Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
Platono klausimas „Kodėl?“: Valstybės 509 b–c bei Timajo 29 d–30 a analizė
Full text linkIn Resp. 509 b–c, Plato attributes to the Form of the Good an efficient causality, but he does not explain the matter in detail. This has led some scholars to interpret it in reference to the ‘unwritten doctrines’. The aim of this paper is to link this passage to the cosmological myth narrated in the Timaeus and to make sense of it in the light of Tim. 29 d–30 a, where Plato asks why the world of becoming exists in addition to the world of Ideas, and he gives an allegorical answer by appealing to the goodness of the Demiurge.Valstybėje (509 b–c) Platonas Gėrio Formai priskiria veikiančiąją priežastį, tačiau išsamiai šio klausimo jis nesvarsto. Dėl šios priežasties kai kurie mokslininkai šį klausimą interpretuoja, siedami jį su Platono „neužrašytomis doktrinomis“. Šio straipsnio tikslas yra susieti šį fragmentą su kosmologiniu mitu, kuris pateikiamas Timajuje, bei išsiaiškinti, kaip šį mitą interpretuoti Tim. 29 d–30 a kontekste, kur Platonas klausia, kodėl tapsmo pasaulis egzistuoja greta Idėjų pasaulio. Platonas čia pateikia alegorišką atsakymą, nurodantį į Demiurgo gerumą
Empirinis kvantifikuotų neapibrėžtų sakinių semantikos palyginimas
Full text linkWe investigate the compositional semantics of vague quantified sentences, focusing on sentences such as “All of the students are tall,” where a non-vague quantifier quantifies into a vague predicate. While much work has been done on vagueness in natural language, including the semantics of vague adjectives, little attention has been paid so far to how vagueness interacts with complex sentences. We present an experiment that gathers data on naïve speakers’ interpretation of such sentences after collecting their judgment on the applicability of the vague predicate for each individual in the restrictor. We then compare how three prominent fuzzy logics – Gödel, product, and Łukasiewicz – predict the acceptability of the quantified sentences. Our results indicate that Gödel logic best matches human behavior. We then prove an equivalence between Gödel logic and a probabilistic form of Williamson’s epistemicism for the sentences we have tested, and discuss how our findings inform the broader debate on the semantics of vagueness, particularly between epistemicism and graded-truth approaches.Nagrinėjame neapibrėžtų kvantifikuotų sakinių kompozicinę semantiką, daugiausia dėmesio skirdami tokiems sakiniams kaip „Visi studentai aukšti“, kuriuose apibrėžtas kvantorius kvantifikuoja neapibrėžtą predikatą. Nors natūraliojoje kalboje neapibrėžtumas jau yra plačiai tyrinėtas, įskaitant ir neapibrėžtų būdvardžių semantiką, lig šiol mažai dėmesio skirta neapibrėžtumo sąveikai su sudėtiniais sakiniais. Pristatome eksperimentą, kurio metu surinkome duomenis, kaip naivūs kalbėtojai interpretuoja tokius sakinius. Surinkę jų sprendimus apie neapibrėžto predikato taikytinumą kiekvienam ribotinio sakinio individui, lyginame, kaip trys žinomos neraiškiosios logikos – Gödelio, produkto ir Łukasiewicziaus – prognozuoja kvantifikuotų sakinių priimtinumą. Gauti rezultatai atskleidė, kad Gödelio logika tiksliausiai atitinka dalyvių supratimą. Galiausiai įrodome, kad teste pasirodžiusių sakinių atžvilgiu Gödelio logika ir tikimybinė Williamsono epistemizmo forma yra ekvivalenčios, ir aptariame, kaip mūsų išvados prisideda prie platesnės diskusijos apie neapibrėžtumo semantiką, ypač tarp epistemizmo ir laipsniuoto teisingumo požiūrių
Platono mimezės teorija dialoge Kratilas: nuo idealios kalbos prie kasdienės kalbos
Full text linkThis article reinterprets the theory of mimesis in the Cratylus, exploring how language functions as an image that imitates its objects. Contrary to prevailing studies contending that Socrates fails to reconcile naturalism and conventionalism, this article argues that Socrates proposes a form of naturalism that acknowledges the role of convention. This naturalism reveals that human language has a dual nature by demonstrating the relation between images and originals. Through instrumentalism and sound-symbolism, Socrates envisions language as an ideal instrument for imitating the Forms of things, whereas the difference between images and originals leads to inevitable falsehood in the establishment and use of ordinary language. The real purpose of the theory of mimesis is to defend the possibility of knowledge and language by opposing the sophists’ doctrine of flux.Šis straipsnis naujai interpretuoja mimezės teoriją, pateiktą Platono dialoge Kratilas, tirdamas, kaip kalba veikia kaip atvaizdas, mėgdžiojantis savo objektus. Skirtingai nei didžioji dauguma tyrimų, teigiančių, kad Sokratui nepavyksta suderinti natūralizmo ir konvencionalizmo, šis straipsnis teigia, kad Sokrato pasiūlyta natūralizmo forma pripažįsta susitarimo vaidmenį. Natūralizmas, parodydamas santykį tarp atvaizdų ir originalų, atskleidžia, kad žmonių kalba yra dvilypio pobūdžio. Per instrumentalizmą ir garso simbolizmą Sokratas įsivaizduoja kalbą kaip tobulą instrumentą daiktų formoms imituoti, o skirtumas tarp atvaizdų ir originalų neišvengiamai veda prie klaidų formuojant ir vartojant kasdienę kalbą. Tikrasis mimezės teorijos tikslas yra apginti pažinimo ir kalbos galimybę, oponuojant sofistų tėkmės doktrinai
Pragmatizmo ir egzistencializmo dialogas: W. Jamesas ir F. Nietzsche apie tiesą
Full text linkIn this article, I elucidate the ways in which pragmatism and existentialism can be viewed as compatible by focusing on the notion of truth. For this purpose, I explore James’ pragmatic method and Nietzsche’s critical approach to ‘will to truth’ to reveal the notable link between them. Both thinkers react against the idea of truth as absolute, fixed, and indifferent to individuals’ practical needs. Accordingly, they argue that truth, conceived pre-theoretically, is a process immanent to subjects’ concrete experiences of life. I critically examine, through pragmatic and existentialistic considerations, how these philosophers question truth within the framework of the individual’s existence as an acting agent.Straipsnyje atskleidžiu tam tikrą pragmatizmo ir egzistencializmo suderinamumą tiesos sampratos aspektu. Siekdamas pagrįsti šį suartėjimą, tyrinėju Jameso pragmatinį metodą ir Nietzschės kritinį požiūrį į „valią tiesai“. Abu mąstytojai stoja prieš absoliučios, fiksuotos ir praktinių individo poreikių nepaisančios tiesos idėją. Atitinkamai, abu jie teigia, kad tiesa, suprantama ikiteoriškai, yra procesas, imanentiškas konkrečiai subjektų gyvenimo patirčiai. Pasitelkdamas pragmatinius ir egzistencialistinius svarstymus, aš kritiškai tyrinėju, kaip šie filosofai kvestionavo tiesą individo kaip veikėjo egzistencijos kontekste
Kultūros krizė ir fenomenologinė sedimentacijos samprata E. Husserlio filosofijoje
Full text linkHusserl names the dynamics of cultural objectifications with the term sedimentation, which includes the formulation of the discovered meaning in material sensory expressions and the reactivation of these passively existing meanings. This paper analyzes this concept of sedimentation and places it in the context of Husserl’s thoughts on the crisis of culture. Unlike the usual interpretations of Husserl’s philosophy of culture which state that the crisis of sciences arises from the inadequacy of their ‘scientificity’ and inability to solve the problems of the meaning of life, I argue that the crisis can be understood as the result of the duality of sedimentation. Sedimentations not only preserve knowledge, but also create the illusion that knowledge reproduces itself. When reflecting on the crisis of culture, Husserl turns from theoretical philosophy to practical philosophy.Kultūrinių objektyvacijų dinamiką Husserlis įvardija sedimentacijos terminu, kuris apima atrastos prasmės formulavimą materialiose juslinėse išraiškose ir šių pasyviai egzistuojančių reikšmių reaktyvavimą. Šiame straipsnyje analizuojama sedimentacijos samprata susiejant ją su Husserlio apmąstymais apie kultūros krizę. Skirtingai nuo įprastų Husserlio kultūros filosofijos interpretacijų, teigiančių, kad mokslų krizė kyla dėl jų moksliškumo neadekvatumo ir negebėjimo spręsti gyvenimo prasmės problemų, aš teigiu, kad krizė gali būti suprasta kaip sedimentacijos dvilypumo rezultatas. Sedimentacijos ne tik išsaugo žinias, bet ir sukuria iliuziją, kad žinios atkuria pačios save. Husserlis apmąstydamas kultūros krizę nuo teorinės filosofijos gręžiasi į praktinę filosofiją
Meilė kaip vienis: „Tarsi mūsų ribos būtų išnykusios…“
Full text linkThis article reconsiders one of the most important theories of romantic love in contemporary philosophy, the theory of love as union. Drawing on observations from transpersonal research, the article raises the question whether it is not worthwhile to accept, at least partially, a strong sense of union in the context of love. Thus the article takes a position that is not taken by anyone in contemporary philosophy. In this context, the article also briefly analyses one of the most important variants of love as union, a union with God. At the end, the suggestion is made that it makes more sense to talk about connections rather than relations in the case of fulfilled love.Šiuo straipsniu naujai persvarstoma viena svarbiausių romantinės meilės teorijų šiuolaikinėje filosofijoje – meilės kaip vienio teorija. Remiantis iš transpersonalinio tyrimo kylančiais pastebėjimais, straipsnyje klausiama, ar nebūtų verta pripažinti, kad meilė neatsiejama nuo stipraus vienio jausmo. Taigi autorius laikosi nuostatos, kurios šiuolaikinėje filosofijoje nesilaiko niekas. Šiame kontekste straipsnyje taip pat glaustai apžvelgiamas vienas iš svarbiausių meilės kaip vienio variantų – vienio su Dievu. Straipsnis baigiamas pasiūlymu, kad, kalbant apie išsipildžiusią meilę, būtų prasmingiau kalbėti apie ryšius, o ne apie santykius
Laipsniškas dviejų mentalinių sistemų patvirtinimas
Full text linkFrom current cognitive science, some theories propose that the human mind includes two systems: a system leading quick intuitions and a system ruling slow logical reasoning. Given that the systems are in the mind, one might think that their existence is difficult to check. This paper presents a way to gradually confirm the hypothesis about the two systems. It adopts the conception of the two systems as presented by the theory of mental models. Moreover, following Carnap’s proposal of reduction, the paper describes two procedures to incrementally confirm the hypothesis. One of them investigates human performance at inferences in the form of Modus Tollendo Tollens. The other one investigates inferences from an exclusive disjunction having three disjuncts.Kai kurios šiuolaikinio kognityvinio mokslo teorijos teigia, kad žmogaus prote veikia dvi sistemos: sistema, vykdanti greitą intuityvų mąstymą, bei sistema, vadovaujanti lėtam logiškam mąstymui. Būtų galima manyti, kad šių sistemų egzistavimą patikrinti sudėtinga. Šiame straipsnyje pateikiamas būdas palaipsniui patvirtinti šių dviejų sistemų egzistavimą. Pasitelkiamas dviejų sistemų, pasireiškiančių per mentalinių modelių teoriją, principas. Be to, laikantis Carnapo redukcijos idėjos, straipsnyje aprašomos dvi procedūros, kuriomis hipotezė patvirtinama palaipsniui. Viena iš jų tyrinėja, kaip žmogaus protas nagrinėja žmogaus proto veiklą darant išvedimus pagal modus tollendo tollens. Kita hipotezė tyrinėja išvedimus iš griežtosios disjunkcijos su trimis disjunktais
