Lietuvos istorijos studijos
Not a member yet
829 research outputs found
Sort by
Doktorantūros ekspresas pasiekė galutinę stotelę
Get PDFApie Adomo Žirlio disertaciją „Pirmosios Lietuvos Respublikos sausumos susisiekimo sistema: vizija, lūkesčiai ir galimybės“ ir jos gynimą / On Adomas Žirlys’ Thesis „Land Transport System of the First Republic of Lithuania: Vision, Expectations and Opportunities
Laisvalaikis ir komercinių pramogų atsiradimas XIX amžiaus Vilniuje: Ivano Šumano vaidmuo modernėjančiame mieste
Get PDFThe article explores the evolution of the entertainment scene in Vilnius during the second half of the 19th century, focusing on its marginal position outside national canons and mainstream theatre. Through the work of Ivan Antonovich Shuman, the city’s first entertainment entrepreneur, the study situates Vilnius’ post-serfdom and post-uprising entertainment culture within a broader regional context. It highlights how this emerging culture intersected with the modernization challenges of the time, particularly the demand for public urban spaces. This development reflected the rise of a new urban culture and its consumers, who crossed traditional socio-economic boundaries.Straipsnyje per pirmojo Vilniaus antreprenerio Ivano Šumano veiklą nagrinėjami XIX a. antros pusės Vilniaus miesto pramoginės scenos – likusios nacionalinių kanonų ir pagrindinio teatro scenos paraštėse – raidos ypatumai. Pobaudžiavinę ir posukiliminę Vilniaus pramoginę kultūrą ne tik pristatau platesniame kultūriniame regioniniame kontekste, bet ir parodau, kaip šios naujos kultūros vartojimas sutapo su modernizacijos procesų iššūkiais, vienas kurių – viešosios erdvės mieste poreikis. Tokio poreikio iškilimas XIX a. antros pusės Vilniuje žymi naujos miestietiškos kultūros ir jos vartotojų, peržengiančių tradicines socialines ir ekonomines klasių ribas, atsiradimą
Adoptarunt et levarunt: nesantuokinių vaikų krikštatėviai XVIII amžiaus Vilniaus dekanato parapijose
Get PDFThis article explores a previously uninvestigated topic: the role of godparents for illegitimate children in the 18th century Vilnius deanery. The research is based on analysing baptism records from parishes within the Vilnius deanery during this period. The study delves into the selection of godparents for illegitimate children, investigating such factors as the number of godparents present at the baptism and whether they acted as spiritual guardians for multiple illegitimate children. Additionally, it examines the social status of the godparents, analyzing surnames, social standing, and place of residence to determine possible kinship, social, and territorial relations with the parents. Furthemore, the paper explores whether relationships between godparents and illegitimate children extended beyond the formal baptism ceremony.Straipsnyje aptariamas Lietuvos istoriografijoje iki šiol dėmesio nesulaukęs nesantuokinių vaikų krikštatėvių klausimas XVIII a. Vilniuje. Tekste, remiantis išlikusių Vilniaus dekanatui aptariamu laikotarpiu priklausiusių parapijų krikšto metrikų knygų duomenimis, analizuojamos krikštatėvių parinkimo nesantuokiniam vaikui tendencijos. Pirmiausia tiriama, kiek krikštatėvių dalyvaudavo krikštijant nesantuokinį vaiką, ar tarp krikštatėvių pasitaikė tokių, kurie būtų tapę daugiau nei kelių nesantuokinių vaikų dvasiniais globėjais. Straipsnyje taip pat pateikiama socialinio nesantuokinių vaikų statuso visuomenėje analizė. Remiantis duomenimis apie krikštatėvių ir tėvų pavardes, socialinį statusą bei gyvenamąją vietą, nagrinėjami numanomi giminystės, socialiniai ir geografiniai ryšiai tarp nesantuokinių vaikų tėvų ir krikšto tėvų. Galiausiai, straipsnyje bandoma atsakyti, ar krikštatėvių ir nesantuokinių vaikų bendravimas galėdavo peržengti formaliuosius santykius, kai ir po krikšto ceremonijos būdavo palaikomi artimi ryšiai
Lietuvių jėzuitų įsikūrimas Amerikoje: veiklos kryptys ir problemos XX amžiuje
Get PDFThe article examines the directions and challenges of the activities of Lithuanian Jesuits in exile from 1931 to 1990. The study utilizes archival Jesuit documents such as annual meeting reports, meeting protocols, correspondence, and memoirs. In 1948, with the approval of the Jesuit leadership in Rome, the Jesuits established a vice-province that brought together all the priests separated from the native Lithuanian Jesuit province. The challenges of emigration compelled the monks to adapt to the everyday life of the new world, nurture the spirit of Jesuit life, and preserve their national identity. Jesuits continued their missionary work beyond the borders of the vice-province, undertaking missions in Canada, South America, and Uruguay. The expansive geographical scope of their activities raised concerns regarding the spiritual calling of the Jesuits themselves. Simultaneously, the decrees of the Second Vatican Council had a parallel influence, prompting Jesuits to reconsider their affiliation with the order.Straipsnyje analizuojama Lietuvių jėzuitų išeivijoje veiklos kryptys ir problemos 1931–1990 m. Tyrime pasitelkiami archyviniai jėzuitų dokumentai, kaip antai metinės susirinkimų ataskaitos, pasitarimų protokolai, korespondencija ir memuarai. 1948 m. jėzuitai su vyresnybės Romoje pritarimu įkūrė viceprovinciją, kuri subūrė visus nuo gimtosios Lietuvos jėzuitų provincijos atskirtus dvasininkus. Emigracijos iššūkiai vertė vienuolius prisitaikyti prie naujojo pasaulio kasdienybės, puoselėti jėzuitiškojo gyvenimo dvasią ir saugoti tautinę savimonę. Jėzuitai toliau tęsė savo misionierišką veiklą už viceprovincijos ribų, vyko į misijas Kanadoje, Pietų Amerikoje ir Urugvajuje. Plati veiklos geografinė erdvė kėlė rūpesčių ir pačių jėzuitų dvasiniam pašaukimui. Lygia greta įtakos turėjo ir Vatikano II susirinkimo nutarimai, kurie jėzuitus vertė iš naujo permąstyti priklausymą ordinui
Kilmingumo sampratos trajektorijos XVI amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: kilmė ir dorybė
Get PDFThe aim of this text is two-fold. Firstly, a general view of terminological difficulties arising when attempting to name nobility as a whole is presented with the main issue to be faced is the fact that terms such as ‘bajorija’ (a Lithuanian term) or ‘szlachta’ (a Polish one) simultaneously denote a specific and smaller subclass of nobility. Therefore, the Lithuanian neologism ‘kilnuomenė’ has been presented and introduced. It is justified as etymologically bearing two significant notions which were core to the nobility – that of lineage plus nobleness (by nobility, we mean here a ‘noble’ quality of personality character, a virtue). Secondly, departing from this proposed concept of nobility, a historical enquiry and analysis have been carried out whose main purpose was that of demonstrating how both lineage and nobleness (via virtue) functioned in defining membership in the group and acting as an important element of self-representation.Šiuo tekstu siekta nagrinėti ir išskirti XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje funkcionavusias kilmingumo sampratas. Išskirtini du pagrindiniai kilmingumo kategorijos aspektai – kilmė ir kilnumas (dorybė). Juos permąstė ir svarbiais, pagrindžiančiais išskirtinę padėtį, laikė tiek luomo nariai, tiek intelektualai kritikai. Kilmė ir kilnumas lygia greta funkcionavo tiek nusakant narystę luome (kilmė – įprastai, o kilnumas kaip prielaida nobilitacijai), tiek grupės savimonėje (kilnumas arba siekiamybė, arba prigimtai būdingas kilmingajam). Šių dviejų kilmingųjų visumai svarbių elementų pagrindu visas kilmingųjų luomas pasiūlytas apibūdinti kaip „kilnuomenė“
From Ruszczyc to the Iron Curtain: Studies in the History of the Faculty of Fine Arts of Stefan Batory University in Vilnius (1919–1939)
Get PDFRec.: Małgorzata Geron (ed.), Wydział Sztuk Pięknych na Uniwersytecie Stefana Batorego w Wilnie (1919–1939/45): Dydaktyka, twórczość i tradycja artystyczna, Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2022
Некалькi слоў пра гiбрыдны характар тэксту Маўлюда XVIII ст.
Get PDFThe present article focuses on the text created by Belarusian–Polish–Lithuanian Tatars that admires the birth of the Prophet Muhammad with the ap- propriate title “Mawlid” (Birth). The time of text creation is unknown. Although, the last rewriting of the manuscript is most likely to have taken place no earlier than the second half of the 18th century, that is, according to some researchers, when the Polish language prevailed in texts written by the Tatars who lived on the territory of the Grand Duchy of Lithuania. The language of the text under consideration can be described as hybrid. Hybrid texts were based on a native speaker’s linguistic capabilities with an orientation to some book that served an example. On the one hand, the linguistic structure of such a text reflected the idiolect of its creator, and, on the other hand, it included the elements of the book example the creator was guided by. The objective of the article is to study the lexi- cal structure of the text in question which is a mixture of lexemes belonging to different languages. There are a number of Arabic and Turkish words in the text. Regarding Slavonic words, it is difficult to determine their origin accurately due to genetic links of the languages. Definitely, there have been attested lexemes be- longing to Common Slavic, along with Church Slavonic and East Slavonic words of Polish origin. In conclusion, it is assumed that norms pertaining to the Polish language became weaker gradually. This statement can be supported by the fact that “Mawlid” (Birth) was created no earlier than the 18th century, when the ter- ritories bordering the Russian Empire alongside the territories which had entered the Russian Empire after partitioning the Polish–Lithuanian Commonwealth were greatly influenced by the East Slavonic dialects as well as standards in writing. The fact that there is a mixture of not only phonetic and morphological but also lexical elements in the text does not seem to suggest that such a process took place only as a result of repeated text rewriting. There also may be a case typical of undifferentiated multilingualism when a speaker does not separate the system of languages and uses the first option that comes to mind without thinking about its linguistic affiliation.
Артыкул прысвечаны тэксту беларуска-польска-літоўскіх татараў о нараджэннi Прарока Мухамада («Маўлюд»). Мяркуецца, што апошняе перапісванне рукапісу адбылося не раней др. пал. XVIII ст., гэта значыць тады, калі ў арабаграфічных тэкстах пераважала польская мова. Аднак мову дадзенага тэксту можна вызначыць як гібрыдную, якая не толькі адлюстроўвала ідыялект стваральніка, але і смяшчала элементы таго кніжнага ўзору, на які ён арыентаваўся. Аб’ектам даследавання з’яўляецца лексічная структура тэксту, якая ўяўляе сабой аб’яднанне лексем, што належаць розным мовам (арабізмы, цюркізмы, словы, агульна- славянскага лексічнага фонду, усходнеславянізмы, паланізмы, царкоўна- славянізмы). Ў тэксце назіраецца змешванне не толькі фанетычных і марфалагічных, але і лексiчных паказчыкаў, i гэта не дазваляе выказаць думку, што падобны працэс меў месца толькі ў выніку шматразовага перапісвання. Магчыма, тут таксама назіраецца з’ява, тыповая пры недыферэнцыяваным полілінгвізме, калі індывід не падзяляе сістэму моў і выкарыстоўвае форму, не задумваючыся аб яе моўнай прыналежнасці
Ritualų ir ceremonijų vaidmuo gimtąją kalbą praradusios visuomenės kovoje už tapatybę: Lietuvos totorių pavyzdys
Get PDFLanguage, history, geography, belief, and culture have an important role in the societies to have a common identity and to maintain their existence by embracing this identity. Identity generally refers to a person or group’s defini tion of itself and its positioning among other people or groups. One of the basic processes of the formation of identities at the group level is collective memory. A common emphasis plays an important role in the formation of group identi ty. Rituals and ceremonies are very functional in highlighting a common past and keeping the collective memory alive. Ritual, which means the repetition of certain values related to individuals or groups with symbolic and invariable sequential behaviour patterns, is an emotional channel that feeds group con sciousness and unity. It guides new knowledge and experience. Rituals that connect the past to the present and the present to the future can be either reli gious or secular. Rituals contribute to the raising of group consciousness in the participants; they determine social status and roles; they offer ready patterns of behaviour by showing how the individual will behave in society; they connect individuals to the past with an emotional bond.
Lithuanian Tatars, who had important rights and privileges recognized by the Grand Duchy of Lithuania as the equivalent of their important services, have preserved their identity thanks to the rights and privileges granted to them, Islamic beliefs, rituals and ceremonies. Religious rituals, commemoration and celebration ceremonies supported the efforts of Lithuanian Tatars to keep their traditions alive; contributed to efforts to maintain ties between them; it kept their commitment to the roots or the common past alive. Celebrations and ceremonies related to religious festivals and transition periods perform im portant duties in the transfer of culture to children and young people. The celebration and commemoration programs organized for the 620th anniver sary of the arrival of the Tatars in the Grand Duchy of Lithuania, on the one hand, expressed loyalty to the Lithuanian State and the Lithuanian people, on the other hand, contributed to remembering the roots. In particular, Sabantuy, held in Lithuania in 2017, contributed to the development of the relations of Lithuanian Tatars with other Tatar groups living in the Russian Federation and Anatolian Turks.
In this study, rituals and ceremonies will be discussed and interpreted through various rituals (religious festivals, rites of passage, Sabantuy, etc.) and ceremonies that contribute to the efforts of the Lithuanian Tatars to protect their identity and culture.Kalba, istorija, geografija, tikėjimas ir kultūra užima svarbią vietą visuomenėse, turinčiose bendrą tapatybę ir siekiančiose išgyventi, išsaugant identitetą. Tapatybė paprastai reiškia asmens ar grupės savęs apibrėžimą ir jos užimamą padėtį tarp kitų žmonių ar grupių. Vienas iš pagrindinių tapatybių formavimosi procesų (grupės lygmeniu) yra kolektyvinė atmintis. Bendras bruožas atlieka svarbų vaidmenį formuojant grupės tapatybę. Ritualai ir ceremonijos itin išryškina bendrą praeitį ir palaiko gyvą kolektyvinę atmintį. Ritu alas, kurio reikšmė – tam tikrų vertybių, susijusių su asmenimis ar grupėmis, turinčių simbolinius ir nekintamus nuoseklius elgesio modelius, kartojimas, yra emocinis kanalas, maitinantis grupės sąmonę ir vienybę. Tai veda prie naujų žinių ir patirties. Ritualai, jungiantys praeitį su dabartimi ir dabartį su ateitimi, gali būti religiniai arba pasaulietiniai. Ritualai atlieka šias funkcijas: prisideda prie sąmoningo grupės dalyvavimo lygio kėlimo; lemia socialinį statusą ir vaidmenis; siūlo paruoštus elgesio modelius, parodydami, kaip individas elgsis vi suomenėje; sujungia asmenis su praeitimi emociniu ryšiu.
Lietuvos totoriai, turintys svarbių teisių ir privilegijų, kurias Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pripažino kaip savo svarbių tarnybų atitikmenį, savo tapatybę išsaugojo naudodamiesi jiems suteiktomis teisėmis ir privilegijomis, išpažindami islamo tikėjimus, atlikdami ritualus ir ceremonijas. Religiniai ritualai, minėjimas ir šventimo ceremonijos palaikė Lietuvos totorių pastangas išlaikyti savo tradicijas, prisidėjo prie pastangų palaikyti ryšius tarp savųjų; tai išsaugojo jų nostalgiją savo kilmei ar bendrai praeičiai. Su religinėmis šventėmis ir pereinamaisiais laikotarpiais susijusios šventės ir ceremonijos atlieka svarbų kultūros perdavimo vaikams ir jaunimui vaidmenį. Totorių įsikūrimo Lietuvos Didžio joje Kunigaikštystėje 620ųjų metinių minėjimo šventės ir kitos įvairios progra mos, viena vertus, išreiškė lojalumą Lietuvos valstybei ir Lietuvos žmonėms, kita vertus, padėjo prisiminti savo kilmę ir šaknis. 2017 m. Lietuvoje surengtas Sabantujus prisidėjo prie Lietuvos totorių santykių su kitomis totorių grupėmis, gyvenančiomis Rusijos Federacijoje, ir Anatolijos turkais plėtojimo.
Šiame straipsnyje bus aptariami ir interpretuojami įvairūs ritualai ir apeigos (religinių švenčių, įšventinimo, Sabantujaus ir kt.), kurios prisideda prie Lietuvos totorių pastangų išsaugoti savo tapatybę ir kultūrą