Lietuvos istorijos studijos
Not a member yet
829 research outputs found
Sort by
Istorika ir istoriografija Lietuvoje 1904–1915 metais: istoriografinių manifestų laikotarpis?
Get PDFThe first two decades in the Lithuanian historiography of the 20th century have been little studied. Even less attention has been paid to the theoretical-methodological standpoints and the theory of historiography of that time. Despite the above, this paper aims to show why the period of 1904–1915 is special for the development of Lithuanian historiography. Taking into account the historiographic sources, discussions and polemic as well as the quest for innovations in the science of history of that time, the approach based on the importance of the processes of the first decades of the 20th century in historiography is constructed: the processes dating to 1904–1915 were not a short and insignificant episode in Lithuanian historiography between the historiography of the national revival (the second half of the 19th century) and the science of history of the inter-war period characterized by a more rapid pace of progress. On the contrary, the article shows that the afore-mentioned period is a peculiar period of historiographical manifestos, witnessing, at least in the theoretical dimension, the fundamental paradigmatic breakthrough, even as regards the whole 20th century Lithuanian historiography in general. With the possibilities provided by the history of ideas, programmatic historiographic texts, reviews and polemic of the beginning of the 20th century are analyzed; they are used to show how a patriotically-oriented pragmatic historiography was replaced by a historicist-critical programme of historical research in Lithuania.The article focuses on several principal topics and problems: the importance, place, and role of historiographical manifestos in the processes of the science of history; it questions such a periodization of Lithuanian historiography where the period of 1904–1915 is lacking any peculiar characteristics and highlights. It shows that the sociopolitical and sociocultural breakthrough of the first decade of the 20th century in Lithuania created new conditions for cultural as well as intellectual activities. The article notes that the institutionalization of history had long remained an especially acute problem in Lithuania, which triggered various intellectual initiatives and discussions. The initiatives undertaken by a special society dedicated to the research of the history of Lithuania and the publishing of a special history-focused newspaper (1905) were accompanied by public discussions in which the establishment of a special society intended for the research of history was evaluated as an over-specialized undertaking with an insufficient orientation towards more general national interests (as a certain aftermath of these discussions, a more general-profile Lithuanian Scientific Society was founded in 1907). Nevertheless, the discussions nurtured the climate for broader intellectual undertakings, the so-called historiographical manifestos (the selected texts of Mykolas Biržiška, Augustinas Janulaitis, and Augustinas Voldemaras). The article focuses on an in-depth analysis of these manifestos, showing that the intensified theoretical and methodological quest in Lithuanian historiography and the theory of historiography should be moved to the beginning of the 20th century. If we agree with Arthur Danto (1924–2013) who called Modernism the Age of Manifestos, with the conclusions of this article in mind, we can, with no exaggeration, call the period of Lithuanian historiography of 1904–1915 the Period of Manifestos.Apie istorikos situaciją Lietuvoje XX a. pradžioje (iki 1918 m.), kaip ir bendriau apie to meto istoriografijos būklę, rašyta nedaug ir gana fragmentiškai. Iš esmės neturime nė vieno specialaus istoriografijos srities straipsnio, kuriame į minimą istoriografijos raidos laikotarpį būtų žvelgiama kaip į savarankiško tyrimo vertę turintį tyrinėjimo objektą. Šiuo straipsniu minimo laikotarpio procesai atskleidžiami kaip svarbiausi Lietuvos istoriografijos ir istorikos raidoje. Pasitelkus idėjų istorijos teikiamas galimybes, analizuojant programinius XX a. pradžios tekstus, recenzijas ir polemikas, programas, pamfleto žanro istoriografijos kritikai panaudojimą, formuluojama paradigminė istoriografijos kaitos situacijos samprata, kuriai nagrinėjamo laikotarpio besikeičiančios istorikos orientacijos istoriografijos raidos požiūriu darosi neapeinamos ir būdingos. 1904–1915 m., kaip savotiško manifestų laikotarpio, pažintinė vertė išryškėja, kai į Lietuvos istoriografijos ir istorikos raidą žvelgiama platesnėje periodizacinėje perspektyvoje, akcentuojant amžiaus pradžios istorijos institucionalizacijos ir konsolidacijos problemas kaip ypatingą ieškojimų ir intelektualinių manifestacijų prielaidą. Rinktinių laikotarpio tekstų analizė leidžia pagrįsčiau svarstyti apie nagrinėjamu laikotarpiu lietuviškojoje istoriografijoje ir istorikoje susiklosčiusį ir tam tikrus kelius tolesnei istorijos mokslo raidai Lietuvoje nutiesusį istoriografinių manifestų laikotarpį
Neformalaus inteligentų tinklo veikla tarp sovietinio sistemiškumo ir alternatyvumo: „garažų storija“ (1977–1978)
Get PDFThis paper analyses one of the earliest collective actions of intellectuals. It rose against the decision of Soviet authorities to build an underground garage in the center of the Vilnius old city. The network of activists collected signatures of prominent Lithuania’s intellectuals to the petitions against this decision and managed to deliver these petitions straight into the hands of the first secretary of the Lithuanian communist party, and this was the main cause of the success of this action – excavations were stopped, and the well was back-filled. The social network analysis was used to analyze the functioning of the network of intellectuals. The main themes of the research are the structural characteristics of the network (the structure of the network and how it functioned); the tactics of the collective action; the external circumstances that benefited success (widespread norms within society such as trust and collaboration, the significance of formal and informal social statuses in dependence on the context). The research shows that even the anti-systemic actions of intellectuals were quite dependent on the within-system actions, so the informal networks of intellectuals weren’t independent despite the anti-systemic values that prevailed within them.Straipsnyje1 analizuojama viena pirmųjų kolektyvinių kultūrininkų peticijų kampanijų prieš režimo politiką – vadinamoji „garažų istorija“. Naudojantis tinklaveikos metodologine prieiga, analizuojami socialiniai ryšiai ir žmonių sąveikos kaip kolektyvinio veiksmo esminės sudedamosios dalys. Tyrime daugiausia dėmesio skiriama ne žmonių (ar grupių) santykiams su valdžios struktūromis, o keletui šios kolektyvinės akcijos vyksmo ypatybių, paaiškinančių jos sėkmę: vidinėms tinklo struktūrinėms savybėms (kas sudarė tinklą ir kaip jis funkcionavo), akcijos veikimo taktikai (kaip tinklas vykdė akciją) ir išorinėms prielaidoms (visuomenėje vyravusioms normoms, kaip antai pasitikėjimas ir bendradarbiavimas, skirtingų socialinių statusų reikšmei atsižvelgiant į kontekstą).1 Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Nematoma sovietmečio Lietuvos visuomenė: neformaliųjų sisteminių ir nesisteminių tinklų skirties peržiūra (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-053)“. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę.
Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime? Apie pirmąjį lituanistų ir istorikų forumą
Get PDF.....
Magdeburgo arkivyskupų darbai: Šv. Brunono Kverfurtiečio Darbų knygos (Liber Gestorum) klausimas
Get PDFThe article concerns the Brunonian scenes from the Deeds of Magdeburg Archbishops, written in the 30s-40s of the 12th century and continued till 1513, and their relationship with St. Bruno’s Work Book (Liber gestorum) mentioned in them, which, however, did not survive. Until the beginning of the 16th century, the Deeds of Magdeburg Archbishops were not only continued but also edited and supplemented in certain places while transcribing the manuscripts. In the 19th century, while publishing the Deeds of Magdeburg Archbishops, Wilhelm Schum used 15 manuscripts which were divided into two – A and B – wordings. After analyzing the Deeds of Magdeburg Archbishops it was determined that three Brunonian scenes happening in wording A were set as a single story in wording B. Having carried out the analysis of St Bruno’s Liber gestorum, it can be stated that there was a narrative in the A wording next to the Tagino period about St. Bruno Boniface who was a Canon of Magdeburg, was accepted to the King’s court, lived in an erem in Italy with the Saints Benedict and John, who received the pallium from the Pope, was ordained Archbishop of the pagans (tribes) by Tagino, the Archbishop of Magdeburg, and was tortured by them. The question concerning the dependence of the genealogical knowledge to St. Bruno’s Works Book remains open.The narrative about the St Bruno’s mission through Prague of Bohemia to Hungary, presented in the Deeds of Archbishops of Magdeburg, is the interpolation of B3 (out of it B3a) manuscripts of the 50s-60s of the 15th century and is not related to the narrative of liber gestorum. The story of St. Bruno, told in these manuscripts, is the summary based on Life and Martyrdom story found in manuscripts from Dessau (15th century) and Querfurt (16th century), which was already found in Collections of Saints of the 15th century.Straipsnis skirtas vienam šv. Brunono hagiografijos aspektų – Magdeburgo arkivyskupų darbų su Brunonu susijusiems siužetams ir jų santykiui su juose minima neišlikusia šv. Brunono Darbų knyga (Liber gestorum). Atskiras dėmesys sutelkiamas į XV a. šešto–septinto dešimtmečio Magdeburgo arkivyskupų darbų rankraščių intarpus, nusakant jų santykį su vėlyva Vita et Passio
Mirties bausmė Lietuvoje 1918–1940 metais: istoriografijos ir šaltinių kritika
Get PDFMirties bausmė populiariai apibrėžiamakaip ,,baudžiamojo įstatymo nustatyta kriminalinė bausmė, skiriama apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu ir vykdoma atimant nuteistajam gyvybę“. Tarpukariu mirties bausmė Lietuvoje buvo taikoma su trumpomis pertraukomis iki pat valstybės suvereniteto netekimo 1940 m. birželio 15 d. Paskui 1903 m. Baudžiamasis statutas ir kiti baudžiamieji įstatymai buvo revizuoti – panaikinti ar pataisyti atskiri straipsniai, kartu ir mirties bausmės taikymo nuostatai. Gyvybės atėmimo praktika Lietuvoje skiriama į du laikotarpius: 1) 1919–1937 m. Lietuvoje mirties bausmė buvo vykdoma pakariant arba sušaudant; 2) 1937–1940 m. – nunuodijant dujų kameroje. Mirties bausmė buvo vykdoma tiek kriminaliniams, tiek politiniams nusikaltėliams. Iki šio laiko nėra nustatytas tikslus prieškario Lietuvoje įvykdytų mirties bausmių skaičius
Kelyje į 1949 metų partizanų vadų susitikimą
Get PDF2012 m. pradėti kompleksiniai Lietuvos partizanų ryšininkų ir rėmėjų Sajų sodybos Balandiškyje ir 1949 m. vasarį vykusio visos Lietuvos partizanų vadų susitikimo (toliau – Susitikimo) tyrimai tęsiasi. Prielaidą, jog Susitikimo dalyviai tuo pačiu metu dirbo keliose vietose – Minaičių Ramovėje ir Balandiškio Vandenyne – patvirtino 1952 m. partizanų spaudoje paskelbtas Juozo Šibailos (1905–1953) straipsnis. Jame istorinių įvykių dalyvis ne tik pakiliai papasakojo apie 1949 m. vasario 16-osios šventę „lietuviškoj ramovėj [Ramove buvo vadinamas Minaičių bunkeris – Aut.]“, bet ir nusakė Susitikimo darbo pobūdį: „Dirbom p a s i s k i r s t ę komisijomis. Bendruose posėdžiuose komisijų darbus sutikslinę, juos tvirtindavome.
Pasivaikščiojimas Šiaurės Jeruzalės pėdsakais
Get PDFRec.: Аграновский Г., Гузенберг И. Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской истории и культуры: путеводитель. Вильнюс: Государственный еврейский музейим. Виленского Гаона, 2011, 655 p
Ne knyga, o reiškinys. Manuel Rosa. Kolumb. Historia Nieznana
Get PDFKristupas Kolumbas yra Jogailos vaikaitis; kai 1492 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis žengė į Lietuvos sostą, tais pačiais metais jo pusbrolis Kristupas Kolumbas atrado Ameriką. Tokias išvadas savo knygoje „Kolumbas. Nežinota istorija“ padarė dvidešimt metų Kolumbo biografiją tyrinėjąs portugalų kilmės amerikietis Manuelis Rosa. Ši žinia prieš keletą metų sukėlė didelį ažiotažą tiek lietuviškoje, tiek lenkiškoje spaudoje ir buvo labai netikėta mūsų istorikams. Faktas, kad vieno žymiausių visų laikų keliautojų ir Amerikos atradėju laikomo Kolumbo šaknys yra Lietuvoje, buvo pasitiktas su didele nuostaba: ar tai gali būti tiesa? Kas galėtų sieti Kristupą Kolumbą su Jogailaičiais
Pastabos didelei studijai apie didelį žmogų
Get PDFRec. Czwołek Arkadiusz. Piórem i buławą: Działalność polityczna Lwa Sapiehy kanclerza litewskiego, wojewody wileńskiego. Toruń, 201
Partizano dienoraštis po 65 metų
Get PDFRec.: Balys Vaičėnas. Partizano sąsiuviniai. Lokio rinktinės vado dienoraštis, laiškai, manifestaciniai tekstai / Sudarytojai Klaudijus Driskius, Rūta Mozūraitė, Paulius V. Subačius. Vilnius: Tautos paveldo tyrimai, 2013