Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
Teisingumas uždarose ir atvirose visuomenėse: H. Bergsonas versus K. R. Popperis
Get PDF[only abstract in English; full article and abstract in Lithuanian]
The concept of justice has undergone a historical transformation alongside the widening field of its application: the transition has occurred from the level of the family to the city (state), and from the city to the level of humanity. According to K. R. Popper, the open society emerged in the first stage of transformation, i.e., in Athens. Henri Bergson views the rational justice of the city-empire Athens as an engine of the closed society that maintains the tradition of the archaic (family) justice despite the political transformation that was occurring at that time – the emergence of democracy. Bergson believes that an open society is born only when justice becomes absolute, i.e., when the principle of justice is aimed to be applied at the level of humanity, something that got its historical impetus only from Judaism and Christianity. In this article, this evolution of the concept of justice and the transformation of a closed society into an open one are analysed by referring to texts of Aeschylus, Aristotle, Pierre Manent, and other authors. In the end, the question is raised of correspondence of contemporary Europe (the EU) to the concept of an open society.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Teisingumo sąvoka patyrė istorinę transformaciją, plečiantis jos taikymo laukui: pereita nuo šeimos į miesto (valstybės) ir nuo miesto į žmonijos lygmenis. K. R. Popperis teigia, jog atviroji visuomenė atsirado pirmajame transformacijos etape, t. y. Atėnuose. H. Bergsonas Atėnų miesto-imperijos racionalųjį teisingumą laiko uždaros visuomenės varikliu, tęsiančiu archajinio (šeimos) teisingumo tradiciją, nepaisant tuo pačiu metu vykusios politinės transformacijos – demokratijos atsiradimo. Bergsono nuomone, atviroji visuomenė gimsta tik teisingumui tapus absoliučiam, t. y. jo principą siekiant taikyti žmonijos lygmenyje, kam poslinkį istoriškai davė judeokrikščionybė. Straipsnyje, pasitelkiant Eschilo, Aristotelio, Pierre’o Manent ir kt. autorių tekstus, nagrinėjama ši teisingumo sąvokos evoliucija bei uždarosvisuomenės virsmas į atvirą. Pabaigoje keliamas šiuolaikinės Europos atitikties atviros visuomenės sąvokai klausimas
Mėginimas suprasti save Oriento šviesoje skaitant A. Andrijausko monografiją
Get PDF[full article in Lithuanian][straipsnis lietuvių kalba
Informatikos praktika, ugdymo teorijos ir mokymosi pažanga
No full text[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
Many countries are adopting computing (or informatics) in schools, for pupils from 5 years of age. Educational philosophies (and learning theories) that such curricula might be based on are not clear in curriculum documentation. Many Western countries’ curricula are based on developmental concepts of cognitive constructivism, with activities progressing through sensorimotor, preoperational, concrete operational, and formal operational stages. Social constructivism and constructionism add new dimensions to this learning framework, both fundamentally important for developing computing practices. We review selected learning theories, and investigate features that should underpin computing curricula if practices and outcomes are to develop computing practitioner competencies of a software developer.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Daugelis šalių imasi mokyti informatikos (arba kompiuterių mokslo) mokyklose pradėdamos nuo pradinių klasių ar net darželinio amžiaus. Tačiau nėra pakankamai aišku, kokiomis ugdymo filosofijos prielaidomis grindžiamos atitinkamos mokymų programos, nėra aiškiai įvardyta, kokiomis mokymo teorijomis remiamasi bendrųjų ugdymo programų dokumentuose. Dauguma bendrųjų ugdymo programų Vakarų šalyse yra grindžiamos kognityvinio konstruktyvizmo principais parenkant veiklas pagal amžiaus tarpsnius, atsižvelgiant į sensomotorinio, priešoperacinio, konkrečių operacijų ir formalių operacijų mąstymo stadijas. Šią ugdymo sistemą papildo socialinis konstruktyvizmas ir konstrukcionizmas, kurie fundamentaliai prisidėjo plėtojant praktines informatikos ugdymo veiklas. Straipsnyje apžvelgiamos atrinktos ugdymo teorijos ir tyrinėjamos savybės, kurios turėtų atsirasti informatikos ugdymo programose, siekiant ugdyti praktinius programavimo ir programinės įrangos kūrimo įgūdžius
Pasaulis yra čia, kur gyvena jį kuriantis žmogus. Algimanto Jankausko ir Jūratės Kavaliauskaitės pokalbis su Romualdu Ozolu
Get PDF[text in Lithuanian]
Romualdas Ozolas interviewed by Algimantas Jankauskas and Jūratė Kavaliauskaitė. Vilnius, May 26, 2011.Document: audiorecord (92 min.), privat collection of A. Jankauskas.[tekstas lietuvių kalba
Apie skirtumą tarp dviejų Barbarų
No full text[full article, abstract in English; only abstract in Lithuanian]
The paper deals with the problem of the “two Barbaras” in the Aristotelian modal syllogistic. The problem consists in Aristotle’s differing views on two at a first sight similar in nature syllogisms of mixed assertoric (X) and necessary (L) premises: Barbara LXL and Barbara XLL. The fact that Aristotle believed the first syllogism to be valid and the second one – not, has been received either 1) negatively, because both Barbaras have been held to be invalid, or 2) negatively, because both Barbaras have been held to be valid, or 3) positively, by giving a reason why the two Barbaras differ. We commit ourselves to the position (3) by proving that modal propositions for Aristotle have their modalities de dicto and that Aristotelian modal operators act according to their own separate rules where only the type of the modality of a major premise is relevant for the modal status of the conclusion.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnio objektas – „Dviejų Barbarų“ problema, kylanti Aristotelio modalinėje silogistikoje. Šios problemos esmė – tai klausimas, ar ir kokiais principais remiantis galima paaiškinti besiskiriantį Aristotelio požiūrį į du savo forma panašius silogizmus, sudarytus iš asertorinių (X) ir būtinų (L) teiginių – Barbarą LXL ir Barbarą XLL. Tai, jog Aristotelis laikė pirmąjį samprotavimą pagrįstu, o antrąjį – ne, buvo vertinama skirtingai: 1) neigiamai, nes manyta, jog abi Barbaros yra nepagrįsti samprotavimai; 2) neigiamai, nes abi Barbaros laikytos pagrįstais samprotavimais; 3) teigiamai, nurodant priežastį, kodėl šie samprotavimai skiriasi. Parodant, jog galimumo ir būtinumo operatoriai Aristotelio modalinėje silogistikoje turi būti interpretuojami de dicto bei paklūsta išvedimo taisyklėms, kuriose lemiamą reikšmę turi didžiosios prielaidos modalumas, straipsnyje ginama (3) pozicija
Ekologinis pilietiškumas: rūpesčio habitus viešojoje sferoje
No full text[full article, abstract in English; only abstract in Lithuanian]
While scholars and popular writers often stress individual responsibility as a way of saving nature, there is a growing understanding that “doing one’s bit” may not be enough to address local and global environmental issues. Focusing on the concept of ecological citizenship as a starting point, our paper seeks to explore the concept of ecological citizenship and show how individualized experiences and socially and culturally embedded practices of care for the environment relate to civic engagement. We connect ecological citizenship with the ethics of care and Pierre Bourdieu’s concept of habitus, which links individual experience of embodied care for environment with broader political and social issues. We argue that the perspective of the ethics of care informed by the concept of habitus broadens the concept of ecological citizenship by, on the one hand, highlighting the rational responsibility to care, and, on the other hand, by revealing how affect-based ties to the environment and established habits of caring are cultivated in local communities. Ecological citizenship based on the habitus of care can be seen as exercised in participation in the public sphere and also through caring practices where public and private fields overlap.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Aplinkosauginiame diskurse kalbant apie aplinkos saugojimą, dalis autorių vis dar pabrėžia asmeninės atsakomybės svarbą, tačiau kiti tvirtina, kad vien jos nepakanka, kai kalbama apie poreikį adekvačiai reaguoti į globalias ekologines problemas. Šiame straipsnyje išryškinama prieštara, glūdinti ekologinio pilietiškumo sampratoje, ir parodoma, kad ne tik individuali kiekvieno patirtis, bet ir socialiai bei kultūriškai susiklosčiusios rūpesčio aplinka praktikos siejasi su piliečių pasiryžimu rūpintis. Ekologinį pilietiškumą mes interpretuojame pasitelkdami Pierre’o Bourdieu habitus konceptą, kuris individualias įkūnyto rūpesčio aplinka praktikas sieja su platesniu socialiniu ir politiniu kontekstu. Teigiame, kad rūpesčio etikoje suformuluota rūpesčio paradigma, papildyta Bourdieu įžvalgomis, leidžia išplėsti ekologinio pilietiškumo konceptą, tiek atsižvelgiant į racionalaus įsipareigojimo rūpintis svarbą, tiek įvertinant afektyvių ryšių su aplinka bei vietinėse bendruomenėse vyraujančių rūpesčio praktikų svarbą. Ekologinis pilietiškumas, paremtas rūpesčio habitus konceptu, gali reikštis ne tik dalyvavimu viešojoje sferoje, bet ir įsitraukiant į konkrečias rūpinimosi praktikas, kur viešoji ir privati sferos persidengia
Daugiau drąsos iš savęs. Valdemaro Klumbio pokalbis su Romualdu Ozolu
Get PDF[tekstas lietuvių kalba]
Romualdas Ozolas interviewed by Valdemaras Klumbys. Vilnius, July 8, 2002.Editing and Commentaries by Valdemaras Klumbys.Document: audiorecord (57 min.), privat collection of V. Klumbys.[text in Lithuanian
Kaip galimas neklystamas žinojimas apie atsitiktinę ateitį?
Get PDF[text in Lithuanian]
Foreword to the Lithuanian translations of the texts of R. Lavenhamus and L. Molina.[tekstas lietuvių kalba
Liberalizmas kaip kultūros filosofija
Get PDF[only abstract in English; full article and abstract in Lithuanian]
The paper explores the paradoxes of the political philosophy of liberalism. Liberal conception of justice is incapable of providing grounds for an identity of liberalism. Liberals do not have a moral conception of their own. This is a source of a paradox. Political identity points to morality and moral identity points to politics. The aim of this paper is to clarify this paradox. Political liberalism is based on certain assumptions of a philosophy of culture. Liberals defend a conception of culture which justifies their inconsistencies. They lack any coherent conception of morality and politics. The article is an attempt to prove this by using the “final position” – an alternative to the Rawlsian “original position”.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Liberalai neturi tik jiems būdingos politikos sampratos, nes privalo siūlyti ir neliberalams priimtiną politinio teisingumo sampratą. Be šito jie nepateisintų liberalų vardo. Liberalų politinė koncepcija nėra vien tik jų tapatumo pagrindas. Moralės požiūriu jie taip pat neturi tik savo koncepcijos. Apie moralinius dalykus liberalai kalba remdamiesi ta pačia politinio teisingumo matrica. Tai sukuria paradoksą. Politinis liberalų tapatumas nukreipia į moralę, o ši – į politiką. Straipsnio tikslas – paaiškinti šį paradoksą. Siekiama įrodyti, kad politinis liberalizmas yra kultūros filosofija. Neturėdami savo politikos ir moralės sampratos, liberalai gina tam tikrą požiūrį į kultūrą. Jų politinė filosofija yra kultūros filosofijos dalis. Šis dalykas įrodinėjamas naudojant alternatyvą Rawlso pirminės pozicijos koncepcijai – paskutinės pozicijos idėją