Lietuvos istorijos studijos
Not a member yet
829 research outputs found
Sort by
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje
Get PDFVakarų Europos istoriografijoje jau praėjusio šimtmečio devintame–dešimtame dešimtmetyje išsikerojo istorikų dėmesį prikaustę namų ūkio (household, gospodarstwo domowe) tyrimai. Daugiaaspektis namų ūkio termino pobūdis lėmė, kad tyrėjai skirtingai suvokė jo sampratos plotmę ir teikė pirmenybę skirtingiems jo akcentams. Vieni mokslininkai, namų ūkį suvokę kaip vietą, kurioje formuojami ir palaikomi svarbiausi žmonių tarpusavio ryšiai, orientavosi būtent į socialinį namų ūkio problemos aspektą. Tokiu namų ūkio sampratos modeliu pasekė ir Lenkijos (C. Kuklo) bei Lietuvos (E. Saviščevas) istorikai. Kiti tyrėjai, vadovaudamiesi platesne samprata, namų ūkį suvokė ir kaip materialią aplinką, ir kaip grupę žmonių, kurie toje aplinkoje kartu gyveno. Šiuo atveju mokslininkai dėmesį telkė į įvairius „namų gyvenimo“ bruožus, t. y. ne tik į šeimos narių bei tarnų sudėtį ir jų santykius, bet ir į būstą, namų apyvokos daiktus, virtuvę ir pan. (K. B. Neushel, C. M. Woolgaris, R. Sarti). Tiesa, Lenkijoje tokią problematiką daugiausia aprėpė kasdienybės istorijos – vadinamosios papročių istorijos tyrimo sritis. Nors pastaruoju metu ten jau pasirodo netgi atskirų asmenų virtuvės funkcionavimui ir mitybos racionui skirtų analizi
Laisvosios Lietuvos komiteto JAV veikla
Get PDFLietuvos laisvinimo veikla Vakaruose palaikė nepriklausomybės atgavimo viltis visą sovietinės okupacijos laikotarpį. Nors lietuvių išeivių veikla susilaukė nemažai dėmesio istorikų ir politikos mokslų darbuose, atsiveriant naujiems šaltiniams atsiranda galimybių ir naujiems šios temos tyrimams. Didžiausią reikšmę Lietuvai Vakarų politikoje turėjo Jungtinių Amerikos Valstijų Baltijos šalių aneksijos nepripažinimo politika, kuria remdamosi lietuvių išeivių organizacijos vykdė Lietuvos laisvinimo veiklą. Lietuvoje atliktuose istoriniuose tyrimuose išsamiai išnagrinėta pagrindinių lietuvių išeivių JAV organizacijų veikla, jų tarpusavio santykiai, veikimo metodai, teisinis statusas, galimybės paveikti Valstijų aukščiausiosios valdžios institucijų sprendimus. Tačiau dėl iki šiol ribotų galimybių pasiekti užsienyje esančius archyvinius šaltinius viena iš Lietuvos išeivių organizacijų, veikusių pagal JAV įsteigto komiteto kompetenciją, –Laisvosios Lietuvos komiteto – įsteigimo problemos ir veiklos kryptys liko nenagrinėtos
Apie Baltarusijoje surastus Panevėžio mokytojų seminarijos (1872–1918) dokumentus
Get PDFPanevežio mokytoju seminarija buvo isteigta Rusijos caro Aleksandro II 1872 m. birželio 27 d. isaku. Renge mokytojus Kauno gubernijos pradinems mokykloms. Priklause Vilniaus švietimo apygardos valdybai. Del vykdytos rusinimo politikos i j¹ buvo priimami tik staèiatikiu tikejimo asmenys. Daugelis ju buvo atvykê iš Minsko ir kitu guberniju. Kad tapê mokytojais galetu susikalbeti lietuviškai, seminaristai buvo mokomi lietuviu kalbos. 1906–1908 metais seminarijoje lietuviu kalbos mokytoju dirbo Jonas Jablonskis. Tuo metu joje mokytis leista kataliku tikejimo ir kitu konfesiju vaikams
Archeologų susitikimas Immanuelio Kanto universitete. Konferencija „Archeologiniai tyrimai Kaliningrado srityje (V. S. Suvorovui atminti)“, Kaliningradas, 2012 m. spalio 12
Get PDF2012 m. spalio 12 d. Immanuelio Kanto Baltijos federaliniame universitete vyko tarptautinė konferencija, skirta Kaliningrado srities archeologui, Kaliningrado universiteto docentui Viktorui Sergejevičiui Suvorovui (1947–2008) atminti
Klebonų rezidavimo problema Vilniaus ir Žemaičių vyskupijose XV amžiuje – XVI amžiaus trečiajame ketvirtyje
Get PDFXV–XVI a. Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų parapijų tinklas jau pakankamai ištirtas, tačiau vis dar stokojama publikacijų apie parapijose dirbusius dvasininkus. Nors neabejojama klebono svarba ne tik religiniame, bet ir kultūriniame bei socialiniame šalies gyvenime, ikitridentinė dvasininkija vertinama gana kritiškai. Istoriografijoje dažnai kartojama, kad dėl patronato teisės instituto ir menkų pajamų LDK parapijos dažnai atitekdavo netinkamiems dvasininkams, kurie arba neturėdavo reikiamų kompetencijų, arba būdavo sukaupę keletą bažnytinių beneficijų ir (ar) turėdavo pasaulietinių tarnybų, dėl to negalėdavo reziduoti savo parapijose. Šiame straipsnyje siekiama detaliau ištirti Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų klebonų rezidavimo problemą, nagrinėjant šį klausimą tiek instituciniu, tiek personaliniu aspektu. Straipsnyje analizuojama, kokios parapijos dažniausiai atitekdavo nereziduojantiems klebonams, aptariama, dėl kokių priežasčių klebonai dažniausiai negyvendavo šalia savo bažnyčių ir kokias būdais rūpindavosi parapijiečių sielovada ir beneficijos turtu
Mėginimas 1905 metais įvesti baltarusių kalbą Katalikų Bažnyčios pridėtinėse pamaldose (Gardino gubernijos pavyzdžiu)
No full textStraipsnyje Gardino gubernijos pavyzdžiu analizuojami Rusijos imperijos civilinės administracijos veiksmai siekiant įvesti baltarusių kalbą Katalikų Bažnyčios pridėtinėse pamaldose. Vienas svarbiausių Peterburgo politikos uždavinių baltarusių žemėse buvo sustiprinti stačiatikybės pozicijas ir susilpninti katalikybės įtaką. Spręsti šį uždavinį turėjo padėti ir „vietinės tarmės“ įvedimas pridėtinėse Katalikų Bažnyčios pamaldose. Kruopščiai išanalizavus šioje sferoje susiklosčiusią padėtį ir atsižvelgiant į tai, kad katalikų tikėjimą išpažįstančių gyventojų sąmonėje lenkų kalba buvo suvokiama kaip neatsiejama priklausomybės Bažnyčiai ir lenkų tautai dalis, aiškėja, jog bet kokie veiksmai, siekiant dezintegruoti šią vienovę, sukeldavo itin aktyvų tikinčiųjų ir dvasininkijos trukdymą. Būgštaudama vykstant 1905–1907 m. socialiniams sukrėtimams pažeisti nusistovėjusį status quo ir kartu šiame krašte dar labiau paaštrinti vidaus politinę padėtį, valdžia buvo linkusi verčiau atidėti vėlesniems laikams baltarusių kalbos įvedimo katalikų pridėtinėse pamaldose klausimo sprendimą
Eike’s von Repgow’o 2012 metų premija: saksų-Magdeburgo teisės istorijos tyrimai Lietuvoje sulaukė tarptautinio pripažinimo
Get PDFIš Vokietijos mus pasiekė džiugi žinia. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių katedros docentei dr. Jolantai Karpavičienei, kuri yra ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja, 2012 m. spalio 18 d. Magdeburge įteikta šių metų Eike’s von Repgow’o premija
Bajorų žemvaldžių tapatybių slinktys XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje
Get PDFLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės tautos palikuonys bajorai, tapę Rusijos imperijos valdiniais, neprarado tradicinio visuomenės elito statuso ir išlaikė luomo požymius. Iki XIX a. vidurio formali kolektyvinė socialinė bajorų identifikacija, nepaisant komplikuotos jų integracijos į imperijos bajorų luomą, buvo gana aiški. Priklausymą luomui apibrėžė teisinės sąvokos (teisė į žemės nuosavybę ir baudžiauninkus, korporacinė teisė, privaloma registracija genealogijos knygose ir pan.). Įteisintiesiems buvo atseikėtos privilegijos, iškritusieji iš luomo persikėlė į žemesnes visuomenės grupes. Viešajame diskurse atsirado „buvusios šlėktos“ sąvoka. Ji apibūdino bajorystės neįrodžiusius asmenis, pasklidusius po įvairias socialines grupes, tačiau be aiškios kolektyvinės identifikacijos. Menamų bajorų socialinės tapatybės konstravimas nusikėlė į mentalinį lygmenį
Lietuvos tautinės mažumos, valstybė ir visuomenė XX–XXI amžių sandūroje
Get PDFTautinių mažumų padėtis vienoje ar kitoje šalyje yra svarbus demokratijos rodiklis. Tautinių mažumų teisių apsauga padeda palaikyti politinį stabilumą valstybėje, išvengti įtampos, konfliktų. Mažumos, kai ignoruojamos jų teisės, varžoma veikla, sukelia daug problemų įvairiose šalyse ir įtampos tarpvalstybiniuose santykiuose.Lietuvos valstybės nacionaline politika siekiama padėti tautinėms mažumoms integruotis į ekonominį, kultūrinį, politinį šalies gyvenimą. Tautinėms mažumoms svarbu išsaugoti gimtąją kalbą, puoselėti kultūrą, tradicijas, išpažinti savo religiją. Tų tikslų be valstybės pagalbos ar bent palankaus neutralumo pasiekti būtų sunku ar netgi neįmanoma
Katalogo detalės spindesys
Get PDFRec.: Baronas Darius, Dubonis Artūras, Petrauskas Rimvydas. Lietuvos istorija. XIII a. – 1385 m. valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų. Vilnius: Baltos lankos, 2011