Lietuvos istorijos studijos
Not a member yet
829 research outputs found
Sort by
Lietuvos ir Lenkijos konflikto paaštrėjimas 1927 metais: Józefas Piłsudskis kaip tautininkų autoritarinės santvarkos įtvirtinimo įrankis
Get PDFPo 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo nepakako vien įteisinti valdžios pokytį, kad naujoji autoritarinė santvarka įsitvirtintų. Reikėjo Lietuvos visuomenės paramos (ar bent nesipriešinimo) jai ir tarptautinės politinės bendruomenės pripažinimo. Siekiant abiejų tikslų, buvo svarbus Lenkijos vaidmuo. Kone visą tarpukarį Lenkijos grėsmė valstybingumui buvo itin svarbus Lietuvos gyventojų daugumą telkiantis siužetas, jis stipriai veikė ir šalies politinį gyvenimą. Nesunku įžvelgti paraleles tarp Lucjano Żeligowskio „maišto“ ir Klaipėdos sukilimo. Netgi autoritarinės santvarkos įvedimo laikas ir būdas Lietuvą taip pat labiau sieja su Lenkija, nei su kitomis Baltijos valstybėmis. Svarbiausia tarpukario Lenkijos politinio gyvenimo figūra, nuo 1926 m. − faktinis vadovas maršalas Józefas Piłsudskis – Lietuvoje simbolizavo gretimos valstybės ekspansionistinius planus ir galimo užpuolimo pavojų
Dėl krikščioniškųjų misijų ir užkariavimo pobūdžio Baltijos regiono rytinėje pakrantėje XII amžiaus antroje pusėje – XIII amžiaus pirmoje pusėje
Get PDFIstoriografijoje pastaruoju metu vis daugiau dėmesio yra skiriama krikščioniškųjų misijų ir kryžiaus karų santykių problematikai. Antai, danų tyrinėtojas Carstenas S. Jensenas nesenai iškėlė mintį, jog karines prievartines misijas vykdė jau pirmasis lybių vyskupas Meinhardas, nors tradicinė istoriografija taip lig šiol nemanė. Tačiau lenkų medievistas Marianas Dygo tuo suabejojo, pagrįstai teigdamas, kad prievartinėmis misijomis Meinhardas galėjo pasinaudoti, tačiau to nepadarė. Kryžiaus karai Baltijos regione tampa ne tik enciklopedinių straipsnių objektais, bet ir perkopia didžiųjų žygių į Palestiną šešėlį ir tampa Baltijos regiono europeizacijos sudedamąja dalimi. Kita vertus, kryžiaus karai Baltijos regione, kaip ir rekonkista Pirėnų pusiasalyje, suteikia tam tikro specifinio kolorito, ypač šiuos regionus lyginant tarpusavyje. Nors jau seniai konstatuota, kad kryžiaus žygiai buvo organizuojami ne tik į Palestiną ir ne tik dėl Viešpaties kapo, Baltijos regionas pristatomas kaip Vokiečių ordino kovų su pagonimis veiklos sfera. Tiesa, ši sfera istoriografijoje yra narstoma įvairiais aspektais, o tai rodo daugiabriaunį viso kryžiaus karų proceso Baltijos regione karkasą, palengva pripildomą tyrimo medžiagos
Antano Sniečkaus sovietinio partinio elito klano formavimasis 1956–1974 metais
Get PDFElito ir jo veiklos tyrimai dažnai pasirenkami norint įsigilinti į epochos politiką, visuomenę ir joje vykstančius procesus. Totalitarinės valstybės, kurios valdymą gali nulemti pavieniai lyderiai, politikos tyrimai neatsiejami nuo elito veiklos tyrimų. Tad Sovietų Sąjungos politinė istorija iš dalies yra ir jos viršūnėlės veiklos istorija.Tokia totalitaristinė tyrimo prieiga gana populiari Lietuvoje, kur svarbią sovietinio laikotarpio pažinimo dalį sudaro nomenklatūros veiklos ir pačios nomenklatūrinės sistemos tyrimai. Nors šiuo metu labiau krypstama prie bandymo žiūrėti į sovietmetį „iš apačios“, vis dėlto negalima atsisakyti ir žvilgsnio „iš viršaus“
Šv. Bonifacas XIV–XVI amžiuje arba „kamalduliškoji“ šv. Brunono Kverfurtiečio pažinimo tradicija
Get PDFStraipsnis skirtas šv. Brunono Bonifaco Kverfurtiečio pažinimo XIV–XVI a. klausimui, atskleidžiant, kokiais šaltiniais remiantis ir kokia informacija buvo pasklidusi apie šį šventąjį Europoje
Atminties apie sovietmetį kriaukšlės: tarptautinės konferencijos „Istorija ir atmintis“ apžvalga
Get PDF2011 m. lapkričio 28–29 d. Lietuvos Respublikos (LR) Seimo III rūmuose vyko tarptautinė mokslinė konferencija skambiu pavadinimu „Istorija ir atmintis. Sovietinė praeitis 1953–1990 m.“ Konferencijos organizatorius – Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti kartu su partneriais iš Čekijos ir Rumunijos
Kapitalizmo raidos Lietuvoje bruožai ir etapai (iki 1940 m.) postmarksistiniu požiūriu
Get PDFŠio straipsnio antraštėje keliamas klausimas nėra populiarus šiuolaikinėje Lietuvos istoriografijoje. Vis dėlto jo keblu išvengti, nes apibendrinantys istoriografijos darbai negali išsiversti be apibendrinančių sąvokų, kurias istorijos metodologai vadina „koligaciniais terminais“ (angl. colligatory terms)1. Jų paskirtį geriausiai atskleidžia angliška ir lotyniška šio žodžio etimologija, nurodanti susiuvimo ar surišimo veiksmą. Istorijos pažinime koligaciniais terminais susiejami pavieniai faktai ir taip formuluojami juos susumuojantys apibendrinimai. Pavyzdžiui, keblu įsivaizduoti apibendrinantį tarpukario Lietuvos politikos istorijos darbą be koligacinių demokratijos, autoritarizmo, fašizmo sąvokų. Iš tikrųjų, jos be jokių kompleksų vartojamos to laikotarpio politikos istoriografijoje
Netradicinė akademinė vasara Sajų sodyboje Balandiškyje
Get PDFVasaros pabaigoje atoki Sajų sodyba (Balandiškio kaimas, Radviliškio rajonas) tapo akademinio susibūrimo vieta. Rugpjūčio 18 d. prasidėjo sodybos archeologiniai tyrimai. Po dienos čia pat pradėjo šurmuliuoti ir jaunimo stovykla-seminaras „Laisvės kovų atmintis: Sajų sodybos Balandiškyje aktualizavimas ir atgaivinimas“. Susibūrimo būta akademinio, tačiau visiškai netradicinio
Privatus pakartotinis disertacijos gynimas arba alternatyvi komisija
Get PDFApie Tomo Vaisetos disertaciją „Nuobodulio visuomenė: vėlyvojo sovietmečio Lietuva (1964–1984)“ ir jos gynim
Ukrainos Metų knyga
Get PDF2012 m. vasarį Ukrainoje paskelbti Ukrainos Prezidento premijos „Ukrainos metų knyga“ 2010–2011 m. laureatai. Vienos iš trijų nominacijų – „Už indėlį ugdant jaunąją kartą“ («За сприяння у вихованні підростаючого покоління») – nugalėtoja tapo „Žalgirio mūšis – tautų mūšis“
Piotras Stolypinas ir tautinis klausimas Rusijos imperijoje 1906-1911 metais. Naujausios rusų istoriografijos tendencijos
Get PDFThe article covers the research on the contribution of Russian historiography of the last two decades into studying the life, political ideas, and activities of Piotr Stolypin. Attention is focused on the biographical genre and on the issue how the national policy of P. Stolypin and the government under his leadership in the "national outskirts" of the Russian Empire in 1906–1911 is revealed in such type of works.
A formal analysis of the Russian historiography of the last two decades, aimed at P. Stolypin and his national policy in 1906–1911, enables to draw a conclusion that the research of biographical nature lacks a closer and broader reflection on P. Stolypin\u27s political plans and steps in all "national outskirts" of the Russian Empire. The collection of subjects and problems, inherited from the Soviet historiography, is reconsidered and reinterpreted, thereby acquiring the form of opposition to the Soviet historiographical tradition.
Territorially, the historians research P. Stolypin\u27s actions only in the Western Provinces, the Kingdom of Poland, and the Grand Duchy of Finland. Therefore, the policy of P. Stolypin\u27s government is totally unrevealed in other territories governed by the Russian Empire: the Baltic governorates, the Caucasus, Transcaucasia (South Caucasus), Central Asia, and Bessarabia.
Problematically, not the general government policy, but individual, though substantial, aspects thereof, such as introduction of municipalities of Russian governorates and counties (zemstvo), legal restriction of Finnish autonomy, violation of territorial integrity of the Kingdom of Poland, change of the legal status of the Jewish community, consideration of a draft law on confessions are studied in the regions at issue.
Thus, both territorially and problematically, the problem is not exhausted as yet and, with reference to hitherto prevailing Russian historiography, we cannot propose a thorough and exhaustive comparative picture of P. Stolypin\u27s national policy in the Russian Empire. Even though the base of sources on this matter is expanding, it is not analyzed by historians in more detail but simply mastered in an uncritical manner