Lietuvos istorijos studijos
Not a member yet
829 research outputs found
Sort by
Sovietinio veltėdžiavimo fenomenas kasdienybės praktikų ir jų trajektorijų požiūriu
Istoriografijoje paplito vėlyvojo sovietmečio naratyvai, kuriuos galėtume apibendrinti dvisluoksniu vaizdiniu: lyg gaubtas ant visuomenės uždėta valdžia (režimas) stagnuoja, o po ja ar anapus jos kunkuliuoja komunistiniams idealams abejingas kasdienis gyvenimas. Šie du sluoksniai paprastai supriešinami – у̃rančiai formalios valdžios galiai priešpriešinami kontrolei nepavaldūs socialiniai reiškiniai. Tyrimuose tai aprašoma individualios autonomijos („vidinė rezistencija“, „dvigubas gyvenimas“) arba platesnių socialinių darinių („paralelinė visuomenė“, „tinklų visuomenė“, „visuomeninė erdvė“) sąvokomis
Neįprastos disertacijos neįprastas gynimas
Apie Ramūno Labanausko daktaro disertacijos „Jaunųjų katalikų sąjūdžio genezė, ideologiniai principai ir jų realizavimo praktika (1918–1940)“ ir jos gynim
Tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos III Seimas – 1926–1927 išbandymų metai“
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, praeitais dviem dešimtmečiais daug dėmesio buvo skiriama Lietuvos kaip valstybės istorijai, konkrečiai jos parlamentarizmo istorijos tyrimams. Įžengus į trečiąjį atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį galima konstatuoti, kad tiriant Lietuvos Respublikos Seimų istoriją nuveikta tikrai daug, tačiau liko nemažai kai kurių spragų, neatsakytų klausimų, tirtinų praeities problemų. Viena jų – tai politinės santvarkos pasikeitimas Lietuvoje 1926–1927 m., įvykęs dėl karinio valstybės perversmo 1926 m. gruodžio 17 d., Trečiojo Seimo kadencijos metu. Minint 1926 m. išrinkto Lietuvos III Seimo 85 metines ir siekiant skatinti visuomenės domėjimąsi parlamentarizmo istorija, atvirai keistis nuomonėmis, vertinimais bei įžvalgomis svarbiais visuomeninės ir valstybinės raidos klausimais, – visai šiai kompleksinei problematikai nagrinėti buvo skirta tarptautinė mokslinė konferencija, kurią 2011 m. pabaigoje organizavo Vilniaus universitetas kartu su Lietuvos Respublikos Seimu
Nauja XIV–XVI amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų interpretacija
Apie Tomo Čelkio daktaro disertaciją „Valdžia ir erdvė: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorializacijos procesas XIV–XVI a.“ ir jos gynim
Klemensas Sinkevičius (1929 05 03–2011 12 15)
Vilniuje 2011 m. gruodžio 15 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė mokslininkas, pedagogas, bibliotekininkas prof. habil. dr. Klemensas Sinkevičius
Vilniaus universiteto diplomas: universalus pripažinimas, universalus išsilavinimas, o gal – universali galimybė rinktis?
Vilniaus universitete (VU) pirmą sykį po dvidešimt metų, o gal ir po pusamžio (turint galvoje, kad sovietmečiu studijų programos buvo „nuleidžiamos“ iš Maskvos) yra svarstoma universitetinių studijų paskirtis ir turinys. Sukurta vadinamoji Bendrojo universitetinio lavinimo koncepcija, sudaryta ekspertų komisija, kuri ėmėsi praktinių veiksmų kurdama „universalių“, visiems fakultetams tinkamų globalių kursų bloką, kuris ir būtų jungtis tarp įvairių „giliųjų“ studijų, kuriomis užsiima konkretūs atskiri fakultetai
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų stepėse XIV–XVI amžiuje samprata
XIV–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) istorijoje vienas svarbiausių valstybingumo rodiklių buvo valstybės teritorijos formavimasis. Aiškiausiai šią raidą atskleidžia tarpvalstybiniai delimitaciniai susitarimai su gretimomis šalimis, kurie teisiškai įtvirtindavo teritorijų priklausomybę. XIV–XV a., ypač Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais, LDK politinis darinys aprėpė plačią teritoriją, pasiekė savo apogėjų – nuo „Baltijos iki Juodosios jūros“. Teritorinė struktūra buvo „eklektiška“ ir kintanti, aiškiai egzistavo politinio branduolio ir periferijų dualizmas. Labiausiai nuo valstybės politinio branduolio buvo nutolusios žemės, siekusios Juodosios jūros pakrantę (Kijevo, Podolės, Voluinės, Braclavo teritorijos). Sunku paaiškinti jų integralumą bendroje LDK erdvinėje sistemoje ir ne vien dėl to, jog tai buvo politinė periferija, bet ir dėl jose buvusios specifinės stepių ekosistemos. Ji veikė žmonių gyvenimo būdą, socialinę ir politinę raidą. Tarpvalstybinių santykių kontekste čia susiklojo LDK valdžios pobūdis sėsliai gyvenamose teritorijose ir klajoklių totorių politinės valdžios samprata. Istorikas Feliksas Šabuldo rašė apie LDK ir totorių politinį kondominiumą XIV a.3 Šis kondominiumo elementas aktualus ir vėlesniais amžiais
Estrada ir muzikinė saviveikla sovietų Lietuvoje aštunto ir devinto dešimtmečių sandūroje: alternatyvių formų kūrimas ir paskutinis diktatas
Lietuviškos roko arba jaunimo muzikos (ilgą laiką gyvavusios su muzikinės saviveiklos iškaba) ir kultūros raidos kontekste devintasis dešimtmetis dažniausiai linksniuojamas kaip filmo „Kažkas atsitiko“ (1986), beprecedenčių Roko maršų per Lietuvą (1987–1989), naujos pop- ir roko scenos atsiradimo laikotarpis. Tą daro tiek iki šiol negausios lietuviškos roko kultūros tyrinėtojų akademinės studijos, tiek publicistiniai bandymai. Lietuviško roko pionierių veikla 1965–1980 m. sudėliota elektroninėje enciklopedijoje. Tačiau tarp dviejų roko festivalių – paskutinio „Opus“ (1982 m.) ir pirmosios „Lituanikos“(1985 m.) – lietuviško roko istorijoje akivaizdžiai trūksta kelių puslapių. Juos derėtų skirti devintojo dešimtmečio pirmoje pusėje vykusiai paskutinei „anti-rokinei“ mobilizacijai, kitaip – estrados drausminimo kampanijai, kuria tikėtasi pažaboti saviveiklinius roko ir profesionalius estradinius kolektyvus, diskotekas. Iš dalies šios kampanijos prielaidos buvo aštunto ir devinto dešimtmečių sandūroje muzikinėje saviveikloje ir profesionaliojoje estradoje susiklosčiusios alternatyvios veiklos praktikos
Palemono sumanymo klausimas
Der Legendenteil der Litauischen Chronik beginnt sich mit der Erzählung über die Ankunft des mythischen Palemons „in der Regierungszeit des römischen Kaisers Nero“. Die litauische Quellenforschung hat schon die pontische Herkunft solchen Namens gezeigt (nach den Angaben von Tacitus). Jetzt sucht man die Anregungen antiker Schöpfung und mittelalterlicher Vermittlung, welche zur Bildung solchen Vorhabens anführen möchten. In der „Thebais“ von Statius und, besonders, in den „Metamorphosen“ Ovids enthüllt sich ein Scheinbildnis des Meergottes Polaemon (des königlichen Knaben, welchen Poseidon/Neptun, von Aphrodite/Venus gereizt, zu seinem Helfer erhob). Venus erschien in der mytologisierten Geneologie der Julier (erstes Geschlecht der Kaiser Roms) als Urmutter (Vergil entfaltete diese Fabel in seiner „Aeneis“). In der Litauischen Chronik erscheint Palemon als ein Verwandter des Kaisers Nero (des letzten aus der Dynastie Julier-Klaudier), also auch als ein Venuschützling. König Palemon/Polaemon schreitet von seinem Strande (Pontus in Kleinasien) auf das Gebiet des Gottes Polaemon (pontus – die See) – Mittelmeer und Ozean. Die Segelungsrichtung zeigt ihm ein Astronom (am Anfang segelt er westwärts, wie der Planet Venus andeutet). Freundliches „palemonisches“ Wasser (polaemonica unda) bringt ihn nach Litauen. Wir haben in der Litauischen Chronik das Vorhabenbildnis der Reise Palemons.Paprastai yra įvardijamos trys Lietuvos metraščių redakcijos – trumpoji, vidurinė ir plačioji (išplėstinė). Lietuvos kronikų nevadinčiau metraščiais. Trumposios redakcijos nelaikyčiau redakcija; tai keli metraščių (šiuo atveju kaip tik geriau tiktų toks įvardijimas) sąvadai. Jų pagrindu buvo surašyta (ir praplėsta) pirmoji kronikų (atitinkanti vidurinę vadinamųjų metraščių) redakcija. Praplėtusi pirmąją, antroji kronikų redakcija atitinka vad. išplėstinį metraštį, atstovaujamą Bychowco kronikos. Joje išliko tas pats sumanymas. Lietuvos kronikose buvo išaukštinti jos „romėnų kilmės“ valdovai, svarbiausią vietą suteikiant Vytautui, greta Jogailos parodant jį (ypač Bychowco kronikoje) šalies krikštytoju ir visa tai siejant su Goštautų giminės nuopelnais
Mogiliavo miestiečių „Kazokų bendrija“ Livonijos karo metu (Mogiliavo magistrato aktų knygų duomenimis)
Straipsnis skirtas nagrinėti Mogiliavo miestiečių „Kazokų bendrijos“ veiklai Livonijos karo metu, baltarusių miestiečių išpuoliams į Maskvos valstybės teritoriją, šios valstybės gyventojų grobimo ir pardavimo į vergiją klausimams. Straipsnyje pateikiami duomenys apie „gyvosios prekės“ kainas, taip pat sąlygas, kuriomis buvo parduodami belaisviai