Lietuvos istorijos studijos
Not a member yet
829 research outputs found
Sort by
Lietuvos bajorės ir žemėvalda: nuosavybės santykiai XIX amžiaus antroje pusėje
Get PDFRusijos imperijoje privati nuosavybė buvo socialinio ir gender pobūdžio. Imperiniai standartai skyrė bajorų, valstiečių, miestiečių, pirklių, vyrų ir moterų teisę į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, galimybę jį perimti, valdyti ir juo disponuoti. Privačios nuosavybės socialiniai ir teisiniai principai kito. XIX a. antrojoje pusėje suartėjo skirtingų socialinių sluoksnių teisė į nuosavybę, išliko ir skirtumų. Imperijos įstatymai neakcentavo teisės į nuosavybę socialinio aspekto, tačiau atskirai buvo aptariamos vyrų ir moterų teisės
Filmo „Herkus Mantas“ istorija: kaip sovietmečio lietuvių kinematografas buvo (ne)panaudotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaizdinio refleksijoms?
Get PDFTyrimo objektas. Pirmojo ir vienintelio epinio istorinio vaidybinio filmo „Herkus Mantas“ išorinė (oficialioji) ir vidinė (suasmeninta) istorija (filmo kūrimo procesas – nuo idėjos genezės iki kino juostos recepcijos visuomenėje; to meno kūrinio tapsmo analizė, žvelgiant į kino filmą iš jo kūrėjų – režisierių – perspektyvos); meninio filmo kontekstualizavimas sovietmečio lietuvių istoriografijos, tuometinės istorijos politikos ir visuomenės istorinės atminties problemų atžvilgiu.
Straipsnis parengtas įgyvendinant mokslo tyrimų projektą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija, vaizdinys ir modernūs tapatumai“. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. VAT-19/2010. Straipsnio autorius dėkoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantei Linai Kaminskaitei-Jančorienei už bendradarbiavimą atliekant oral history tyrimus, kurių metu buvo įrašyti interviu ciklai su kino režisieriais Almantu Grikevičiumi ir Marijonu Giedriu bei parengta kultūros istorijos šaltinio publikacija: Kaminskaitė-Jančorienė Lina, Švedas Aurimas. Epizodai paskutiniam filmui. Režisierius Almantas Grikevičius. Vilnius: Vaga, 2013. Tiek pirmiau įvardyta, taikant oral history metodą surinkta unikali informacija, tiek jos pagrindu parengta publikacija yra labai svarbi šiame straipsnyje formuluojamų problemų sprendimui
Dubingių mikroregiono ekonominės raidos I amžiuje–XVI amžiaus viduryje specifika
Get PDFPriešistorinio laikotarpio ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikų valstiečių gyvenimo būdas, verslai, papročiai jau bene šešis šimtus metų yra metraštininkų, ekonomistų, istorikų, archeologų akiratyje. Janas Dlugošas, aprašydamas žemaičių krikštą, buvo, ko gero, pirmasis nuosekliai pateikęs gana daug baltiškosios kasdienybės detalių2. Šio autoriaus nuomonė apie Lietuvą, kaip egzotišką, nematytą, bet kartu ir atsilikusį kraštą, formavo iki pat XX a. žinomą savitą istoriografinę ir kultūrinę tradiciją.
Straipsnis parengtas vykdant projektą „Lietuvos valstybės ištakos Dubingių mikroregiono tyrimų duomenimis“ (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-037), finansuojamą Europos Sąjungos fondų lėšomis pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3-iojo prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1.3.1-ŠMM-07-K priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“. Už idėjas, patarimus, pastabas ir diskusijas, kurios buvo svarbios atliekant šį tyrimą, dėkoju projekto kolegoms prof. Albinui Kuncevičiui, prof. Rimantui Jankauskui, Renaldui Augustinavičiui, Ramūnui Šmigelskui, taip pat dr. Vykintui Vaitkevičiui, dr. Daivai Vaitkevičienei ir 4-ojo prigimtinės kultūros seminaro „Žemė juodoji: veldėmė, valda ir paveldėtosios vertybės“ dalyviam
Socialistinio miesto standartų ir paveldosaugos dilema: pirmojo Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projekto variantai
Get PDFAptariant Vilniaus senamiesčio apsaugos strategijas retai prisimenami pirmieji planavimo ir apsaugos dokumentai, tapę pagrindu šiuolaikinei senamiesčio ir jo vertės sampratai. Anot Jūratės Markevičienės, tarp nedaugelio publikacijų, skirtų nagrinėjamiems planavimo dokumentams, Lietuvoje vyrauja perpasakojančios ir faktografinės. Šią įžvalgą galima praplėsti: Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projektas daugelyje tyrimų neminimas arba aptariamas glaustai – kaip vieną iš dokumentų, pralenkusių bendrąsias SSRS planavimo ir paveldosaugos tendencijas, plačiau neanalizuodami konkrečių3sprendinių, jį mini Algimantas Miškinis, Jonas Rimantas Glemža, Marija Drėmaitė. Mažiau yra žinoma, kad 1956–1959 m. skirtingų institucijų buvo parengti du Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projektai. J. Markevičienė yra aptarusi tik patvirtintame variante suformuotus senamiesčio įvaizdžius, o Eglė Navickienė – naujos statybos reglamentavimą. Alternatyvus projektas visai nebuvo nagrinėtas – apie jį užsimenama tik tiek, kad jis liko nepatvirtintas
XVI–XVIII amžių Sibiro „Lietuvos“ istorija
No full textStraipsnis skirtas Sibiro „litvinų“ istorijai XVI a. pabaigoje–XVIII a. pradžioje. Sąvoka Sibiro „Lietuva“ atsirado Vėlyvaisiais viduramžiais ir reiškė iš pradžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o vėliau Abiejų Tautų Respublikos valdinius. „Litvinai“ dalyvavo Rusijai politiškai ir ekonomiškai įsisavinant Sibirą bei Tolimuosius Rytus. Jie įnešė esminį indėlį, formuojant ypatingą „Tobolsko kultūros tipą“ (jis buvo būdingas ir kitiems Vakarų Sibiro miestams), jungusį Europos ir Azijos tradicijas. Sibiro „litvinų“ luominė asimiliacija baigėsi 1725 m., kai oficialiai buvo panaikintas „lietuvių sąrašas“ ir įvestas tarnybinės kariuomenės etatų sąrašas
Iš 1949 metų Lietuvos partizanų vadų susitikimo istorijos: laikas ir vieta
Get PDFTyrimo objektas – 1949 m. vasarį įvykęs Lietuvos partizanų vadų susitikimas, jo eiga. Analizuojami su susitikimu susiję duomenys, tikslinami istorinėje literatūroje esantys teiginiai ir keliama hipotezė, kad tiksli Lietuvos partizanų vadų susitikimo, priimtų dokumentų data konspiracijos sumetimais galėjo būti slepiama ir lemia šaltinių prieštaringumą
„Lituanicos“ katastrofos oficialieji tyrimai 1933 metais, nauji faktai ir įžvalgos
Get PDF1933 m. liepos 17 d. įvykiai Vokietijoje – „Lituanicos“ katastrofa ir jos įkvėpta trumpalaikė, užtat intensyvi bei rezultatyvi trišalė sąveika (Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Lietuva) – dar visapusiškai neištyrinėtas, kruopščiai analizuotinas problematikos kompleksas. Toks vertinimas atrodo adekvačiai iš 80-ies metų perspektyvos – atsižvelgiant bent jau į tą akivaizdžią (įamžinimo formomis kuriamą ir vis aktualinamą) regimybę, kad minimi įvykiai, tiksliau, ypatinga ir ganėtinai paini jų samplaika lietuviams „dovanojo“ du tautos didvyrius: Steponą Darių ir Stasį Girėną
Konferencijos „Lietuva–Lenkija–Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai“ apžvalga
Get PDFLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose 2012 m. spalio 4–5 d. prasidėjo Vilniaus konferencijų ciklas „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Europos dinastinių ryšių tradicijos“, kurio tikslas – išnagrinėti įvairius su LDK susijusių Europos dinastijų ryšius, dinastinės politikos aspektus bei dinastinių tradicijų formas
1686 metų Biržų pilies revizijos įgaliotinių įpareigojimai Rygos architektui Heinrichui Hinckenui ir šalintinų trūkumų sąrašas
Get PDFĮvardyti dokumentai priklauso Biržų dvaro ir pilies knygos 1686 m. revizijos įrašams. Tai yra nežinomo originalo nuorašas, padarytas to paties kaip ir kitų revizijos dokumentų rašovo
Įdomus, vertingas ir... aktualus leidinys
Get PDFRec.: Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938–1940 metais. Dokumentų rinkinys / Sudarytojai Algimantas Kasparavičius ir Pavel Libera. Vilnius: LII leidykla, 2013