Lietuvos istorijos studijos
Not a member yet
829 research outputs found
Sort by
Kelionės dokumentus ir sakytinės istorijos pasakojimus ištardžius
Get PDFApie Dovilės Čypaitės-Gilės disertaciją „Žydų (e)migracija iš Lietuvos 1918–1940 metais: proceso rekonstrukcija“ ir jos gynimą / On Dovilė Čypaitė-Gilė’s Thesis „Jewish (E)migration from Lithuania 1918–1940. Reconstruction of the Process
1939 metų Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos „Modus Vivendi, Prekybos ir Clearingo sutarties“ rengimas ir reikšmė jų dvišalių santykių kontekste
Get PDFThe “Modus Vivendi, Trade and Clearing Agreement” signed between the Republic of Lithuania and the Republic of Türkiye in 1939 is not only one of the milestones in their bilateral relations during the times of the First Lithuanian Republic; it marks the intensifying commercial relations between the states at the time, and also reflects the development of their bilateral relations during this period. The aim of the article is to analyze the context of the aforementioned agreement, explore the proces of its preparation and negotiations and assess its significance for the development of bilateral trade and relations, based on the documents that are held in three archives in the Republic of Türkiye – the Turkish Diplomatic Archive (DIAD), Turkish Republican Archive (BCA), and Turkish Ottoman Archive (BOA) – as well as the Lithuanian Central State Archive.1939 m. birželio 7 d. sudaryta Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos „Modus Vivendi, Prekybos ir Clearingo sutartis“ yra vienas reikšmingiausių dvišalių santykių epizodų Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais. Šios sutarties sudarymas ne tik rodė, kad intensyvėja dvišalė prekyba, bet ir atspindėjo dvišalių santykių raidą minėtu laikotarpiu. Šiame straipsnyje, remiantis trijuose Turkijos Respublikos archyvuose (Diplomatiniame Turkijos archyve (DIAD), Turkijos Respublikos archyve (BCA) ir Turkijos Respublikos Osmanų archyve (BOA)), taip pat Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais dokumentais, nagrinėjami prekybos susitarimo kontekstas, rengimo ir derybų raida bei susitarimo sudarymo reikšmė dvišalei prekybai ir dvišaliams santykiams
,,Kalbų ginčas“ tarpukario Kaune: hebrajistai prieš jidišistus
Get PDFThe rise of the modern Jewish culture and national consciousness among East European Jews increased the relevance of the question of the ‘national’ language. The phenomenon, called riv ha-leshonot in Hebrew and shpraknkampf in Yiddish, emerged, meaning the war of the languages. More or less all centres of the East European Jewish community were affected by the phenomenon of this ‘conflict’. Kaunas Jewry was not an exception in this struggle. The article looks closely at the linguistic debates of Kaunas City Jews in the Republic of Lithuania (1918–1940). This research presents the linguistic preferences of Kaunas Yiddishists and Hebraists, and highlights how this contradiction manifested itself in the different spheres of the Jewish life, especially in education.Modernios žydų kultūros ir tautinės savimonės iškilimas tarp Rytų Europos žydų sąlygojo „nacionalinės“ kalbos klausimo aktualumą ir reiškinio, hebrajų kalboje žinomo kaip riv ha-leshonot, o jidiš kalboje – shprakhnkampf, reiškiančio kalbų karą, atsiradimą. Daugiau ar mažiau visi Vidurio ir Rytų Europos žydų bendruomenės centrai įsitraukė į šį „kalbų ginčą“. Ne išimtis – žydai Kaune. Straipsnyje išsamiai aptariami Kauno žydų kalbiniai debatai Lietuvos Respublikos (1918–1940) laikotarpiu, pristatoma, kaip šis prieštaravimas reiškėsi įvairiose žydų kultūrinio gyvenimo srityse, ypač švietime
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės istorijos kolona
Get PDFIrena Valikonytė, Rex Iustissimus: Valdovo teismas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV a. pabaigoje – XVI a., Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2023
„Pohulianka“: vakarinio Vilniaus priemiesčio pavadinimo kilmė ir ribų kaita 1790–1940 metais
Get PDFThe article examines the origin of the name “Pohulianka”, the western suburb of Vilnius, and establishes the chronology of the usage of this name from the first mentions in city plans to its disappearance from the topography of the city due to the Lithuanianization of urbanonyms in 1939–1940. Based on cartographic and written sources, the dynamics of the suburb boundaries are analyzed in the context of the changing urban name in 1790–1940.Straipsnyje nagrinėjama vakarinio Vilniaus priemiesčio pavadinimo „Pohulianka“ kilmės problematika, nustatoma šio pavadinimo vartojimo chronologija nuo pirmųjų paminėjimų miesto planuose iki jo išnykimo miesto topografijoje dėl urbanonimų lietuvinimo 1939–1940 m. ir „sovietizavimo“ 1940–1941 metais. Remiantis atsiminimais, turistiniais vadovais ir įvairiais laikotarpio dokumentais bei miesto planais, analizuojama priemiesčio ribų dinamika urbanonimo pavadinimo kaitos kontekste 1790–1940 metais. Straipsnis praplečia Vilniaus priemiesčių raidos tyrimų chronologiją iki XVIII a. pabaigos. Šiuo straipsniu prisidedama prie Vilniaus priemiesčių struktūros modernėjimo tyrimų ilgalaikėje perspektyvoje