Lietuvos istorijos studijos
Not a member yet
829 research outputs found
Sort by
Kas gi tas sovietinis kinas?
Get PDFApie Linos Kaminskaitės-Jančorienės daktaro disertaciją „Kinas sovietų Lietuvoje: sistemos raida ir funkcijų kaita (1944–1970 metai)“ ir jos gynim
Bažnytinės žemėvaldos pavyzdys: trys vienos teritorijos XVII–XIX amžiaus planai
Get PDFLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) istorinės kartografijos tyrinėjimai vis dar fragmentiški. Vieni išsamiausių yra XX a. septintąjį–aštuntąjį dešimtmetį pasirodę Lenkijos istorikų Karolio Buczeko ir Stanisławo Alexsandrowiczaus darbai, kuriuose tirti seniausi žemėlapiai, vaizdavę Pabaltijo ir LDK teritorijas.
Tyrimas atliktas podoktorantūros stažuotės metais. Podoktorantūros stažuotė finansuojama pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimo priemonės (VP1-3.1-ŠMM-01) įgyvendinamą projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“
Geopolitinės realijos Paryžiaus ir Kauno santykiuose tarpukariu
Get PDFApie Vilmos Bukaitės daktaro disertaciją „Lietuvos Respublikos politiniai ir diplomatiniai santykiai su Prancūzija 1919–1940 m.“ ir jos gynim
Katalikų Bažnyčia permąsto žydų konversijas: misijų strategijos ir veiksmingumas tarpukario Vilniuje
Get PDFKatalikų Bažnyčios dėmesys žydų mažumai Vilniaus arkivyskupijoje tarpukariu nebuvo beprecedentis fenomenas. Pirmasis ir ryškiausias institucionalizuotos misionieriškos organizacijos pavyzdys buvo Mariae Vitae (lot. Marijos gyvenimo) moterų kongregacija, veikusi 1737–1773 m. ir 1788–1864 m. Marijavitės ne tik vadovavosi unikalia, jų įkūrėjo kunigo Stepono Juozapo Turčinavičiaus (Stefan Józef Turczynowicz) (XVII a.–1773 m.) parašyta regula, veiklos kryptį apibrėžiančią kaip katechumenių ir konvertičių (dauguma jų buvo žydės, nors buvo planuota krikščionybę skleisti ir tarp totorių bei karaimių, t. y. orientuotasi į visą nekrikščioniškų bendruomenių Abiejų Tautų Respublikoje spektrą) religinį švietimą, bet ir suformavo unikalią materialinę pagalbą ir edukaciją apimančią socialinę programą, suteikiančią merginoms reikiamų religinių žinių bei praktinių darbo įgūdžių, kad apsikrikštijusios jos galėtų dirbti, įsitvirtinti katalikiškoje visuomenėje ir būtų išvengta apostazės
Lenkų istoriko žvilgsnis iš Maskvos į Lietuvą ir perestroikos finalą
Get PDFRec.: Sobczak Jan. Zmierzch ery Gorbaczowa i triumf Jelcyna. Mój znikający swiat (z „Dziennika moskiewskiego“ 1990–1992). Warszawa: ASPRA-JR, 2012. 846 s.
Istorijos įvykių dalyvių ir liudininkų atsiminimai nėra patikimiausias istorinis šaltinis dėl keleto priežasčių. Atminties defektai, siekimas išaukštinti ar bent pateisinti savąją poziciją, ideologinis ar emocinis angažuotumas neišvengiamai menkina jų objektyvumą. Žymiausias XIX a. vokiečių istorikas Leopoldas fon Rankė ragino kuo mažiau remtis ne tik atsiminimais, bet ir istorikų – įvykių amžininkų veikalais, taip pat publicistika. Tačiau tokianuostata pernelyg kategoriška ir plečiantis XX a. istorijos mokslo diapazonui ji visiškai netinka mentaliteto istorijai, vadinamajai psichoistorijai, ir panašiai. Dienoraščiai taip pat nelaisvi nuo ideologinio ir emocinio juos rašiusiųjų angažuotumo, bet nesąlygojami atminties trūkumų ir vėlesnių poveikių. Jie perteikia betarpišką, „momentinį“ įvykių vertinimą
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo ir atminties aktualumas (konferenciją prisimenant)
Get PDF2013 m. baigiasi mokslinis projektas „LDK tradicija, vaizdinys ir modernūs tapatumai“, kurį vykdė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, o spiritus movens buvo Profesorius Alfredas Bumblauskas. Nors formaliai projektas prasidėjo 2010 m., idėjos ištakas ir pirmuosius darbus galime drąsiai nukelti keleriais metais anksčiau, kai buvo sėkmingai įgyvendintos dvi „LDK paveldo dalybų“ projekto dalys (2007–2009 m.) ir šio projekto metu organizuotų konferencijų pranešimų pagrindu išleisti du reikšmingi mokslinių straipsnių rinkiniai
Pastabos apie I Lietuvos statuto surašymą
Get PDFPreliminariai patikrinus I Lietuvos Statuto registrus, buvo padaryta išvada, kad Statuto straipsnių pavadinimai buvo į juos perrašyti iš jau straipsnius įvardijančių pavadinimų. Šio principo iš esmės ir buvo laikomasi susidarant archetipui (ar archetipiniam kompleksui), tačiau aptariant paskirus nuorašus, reika tirti tai nuodugniau, juo labiau kad yra neturinčių (ar neturėjusių) registrų statuto nuorašų. Savo ruožtu egzistuoja nesančių (gal net nebuvusių) nuorašų registrų fragmentų. Zamoyskių nuorašas, susidaręs iš skirtingu metu sudarytų lankų ir kanclerio naudotas kaip kontrolinis egzempliorius,leidžia geriausiai pamatyti jo registrų formavimosi procesą
Herbai didikų galvose
Get PDFApie Agnės Railaitės-Bardės disertaciją „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų genealoginė savimonė ir jos atspindžiai heraldikoje XVI–XVIII a.“ ir jos gynim
Lietuvos visuomenės klasinės sudėties kaita 1923–2009 metais: trys pjūviai neovėberiškosios socialinės istorijos požiūriu
Get PDFŠiame straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, kokia galėtų būti nauja Lietuvos naujausiųjų laikų socialinės istorijos koncepcija: kaip, kokiomis sąvokomis ir kokiais modeliais galėtų būti analizuojama šio laikotarpio Lietuvos socialinė struktūra ir jos transformacijos XX a.? Atsakant į šį klausimą, pateikiami konkretūs pasiūlymai, kaip konstruoti šiuolaikišką sintetinį ar visuminį Lietuvos visuomenės pokyčių praėjusiame šimtmetyje vaizdą. Toks vaizdas juk ir yra galutinis ar „aukščiausias“ socialinės istorijos tikslas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, socialinė istorija buvo išversta iš istoriografijos karalienės sosto. Į tą sostą ją sovietiniais laikais buvo pasodinę ideologiniai istorikų prievaizdai, kurie iš jų griežtai reikalavo žmonijos praeities nuo pat akmens amžiaus pabaigos faktus interpretuoti per marksistinės-lenininės klasių kovos kaip varomosios istorijos jėgos koncepcijos prizmę. Toje koncepcijoje ne tik buvo paaiškinta, kas tos klasės yra, bet ir bendrais bruožais pasakyta, kada kokios klasės dėl ko kovojo ir kuo ta kova (bent jau „Tarybų Lietuvoje“) baigėsi.
*Tyrimas finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-010). Medžiaga teorinei straipsnio daliai surinkta ir išnagrinėta komandiruotėje Harvardo universiteto Rusijos ir Eurazijos studijų Daviso centre (Davis Center for Russian and Eurasian Studies at Harvard University) JAV 2012 m. spalį
Lietuvos istorijos sintezė: nauja ar tik atnaujinta sena
Get PDFRec.: Eidintas A., Bumblauskas A., Kulakauskas A., Tamošaitis M. Lietuvos istorija. Vilnius, 2012, 280 p., iliustruota
Keturių autorių – Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko, Alfonso Eidinto ir Mindaugo Tamošaičio – „Lietuvos istorija“ – pirmoji istorinė sintezė, apimanti visą Lietuvos raidą nuo seniausių laikų iki integracijos į transatlantines struktūras XXI a. Knyga parengta Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai proga ir jau numatyta išversti į šešias užsienio kalbas: anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių, lenkų ir rusų. Tad ji skirta, visų pirma, ne akademinei bendruomenei, bet plačiajam skaitytojų ratui ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Patys autoriai kiek pompastiškai pabrėžė, kad šis darbas iš esmės atnaujina tarpukariu Adolfo Šapokos redaguota sinteze sukurtą Lietuvos istorijos naratyvą. Recenzija gimė 2012 m. rudenį, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto antro kurso magistrantų seminare, kuriame docento Nerijaus Šepečio vadovaujami studentai naująją sintezę preparavo įvairiausiais rakursais. Jų nuveiktas darbas ir pristatomas šiame tekste