Problemos
Not a member yet
1985 research outputs found
Sort by
Naujos nuosaikiojo kontingentizmo teorijos link: individai ir yra realizuotos esmės
Full text linkIn this paper, we propose a new actualist and contingentist modal metaphysics – fundamental essentialism – according to which individuals just are realized essences. Orthodox possible worlds semantics is incompatible with actualism and contingentism since Kripke models in which paradigmatic contingentists propositions are true require possible worlds whose domain contain merely possible individuals. In light of this problem, Plantinga has developed modal metaphysics based on essences, but it has been claimed by Fine, Williamson, and others, that it cannot be upheld because of the problem of unexemplified essences. We answer the latter problem by claiming that individuals just are realized essences. Then, justifying our theory further we refute Williamson’s deductive argument for necessitism. Afterward, we show in what sense fundamental essentialism is contingentist metaphysics.Straipsnyje siūloma nauja aktualistinė ir kontingentistinė modalinė metafizika – fundamentalusis esencializmas, – kuria remiantis individai ir yra realizuotos esmės. Standartinė galimų pasaulių semantika yra nesuderinama su aktualizmu ir kontingentizmu, kadangi Kripkės modeliuose, kuriuose paradigminiai kontingentistiniai teiginiai yra teisingi, esama galimų pasaulių, kurių domenai įtraukia vien galimus individus. Kaip atsaką į šią problemą Plantinga sukūrė esmėmis grįstą modalinę metafiziką, bet, Fine’o, Williamsono ir kitų autorių teigimu, dėl neinstancijuotų esmių problemos ši teorija negali būti teisinga. Straipsnyje atsakome į pastarąją problemą teigdami, kad individai ir yra realizuotos esmės. Siūlomą teoriją grindžiame paneigdami Williamsono deduktyvų samprotavimą, turintį pagrįsti necesitizmą. Tuomet parodome, kokia prasme fundamentalusis esencializmas yra kontingentistinė metafizika
Atidus žvilgsnis: apie Arvydą Šliogerį – filotopiškai
Full text linkDaujotytė, V., 2021. Arvydas Šliogeris: „Mano elementorius buvo Homeras“. Vilnius: Odilė, 320 p. ISBN 978609822243
Sudarytojos žodis
Full text linkTribute to Jūratė BaranovaGuest Editor Jolanta SaldukaitytėSkiriama Jūratės Baranovos atminimuiSudarytoja Jolanta Saldukaityt
G. Agambenas ir biopolitinė Šoa samprata
Full text linkThe Italian philosopher Giorgio Agamben, in his Homo Sacer-cycle, has developed a new paradigm for thinking the Shoah. Departing from Michel Foucault’s biopolitical thought, he argues that modern political power is made possible by the helix-structure of sovereign power and homo sacer. Sovereign power is situated at the threshold of the prevailing juridico-political order and can, in a state of exception, violently suspend or establish the law. In this decision, homo sacer is legally excluded from the law. When the state of exception is made general, the law of sovereignty governs all life and everyone becomes homo sacer. This happened concretely in the Shoah. In the concentration camps, the Muselmann is produced. During the Shoah by Bullet, as happened in Lithuania, the generalised sovereign biopolitics turns into radical thanatopolitics.Italų filosofas Giorgio Agambenas savo Homo sacer cikle išplėtojo naują būdą, kaip mąstyti apie Šoa (hebr. Shoah). Atsispirdamas nuo Michelio Foucault biopolitinės minties, jis teigia, kad šiuolaikinę politinę valdžią įgalina suverenios galios ir homo sacer spiralės struktūra. Suvereni galia stovi ant vyraujančios juridinės-politinės tvarkos slenksčio ir esant „išimties būklei“ prievarta gali suspenduoti ar įsteigti įstatymą. Toks sprendimas teisiškai palieka homo sacer anapus įstatymo. Išimties situaciją pavertus visuotine, suvereno įstatymas valdo visą gyvenimą ir kiekvienas tampa homo sacer. Kaip tik tai vyko Šoa atveju. Koncentracijos stovyklose sukurtas Muselmann. Šoa iššaudant atveju, kaip nutiko Lietuvoje, suvisuotinta suvereni biopolitika virsta radikalia mirties politika
Wasono atrankos užduotis ir dalykų padėties aprašu grįsta semantika
Full text linkPeter Wason provided his four-card selection task over five decades ago. It keeps causing difficulties from both the linguistic, the psychological, and the cognitive point of view. Many psychology theories have been proposed in order to remove its problems. This paper tries to offer one more possible account. That account is based on the method of extension and intension presented by Rudolf Carnap. Hence, it resorts to the concept of state-description. The basic ideas of the argumentation are two: 1) people might tend to consider state-descriptions when processing information, and 2) if conditionals are not expressed with a clear contextual framework, they might be interpreted as biconditionals.Peteris Wasonas pasiūlė keturių kortų atrankos užduotį daugiau nei prieš penkis dešimtmečius. Ji vis kelia sunkumų tiek kalbiniu, psichologiniu, tiek ir kognityviniu požiūriu. Siekiant išspręsti šią užduotį, buvo pasiūlyta daug psichologijos teorijų. Šiame straipsnyje siekiama pasiūlyti dar vieną galimą sprendimo būdą. Šis būdas grindžiamas Rudolfo Carnapo pateiktu ekstensijos ir intensijos metodu. Todėl jis grindžiamas dalykų padėties aprašo koncepcija. Dvi pagrindinės argumentacijos idėjos yra tokios: 1) žmonės, priimdami informaciją, gali būti linkę atsižvelgti į dalykų padėties aprašus; 2) jei implikacijos neturi aiškių nuorodų į kontekstą, jos gali būti interpretuojamos kaip ekvivalencijos arba abipusio sąlygojimo teiginiai
Jūratė Baranova ir filosofijos kelias į Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklą
Full text linkThe article analyses the contribution of Professor Jūratė Baranova to the introduction of philosophy teaching into the Lithuanian general school. There is a discussion about the need of philosophy teaching, the initiatives of Baranova and her colleagues’ mutual activities preparing textbooks and other teaching tools. The courses initiated, the philosophy education programmes for teachers and teacher re-skilling programmes, as well as students’ Philosophy Olympiads are presented. The educational projects of Baranova and her co-authors are reviewed, focusing on teaching cultural literacy at school whilst using dialogue, argumentation and multimodality. The author concludes that Baranova was one of the key contributors amongst Lithuanian professors and teachers, who made an input to the introduction and development of philosophy education at schools.Straipsnyje tyrinėjamas filosofijos profesorės Jūratės Baranovos indėlis į filosofijos mokymo Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje tradicijos kūrimą. Aptariama filosofijos mokymo poreikis, Baranovos ir jos kolegų keltos iniciatyvos, bendros veiklos pradedant rengti vadovėlius bei kitas mokymo priemones. Pristatomi inicijuoti kursai ir filosofijos rengimo programos mokytojams bei mokytojų perkvalifikavimo kursai, taip pat organizuotos filosofijos olimpiados. Apžvelgiama Baranovos individualiai ar su bendraautoriais vykdyti mokslo projektai, skirti bendrojo ugdymo mokyklos kultūrinio raštingumo tyrimams ir plėtotei, taikant dialogą, argumentavimą ir multimodalų ugdymą. Konstatuojama, kad Baranovos indėlis yra vienas didžiausių tarp tų Lietuvos mokslininkų ar pedagogų, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie filosofijos mokymo mokykloje kūrimo
Kas yra politika?
Full text linkThe division of political scientists into philosophers and sociologists is an important factor behind their inability to understand politics. Sociologists are incapable of grasping the whole, philosophers are bad at understanding particularities. The aim of the paper is to show the inadequacy of both of these forms of knowledge. Immanuel Kant’s conception of aesthetic judgement allows us to gain a better understanding of politics. Hannah Arendt attempted to explain Kant’s Critique of Judgment as an important treatise for political philosophy. The power of judgement opens up a broad horizon for our imagination. Ideas can be associated with various different appearances and this is why reliable theoretical definition of politics is impossible. It is impossible to ascribe an adequate object of experience to the idea of politics and for this very reason various substitutes are used. The formation of these substitutes corresponds to the requirements of the power of judgement that connects universality to particularity. The analysis of the aesthetic judgement reveals why attempts to define politics face unsolvable difficulties. Philosophers and sociologists attempt to gain a theoretical understanding of an object which belongs to the realm of aesthetic judgement. The article does not provide an answer to the problem of definition of politics, it shows why such a definition is impossible.Į klausimą „Kas yra politika?“ negali atsakyti nei politinė filosofija, nei sociologija. Pirmoji siekia pažinti visumą, tačiau politika sudaryta iš atskirų empirinių reiškinių. Antroji pažįsta priežastinius ryšius tarp atskirų reiškinių, tačiau neturi politinių idėjų teikiamo visumos supratimo. Norint peržengti filosofijos ir sociologijos ribotumus, reikia išsiaiškinti politinio sprendinio prigimtį. Politika priklauso ne nuo pažintinių sugebėjimų, o nuo to, ką Kantas vadina sprendimo galia. Pastaroji sujungia juslinio referento neturinčias idėjas ir vaizdinius. Politinės idėjos supratimą formuoja be ryšio su jusliniais stebiniais, todėl jų nebuvimą turi kompensuoti iš kitų sričių paimti vaizdiniai. Tai, kas būdinga politinėms idėjoms, tinka ir politikai kaip idėjai apibūdinti. Ji neturi juslinių objektų ir formuojama pasiskolintais vaizdiniais. Politinis sprendinys savo struktūra panašus į estetinį, o ne pažinimo sprendinį
Apie realybę ir įstatymą, arba ką veikė Platonas Sirakūzuose?
Full text linkThe article critically reconsiders the attitude of Giorgio Agamben, which indicate the “unreality” of the action denoted by the term “realization” as opposite to reality. This question is primarily projected into Hegel’s philosophy, in which reality is not equated with actuality (Wirklichkeit) and realization with actualization. It is considered what could be the basis of such Agamben’s approach, which does not see the need to distinguish between reality (Realität) and actuality (Wirklichkeit). The reliance on Aristotle’s metaphysics, the division of dynamis and energeia is of crucial importance in Agamben’s philosophy. It is this point that allows Agamben to apply the term “reality” to only ontologically treated realtà and at the same time contrast it with the movement of an ontic nature – realization. When raising the question – what does it mean to realize laws? – the controversial relationship between the law and reality is considered.Straipsnyje kritiškai permąstomos Giorgio Agambeno nuostatos, nurodančios realizacijos terminu žymimo veiksmo „nerealumą“, priešingumą realybei. Šis klausimas pirmiausia projektuojamas į Hegelio filosofiją, kurioje realybė nėra sutapatinama su tikrove, o realizacija – su tapimu tikrove / įsitikrovinimu. Svarstoma, koks galėtų būti tokio Agambeno požiūrio, kuris nemato būtinybės atskirti realybę ir tikrovę, pagrindas. Esmingą reikšmę Agambeno filosofijoje turi jo atsirėmimas į Aristotelio metafiziką, jo dynamis ir energeia perskyrą. Būtent šis atramos taškas Agambenui leidžia realybės terminą taikyti vien ontologiškai traktuojamai tikrovei ir sykiu supriešinti ją su ontinio pobūdžio judesiu – realizacija. Keliant klausimą – ką reiškia realizuoti, įgyvendinti įstatymus, svarstomas kontroversiškas įstatymo santykis su tikrove
Mąstytojų ugdymas Lietuvoje: sekant J. Baranovos ir L. Duoblienės kelrodžiu
Full text linkBaranova, J., Duoblienė, L., 2020. Filosofija vaikams ir multimodalus ugdymas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 223 p. ISBN 978-609-07-0423-3
Recenzentė Kristina Petrošien
Apie priekaištą dėl nerelevantiškumo D. Lewiso modaliniam realizmui
Full text linkThe article deals with the charge of irrelevance levelled against D. Lewis’s modal realism, notably known as a reductionist account of modality. The charge of irrelevance is apparently one of the most popular objections to modal realism though it often seems that the debate surrounding this charge is not very fruitful since in this context it is common to appeal, implicitly or explicitly, to different criteria for theory choice. As a result, the article deals with the problem in a slightly different manner. The article addresses arguments aimed to show that, contrary to what is often stated, modal realism does not violate our pre-theoretical intuitions, as well as arguments aimed to respond to the charge of irrelevance without appealing to criteria for theory choice at all but providing different reasons instead. However, the aim of this article is to show that all these arguments are rather unconvincing.Straipsnyje nagrinėjamas reduktyvistinei D. Lewiso modalumų teorijai, vadinamai modaliniu realizmu, pateikiamas priekaištas dėl nerelevantiškumo. Tai yra vienas populiariausių prieš modalinį realizmą nukreiptų kontrargumentų, tačiau su šiuo priekaištu susijusios diskusijos neretai pasirodo esančios neproduktyvios tuo požiūriu, jog jose implicitiškai ar eksplicitiškai remiamasi skirtingais teorijų pasirinkimo kriterijais. Todėl, siekiant pakreipti ginčą kiek produktyvesne vaga, čia analizuojami argumentai, kuriais modalinį realizmą nuo minėto priekaišto siekiama apginti arba neigiant įsigalėjusią nuostatą, kad ši teorija pažeidžia mūsų ikiteorines intuicijas, arba apskritai pateikiant kitus, su teorijų pasirinkimo kriterijais nesusijusius motyvus. Visgi straipsnyje bandoma parodyti, kad nei vienas iš šių argumentų neturėtų įtikinti modalinio realizmo kritikų