Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
Kas yra antikinis politinis mąstymas?
Get PDFThis paper examines the origins of ancient political thinking from (roughly) 750 to 348 B.C. The analysis of authors who had been discussing political questions over this period shows that ancient political thinking can be classified into three discourses: political thought, political theory, and political philosophy. The purpose of this paper is to define the characteristics of each discourse and to illustrate them with specific historical examples which show how these discourses interacted with the Greek political experiences and how political thought transformed into a theory and philosophy.Šis straipsnis nagrinėja VIII–IV a. pr. Kr. antikinio politinio mąstymo diskursus. Šio periodo autorių, svarsčiusių apie politinius klausimus, analizė rodo, kad antikinį politinį mąstymą galima skirstyti į tris diskursus: politinę mintį, politinę teoriją ir politinę filosofiją. Straipsnio tikslas – apibrėžti trijų diskursų savitumus, juos iliustruojant konkrečiais istoriniais pavyzdžiais, rodančiais minėtų diskursų santykį su graikų politinėmis patirtimis ir atskleidžiančiais, kaip vyko politinės minties transformacija į teoriją ir filosofiją
Does Inner Awareness Always Accompany Outer Awareness During Perception?
Get PDFIn the present paper, we defend the thesis that outer-world-directed perceptual consciousness is always accompanied by an inner awareness (IAOA). This is contrary to the view that outer-world-directed conscious mental states are not accompanied by an inner awareness, which is held by Gennaro (2008) against Kriegel’s (2009a and 2009b) self-representationalism. We attempt to show why philosophers like Gennaro get it wrong when they deny the IAOA thesis by critically examining his arguments against it and by giving arguments in its favour.Ar vidinis žinojimas percepcijos metu visada lydi išorinį žinojimą
Ar įmanoma R. Rorty moralės filosofija? Antifundamentizmas ir Kanto kritika
Get PDFThis article aims to answer the main question raised – is Rorty’s moral philosophy possible? To what extent is it possible to treat it as an authentic theory? Rorty’s criticism of Kant and the Kantians, as one of the key points of contemporary moral philosophy, determines the posture in the moral domain and provides a certain place in discourse. The article states that, despite the fact that Rorty’s moral philosophy is not based on a particular theoretical concept, it can be considered as a fragmented whole consisting of several parts, one of which is the agent’s openness to the choice of moral identity. At the same time, we will critically question the position of Rorty himself – while maintaining the suspicion towards the sources of moral knowledge, he maintains an insufficient distance with one of his own sources of moral knowledge, namely historical progress.Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į pagrindinį keliamą klausimą – ar įmanoma Rorty moralės filosofija? Kokiu laipsniu įmanoma vertinti ją kaip autentišką teoriją? Ieškant atsakymo pasitelkiama Rorty kritika Kantui ir kantininkams, kaip vienas pagrindinių šiuolaikinės moralės filosofijos atsparos taškų, kuris lemia laikyseną moralės sritį grindžiančiais klausimais bei numato atitinkamą vietą diskurse. Straipsnyje teigiama, kad, nepaisant to, jog Rorty sistematizuotai nepateikia detalios moralės koncepcijos, ji laikytina įmanoma kaip fragmentuota atskirų teorinių nuostatų visuma, kurios viena sudedamųjų dalių yra agento atvirumas moralinės tapatybės pasirinkimui. Kartu kritiškai užklausime ir paties Rorty poziciją – išlaikydamas įtarumą moralės pažinimo šaltinių atžvilgiu, jis išlaiko nepakankamą distanciją su vienu iš savo paties moralės pažinimo šaltinių – istorine raida
Socialinio atvirumo kilmė ir prasmė Bergsono ir Popperio mąstyme
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
The article is focused on the analysis of the origin and meaning of social openness in Henri Bergson’s and Karl Popper’s thinking. It aims to reveal the foundational significance of the concept of open society in the works of its creators. The first part of the article is focused on Bergson’s research into formation of closed society, the vantage point being the analysis of a human being’s reaction to death. The second part reveals H. Bergson’s process of social openness; its anthropological foundation is the conversion of instinct into intuition or the contact with the principle of élan vital, realized by the mind. The third part analyses Popper’s concept of closed and open society in the context of Bergson’s philosophy.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje analizuojama socialinio atvirumo kilmė ir prasmė H. Bergsono ir K. R. Popperio mąstyme, siekiant atskleisti pamatinę atviros visuomenės sąvokos reikšmę jos kūrėjų darbuose. Pirmoji straipsnio dalis yra skirta H. Bergsono uždaros visuomenės formavimosi tyrimui, atspirties tašku pasirinkus žmogaus reakcijos į mirtį analizę. Antroji dalis atskleidžia H. Bergsono teigiamą socialinio atvirumo procesą, kurio antropologinis pamatas – instinkto konversija į intuiciją arba proto realizuojamas kontaktas su gyvybinio polėkio principu. Trečiojoje dalyje yra tiriamas K. R. Popperio uždaros ir atviros visuomenės konceptas H. Bergsono filosofijos kontekste
Didžiųjų autoriaus mirties proponentų filosofinis mea culpa
Get PDF[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
We will hereinafter discuss the author’s philosophy on gnoseological and historical premises. More precisely, by exploring the genealogy of the idea of the “Death of the Author” from modernism to postmodernism, we will analyse the concepts and ideologies that have become the stratagem of the denial of western literary canon, as well as the denial of equilibrium between philosophical and literary identity and universality. By treating the works of philosophers, authors, and fundamental semiologists who perpetuated the idea of the Death of the Author, we will observe how the latter gradually fled from the philosophy of doubt and as mea culpa admitted that without the author’s authority the philosophical and literary legacy is no longer the theatre of memory, but the abyss of oblivion. Moreover, with fundamental examples, we will observe the influence of this philosophy in the process of studying of the literature.
[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnyje aptariamos autoriaus filosofijos gnoseologinės ir istorinės prielaidos. Tiksliau, aptarę „autoriaus mirties“ idėjos genealogiją nuo modernizmo iki postmodernizmo, analizuojame sąvokas ir ideologijas, kurios tapo strategemomis neigiant Vakarų literatūros kanoną, griaunant pusiausvyrą tarp filosofinės ir literatūrinės tapatybės bei universalumo. Nagrinėdami filosofų, autorių ir pagrindinių semiologų darbus, palaikiusius autoriaus mirties idėją, parodome, kaip ši palaipsniui išnyko iš abejonių filosofijos ir kaip mea culpa pripažino, kad be autoriaus autoriteto filosofinis ir literatūrinis palikimas liaujasi būti atminties teatru ir virsta užmaršties bedugne. Straipsnyje pasitelkdami fundamentalius pavyzdžius parodome šios filosofijos įtaką literatūros studijų procesui
Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys
No full text[text in english and Lithuanian][tekstas anglų ir lietuvių kalbomis
Informatinio mąstymo ugdymo konstrukcionistinėje aplinkoje projektavimo moksliniai tyrimai: pragmatistinė perspektyva
Get PDF[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
The article examines the modern computer-based educational environment and the requirements of the possible cognitive interface that enables the learner’s cognitive grounding by incorporating abductive reasoning into the educational process. Although the main emphasis is on cognitive and physiological aspects, the practical tools for enabling computational thinking in a modern constructionist educational environment are discussed. The presented analytical material and developed solutions are aimed at education with computers. However, the proposed solutions can be generalized in order to create a computer-free educational environment. The generalized paradigm here is pragmatism, considered as a philosophical assumption. By designing and creating a pragmatist educational environment, a common way of organizing computational thinking that enables constructionist educational solutions can be found.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnyje nagrinėjama šiuolaikinė kompiuterinėmis technologijomis grįsta edukacinė aplinka. Aptariami kognityvinės sąsajos, skirtos besimokančiojo įgyjamoms žinioms sieti su realaus pasaulio objektais ar reiškiniais, reikalavimai. Šį susiejimą siūloma realizuoti į ugdymo procesą įtraukiant abdukcinius samprotavimus. Straipsnyje aptariamos praktinės priemonės informatiniam mąstymui ugdyti šiuolaikinėje konstrukcionistinėje aplinkoje, akcentuojant kognityvinius ir fiziologinius aspektus ir jungiant kelių paradigmų teorijas. Pateikta analitinė medžiaga ir siūlomi sprendimai skirti kompiuterinei ugdymo aplinkai, tačiau gali būti apibendrinti ir bendrajai ugdymo aplinkai be technologijų. Filosofine prielaida čia laikoma generalizuota pragmatizmo paradigma. Projektuojant ir kuriant pragmatistinę ugdymo aplinką, randamas informatinio mąstymo ugdymo naudojant konstrukcionistinius edukacinius sprendimus būdas
Politikos mokslo romantizmas
Get PDFThe aim of the article is to demonstrate the relationship between modern political science and Romanticism. This is done by using Carl Schmitt’s conception of political romanticism and proposing some corrections to it. Schmitt failed to notice important similarities between the scientific concept of causa and the romantic concept of occasio. Modern political science is based on the same assumptions as the modern art of the romantic tradition. The researches of political science are conditioned by an unpolitical relationship with reality.Straipsnio tikslas – įrodyti moderniojo politikos mokslo ir romantizmo ryšį. Tai daroma remiantis Carlo Schmitto politinio romantizmo samprata. Siūloma praplėsti šio autoriaus požiūrį. Schmittas nepastebėjo causa sąvoka grindžiamo mokslinio ir occasio sąvoka grindžiamo romantiškojo mąstymo panašumo. Politikos mokslininkų požiūris į tikrovę grindžiamas ta pačia nuostata, kaip ir romantizmo tradicijai artimas ir su ja susietas modernusis menas. Politikos mokslininkų tyrinėjimus pirmiausia valdo nepolitinis požiūris į tikrovę ir kūrybos originalumo siekis
Teisingesnė „kinų kambario“ versija
Get PDFBy the Chinese room thought experiment, John Searle (1980) advocates the thesis that it is impossible for computers to think in the same way that human beings do. This article intends firstly to show that the Chinese room does not justify or even test this thesis and secondly to describe exactly how the person in the Chinese room can learn Chinese. Regarding this learning process, Searle ignores the relevance of an individual’s pattern recognition capacity for understanding. To counter Searle’s claim, this paper, via examining a series of thought experiments inspired by the Chinese room, aims to underline the importance of pattern recognition for understanding to emerge.Naudodamasis „kinų kambario“ mintiniu eksperimentu, Johnas Searle’as (1980) gina teiginį, jog kompiuteriai negali mąstyti taip, kaip mąsto žmonės. Šiame straipsnyje pirmiausia ketinama parodyti, kad „kinų kambario“ eksperimentas ne tik kad nepagrindžia, bet net ir neišbando šios tezės, o, antra, paaiškinama, kaip kinų kambaryje sėdintis žmogus gali išmokti kinų kalbos. Kalbėdamas apie šį mokymosi procesą Searle’as ignoruoja tai, kokią svarbą supratimui turi asmens gebėjimas atpažinti struktūras. Nesutikdami su Searle’o teze, šiame straipsnyje nagrinėjame keletą kitų, kinų kambario įkvėptų, mintinių eksperimentų ir pabrėžiame struktūros atpažinimo svarbą supratimui atsirasti