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnyje pristatau naują – pragmatinę Frege’s–Geacho problemos interpretaciją ir siūlau galimą problemos sprendimą naudojantis askriptyvios teisės kalbos modeliu. Pirmame skirsnyje apibrėžiu Frege’s–Geacho problemą. Antrame skirsnyje analizuoju Geacho kritinius argumentus, nukreiptus prieš preskriptyvizmą etikoje. Nagrinėju, kokį turinį Geachas priskiria askriptyvizmui, kodėl jis painioja askriptyvizmą su preskriptyvizmu ir dėl ko Geachas kritikuoja Herberto Harto straipsnį (1951). Trečiame skirsnyje siūlau galimą Frege’s–Geacho problemos sprendimą, paremtą asertorine galia, būdinga askriptyvioms teisės kalbos išraiškoms, ir teisės kalbos performatyvumu
Dėmesys ir abstrakcija. E. Husserlio atsakas empiristinei abstrakcijos teorijai loginiuose tyrinėjimuose
Get PDF[abstract in English; full article and abstract in Lithuanian]
Husserl’s refutation of the empiricist theory of abstraction in the Second of his Logical Investigations required him to develop his own account of attention, since the empiricist theory explained abstraction as an achievement of attention. Nevertheless, when Husserl poses a fundamental question “what is attention?” towards the empiricist theories, he admits that phenomenology at the early stage is also incapable of giving a plausible answer. The lack of a unified sense of attention is described as a fundamental deficiency in his theory of attention.
This article is an analysis of Husserl’s polemic against the empiricist theory of abstraction in the Second Investigation. Four main arguments are revealed: the confusion of empirical and theoretical interests, the mistaken emphasis on the intensity of attention, the confusion of different stages and types of thematization in perceptual and conceptual levels, and the lack of a unified sense of the concept of attention. In addition, the underlying cause of deficiency of Husserl’s theory of attention in Logical Investigations is identified as the lack of a notion of the universal content of attention, which would give a unified meaning to the concept of attention itself. To explain the difference between generalizing and individualizing intentions, which is essential to a phenomenological theory of abstraction, we must already possess a notion of attention.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Kritinėje literatūroje, skirtoje dėmesio fenomenologijai, išsiplėtojo diskusija apie ankstyvąją Husserlio dėmesio sampratą. Išskirtinos dvi pagrindinės polemikos pusės: pirmoji, neigianti ankstyvąjį Husserlį formulavus dėmesio sampratą kaip atskirą nuo intencionalumo tematikos (Depraz, Dwyer, Arvidson); antroji, tvirtinanti, kad ankstyvasis Husserlis skyrė dėmesio ir intencionalumo fenomenus ir suvokė tai kaip (sąlyginai) atskiras fenomenologinių tyrinėjimų sritis (Bégout, Wehrle, Breyer, Nečiajev).
Straipsnyje tiriamas antrajame tyrinėjime išdėstytas Husserlio ginčas su empiristine abstrakcijos teorija. Atskleidžiami keturi pagrindiniai Husserlio argumentai ir išryškinama fenomenologinio dėmesio aprašymo problematika. Atrandamas dėmesio ir intencionalumo fenomenų skirties pagrindas generalizuojančios ir individualizuojančios intencijos distinkcijoje, nes šiai paaiškinti būtina turėti dėmesio sampratą. Tai laiduoja abstrakčios dėmesio sąvokos reikšmės išaiškinimo reikmę ir genetinę dėmesio sampratos išplėtojimo galimybę
Kiek pagrįstas A. Jokubaičio liberalizmo apibūdinimas?
Get PDF[full article in Lithuanian][straipsnis lietuvių kalba