Lietuvos istorijos studijos
Not a member yet
829 research outputs found
Sort by
Apie naują / seną Rusijos imperinės politikos apologetiką
Get PDF– Rec.: Бендин А. Ю. Проблемы веротерпимости в Северо-Западном крае Российской империи (1863–1914 гг.). Минск: БГУ, 2010
Tarp kulinarijos ir istorijos
Get PDF– Rec.: Rimvydas Laužikas. „Istorinė Lietuvos virtuvė: maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. Vilnius, 2014. – 208 p
Su kokiais iššūkiais susiduria dabartinė Lietuvos istoriografija?
Get PDFTrečiojo Lietuvos istorikų suvažiavimo baigiamoji diskusija
Antrosios Lietuvos respublikos geokultūrinės orientacijos: etnocentrinės kultūrinės diplomatijos atvejis
Get PDFTradiciškai kultūrine diplomatija vadinama nacionalinių valstybių vykdoma arba remiama kultūrinė veikla užsienyje, orientuota į palankios terpės sukūrimą tarpvalstybiniams santykiams plėtoti
Ką sutiktume pravėrę bajoro sodybos vartus? Tarnai ir šeimynykščiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų namų ūkyje XVI amžiuje ir XVII amžiaus pirmoje pusėje
Get PDFĮvadasKą sutiktume įėję į XVI a. ir XVII a. pirmos pusės bajoro sodybą? Kokia buvo bajoro šeimos artimiausia socialinė aplinka? Kur ir ką toje sodyboje veikė tarnai ir šeimynykščiai? Atsakymų į šiuos klausimus paieška Lietuvos istoriografijoje yra inovatyvus bandymas atkurti erdvinį bajoro namų ūkio vaizdinį, leidžiantį pamatyti konkrečioje bajoro sodybos vietoje veikiančius asmenis. Tokio tyrimo įkvėpėja – Vakarų Europos literatūra, kurioje namų ūkis analizuojamas kaip socialinės ir materialinės kultūros istorijos problema. Tiesa, mokslininkai namų ūkio tarnų problematiką tiria ir kaip socialinės namų ūkio struktūros dalį, pagrindinį dėmesį skirdami demografiniams klausimams.Lenkijoje tokių tyrimų aktualumo pavyzdžiai gali būti A. Karpińskio, C. Kuklo, M. Kopczyńskio studijos, skirtos daugiausia „namų tarnų“ miestuose analizei
Ar buvo Justas Paleckis tautinis komunistas? (Keli bruožai politinei biografijai. 1944–1953 metai)
Get PDFVakarų šalių istoriografijoje nacionalinis (tautinis) komunizmas jau seniai yra mokslinių diskusijų ir tyrimų objektas. Fragmentiškai aptartas ir nacionalinio komunizmo „lietuviškas variantas“. Susidomėjimas nacionalinio komunizmo raiška matyti ir naujausioje lietuviškoje istoriografijoje.
Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutartis Nr. VAT-02/2010). Autorius dėkoja už pagalbą Lietuvos mokslų akademijai
Bajoriškas teismas bajoriškoje valstybėje: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiasis tribunolas XVIII a. antroje pusėje
Get PDFApie Adamo Stankevič daktaro disertaciją „Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo veikla XVIII a. antroje pusėje: bajoriškosios teisės raiška“ir jos gynim
Socialinė ir kultūrinė Vilniaus filomatų ir filaretų savirefleksija (pagal imperatoriškojo Vilniaus universiteto studentų tardymo bylų protokolus: 1823 m. rugpjūčio 1 d.–1824 m. balandžio 27 d.)
Get PDFImperatoriškojo Vilniaus universiteto (toliau – Vilniaus universiteto) studentų slaptųjų draugijų procesas, paprastai vadinamas tiesiog Filomatų ir filaretų procesu (toliau – FFP), – viena garsiausių XIX a. politinių bylų. Ir ne tik dėl savo apimties. Literatūros ir mokslo istorikams šio proceso medžiaga svarbi dėl jo subjektų – kanoninių asmenybių, istorikams – kaip to meto visuomeninio ir politinio gyvenimo atspindys ar tiesiog Vilniaus universiteto likvidavimo prologas. Todėl teismo bylų turinį analizavo net kelios tyrėjų kartos. Pagal šį šaltinį rekonstruoti to meto įvykiai ir tų įvykių dalyvių biografijos. Tačiau kitaip nei egodokumentiniai filomatų ir filaretų tekstai – korespondencija, memuaristika ir net diaristika, in extenso šie dokumentai buvo skelbiami retai. Tai lėmė keletas priežasčių. Iš pradžių – šių bylų neprieinamumas tyrėjams, o vėliau – didžiulė jų apimtis. Įtakos turėjo ir skeptiškas požiūris į tokių istorijos šaltinių patikimumą
Lietuvos visuomeninių organizacijų vėliavos 1918–1940 metais
Get PDF2011 m. vasario 16 d. Istorinėje Prezidentūroje Kaune buvo pristatytas katalogas–albumas „Mūsų vėliavos 1918–1940 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinys“1. Šioje knygoje ne tik publikuojamos visos muziejaus rinkinyje saugomos vėliavos (484 vnt.), bet ir yra plačiau aprašyta visuomeninių Lietuvos organizacijų raida bei vėliavų tradicijos (autorė V. Akmenytė-Ruzgienė). Knyga yra išskirtinė tuo, kad joje pristatomas visas muziejuje saugomas rinkinys, o jis, kaip pažymi leidinio sudarytojos, yra didžiausias vėliavų rinkinys Lietuvos muziejuose. Nors iki katalogo išleidimo Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus buvo surengęs dvi vėliavų parodas (1989, 1997 m.), buvo išleisti ir jų katalogai, tokio visa apimančio darbo iki šiol Lietuvoje nebuvo