Lietuvos istorijos studijos
Not a member yet
829 research outputs found
Sort by
Vaistinė ir vaistininkas miestelyje: Juozo Piekarskio vaidmuo Nevarėnų miestelio gyvenime
Get PDFIn the first half of the 20th century, small-town pharmacies performed an important role in the healthcare of the local population. They became an indispensable part of the community life. Pharmacists were not only experts in medicine, but also shining lights in society who contributed to the development of cultural life and promotion of the values of citizenship. In various Lithuanian urban-type settlements, they were establishing departments of public organizations. Pharmacists were also involved in education activity, they were organizing events and festivals, and were also taking care of the image of the small town they were living in. The article reveals the circumstances under which pharmacies were being established in Lithuania and discusses the impact of the pharmacists on the local residents. By considering the specific case of pharmacist Juozas Piekarskis into the cultural life of the small town of Nevarėnai, the article undertakes to discover the impact of a single personality on the development of the entire minor town.XX a. pirmojoje pusėje miestelių vaistinės atliko svarbų vaidmenį vietos gyventojų sveikatos apsaugoje ir tapo neatskiriama bendruomenės gyvenimo dalimi. Jose dirbę vaistininkai buvo ne tik medicinos žinovai, bet ir visuomenės šviesuoliai, prisidėję prie kultūrinio gyvenimo vystymosi ir pilietiškumo ugdymo. Įvairiuose Lietuvos miesteliuose jie kūrė visuomeninių organizacijų padalinius, dalyvavo švietimo veikloje, organizavo renginius ir šventes, rūpinosi miestelių įvaizdžiu. Straipsnis atskleidžia, kokiomis aplinkybėmis Lietuvoje kūrėsi miestelių vaistinės ir kokią įtaką vietos gyventojams turėjo jose dirbę vaistininkai. Analizuojant konkretų atvejį – vaistininko Juozo Piekarskio indėlį į Nevarėnų miestelio kultūrinį gyvenimą – norima atskleisti, kiek daug įtakos miestelio vystymuisi galėjo turėti vienas žmogus
Kražių miestelis tarpukariu: gyvenimas, organizacijos, asmenybės
Get PDFBy referring to historiography materials, printed mass media and photo-testimony, the article reveals a generalized view of Kražiai, a minor town, during the interwar years. Research starts with demography data of the small-town residents, and proceeds with the stories of the vital institutions and organizations of the town, by identifying them and revealing certain instances in the course of their development. This analysis ranges from Kražiai Volost and Kražiai Gymnasium to Non-Religious Ethical Culture Society Kražiai Department. The article also introduces the key personalities and most respected individuals of Kražiai Town at the time. This ensures better understanding of whoever was the elite of Kražiai Town and other smaller towns in general at the time, while also highlighting the structure of society at that time
Kada gi Lietuva prarado energetinę nepriklausomybę? Pirminių energijos šaltinių suvartojimas Lietuvoje 1927–1960 metais ekonominės energetikos istorijos požiūriu*
Get PDFIn the summer of 2024, the Seimas of the Republic of Lithuania approved the National Energy Independence Strategy which sets full energy independence as the long-term goal for Lithuania’s energy development. This should be achieved in around 2050, when Lithuania is expected to become a net energy exporter. At the same time, Lithuania will have completed the second major energy transition: replacing fossil hydrocarbon energy sources with renewable energy sources. By using the methodology of the economic history of energy (Astrid Kander, Paolo Malanima, Paul Warde et al.), we answer the question of identifying when Lithuania lost its energy independence (i.e., we ask: when did the share of imported primary energy sources in their total consumption started exceeding the share of local sources)? We have also estimated when the first major energy transition in Lithuania reached a turning point (i.e., when the share of fossil hydrocarbon fuels in the total consumption of primary energy sources started exceeding the share of renewable energy sources)
Jidišisčių paieškos ir atradimai
Get PDFOn Saulė Valiūnaitė’s Doctoral Thesis “Yiddishist Women and their Contribution to the Formation and Presentation of Secular Jewishness in the Interwar Vilna“, and its DefenseApie Saulės Valiūnaitės disertaciją „Jidišistės ir jų indėlis į sekuliaraus žydiškumo formavimą ir puoselėjimą tarpukario Vilniuje“ ir jos gynim
Tomo Hussarzewskio vieša kalba, pasakyta 1783 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojoje mokykloje, pradedant viešas visuotinės istorijos paskaitas
Get PDFBandymas sugaudyti šešėlius
Get PDFApie Dariaus Indrišionio disertaciją „Nelegalios ekonominės praktikos Lietuvos SSR (1940–1953 m.)“ ir jos gynimą / On Darius Indrišionis’ Thesis „Illegal Economical Practices in Lithuanian SSR (1940–1953)
Herbai Lietuvos Metrikoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI amžiuje
Get PDFThe aim of this article is to analyse the way coats of arms were described in the Lithuanian Metrica. This article takes a deep look at the circumstances that led to the mention of a coat of arms in the Lithuanian Metrica. Was it important for a nobleman of that time to name their coat of arms, and what was depicted on it? And if so, how detailed was its description? Published and unpublished books of the Lithuanian Metrica have revealed a lot of important material about coats of arms. The research has shown that the largest part of the Lithuanian Metrica is made up of files where coats of arms appear on stamps or signets. In case stamps or signets were lost, their owners would be in a hurry to report their disappearance as soon as possible, but most often they could not describe the stamp accurately; at best, they would state that the stamp or signet bore just their coat of arms or their personal coat of arms. No more details would be provided. A smaller proportion of the Lithuanian Metrica not only contains accurate indications of coats of arms depicted on the stamps/signets, but also provides the titles of specific coats of arms. Privileges of bachelorhood that are described in the books of the Lithuanian Metrica are one of the most comprehensive sources describing not just the coats of arms but their colours as well. The files of the Lithuanian Metrica show that women used their father’s coat of arms in their stamps. As we can see in several files of the Lithuanian Metrica, the scribes would occasionally redraw the coats of arms. It was not uncommon for coats of arms to become subjects of disputes in court in case their authenticity was contested.Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti, kaip herbai buvo aprašomi Lietuvos Metrikoje. Straipsnyje gilinamasi į tai, kokios aplinkybės lėmė, kad herbas buvo paminimas Lietuvos Metrikoje? Ar to meto bajorui buvo svarbu apibūdinti herbą, nusakyti, kas jame pavaizduota? Jei taip, tai kaip smulkiai jis apibūdinamas? Publikuotos ir nepublikuotos Lietuvos Metrikos knygos atskleidė daug svarbios medžiagos apie herbus. Tyrimas parodė, kad didžiausią Lietuvos Metrikos bylų dalį sudaro bylos, kuriose herbai yra ant spaudų arba signetų. Kai spaudus arba signetus pamesdavo, skubėdavo kuo greičiau pranešti apie jų dingimą, tačiau dažniausiai pametusieji spaudą negalėdavo tiksliai jo apibūdinti, o geriausiu atveju tik nurodydavo, kad spaudas arba signetas buvo su jo herbu arba su jo asmeniniu herbu, bet išsamiau jo neaprašydavo. Mažesnė yra Lietuvos Metrikos bylų dalis, kai ne tik tiksliai nurodoma, koks herbas yra pavaizduotas spauduose arba signetuose, bet ir konkrečiai įvardijamas herbo pavadinimas. Bajorystės suteikimo privilegijos, esančios Lietuvos Metrikos knygose, yra vieni išsamiausių šaltinių, kuriuose smulkiai aprašomas ne tik herbas, bet ir jo spalvos. Iš Lietuvos Metrikos bylų aiškėja, kad moterys naudojo tėvo herbą spauduose arba signetuose. Kelios surastos Lietuvos Metrikos bylos rodo, kad raštininkai kartais net perpiešdavo herbus bylose. Herbas neretai tapdavo ir ginčo objektu teisme – kai buvo ginčijamas jo autentiškumas
Lietuvos verslo elito įmonių aplinka, kilmė ir kaita 1995–2004 metais
Get PDFThe article analyses the largest Lithuanian companies, their background, change, origin and other major characteristics in the period of 1995–2004. This period was chosen because it was only from 1995, after the end of the first phase of privatisation, that a layer of major entrepreneurs emerged in Lithuania, which was undergoing the most significant changes until 2004. The study uses lists of the largest Lithuanian companies by turnover, covering 200 companies for each selected year. The analysis focuses on the factors which contributed most to the change in these lists, and on the way how the companies on the lists changed in terms of the year of their establishment, place of establishment, economic sectors, and financial indicators. A separate part of the paper is devoted to the origin of the largest business enterprises, while identifying and analysing change in terms of the origin. The study makes use of various encyclopaedic and media sources and the statistical data, published memoirs and interviews. The analysis shows that the largest business enterprises in Lithuania changed fundamentally during the period under consideration, especially in terms of the dominant economic sectors and the origin of the business.Straipsnyje analizuojamos stambiausios Lietuvos įmonės, jų aplinka, kilmė, kaita ir kitos ryškiausios charakteristikos 1995–2004 m. Šis laikotarpis pasirinktas, nes tik nuo 1995 m., besibaigiant pirmajam privatizacijos etapui, Lietuvoje susiformuoja stambių verslininkų sluoksnis, kuris reikšmingiausias transformacijas patiria iki 2004 m. Tyrime pasitelkiami stambiausių pagal apyvartą Lietuvos įmonių sąrašai, apimantys po 200 bendrovių kiekvienais pasirinktais metais. Analizuojama, kas daugiausia prisidėjo prie šiuose sąrašuose esančių įmonių kaitos, kaip šios įmonės keitėsi įkūrimo metu, įkūrimo vietos, ekonominių sektorių, finansinių rodiklių atžvilgiu. Atskira darbo dalis skirta stambiausių verslo įmonių kilmės nustatymui ir kaitos kilmės požiūriu analizei. Tyrime pasitelkiami įvairūs enciklopediniai, žiniasklaidos šaltiniai, statistikos duomenys, publikuoti atsiminimai ir interviu. Analizė rodo, kad stambiausios verslo įmonės aptariamuoju laikotarpiu Lietuvoje fundamentaliai pasikeitė, ypač vyraujančių ekonominių sektorių ir verslo kilmės požiūriu