Lietuvos istorijos studijos
Not a member yet
829 research outputs found
Sort by
Nepelnytai pamirštasis
2012 m. spalio 11–12 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Petras Skarga SJ ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra 1612–2012“ 400-osioms pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus mirties metinėms pažymėti. Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto (VU) bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, parėmė Lietuvos mokslo taryba, VU biblioteka, Lenkijos institutas Vilniuje bei Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga Vilniaus krašte 1920–1939 metais: lenkiško paveldosaugos modelio raiška
Nemaža dalis Europos šalių dėl įvairių politinių interesų per savo gyvavimo laikotarpį buvo aneksuotos kaimynių. Tuomet neretai naujovės kultūrinėje inkorporuotos šalies sferoje taikytos su tam tikromis išlygomis, nes aukštu kultūriniu lygiu bei pilietiniu sąmoningumu pasižyminti visuomenė traktuota kaip iš esmės pavojingesnė, linkusi šaliai inkorporatorei priešintis visuma. Nutuokiant grėsmę, naujai prijungtose teritorijose stengtasi transformuoti ir konstruoti tokį švietimo bei kultūrinės sklaidos modelį, kuris gebėtų daryti įtaką visuomenei ir pašalinti nestabilumą įvairių apribojimų, informacijos vienpusiškumo, o neretai ir brutaliais metodais. Paveldosauginėje plotmėje tai pasireikšdavo kaip vietinės kultūros palikimo ignoravimas ar tiesioginė destrukcija, tuo pat metu aukštinant ir puoselėjant šalies inkorporatorės istorijos versiją atitinkančias idėjas ir jas simbolizuojančius objektus. Tokio dirbtinio, paremto politiniu racionalumu modelio taikymas neišvengiamai palikdavo liūdnų padarinių vietos kultūrinėje terpėje, tačiau nuomonė, jog toks variantas – vienintelis, būtų ganėtinai šališka, nes esama ir švelnesnio režimo ar netgi teigiamu poveikiu pasižymėjusių kultūrinės sklaidos pavyzdžių
Dar kartą apie Lietuvos ir Lenkijos užmarštis
2011–2012 m. sandūroje Lietuvos istorikų (visų pirma prof. Alvydo Nikžentaičio) ir naujojo Lenkijos istorijos muziejaus kūrėjų (dr. Roberto Kostro ir prof. Michało Kopczyńskio) iniciatyva pradedamas vykdyti projektas „Atminties kultūrų dialogai ULB erdvėje“, kuriame šalia Lenkijos ir Lietuvos istorikų aktyviai dalyvauja ir Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos bei Vokietijos istorikai. Jau pirmame šio projekto seminare Alvydas Nikžentaitis pripažįsta, kad pirmiausia apie Jerzy Giedroycą, Juliuszą Mieroszewskį ir jų ULB koncepciją „Kulturoje“ pradėta kalbėti nuo 2007 m. projekte „LDK paveldo dalybos“ šių eilučių autoriaus
Apie rezistenciją ir šešias Birželio savaites
Rec.: Rezistencijos pradžia: 1941-ųjų Birželis: dokumentai apie šešių savaičių Laikinąją Lietuvos Vyriausybę /Sud. V. Landsbergis. Vilnius, 2012, 110 p.; Alfredas Bumblauskas. Recenzijos recenzija; Stanislovas Stasiulis. Atsakymas prof. Alfredui Bumblauskui
Neįmanomo trikampio orbitoje
Rec.: Dessberg Frédéric. Le triangle impossible. Les rélations franco-soviétiques et le facteur polonais dans les questions de sécurité en Europe (1924–1935). Bruxelles: Peter Lang, 2009. 442 p
Pirmoji disertacija apie KGB veiklą Lietuvoje
Apie Kristinos Burinskaitės daktaro disertaciją „LSSR KGB veiklos ideologiniaiir politiniai aspektai 1954–1990 m.“ ir jos gynim
Totalitarizmo poveikis demokratiniams procesams: vyriausybių kaita Latvijoje 1926–1927 metais ir išorės veiksnys
Neramus ir nestabilus šiuolaikinis pasaulis verčia rūpintis demokratijos, kaip parankiausio tautų ir piliečių sugyvenimo būdo, tvarumu. Tobulėja, stiprėja šis būdas lėtokai ir ypač nedrąsiai jis skinasi kelią į tarptautinių santykių tvarkymo sferą, kuri tebėra perdėm uždara ir neprieinama platesnei visuomenės kontrolei. Po Antrojo pasaulinio karo susiformavęs dvipolis pasaulis šiandien virsta daugiapoliu, kuriame, kaip parodė XX a. pirmos pusės istorija, sunkiau išsilaiko didžiųjų jėgų pusiausvyra, o jos sutrikimai jau yra sukėlę ir gali vėl sukelti pavojingų tarptautinių komplikacijų
Patrimonializmas: lenkiškoji sąvokos vartosenos tradicija ir jos santykis su Maxo Weberio samprata
XXI a. pokomunistinių šalių (kartu ir Lietuvos) istoriografijose vis dar vyrauja tokia klišė: visos agrarinės visuomenės, egzistavusios tam tikru laikotarpiu (Viduramžiais) ir sukūrusios savo valstybingumą, buvo feodalinės. Mūsų įsitikinimu, šie dogmatinio mąstymo reliktai kilę iš dviejų senstelėjusių metodologinių „matricų“: marksizmo-leninizmo istoriosofinės doktrinos ir europocentrinio visuotinės istorijos periodizacijos modelio.Žinoma, sekant rusų istorijos teoretiku Leonidu Grininu, visuotinės istorijos procesą galimą suvokti ir kaip bendrą raidą, bet tik visos žmonijos mastu. Todėl reikėtų skirti bent du lygmenis: visos žmonijos ir atskirų visuomenių. Šiame straipsnyje mums bus aktualus būtent antrasis, žemesnysis (t. y. atskirų visuomenių) lygmuo
Smulkiosios dvasininkijos kolektyvinis portretas
Apie Redos Bružaitės disertaciją „Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų parapinė dvasininkija XV–XVI a. trečiame ketvirtyje“ ir jos gynim
Senosios kaimų kapinės paveldosauginiu ir paveldotyriniu aspektu
Senosios kaimų kapinės – tai vieta, kuri visų pirma svarbi savo nematerialiąja verte – čia saugomas gyvos ar jau išnykusios kaimo bendruomenės atminimas. Taip pat tai svarbus krašto istorijos ir kultūros šaltinis. Kartu tai kaimo kraštovaizdžio akcentai, reikšmingi ir savo kompleksiškumu – vertingi ne tik memorialiniu ir visuomeniniu aspektais, bet ir menine savo verte – kaip vietines antkapinių paminklų gamybos ir kryždirbystės tradicijas atspindintys objektai