Lietuvos istorijos studijos

Pšibilskis, Vygintas Bronius

Iš Vl. Mirono atsiminimų. Vilniaus vyskupo ir Lietuvos karaliaus rinkimai

Senn, Alfred Erich

Alfred Erick Senn 
DĖL PAVADINIMO "KERZONO LINIJA" 
"Kerzono linijos" pavadinima.s yra gerai žinomas beveik 
kiekvienam, studijuojančiam Rytų Europos istoriją, tačiau 
šios sąvokos kilmė vis dar neaiški. Iš tiesų šis pavadinima.s 
- tai pačių istorikų sukurtos painiavos pavyzdys. 
Istoriniai tyrinėjimai apie "Kerzono linijos" nustatymą 
gali būti labai apgaulingi. Norint nustatyti šios painiavos 
dydį galima būtų pradėti nuo amerikiečių apžvalgininko Ja-
mes R. Hooker pareiškimo. Jis kritikavo istorikus net už 
pačios sąvokos vartojimą, esą. lordas Kerzonas neturėjęs nie-
ko bendro su linija, vadinama jo vardu, o kalbėdamas apie 
pačios linijos atsiradimą, Hooker pažymėjo, kad ji apskritai 
nebuvo "užfiksuota". Kita vertus, vokiečių istorikas Gotthold 
Rhode pripažino, kad liniją nustatė Paryžiaus taikos konfe-
rencijos komitetas 1919 metų gruodžio 8 dieną, tačiau jis 
klaidingai teigė, kad Kerzonas nesuvaidino rimto vaidmens 
įtikinėjant lenkus pasitraukti už šios linijos 1920 m. liepos 
mėnesį!. 
Iš tikrųjų po Pilsudskio nesėkmių skverbiantis į Ukrainą 
1920 m. liepos mėnesi, Vakarų valstybės numatė dvi linijas. 
Viena jų, su kuria sutiko Lenkijos atstovas Stanislaw Grabs-
ki Jungtinių Tautų Spa konferencijoje 1920 m. liepos 10 d., 
numatė ribą, iki kurios turėjo atsitraukti Lenkijos kariuome-
nė, norėdama sulaukti Jungtinių Tautų paramos kovoje su 
bolševikais. Tai buvo linija, numatyta Taikos konferencijos 
komisijoje Lenkijos klausimu 1919 m. gruodžio mėnesį. Taigi 
galime sa!i„ti, kad nustatant 1920 m. liepos mėnesio liniją, 
Kerzono vaidmuo buvo menkas. 
Nustant antrąją liniją, Kerzono vaidmuo buvo gerokai 
didesnis. Tą liniją nurodė Kerzonas 1920 m. liepos 11 d. te-
legramoje sovietinei vyriausybei. Joje buvo reikalaujama 
gerbti Lenkijos teritorijos neliečiamumą ir patraukti sovieti-
nę kariuomę į rytus nuo linijos, nustatytos gruodžio 8 die-
ną. Tarp šių dviejų linijų turėjo būti neutrali terit,orija, ku-
rioje šiaurėje buvo ir Vilnius. Vakarų valstybės buvo numa-
19 
c1usios1 kad Lietuva, kartu su Vilniumi, tarnaus kaip buferis 
tarp Sovietų Rusijos ir Lenkijos karinių pajėgų2 . 
Tačiau sovietų armija nepaisė antrosios linijos, kuri dėl 
tikslumo ir turėtų būti vadinama Kerzono linija, ir tęsė 
puolimą., pasiekė net Varšuvą, kur buvo Pilsudskio sustab-
dyta. 1920 m. rugsėjo mėnesį, kai sovietiniai ir vokiečių 
diplomatai suteikė gruodžio 8 dienos linijai naują reikšmę, 
sulaikydami lenkus nuo pakartotinio puolimo rytų kryptimi, 
riba, su kuria sutiko Grabski, imta vadinti "Kerzono lini-
ja" 3. Mokslininkai pagaliau priėmė šį terminą., nesigilindami 
į jo kilmę. O tikroji Kerzono linija faktiškai pripažino Lie-
tuvos nepriklausomybę su jos sostine Vilniumi. 
Univeraity of Pennaylvania 
Vertė: Violeta Motulaitė 
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA: 
l Žiūr.: Jamu R. Hooker. Lord Cunon and the "Curzon Line·· // Journal 
of Modern History, 30, 137 - 38; Gotthold Rhode. Die Entstehung der Cunon 
- Linie // Osteuropa, 6, (1966), 81-93; Witold Sworakowski. An Error 
Rega!'cling Eut Galicia in Cunon '• note to the Soviet Government // Journal of 
Ctntral European Aif&in, 4 (1944). 
2 Žiūr.: Documenh on British Foreign Policy. First Series, 8, 624 - 30; 
Ten pat. First Seriea, 2, 470; British and Foreign State Paper,;, 112, 471 - 72; 
Alfred Eric:h Senn. The Great Powers, Lithuan.ia and the Vilna Qui,stion. Ldden, 
1966. 
3 Šis terminas vartojamas remiantis Li,nk.ijos - I,ietuvos riba, nustatyta 
vokiečių diplomatų Kaune ir Varšuvoje. - Ausviirtiges Amt, Bonn, Politisches 
Archiv, Abt. IV, Poli,n, Po23, Polm/Russland, Bd. 3 ir 4. 


English

Dėl pavadinimo "Kerzono linija"

Raila, Eligijus

KONFERENCIJA, SKIRTA GEGUŽĖS 3 D. 
KONSTITUCIJOS 200 METŲ JUBILIEJUI 
PAŽYMĖTI 
1991 m. geguiės 3 d. MA Istorijos institute įvyko mokslinė kon-
ferencija, skirta Lietuvos ir Lenkijos valstybės koniJtitucijos 200 metų 
jubiliejui. Gausus istorikų ir istorijos mėgėjų būrys bylojo apie didelį 
susidomėjimą šia nepakankamai aiškiai lietuviškojoje istoriografijoje ap-
tarta problema. 
Ist.m.dr. L. Mulevičius įžanginiu žodžiu pradėjo konferencija ir 
pakvietė visus dalyvius aktyviai bei vaisingai dalyvauti jos darbe. 
Po to ist.m.dr. M. Jučas perskaitė pranešimą "Žūstančios respub-
likos testamentas" ir atkreipė dėmesį i tuos Lietuvos atstovus, kurie 
padėjo rengti konstitucijos projektą. Jis pabrėžė, jog projekto autoriai 
atsižvelgė į JAV ir Prancūzijos konstitucinius dokumentus, apivelgė 
Gegužės 3 d. konstitucijos turinį. 
Po jo kalbėjęs ist.m.dr. A. Tyla savo pranešime "Vilniaus - Lie-
tuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės - funkcionavimas po Liublino 
unijos" aptarė Vilniaus kaip pagrindinio Lietuvos miesto problemą, su-
telkdamas dėmesį į miesto struktūrų funkcionavimą XVII a. ir sieda-
mas tai :m Lietuvos valstybingumo problema. 
Salėje tvyrojusią akademinę nuotaiką išsklaidė a.kad. J. Jurginis, 
spalvingais istoriniais ekskursai- pasinerdamas į nūdienos politinę situ-
aciją. Savo pagrindiniame pranešime "Gyventojų politinės teisės Pran-
sūzijos ir Lenkijos konstitucijose" autorius pabrėžė 1789 m. priimtos 
Zrnogaus ir piliečių teisių deklaracijos reikšmę, rengiant 1791 m. Pran-
cūzijos konstituciją, aptarė pagrindinius tos konstitucijos straipsnius, iš-
ryškino Didžiosios prancūzų revoliucijos poveikį kitoms Europos tau-
toms, ypač Lietuvos ir -l!enkijos valstybei, tačiau nurodė, jog Lenkijos 
konstitucija, neparemta Zmogaus ir piliečių teisių deklaracija, nebuvo 
įgyvendinta. 
Po to žodį perėmė garbingi Universiteto atstovai. Pirmas iš jų 
ist.m.k. A. Kasperavičius pranešime ff1791 m. Lenkijos-Lietuvos vals-
tybės ir Prancūzijos konstitucijų lyginamoji analizėff pateikė ir išanali-
zavo abiejų konstitucijų tekstus, atskleidė neabejotiną švietimo epochos 
idėjų įtaką Gegužės 3 d. konstitucijai, pabrėždamas Š. Monteskje pa-
siūlytą valdžios paskirstymo principą. Pranešėjas atkreipė dėmesį i tai, 
jog Gegužės 3 d. konstitucija vis tiktai paliko luominį suslci1stym1Į ir 
valstybinę religiją. 
Po šio pranešimo buvo paskelbta p~rtrauka, kurios metu tvanki 
salė smarkiai ištuštėjo, tačiau į antrllią konferencijos dalį susirink~ išti-
kimiausi Klėjos gerbėjai turėjo malonią progą iš.klausyti kito Universi-
teto atstovo A. Vyšniausko pranešimą ffMarksas ir Engelsas apie Len-
kijos nepriklausomybę ( tarybinių koncepcijų kriti kar. Autorius atkreipė 
139 
dėmesį į tai, jog negatyvi pazmra į feodalizmą, susiformavusi XVIII a. 
pabaigoje, buvo būdinga XIX a. politiniam mąstymui. Pranešėjas pa-
brėžė, jog sovietinė istoriografija, aptardama marksizmo klasikų poziciją 
Lenkijos nepriklausomybės atžvilgiu, rėmėsi J. Stalino ir V. Lenino in-
terpretacijomis, kurios buvo neobjektyvios. 
Dar vienas atstovas iš Universiteto - E. Raila savo pranešime 
"Lietuvos bajorų požiūris į Ketverių metų seimo reformas", remdama-
sis seimelių instrukcijomis, atskleidė "drungną" Lietuvos bajorų poziciją 
biisimqjų reformų atžvilgiu ir didžiulį norą išsaugoti status quo. 
Paskutiniuosius pranešimus padarė konferencijos šeimininkai: 
Z. Kiaupa pranešime "Žemaitijos miestų siuūdis 1791-1792 m.: chro-
nologija ir mastas" išskyrė du miestų siuūdžio etapus: 
l. 1789-1791 m. - seimo darbo stebėjimas ir 2. 1791 m. liepa -
rugpjūtis iki 1792 m. - savivaldų kūrimas. Pranešėjas pabrėžė aktyvų 
bajorų dalyvavimą miestų siuūdyje. 
E. Rimša savo pranešime "1791-1792 m. Lietuvos miestų herbai" 
aptarė to meto miestų heraldikos raidą, pabrėžė tai, jog dauguma her-
bų buvo sukurta ne Varšuvoje, o pačiuose miestuose. Pranešėjas išsky-
rė 7 herbų simbolikos grupes: religinę, karinę, gyvūnijos, valdovo arba 
valstybės, bajorišką, architektūrinę ir vietinių verslų. 
Oficialųjį konferencijos darbą baigė ist.m.dr. L. Mulevičius. Prane-
šime "Lietuvos valstiečių vaidmuo valstybėje XVIII a. pab. - XIX a. 
pradžioje" autorius apžvelgė tuos visuomeninius procesus, kurie parodo 
valstiečių_ tapsmą pilie~iais. 
Po šio paskutiniojo pranešimo, smagiai garuojant puodeliuose ka-
vai, vyko diskusijos. 
Eligijus Raila 
14ll 


Konferencija, skirta gegužės 3 d. konstitucijos 200 metų jubiliejui paminėti

Redakcinės kolegijos pokalbis - "Lietuvos istorijos periodizavimo problemos"

Butkus, Zenonas

Himanso projektas ir Latvija 1921 m.

Eidintas, Alfonsas

Lithuania - independent republic

Biveinienė, Ona

XX a. Lietuvos valstybingumo problemos 1988-1990 m. istorikų darbuose (istoriografinė apžvalga)

Valkauskas, Raimondas

Lietuvos tautinės mažumos LKP politikoje 1919-1926 m.

Motulaitė, Violeta

A. E. Senn. Lithuania awakening. Los Angeles. 1990. Sąjūdis tampa istorija

Not a member yet